Kauno apygardos teismo nutartis, e2A-1823-924/2020

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-12-01
Bylos Nr.: e2A-1823-924/2020
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Edvardas Paliokas
Atsakovas: M. C.
Ieškovas: viešosios įstaigos Šv

Kategorijos

2.6.1.4Prievolių vykdymas
2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
2.6.8.11.1Sutarties nutraukimas
3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas

Civilinė byla Nr. e2A-1823-924/2020Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04149-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.4; 2.6.8.8; 2.6.8.11.1; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 1 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Edvardas Paliokas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės M. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės viešosios įstaigos Šv. Ignaco Lojolos kolegijos ieškinį atsakovei M. C. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės M. C. (toliau – atsakovė) 900,00 Eur skolą, 79,92 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 29 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios objektas – valstybės nefinansuojamos nuolatinės koleginės studijos, pirmoji (profesinio bakalauro) studijų pakopa, grožio terapijos studijų programa. Sutartyje numatyta, jog vieno studijų semestro kaina yra 900 Eur. Pagal Sutarties 6.4. punktą studentas už studijas turi sumokėti į kolegijos nurodytą banko sąskaitą per 10 dienų prasidėjus kiekvienam naujam semestrui. Nepaisant to, atsakovė iki šios dienos nesumokėjo kolegijai įmokos už 2019 metų rudens semestrą, nors terminas atlikti mokėjimą suėjo dar 2019 m. rugsėjo 11 d. Teigė, kad kolegijos buhalterė J. S. 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegijos atsakovei sukurtu elektroniniu paštu, 2019 m. spalio 30 d., 2019 m. gruodžio 12 d. atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) elektroniniais laiškais informavo atsakovę apie tai, kad ji turėjo atlikti 900 Eur mokėjimą iki 2019 m. rugsėjo 11 dienos. Paaiškino, kad minėti laiškai buvo siųsti tiek kolegijos atsakovei sukurtu elektroniniu paštu, tiek asmeniniu atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini). Ieškovei pareiškus ieškinį teisme, derybos dėl taikos sutarties sudarymo vyko atsakovės elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), todėl minėtas elektroninis paštas yra veikiantis ir atsakovė juo naudojasi. Pažymėjo, kad kolegijos buhalterė J. S. 2020 m. sausio 20 d. elektroniniu paštu dar kartą paragino atsakovę sumokėti 900 Eur įmoką kolegijai už 2019 m. rudens semestrą. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė registruotu paštu nusiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti susidariusį 900 Eur įsiskolinimą per 10 kalendorinių dienų bei informavo atsakovę apie tai, kad jeigu atsakovė vengs savo sutartinių įsipareigojimų, kolegija bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. Taikiai išspręsti šalių ginčo nepavyko, kadangi atsakovė ignoravo ieškovės nuolatinius raginimus sumokėti skolą ir iki šiol Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų neįvykdė. Sutarties pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei užtikrinti galimybę studijuoti, nepriimti studijuoti kito studento į atsakovės vietą, todėl atsakovei nevykdant savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovė patyrė finansinius nuostolius, nes nepriėmė kito studento į atsakovės vietą studijų programoje. Atsakovė neinformavo ieškovės apie tai, kad kolegijoje studijuoti nebeketina, arba kad yra gavusi kvietimą studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įmoką už studijas turėjo sumokėti iki 2019 m. rugsėjo 11 d., tačiau šios pareigos nevykdė, atsakovei už 222 dienas yra priskaičiuoti 79,92 Eur delspinigiai, todėl bendra atsakovės skola ieškovei yra 979,92 Eur. Paaiškino, kad atsakovė nebendradarbiavo su ieškove, nesutiko išspręsti ginčo taikiai, teikė teismui prieštaravimus, argumentus, dėl kurių skola neturėtų būti mokama, taigi ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, kurios kilo dėl atsakovės veiksmų, taip pat turėtų būti tenkinamas.

