Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismas, pirmininkaujant Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjui Sigitui Bagdonavičiui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs I. B. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutarties, kuria jai pratęsta taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi I. B., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas ir gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis, kuris tęsiamas iki šiol. Paskutinį kartą priverčiamoji medicinos priemonė pratęsta skundžiama Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi, kuria tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas .

Motyvuojamoji dalis

3. Skundas atmetamas.

4. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, teismas konstatuoja, kad Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartimi pagrįstai pratęsta I. B. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015) bei du kriterijus, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikatą, 2) su ja susijusį asmens socialinį pavojingumą.

6. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja padarė išvadą, kad I. B. psichikos būsena nėra dar pakankamai stabili, socialinis pavojingumas nesumažėjęs, jai reikalinga nuolatinė personalo priežiūra, todėl tenkino teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo bendro stebėjimo sąlygomis pratęsimo. Tokį sprendimą teismas priėmė įvertinęs duomenis, esančius Komisijos dėl priverčiamosios medicinos pobūdžio priemonės pratęsimo medicininės apžiūros 2023 m. gegužės 12 d. išvados Nr. 247 (toliau – Komisijos išvada).

7. Aukštesnysis teismas susipažino su Komisijos išvadoje esančiais duomenimis, kad I. B. psichikos sutrikimai pasireiškė gan seniai, jai einant 24 metus, jai nustatyta paranoidinė simptomatika su klausios haliucinacijomis, santykio, poveikio, persekiojimo, nuodijimo kliedesiais. Gydėsi ambulatoriškai, tačiau vaistų reguliariai nevartojo. 2016 m. I. B. buvo stacionarizuota ir gydyta iki 2016-11-30, nustatyta paranoidinė šizofrenija. Po smurto bendrabučio kaimynės atžvilgiu, Utenos ekspertiniame skyriuje buvo atlikta Teismo psichiatrinė ekspertizė, kurios metu I. B. vėl buvo konstatuota paraniodinė šizofrenija, todėl rekomenduota taikyti stacionarinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Iš šių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad I. B. psichikos liga serga jau pakankamai ilgą laiką, praeityje taikytas ambulatorinis gydymas nebuvo veiksmingas, nes jai paskirtus vaistus vartojo nereguliariai.

8. Iš Komisijos išvados taip pat matyti, kad per stebimą laikotarpį I. B. psichinė būsena buvo nepakankamai stabili, stebėtos epizodinės disforinės reakcijos, konfliktinės situacijos. Klinikiniame vaizde išliko nestabilus afektas, mąstymo sutrikimai, nepakankama impulsų kontrolė, nekritiškumas ligai ir įvykdytai neteisėtai veiklai. Komisijos metu jos kontaktas buvo formalus, ji bendrauja be iniciatyvos, nusiskundimų sveikata neišsako. Ji teisingai orientuota savyje, vietoje ir laike, įsitempusi, nerimastinga. Jos nuotaika pretenzinga, su saikia disforija, emocijos nestabilios, dirgstančios, stokoja raiškos, mąstymas vidutinio tempo, paralogiškas, nenuoseklus, vyrauja rigidiškos nuostatos. Jos suvokimo sutrikimų, kliedesių, suicidinių minčių neišklausta, interesų ratas susiaurėjęs, ateities planai neatitinka galimybių.

9. Teismo posėdžio metu ligoninės atstovas Gediminas Inta patvirtino Komisijos išvadą ir papildomai paaiškino, kad pacientės psichikos būklė buvo svyruojanti, nes I. B. konfliktavo su ligoninės personalu, kitomis pacientėmis. Pakoregavus gydymą išlieka pikta, priešiška, nelanko užimtumo, prašo sumažinti vaistų dozes, teigia, kad neserga. Pakoregavus gydymą ir padidinus vaistų dozes, tapo kiek ramesnė. Prieš mėnesį buvo patalpinta į stebimą palatą, lengvai išprovokuojama, nesupranta, kad jai reikalingas gydymas, nepripažįsta serganti psichikos liga. Kadangi mano esanti sveika, nesutinka kreiptis dėl darbingumo lygio nustatymo.

10. Minėtais duomenimis apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad I. B. socialinis pavojingumas nėra sumažėjęs, o jos psichinės sveikatos būklė dar nėra stabili, ji nėra pasveikusi arba tokios psichinės būklės, kad galėtų gyventi ir savo psichikos sveikata rūpintis savarankiškai.

11. Taigi, vertindamas asmens psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą, pirmos instancijos teismas klaidos nepadarė ir priėmė bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, todėl I. B. apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – I. B. skundą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2023 m. birželio 14 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.