Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1551-345/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-04
Bylos Nr.
2A-1551-345/2013
Teisminio proceso Nr.
2-03-3-06010-2011-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė, Henrichas Jaglinskis
Atsakovas
UAB „MS“
Civilinė byla Nr. 2A-1551-345/2013Teisminio proceso Nr. 2-03-3-06010-2011-9Procesinio sprendimo kategorijos: 37.; 42.8. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jadvygos Mardosevič ir Zitos Smirnovienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB „MS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto trečio apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusios K. S. prekybos įmonės ieškinį atsakovui UAB „MS“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareikštu ieškiniu ieškovas bankrutavusi K. S. prekybos įmonė prašė priteisti iš atsakovo UAB „MS“ 35 130,83 Lt skolos už suteiktas transporto paslaugas, 1 264,71 Lt delspinigių ir palūkanas.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „MS“ su ieškovo reikalavimais nesutiko ir prašė juos atmesti. Atsakovas paaiškino, kad su ieškovu 2009 m. sausio 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/01/22-01 (toliau ir Reikalavimo perleidimo sutartis), kuria atsakovas ieškovui perleido savo reikalavimą į UAB „Valdera“ ieškovui tokiu būdu iš dalies atsiskaitant už ieškovo suteiktas paslaugas. Likusią dalį skolos atsakovas ieškovui apmokėjo tiesiogiai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 3 – asis apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 30 534,56 Lt skolos už transporto paslaugas, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

Teismas konstatavo, kad atsakovo skola ieškovui už suteiktas transporto paslaugas yra 30 534,56 Lt. Tokią išvadą teismas padarė pripažinęs, jog atsakovo į bylą pateikta Reikalavimo perleidimo sutartis, kuria atsakovas perleido ieškovui reikalavimą į UAB „Valdera“, nesukūrė šalims jokių teisinių pasekmių. Anot teismo, Reikalavimo perleidimo sutarties negaliojimą patvirtina aplinkybės, jog ji nebuvo šalių pasirašyta (Reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktas), šalys aiškiai neišreiškė reikalavimo perleidimo ir priėmimo, sutarties egzempliorius ir ją lydintys dokumentai nebuvo perduoti ieškovo bankroto administratoriui, atsakovas po Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo atliko mokėjimus į ieškovo sąskaitą.

Sprendime teismo pažymėta, kad atsakovas siekia nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su ieškovu. Tokia teismo nuomonė grindžiama aplinkybėmis, jog Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Valdera“ faktiškai buvo nemoki, o bylos nagrinėjimo metu į bylą buvo pateikta 2009 m. gegužės 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartis iš esmės analogiška Reikalavimo perleidimo sutarčiai, tačiau sudaryta jau po bankroto bylos iškėlimo ieškovui.

Reikalavimą priteisti delspinigius teismas atmetė tuo pagrindu, jog šalys nebuvo sudariusios rašytinio susitarimo dėl netesybų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „MS“ prašo panaikinti 2012 m. kovo 20 d. Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė sutarčių aiškinimo taisykles, dėl ko priėjo nepagrįstos išvados, jog bylos šalys Reikalavimo perleidimo sutarties nesudarė. Reikalavimo perleidimo sutartį šalys patvirtino antspaudais tokiu būdu išreikšdamos savo valią. Atsakovas turėjo reikalavimo teisę į UAB „Valdera“, taigi turėjo teisę ją perleisti ieškovui. 2009 m. gegužės 29 d. sutarties negaliojimas neturi jokio ryšio su Reikalavimo perleidimo sutarties galiojimu. Šia sutartimi buvo padengta tik dalis atsakovo įsipareigojimo ieškovui, dėl to atsakovas likusią skolos dalį apmokėjo tiesiogiai ieškovui. Anot atsakovo, Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo metu UAB „Valdera“ buvo moki, todėl atsakovas neatsako už ieškovo veiksmus išieškant skolą iš šio asmens.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas bankrutavusi K. S. prekybos įmonė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Šalies argumentai

Ieškovo teigimu su atsakovu sudarytos reikalavimo perleidimo sutartys nebuvo pasirašytos, todėl neįsigaliojo. Ginčo sutartis atsakovas pateikė tik po to, kai jam ieškovo bankroto administratorius išsiuntė pretenziją dėl atsiskaitymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Esminis šioje byloje sprendžiamas klausimas: ar atsakovas ir ieškovas iš tiesų 2009 m. sausio 22 d. sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/01/22-01, kuria ieškovui atsakovas turėjo perleisti reikalavimo teises į skolininką UAB „Valdera“.