Atsiliepimas

2. Atsakovė M. C. pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, jog 2019 m. liepos 29 d. su ieškove sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau po Sutarties pasirašymo priėmė kvietimą studijuoti Kauno kolegijoje, todėl VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje nestudijavo, paslaugomis nesinaudojo. Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėnesį paskambino Sutartyje nurodytu telefono numeriu (duomenys neskelbtini), ir informavo kolegiją, kad gavo kvietimą studijuoti kitoje aukštojoje mokykloje bei minėtą kvietimą priėmė. Paaiškino, kad pokalbio telefonu metu klausė kolegijos darbuotojo ką reikia daryti tokiu atveju, tačiau buvo patikinta, kad jeigu nepradės studijų Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, sudaryta Sutartis automatiškai nustos galioti. Paskaitų VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje nelankė, studijų įmokos pagal Sutarties 6.4. punktą nemokėjo, kolegijoje studijuoti pradėjusi nebuvo, nutraukti Sutartį išstodama pagal Sutarties 7.3. punktą negalėjo, tinkamai pranešė apie sprendimą nestudijuoti kolegijoje, todėl laikytina, kad nebuvo įgijusi teisių ir pareigų pagal sudarytą Sutartį. Paaiškino, kad Sutartyje nurodytą elektroninį paštą buvo sukūrusi konkrečiai kolegijos studijoms, todėl pasirinkus studijas kitoje aukštojoje mokykloje tą elektroninio pašto adresą panaikino ir korespondencijos negavo. Nurodė, kad jokio registruoto laiško, kaip teigia ieškovė, negavo, apie skolos egzistavimą nežinojo ir bendradarbiauti nevengė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: 1) priteisė ieškovei VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijai iš atsakovės M. C. 900 Eur skolą, 68,04 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos (968,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) priteisė ieškovei VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijai iš atsakovės M. C. ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas: 21,73 Eur žyminį mokestį ir 900 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti; 3) priteisė valstybei iš atsakovės M. C. 7,21 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, mokėti mokesčius už studijas bei vykdyti kitas Sutartyje numatytas sąlygas.

5. Teismas atsižvelgęs į tai, kad Sutarties 2.7. punkte numatyta, kad studijos finansuojamos studento (t. y. atsakovės) lėšomis, sprendė, jog tai reiškia, kad sutartis yra atlygintinė ir atsakovė turi pareigą sumokėti už teikiamas paslaugas.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Sutarties 7.3. punkte įtvirtinta vienintelė studento teisė nutraukti Sutartį, t. y. kai studentas išstoja iš kolegijos. Šios sutartinės sąlygos lingvistinis aiškinimas teismui leido daryti išvadą, jog kolegija numatė galimybę studentui nutraukti Sutartį tik tokiu atveju, kai studentas išreiškia valią išstoti iš kolegijos.

7. Teismas nurodė, kad nors Sutartyje ir neaptarta kokia forma studentas turėtų nutraukti Sutartį, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įstojimo į kolegiją procedūra yra aiški, studentas privalo pateikti paraišką, užpildyti atitinkamas anketas, kurių pagrindu studentas įtraukiamas į kolegijos studentų sąrašą.

8. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog atsakovei turėjo būti suprantama, kad išstojimo iš kolegijos procedūra yra analogiška kaip ir įstojimo, t. y. pateikiant atitinkamus rašytinius pranešimus kolegijai. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovė bylos nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti nei kada, nei kokį kolegijos darbuotoją telefonu informavo apie tai, kad nežada studijuoti kolegijoje.

9. Byloje teismas nustatė, jog remiantis Sutarties 4.2 punktu atsakovei buvo sukurta studento elektroninio pašto dėžutė, kuria šalys turėjo teisę naudotis pateikdama viena kitai informaciją. Tačiau duomenų, kad ir šiuo elektroniniu paštu atsakovė būtų informavusi ieškovę apie savo apsisprendimą nestudijuoti kolegijoje, byloje nėra. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog atsakovė neįvykdė Sutarties 7.3 punkto reikalavimo ir tinkamai neinformavo ieškovės apie išstojimą iš kolegijos.

10. Teismas sutiko su atsakove, kad aukštosios mokyklos galimai registruoja studentų lankomumą, tačiau sprendė, jog vien aplinkybė, kad atsakovė nelankė paskaitų ir nesinaudojo kolegijos teikiamomis paslaugomis, teismo vertinimu, nėra tos aplinkybės, iš kurių ieškovė turėjo suprasti apie Sutarties vienašališką nutraukimą. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju, atsakovė jokia kita aiškiai išreikšta forma neinformavo ieškovės apie tai, kad nesinaudos kolegijos teikiamomis paslaugomis.

11. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika darė išvadą, jog paskaitų nelankymas neatleidžia atsakovės nuo pareigos susimokėti už pirmąjį studijų semestrą, į kurį atsakovė buvo priimta.

