- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-11
- Bylos Nr.
- e2YT-32481-862/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26694-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasita Kurakienė
- Pareiškėjas
- I. S.
- Suinteresuotas asmuo
- A. S., Valstybės įmonė, „Turto bankas“
- Kategorijos
- 3.2.7.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.7.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasita Kurakienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo I. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: A. S. ir Valstybės įmonė (toliau– VĮ) „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. S. palikimą, kurį sudaro: ½ dalis namo ir ½ dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės L. S. mirties – (duomenys neskelbtini), priėmė, pradėdamas faktiškai valdyti likusį turtą. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus pareiškėjo sutuoktinei L. S. pareiškėjas priėmė visus žmonos daiktus ir pradėjo valdyti ir rūpintis kaip savo turtu, nes po sutuoktinės mirties pareiškėjas toliau liko gyventi name, esančiame (duomenys neskelbtini). Pažymi, jog pareiškėjas į notarą nesikreipė. Po sutuoktinės mirties liko santuokoje įgytas nekilnojamasis turtas – ½ dalis namo ir ½ dalis žemės sklypo, esančių adresu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į pareiškimą prašė tenkinti pareiškėjo pareiškimą dėl juridinio reikšmę turinčio fakto nustatymo bei bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra bei nagrinėti bylą jai nedalyvaujant.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka paskelbus pranešimą specialiame interneto tinklalapyje.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas
Vadovaujantis CPK 445 straipsniu, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Vadovaudamasis šia ir kitomis CPK XXVI skyriaus, reglamentuojančio juridinio fakto nustatymą, nuostatomis, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2009; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2010; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011 ir kt.).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pareiškėjas su L. S. buvo sudaręs santuoką, turi vieną vaiką – A. S.. Nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo sutuoktinė L. S.. VĮ „Registrų centro“ Nekilnojamojo turto registro duomenimis pareiškėjo I. S. vardu įregistruota nuosavybės teisė į ½ dalį namo, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Minėto nekilnojamo turto nuosavybės teisės įregistravimo pagrindas – (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Vadinasi, butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įgytas pareiškėjo ir L. S. santuokos metu, todėl pripažintina bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Testamentų registre nėra įregistruotų L. S. testamentų ir palikimo priėmimo faktų.
Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatyme įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010 ir kt.).
Vadovaujantis CK 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinės L. S. palikimo priėmimo, tačiau po sutuoktinės L. S. mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti: pareiškėjas po sutuoktinės mirties jos paliktą turtą, t. y. ½ dalį namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), valdė, naudojo ir prižiūrėjo. Suinteresuoti asmenys neprieštaravo pareiškimo tenkinimui. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytu terminu nesikreipė į notarų biurą dėl sutuoktinės palikimo priėmimo, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po sutuoktinės L. S. mirties likusį turtą.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti sutuoktinės L. S., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. pareiškėjas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad pareiškėjas palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškimas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas I. S. po sutuoktinės L. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinės L. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas I. S. palikimui priimti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.