Iš byloje pateiktos Reikalavimo perleidimo sutarties kopijos matyti, kad sutartis ieškovo ir atsakovo įgaliotų asmenų pasirašyta nebuvo, tačiau ji yra antspauduota šalių spaudais (b. l. 30). Sutarties įsigaliojimą šalys susiejo su jos pasirašymu (Reikalavimo perleidimo sutarties 5 punktas). Atsakovas aiškina, jog sutarties pasirašymą reikėtų laikyti jos patvirtinimą antspaudais. Rašytinės formos sandoriai turi būti pasirašomi sandorio šalių arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais (CK 1.73 straipsnio 2 dalis). Rašytinės formos sandorio pasirašymo reikalavimas yra nustatytas tikslu užtikrinti, jog būtų galima identifikuoti asmenį, pasirašiusį sandorį. Vien tik rašytinės formos sandorio antspaudavimas nėra pakankamas sandoriui patvirtinti, dėl to įprastai tik antspauduotas sandoris nesant šalių parašų laikytinas nesudarytu (CK 1.73 straipsnio 3 dalis). Žinoma ši bendro pobūdžio taisyklė nėra absoliuti. Privatiniuose teisiniuose santykiuose nėra draudžiama nustatyti kitokios tarpusavio rašytinės formos sandorių tvirtinimo tvarkos, jeigu šalys aiškiai dėl to išreiškia savo valią. Siekdamas pagrįsti, jog ieškovas ir atsakovas sudarydami rašytinės formos sandorius jų patvirtinimui laikė pakankamą sandorių antspaudavimą, atsakovas turėjo pateikti į bylą atitinkamus įrodymus, remiantis kuriais būtų galima spręsti apie tokios šalių tarpusavio praktikos egzistavimą. Tokių įrodymų pateikta nebuvo. Priešingai byloje buvo pateiktas 2009 m. gegužės 29 d. Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. 09/05/29-01 (turinio požiūriu analogiškos Reikalavimo perleidimo sutarčiai) egzempliorius (b. l. 47), kuris yra ne tik patvirtintas atsakovo antspaudu, bet ir pasirašytas jo vadovo. Toks šios sutarties, nepasisakant dėl jos galiojimo, pasirašymas patvirtina, jog pats atsakovas laikė būtinu, kad tarpusavio rašytinės formos sandorius pasirašytų įgalioti asmenys (CPK 185 straipsnis). Kadangi Reikalavimo teisių perleidimo sutartis nebuvo šalių pasirašyta, ji laikytina nesudaryta (CK 1.73 straipsnio 1,2 dalys). Taigi pirmosios instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra pagrįstos bylos faktine medžiaga. Kitoks, t.y. siūlomas atsakovo, Reikalavimo perleidimo sutarties turinio bei sudarymo tvarkos ir sąlygų aiškinimas neabejotinai reikštų nesąžiningumą ieškovo atžvilgiu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Neginčytina, kad net ir tuo atveju, jeigu rašytinės formos sandorio šalys tinkamai nepatvirtina, jos gali ją de facto vykdyti ar kitokiu būdu išreikšti savo valią laikyti tokį sandorį jas įpareigojančiu (CK 1.63, 1.93 straipsniai). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog ieškovas savo veiksmais ar kitokia forma būtų pripažinęs, kad laiko Reikalavimo perleidimo sutartį sudaryta ir jį saistančia. Šią išvadą patvirtina nustatytos faktinės aplinkybės: ieškovo vadovas ir savininkas bankroto administratoriui neperdavė nei Reikalavimo perleidimo sutarties, nei dokumentų, patvirtinančių atsakovo reikalavimą į UAB „Valdera“, o atsakovas, gavęs ieškovo bankroto administratoriaus pretenziją dėl įsiskolinimo, pateikė buvusiam ieškovo vadovui vienašališkai pasirašytą 2009 m. gegužės 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/05/29-01, kuri turinio požiūriu yra analogiška Reikalavimo perleidimo sutarčiai. Taigi byloje pateikti duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog ieškovas neprisiėmė teisių ir pareigų pagal Reikalavimo perleidimo sutartį jokia forma, o šį faktą pripažino ir pats atsakovas vienašališkai sudarydamas 2009 m. gegužės 29 d. Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. 09/05/29-01 (CPK 185 straipsnis).

Ieškovui ir atsakovui nesusitarus dėl reikalavimo UAB „Valdera“ perleidimo bei tarpusavio skolos užskaitos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas yra skolingas ieškovui už pastarojo suteiktas transportavimo paslaugas. Ginčo dėl atsakovo įsiskolinimo ieškovui dydžio nėra, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako.

Atskirai nepasisakytina ir dėl apeliaciniame skunde minimų argumentų apie UAB „Valdera“ mokumą, kadangi jie nėra susiję su šios bylos įrodinėjimo dalyku.

Apibendrindama išdėstytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ginčo faktinę pusę bei padarė pagrįstas išvadas dėl Reikalavimo perleidimo sutarties nesudarymo. Keisti ar naikinti skundžiamo sprendimo apeliaciniame skunde dėstomais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto 3 – ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičZita Smirnovienė