12. Teismas pažymėjo, kad atsakovei mokymosi įstaigoje buvo sukurta individuali elektroninio pašto dėžutė (duomenys neskelbtini), į kurią jau 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegija atsakovei išsiuntė pranešimą apie tai, kad negavo 900 Eur studijų įmokos už 2019 m. rudens semestrą. Dėl tokio elektroninio pašto dėžutės sukūrimo šalys susitarė Sutarties 4.2 punkte, todėl pripažintina, kad ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis, kad atsakovė kaip kolegijos studentė perskaitys šį elektroninį laišką. Be to, raginimus sumokėti ieškovė atsakovei siuntė ir jos pačios nurodytu asmeniniu elektroniniu paštu, todėl teismas vertino, kad perduodama informaciją minėtu būdu ieškovė pasirinko tinkamą tarpusavio bendravimo būdą. Be to, teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovė ragino atsakovę sumokėti už studijas ir išsiųsdama registruotą laišką atsakovės nurodytu gyvenamosios vietos adresu, tačiau. kaip nurodė pati atsakovė, tik gavusi teismo procesinius dokumentus dėl skolos išieškojimo atsakovė ėmė domėtis susidariusia situacija.

13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nes nesumokėjo įmokos už studijas sutartyje numatytu laiku, dėl ko ieškovė patyrė nuostolius, nes nepriėmė kito studento į atsakovės vietą studijų programoje. Teismas darė išvadą, jog šalių pasirašytos Sutarties sąlygos yra aiškios ir nedviprasmiškos, atsakovė nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų pagal Sutartį, todėl atsakovė turi sumokėti vieno semestro studijų kainą (ieškovės nuostolius), kuri nagrinėjamu atveju yra 900 Eur.

14. Teismas nustatė, kad ieškovė ir atsakovė sutartyje susitarė dėl 0,04 proc. dydžio delspinigių normos nuo pradelstos mokėtinos sumos (Sutarties 6.5. punktas). Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog atsakovė 900 Eur įmokos už studijas į ieškovės banko sąskaitą nepervedė, todėl nuo 2020 m. rugsėjo 11 d. (pareigos sumokėti įmoką atsiradimo momentas) iki 2020 m. kovo 18 d. (bylos priimant teismo įsakymą pradėjimo momentas), t. y. už 189 dienas, taikant 0,04 proc. delspinigių normą skaičiuotini delspinigiai. Ieškovės reikalavimą priteisti 11,88 Eur dydžio delspinigius už 33 dienas teismas atmetė kaip nepagrįstą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Atsakovė M. C. apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2020 m. rugsėjo 8 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

15.1. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neatsižvelgė į atsakovės argumentus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, neteisingai vertino pateiktus paaiškinimus, neteisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

15.2. Teismas tinkamai neįvertino, jog šalių sudarytoje Studijų sutartyje nenustatyta studento pareiga apie vienašalį sutarties nutraukimą informuoti raštu. Be to, Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2007, yra pasisakęs, jog paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos - klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai.

15.3. Pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendime rašo, kad ieškovė išsiuntė laišką registruotu paštu, o atsakovė jo per siuntos saugojimo terminą laiško neatsiėmė, taip suponuojant, kad atsakovė tyčiniais veiksmais (neveikimu) jo neatsiėmė.

15.4. Skundžiamame sprendime nepagrįstai teigiama, kad 2019 m. liepos 31 d. yra priimtas VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktoriaus įsakymas dėl studentų/klausytojų priėmimo į 2019 m. rudens semestro studijas Nr. S-159, iš kurio matyti, kad M. C. buvo priimta studijuoti VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje. Atsakovei apie minėtą įsakymą nėra žinoma.

15.5. Teismo Sprendime teigiama apie atsiradusius prievolinius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, bet kad ši Sutartis yra Paslaugų sutartis ir jos reglamentavimas yra kitoks, nepasisakoma.

15.6. Abejonių kelia ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, kadangi advokato padėjėja į teismo posėdžius Kaune važinėjo iš Vilniaus, taip neadekvačiai didindama bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.

Atsiliepimas

16. VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti atsakovės M. C. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimo panaikinimo bei priteisti iš atsakovės ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

16.1. Atsakovė klaidina apeliacinės instancijos teismą, jog ji neva skambino ieškovės atstovams ir informavo, jog nutraukia Sutartį, kadangi bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė negalėjo nurodyti nei kada, nei kokį kolegijos darbuotoją telefonu informavo apie tai, kad nežada studijuoti kolegijoje.

