Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios S. A. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendžio, kuriuo S. A., pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams ir 3 mėnesiams,

S. A. kardomoji priemonė - suėmimas, taikytas iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas L. S., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarkia neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. A. nuteista už tai, kad kartu su L. S. veikdami bendrais tyčiniais veiksmais (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) namu, panaudodami fizinį smurtą pagrobė svetimą turtą, o būtent: L. S. mėginant išplėšti iš nukentėjusiosios S. V. rankų rankinę, o S. A. vieną kartą suduodant kumščiu į nugarą nukentėjusiajai S. V., taip sukeliant jai fizinį skausmą, pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajai S. V. priklausančią rankinę, 20 eurų vertės, joje buvusią bevertę piniginę, piniginėje buvusią AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. V. vardu, 100 eurų grynųjų pinigų, bevertį „Tele-2“ sim kortelės rėmelį, asmens tapatybės kortelę, Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą S. V. vardu, tuo padarydami nukentėjusiajai S. V. 120 eurų turtinę žalą.

Teismo posėdyje nuteistosios gynėja advokatė prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistosios S. A. apeliacinis skundas atmetamas.

Nuteistoji apeliaciniame skunde nesutinka tik su jai paskirtos bausmės dydžiu, o kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir jo veikos juridinės kvalifikacijos neginčija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalyje išdėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, todėl teisėjų kolegija patikrino bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistosios S. A. skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, bei privalėjo pritaikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažinti jai nuosprendžiu paskirtą bausmę trečdaliu, atmestinas. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad norint pripažinti nuteistosios elgesį lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, privalu nustatyti vieną iš trijų alternatyvų: 1) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką, 3) kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Taigi vien tik asmens prisipažinimas yra nepakankamas šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo ar bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. A. viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę, nereiškė nuoširdaus apgailestavimo dėl padarytos nusikalstamos veikos ir savo elgesio, o tik tardama paskutinį žodį, priremta neginčijamų jos kaltę pagrindžiančių įrodymų, prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusikaltimo, pažadėjo atlyginti žalą būdama laisvėje ir dirbdama. Į visas šias aplinkybės atsižvelgęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino S. A. prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką kaip atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Taip pat pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Tačiau taikyti šio straipsnio nuostatas galima tik 64¹ straipsnio 2 dalyje numatytu atveju, t. y. tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

Kadangi BK 59 straipsnio prasme S. A. dalinis prisipažinimas nelaikomas lengvinančia aplinkybe ir kaltinamajai neprisipažįstant, byla buvo išnagrinėta bendra tvarka, t. y. ne pagreitinto proceso tvarka, nebuvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, byla baigta teismo nuosprendžiu, o ne baudžiamuoju įsakymu, todėl nėra BK 64¹ straipsnyje numatytų sąlygų, kurioms esant paskirta bausmė gali būti mažinama trečdaliu. Dėl to daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai S. A. atžvilgiu netaikė BK 64¹ straipsnio nuostatų ir trečdaliu nesušvelnino nuteistajai paskirtos bausmės.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad tenkinti nuteistosios skundą jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistosios S. A. apeliacinį skundą atmesti.