Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-26 · Civilinė byla Nr. e2-21647-608/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-26
Bylos Nr.
e2-21647-608/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-15852-2019-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lidija Valentukonytė
Atsakovas
A. Š., D. Š.
Ieškovas
akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-21647-608/2019Proceso Nr. 2-68-3-15852-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.1; 2.6.11.5.; 2.6.1.3.6. ; 2.6.1.5.; 2.6.2.1.; 3.2.6.6.2; (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovų A. Š. ir D. Š. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ ieškinį atsakovams A. Š. ir D. Š. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir D. Š. 2116,38 Eur skolos, 131,73 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir 56,71 Eur bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis. Ieškovė prašo teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovai nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovams procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovai teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovams išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovų rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Ieškovė akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“ (nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“) tiekia centralizuotą šilumos energiją ir karštą vandenį butui adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas ir Testamentų registro išrašas patvirtina, kad atsakovai yra minėto buto savininkai. Buto šilumos/karšto vandens tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie gyvenamojo namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 str., 1.71 str. reikalavimus šilumos tiekėjas žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakovais neterminuotą energijos pirkimo-pardavimo sutartį. Laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. už į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 2116,38 Eur skola. Skolos dydį pagrindžia ieškovės pateikta mokesčių paskaičiavimo pažyma.

Specialios paskirties akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir bendrovė „Dalkia“ 2002 m. vasario 1 d. sudarė Vilniaus miesto šilumos ūkio nuomos sutartį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ 15 metų terminui buvo perduotas valdyti nuomos teise visas su šilumos gamybos ir centralizuoto tiekimo veikla susijęs ieškovės turtas bei kuri nuomos laikotarpiu administravo debitorinius klientų skolas. Nuo 2002 m. kovo 29 d. iki 2017 m. kovo 29 d. šilumos tiekimo veiklą Vilniaus mieste vykdė šilumos tiekimo licenciją turėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“. Nuo 2017 m. kovo 30 d. šilumos energijos tiekimo Vilniuje funkcijas vykdo ieškovė. Vykdant Nuomos sutarties sąlygas, 2017 m. kovo 29 d. ieškovei buvo perleisti uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ reikalavimai į ankstesnio laikotarpio klientų skolas. Apie minėtą reikalavimo teisių perleidimą atsakovai informuoti 2017 m. birželio 30 d. kartu su sąskaitomis už paslaugas pateikiant pranešimus, taip pat ši informacija buvo ir yra viešai skelbiama ieškovės interneto svetainėje http://www.chc.lt/lt/musu-veikla/gyventojams/atsiskaitymas-uz-paslaugas/82).

Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis), atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat išsiuntus bei įteikus atsakovams ieškinio su priedais kopijas, laikytina, jog atsakovai tinkamai informuoti apie reikalavimo perleidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalis).

Nagrinėjamu atveju tarp ieškovės ir atsakovų nebuvo sudaryta individuali rašytinė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau atsakovams nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikytina, kad šalys konkliudentiniais veiksmais yra sudariusios neterminuotą šilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 6.384 str. 2 d.). Pagal energijos (ar energijos išteklių) pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo režimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą (CK 6.383 straipsnio 1 dalis). Patiektos ir sunaudotos energijos kiekis nustatomas pagal apskaitos prietaisų rodmenis arba kitu sutartyje nurodytu būdu (CK 6.385 straipsnio 1 dalis). Abonentas moka už faktiškai sunaudotą energijos kiekį pagal apskaitos prietaisų rodmenis, jei sutartis nenustato ko kita (CK 6.388 straipsnio 1 dalis).Atsakovai įsipareigojimų laiku atsiskaityti už pateiktas paslaugas nevykdė, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. už į butą tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi 2116,38 Eur skola.

Prievolės, kylančios iš sutarties arba įstatymo turi būti vykdomos sąžiningai, už gautą šilumą ir karštą vandenį atsakovai turi apmokėti. Solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su paslaugų teikimu. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, jog atsakovai atsiskaitė su ieškove dėl reikalaujamos sumos (CPK 185, 178 straipsniai), todėl ieškovės reikalavimas dėl 2116,38 Eur skolos priteisimo iš atsakovų solidariai laikytinas pagrįstu ir tenkintinas.

Šalies argumentai

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 131,73 Eur palūkanų. Praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, atsakovas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas. Kadangi atsakovai laiku neatsiskaitė su ieškove, atsakovai už laikotarpį nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. gegužės 21 d. privalo sumokėti CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatytas 5 procentų dydžio palūkanas, todėl iš atsakovų ieškovės naudai solidariai priteisiama 131,73 Eur kompensuojamųjų palūkanų.

Ieškovės reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo tenkinamas, remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi bei 6.210 straipsnio 1 dalimi.

Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 51,00 Eur žyminis mokestis, 5,71 Eur už Nekilnojamojo turto registro, Gyventojų registro ir Testamentų registro pažymas ir duomenų bazės peržiūrą, iš viso 56,71 Eur, priteisiamos iš atsakovų lygiomis dalimis ieškovės naudai CPK 93 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3,00 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos šioje byloje (10,60 Eur) priteistinos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Priimti atsakovų A. Š. ir D. Š. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. Š. ir D. Š. ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 2116,38 Eur (du tūkstančius vieną šimtą šešiolika eurų trisdešimt aštuonis euro centus) skolos, 131,73 Eur (vieną šimtą trisdešimt vieną eurą septyniasdešimt tris euro centus) palūkanų, iš viso 2248,11 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus vienuolika euro centų), ir 5 proc. (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 2248,11 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. gegužės 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š. ir D. Š. ieškovės akcinės bendrovės „Vilniaus šilumos tinklai“ naudai 56,71 Eur (penkiasdešimt šešis eurus septyniasdešimt vieną euro centą) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. Š. ir D. Š. valstybės naudai 10,60 Eur (dešimt eurų šešiasdešimt euro centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Atsakovai neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovai sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lidija Valentukonytė