16.2. Apeliaciniame skunde atsakovė nepagrįstai teigia, kad studijų Sutartyje nurodytą savo elektroninį paštą buvo susikūrusi konkrečiai VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos studijoms, pasirinkus studijas kitoje aukštojoje mokykloje tą pašto adresą panaikino ir korespondencijos negavo. Jokio registruoto laiško siųsto 2020 m. sausio 31 d. taip pat negavo. Bylos duomenys patvirtina, kad visi el. laiškai atsakovei buvo siųsti el. paštu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog el. paštas (duomenys neskelbtini) yra aktyvus ir atsakovė juo nuolat naudojasi.

16.3. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai iš esmės skiriasi nuo 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu atsakovės nurodytų faktinių aplinkybių – apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog jokių pranešimų ar kitokių pretenzijų apie skolą iš ieškovės negavo, o 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovė nurodė, kad visus el. laiškus gavo, tačiau jų neskaitė.

16.4. Byloje yra pateikti įrodymai, jog atsakovės gyvenamuoju adresu buvo siųstas registruotas laiškas. 2020 m. rugpjūčio 18 d. teismo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme atsakovė patvirtino, jog ji gyvena šiuo adresu. Registruotos siuntos atsakovė neatsiėmė, o tai rodo, jog atsakovė vengė bet kokia forma priimti ieškovės reikalavimus sumokėti įsiskolinimą, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendime rašo, kad ieškovė išsiuntė laišką registruotu paštu, o atsakovė jo per siuntos saugojimo terminą laiško neatsiėmė, taip suponuojant, kad atsakovė tyčiniais veiksmais (neveikimu) jo neatsiėmė, laikytini nepagrįstais.

16.5. Aplinkybė, kad atsakovė nelankė paskaitų ir galimai nesinaudojo aukštosios mokyklos infrastruktūra, nėra tos aplinkybės, iš kurių ieškovė turėjo suprasti apie Sutarties vienašališką nutraukimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių papildomo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

19. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovė – buvusi ieškovės (kolegijos) studentė – neįvykdė Studijų sutarties 7.3 punkto reikalavimo ir tinkamai neinformavo ieškovės VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos apie išstojimą iš kolegijos, todėl privalo sumokėti Studijų sutartimi nustatyto dydžio studijų įmoką už 2019 m. rudens semestrą.

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija ir atsakovė M. C. 2019 m. liepos 29 d. sudarė Studijų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Studijų sutartis), pagal kurią atsakovė buvo priimta studijuoti VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje grožio terapijos studijas. Taigi šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą (Sutarties IV skyrius), o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, mokėti mokesčius už studijas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas (Sutarties V skyrius).

21. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad skundžiamame teismo sprendime teigiama apie atsiradusius prievolinius teisinius santykius, kurių pagrindu ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, bet kad Studijų sutartis yra paslaugų sutartis ir jos reglamentavimas yra kitoks, nepasisakoma.

22. Šiuos atsakovės argumentus apeliacinės instancijos teismas laiko deklaratyviais ir nepagrįstais, kadangi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tarp šalių sudarytą Studijų sutartį kvalifikavo kaip paslaugų sutartį. Šia sutartimi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viena šalis – ieškovė (paslaugos teikėja) įsipareigojo sudaryti studentei sąlygas vykdyti studijų programą, užtikrinti dėstomos studijų programos kokybę ir sudaryti studentei sąlygas įgyti atitinkamą kvalifikacinį laipsnį ir (ar) profesinę kvalifikaciją, o studentei visiškai įvykdžius studijų programą ir už ją visiškai atsiskaičiusiai – išduoti tai patvirtinantį diplomą ir diplomo priedėlį, t. y. suteikti tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu, o kita šalis – atsakovė (paslaugos gavėjas, klientas) įsipareigojo vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus, laiku mokėti mokestį už studijas, t. y. atsiskaityti už suteiktas paslaugas; šalių nesaistė darbo ar kitokie pavaldumo (subordinacijos) santykiai (CK 6.716 straipsnio 1, 2 dalys). Pagrindinė paslaugų teikėjo pareiga – teikti tinkamos kokybės paslaugas (CK 6.717, 6.718 straipsniai). Teikiant paslaugas, paslaugų teikėjas privalo veikti sąžiningai ir protingai, kad paslaugų teikimas labiausiai atitiktų kliento interesus (CK 6.718 straipsnio 1 dalis). Paslaugos teikėjas privalo paslaugas teikti pagal sutarties sąlygas ir kliento teisėtus nurodymus, nusistovėjusią praktiką ir atitinkamos profesijos standartus (CK 6.718 straipsnio 2, 3 dalys). Pagrindinė kliento pareiga yra kainos sumokėjimas (CK 6.720 straipsnis). Kaina mokama sutartyje numatyta tvarka ir terminais.

23. Iš bylos duomenų matyti, kad tarp šalių rašytine forma buvo sudaryta Studijų sutartis, ji pasirašyta ieškovės atstovės L. Š. ir atsakovės M. C., sutartis patvirtinta ieškovės antspaudu. Duomenų apie tai, kad atsakovė šią sutartį ginčytų, byloje nėra. Atsakovė neginčijo aplinkybės, kad ant sutarties yra jos parašas ir pasirašymo data, atsakovės valią sudaryti sutartį patvirtina ir jos 2019 m. liepos 29 d. asmens kortelė bei Studento sąžiningumo deklaracija, iš kurių matyti, kad M. C. juose nurodė, jog prašo priimti ją į Šv. Ignaco Lojolos kolegijos Sveikatos mokslų ir technologijų katedros nuolatinių studijų grožio terapijos studijų programą. Atsakovės pasirašytos Studijų sutarties turinys patvirtina, kad atsakovei buvo žinoma visa esminė informacija, susijusi su būsimomis studijomis: kad sutartis sudaroma visam studijų laikotarpiui, aptarta, kokio pobūdžio studijoms atsakovė yra priimama, nurodyta studijų pradžia, sutartimi ieškovė įsipareigojo užtikrinti studijų pagal pasirinktą programą kokybę, suteikti studentui kolegijos elektroninio pašto dėžutę ir siųsti į ją visą su studento studijomis susijusią informaciją, vykdyti kitus kolegijos įstatuose ir kituose kolegijos teisės aktuose nustatytus įsipareigojimus, o atsakovė įsipareigojo: pradėdama studijas savarankiškai susipažinti su kolegijos internetiniame tinklalapyje paskelbtais teisės aktais, reglamentuojančiais studijų proceso organizavimą bei nuolat jais domėtis studijų metu; tvarkingai, laikydamasi kolegijos nustatytų taisyklių, naudotis kolegijos suteikta elektroninio pašto dėžute, į kurią kolegija siunčia visą su studijų procesu susijusią informaciją; pasikeitus gyvenamajai vietai ir/ar kitai kontaktinei informacijai, nedelsiant apie tai informuoti kolegiją; sumokėti šios sutarties 2.7., 2.8., 2.9. punktuose nustatytą studijų kainą ir/ar įmoką arba pagal atskirą susitarimą perleisti šią prievolę vykdyti trečiajam asmeniui, o šiam to nepadarius, įvykdyti prievolę pačiam; vykdyti kitus kolegijos įstatuose ir kituose kolegijos teisės aktuose nustatytus įpareigojimus ir t.t.

24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė (paslaugos tiekėja) Studijų sutartimi įsipareigojo sudaryti studentei sąlygas vykdyti studijų programą ir savo įsipareigojimus vykdė – kolegija atsakovei kaip studentei suteikė elektroninio pašto adresą (Sutarties 4.2. punktas) bei naudojo savo išteklius organizuodama atsakovės būsimas studijas, tačiau atsakovė savo pareigos vykdyti studijų programoje numatytus reikalavimus – laiku mokėti mokestį už studijas nevykdė. Kaip teisingai iš byloje esančių įrodymų nustatė pirmosios instancijos teismas, ieškovė ragino atsakovę padengti įsiskolinimą kelis kartus, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini) išsiuntė pranešimą apie tai, kad negavo 900 Eur studijų įmokos už 2019 m. rudens semestrą. 2019 m. spalio 30 d. minėtą pranešimą kolegija persiuntė atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. gruodžio 12 d. kolegija pakartojo siųsto pranešimo išsiuntimą atsakovei elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 20 d. kolegija atsakovei elektroninio pašto adresais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsiuntė raginimą sumokėti 900 Eur studijų įmoką bei informavo apie tai, kad atsakovei per 10 kalendorinių dienų nesumokėjus studijų įmokos, ieškovė kreipsis į teismą dėl įsiskolinimo priteisimo. 2020 m. sausio 31 d. ieškovė registruotu paštu nusiuntė atsakovei reikalavimą sumokėti susidariusį 900 Eur įsiskolinimą per 10 kalendorinių dienų bei informavo atsakovę apie tai, kad jeigu atsakovė vengs savo sutartinių įsipareigojimų, kolegija bus priversta kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo.

25. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis bei į bylą pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovė buvo informuota ir atsakovei buvo žinoma, kad ji yra priimta studijuoti kolegijoje ir turi pareigą sumokėti už studijas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. liepos 31 d. yra priimtas VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos direktoriaus įsakymas dėl studentų/klausytojų priėmimo į 2019 m. rudens semestro studijas Nr. S-159, iš kurio matyti, kad M. C. buvo priimta studijuoti VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, ir, kad atsakovei apie tokį įsakymą nėra žinoma, laikytinas nepagrįstu. Be to pažymėtina, jog iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad atsakovės argumentai prieštarauja vienas kitam, kadangi atsakovė teigia, kad apie minėtą ieškovės priimtą įsakymą jai nebuvo žinoma, tačiau kartu apeliaciniame skunde nurodo, jog skambino ieškovei ir informavo apie tai, kad kolegijoje nestudijuos, kadangi priėmė Kauno kolegijos pasiūlymą. Tai leidžia apeliacinės instancijos teismui daryti išvadą, jog atsakovei buvo žinoma, kad ji yra priimta studijuoti kolegijoje ir turi pareigą sumokėti už studijas.

26. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad šalių sudarytoje Studijų sutartyje nenustatyta studento pareiga apie vienašalį sutarties nutraukimą informuoti raštu. Be to, pažymi, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2007 m. birželio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3- 235/2007, yra pasisakęs, jog paslaugų gavėjo teisė vienašališkai nutraukti sutartį negali būti laikoma netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, taip pat sutarties pažeidimu, jei yra laikomasi CK 6.721 straipsnio 1 dalyje nustatytos tvarkos - klientas praneša paslaugų teikėjui, kad sutartis yra nutraukiama; įstatyme pranešimo forma nereglamentuota, todėl tinkamu pranešimu gali būti pripažinti ir paslaugų gavėjo veiksmai.

27. Apeliacinės instancijos teismas šiuos atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus, kadangi kaip matyti iš Studijų sutarties turinio, Studijų sutarties 7.3. punkte įtvirtinta vienintelė studento teisė nutraukti Sutartį, t. y. kai studentas išstoja iš kolegijos. Pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį sutarties sąlygos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai tuomet, kai dėl sutarties sąlygų yra abejojama. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pagrindo abejoti Studijų sutarties 7.3 punkto sąlygomis todėl, kad jos nebuvo detaliau aptartos, t.y. nesant nuorodos, ar atsakovė turėjo raštu kreiptis dėl sutarties nutraukimo. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įstojimo į kolegiją procedūra yra aiški, studentas privalo pateikti paraišką, užpildyti atitinkamas anketas, kurių pagrindu studentas įtraukiamas į kolegijos studentų sąrašą, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovė į VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegiją įstojo, tokį pageidavimą išreiškusi raštu.

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitoks įstojimo į aukštąją mokyklą būdas nebuvo ir galimas – 2019 metais galiojo Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas taisyklės (toliau-Taisyklės), kurių 4 punktas įtvirtino bendrą priėmimą į aukštąsias mokyklas pagal vienodos formos prašymą. Prašymus priimti studijuoti buvo galima pateikti per LAMA BPO tinklalapį (www.lamabpo.lt) prisijungus prie Bendrojo priėmimo informacinės sistemos (BPIS). Taisyklių 9 punktas numatė, kad studijų sutarties sudarymo procedūra aprašyta kiekvienos aukštosios mokyklos priėmimo taisyklėse, kurios pateikiamos ir tinklalapyje www.lamabpo.lt. Už dokumentų tvarkymą aukštosios mokyklos ima jų nustatytą registracijos mokestį. Jei pateikus originalius dokumentus aptinkama su registracijos metu deklaruotų duomenų neatitikčių, kvietimas anuliuojamas ir sutartis nesudaroma. Tais atvejais, kai sutarties sudaryti atvyksta stojančiojo įgaliotas asmuo, jis privalo turėti notaro patvirtintą stojančiojo raštišką įgaliojimą. Po sutarties sudarymo laikoma, kad stojantysis priimtas studijuoti į aukštąją mokyklą ir nuo rugsėjo 1 d. (jei toje aukštojoje mokykloje mokslo metai prasideda rugsėjo 1 d.) įgyja studento statusą. Be to, pagal priėmimo į VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos studijų programas taisyklių 8 punktą priėmimas į studijas vykdomas konkurso būdu per Bendrąjį priėmimą (vykdo LAMA BPO) ir Institucinį priėmimą (vykdo Kolegijos direktoriaus įsakymu sudaryta Kolegijos priėmimo komisija).

29. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytu, daro išvadą, kad tiek vienu, tiek kitu atveju priėmimo į studijas procedūra yra užbaigiama studijų sutarties pasirašymu. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad į VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegiją įstojus raštu išreikšto prašymo pagrindu, išstojimas iš jo yra galimas tik analogišku būdu, o ne pranešant telefonu. Sutarties 7.3 punkte numatytas Studijų sutarties nutraukimo būdas, išstojant iš VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegijos, atitinka CK 6.125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prievolės pabaigą šalių susitarimu, kuris gali būti bet kokios formos, išskyrus atvejus, kai susitarimas, pagal kurį atsirado prievolė, privalo būti rašytinės arba notarinės formos.

30. Be to, vadovaujantis CK 1.5 straipsnio 2 dalimi bei 1.137 straipsnio 2 dalimi, kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teisių ir pareigų, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais (CK 1.5 straipsnio 2 d.). Įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 d.). Vadovaujantis protingumo kriterijumi, atsakovės raštu išreikšto pageidavimo pagrindu sudaryta Studijų sutartis negali būti laikoma vienašališkai nutraukta atsakovės nežinia kada apie tai pranešus nežinia kokiam asmeniui. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neįrodė tokio Studijų sutarties nutraukimo pagrindo (neįvardijo asmens, su kuriuo galėjo kalbėti telefonu ir kuris, anot atsakovės, ją informavo, kad jeigu ji nepradės studijų Šv. Ignaco Lojolos kolegijoje, sudaryta Studijų sutartis automatiškai nustos galioti). Todėl ši apeliantės nurodoma aplinkybė vertintina kaip deklaratyvi bei nepagrįsta.

31. Teismo išaiškinimu, pateikiamu apeliantės nurodytoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2007, šiuo atveju negali būti remiamasi, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės. Precedento galią turi tik ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Nagrinėdamas bylas teismas teisės normas taiko ne a priori (lot. iš anksto, nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93-643/2016). Apeliantės nurodytoje byloje šalių sudarytais susitarimais ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui judriojo ryšio paslaugas už užmokestį, o atsakovas - naudotis teikiamomis paslaugomis bei už jas sumokėti sutarties nustatytomis sąlygomis ir tvarka, o nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta studijų sutartis pagal kurią ieškovė įsipareigojo sudaryti būtinas sąlygas vykdyti studijų programą, o atsakovė įsipareigojo studijuoti pagal pasirinktą studijų programą, mokėti mokesčius už studijas bei vykdyti kitas sutartyje numatytas sąlygas.

32. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienašališko sutarties nutraukimo atveju, siekiant konstatuoti sutarties nutraukimo faktą, būtina aiškinti ar buvo tinkamai pranešta kitai sandorio šaliai. Šis reikalavimas netgi yra tiesiogiai nurodytas CK 6.218 straipsnio 1 dalyje, nors įstatymai nenumato, kokia forma tai turi būti atlikta, tačiau sprendžiant apie pranešimo tinkamumą svarbu nustatyti, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014). Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad sutiktina su atsakove, kad aukštosios mokyklos galimai registruoja studentų lankomumą, tačiau vien aplinkybė, kad atsakovė nelankė paskaitų ir nesinaudojo kolegijos teikiamomis paslaugomis, teismo vertinimu, nėra tos aplinkybės, iš kurių ieškovė iš karto turėjo suprasti apie Studijų sutarties vienašališką nutraukimą. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad atsakovė nepagrįstai teigia, kad pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovės argumentus, netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes bei neteisingai vertino pateiktus paaiškinimus.

33. Bylos duomenimis nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. vykusio teismo posėdžiu metu atsakovė paaiškino, kad gyvenamosios vietos adresu ieškovės siųsto registruoto laiško dėl raginimo sumokėti studijų įmoką negavo, o ar pašto dėžutėje gavo pranešimą apie pašte saugomą atsakovei skirtą laišką, neatsimena. Nurodė, kad teismo dokumentus siųstus tuo pačiu gyvenamosios vietos adresu gavo. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendime nurodė, kad ieškovė išsiuntė laišką registruotu paštu, o atsakovė jo per siuntos saugojimo terminą neatsiėmė, taip suponuojant, kad atsakovė tyčiniais veiksmais (neveikimu) jo neatsiėmė.

34. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, minėtos išlaidos, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Rekomendacijų 2 punkte yra nustatyta daugiau kriterijų, į kuriuos teismas atsižvelgia, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį (bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes).

35. Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad jai abejonių kelia ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydis, kadangi advokato padėjėja į teismo posėdžius Kaune važinėjo iš Vilniaus, taip neadekvačiai didindama bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo abejoti ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, kurias pirmosios instancijos teismas sumažino, kadangi jos pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių užmokesčio dydžių. Be to, Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas. Vadovaujantis Vyriausybės 1996 m. sausio 23 d. nutarimo Nr. 120 „Dėl tarnybinių komandiruočių Lietuvos Respublikos teritorijoje“ 1.3.1 punktu, kelionės į komandiruotės vietą ir grįžimo į nuolatinio darbo vietą (visomis transporto priemonėmis, išskyrus taksi ir tarnybinį transportą) išlaidos apmokamos komandiruotam darbuotojui pateikus patvirtinamuosius kelionės dokumentus. Nepateikus šių dokumentų, kelionės išlaidos apmokamos atsižvelgiant į nuotolį ir patvirtintus važiavimo paprastu autobusu arba bendrajame vagone tarifinius įkainius.

36. Nagrinėjamu atveju ieškovės buveinė yra Kaune, o ieškovės atstovės darbo vieta yra Vilniuje, byla teisminga Kauno apylinkės teismui. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas sumažino, taip pat įvertino advokato padėjėjos teiktas paslaugas, posėdžių trukmę, posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir jų sudėtingumą, bylos nagrinėjimo trukmę, teisinių paslaugų kompleksiškumą, šalių elgesį proceso metu, advokato padėjėjos darbo laiko sąnaudas. Be to, bylos duomenimis nustačius, kad byla buvo inicijuota supaprastinto proceso tvarka, o advokato padėjėja į teismo posėdžius turėjo vykti dėl to, kad atsakovė pateikė prieštaravimus dėl teismo įsakymo išdavimo, darytina išvada, kad atsakovės abejonės dėl ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio pirmosios instancijos teisme yra nepagrįstos.

Dėl bylos procesinės baigties

37. Remiantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apeliantė nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

38. Ieškovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš apeliantės ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas. Pateikė įrodymus patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas – 2020 m. spalio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą 871,20 Eur sumai už atsiliepimo į apeliantės M. C. apeliacinį skundą parengimą bei 2020 m. lapkričio 5 d. AB Swedbank bankas mokėjimo nurodymo patvirtinimą 1815 Eur sumai.

39. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiama į Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

40. Už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikomas 1,3 koeficientas (Rekomendacijų 8.11 punktas). Ieškovė VšĮ Šv. Ignaco Lojolos kolegija už teisines paslaugas sumokėjo 2020 m. lapkričio mėn., todėl pagal Rekomendacijas yra taikomas 2020 m. II ketvirtis (Rekomendacijų 7 punktas). Ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatyta tvarka apskaičiuoto maksimalaus priteistino dydžio (t. y. 1818,05 Eur). Tačiau atsižvelgiant Rekomendacijų 11 papunktyje įtvirtintą maksimalų už atsiliepimo į apeliacinį skundą priteistiną dydį, šioje civilinėje byloje kilusio ginčo sumą ir joje nagrinėtų klausimų pobūdį bei įrodinėtinų aplinkybių apimtį, į tai, kad atsakovės advokatas dalyvavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, bei į advokato laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atsakovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 400 Eur.

41. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės prašomos bylinėjimosi išlaidos jai nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. C. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei viešajai įstaigai Šv. Ignaco Lojolos kolegijai (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Edvardas Paliokas