- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-20
- Bylos Nr.
- 1A-223-315/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48538-2017-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Arūnas Kisielius (pirm.), Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis
- Nuteistasis
- A. M.
- Advokatai
- Aleksandras Palamarčukas
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį - 60 MGL dydžio bauda; pagal BK 145 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio bauda.
Bausmės, paskiros pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės bausmės, paskirtos pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, ir skirta A. M. subendrinta bausmė – 90 (devyniasdešimties) MGL, t. y. 4 500 eurų dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. M. paskirta 60 MGL, t. y. 3 000 eurų dydžio bauda.
Į bausmę įskaitytas A. M. laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. 22.29 val. iki 2017 m. rugsėjo 20 d., 14.34 val., t. y. 1 para, prilyginant ją 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuota, jog nesumokėtas baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2 900 eurų (BK 66 str.).
A. M. nustatytas šešių mėnesių baudos sumokėjimo terminas, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
A. M. paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejiems) metams naudotis teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 22 d.
A. M. paskirta BK 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė –automobilio Toyota Avensis, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), konfiskavimas valstybės naudai.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. A. M. nuteistas už tai, kad 2018 m. rugsėjo 21 d., apie 20.51 val., Vilniuje, Salomėjos Neries – Ateities g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio). Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
2. Taip pat, A. M. grasino sunkiai sutrikdyti žmonos A. M. sveikatą, o būtent, jis 2017 m. rugsėjo 19 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyvus, (duomenys neskelbtini), bute, mažamečių vaikų akivaizdoje, savo žmonai A. M. garsiai pasakęs, kad tuoj koja spirs jai į veidą, grasino sunkiai sutrikdyti jos sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Nuteistasis A. M. apeliacinės instancijos teismo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendį pakeisti: 1) sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 metų, arba bent šiek tiek sumažinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį; 2) nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio Toyota Avensis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) o vietoj konfiskuotino automobilio paskirti automobilio vertę atitinkančią piniginę sumą pagal jo teismui pateiktą nepriklausomo vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią automobilis buvo išsamiai apžiūrėtas ir įvertintas, o ne VšĮ „Emprekis“ pateikiamą vertinimą, kuris yra visiškai neišsamus, net neapžiūrint automobilio; 3) bent šiek tiek sumažinti paskirtą baudą, atsižvelgiant į jo šeimos turimus įsipareigojimus.
4. Prašo teismo dar kartą atsižvelgti į visas aplinkybes, į jo praeityje teigiamą charakteristiką, kad nėra teistas, nėra turėjęs panašių įvykių nei piktybinių teisės pažeidimų ir skirti jam specialios teisės atėmimą iki 1 metų.
5. Taip pat teismas nuosprendžiu paskyrė 58 MGL, t. y. 2900 eurų baudą, kuri jam ir jo šeimai, auginant du nepilnamečius vaikus ir turint finansinių įsipareigojimų yra tikrai labai didelė. Labai prašo gerb. teismo atsižvelgiant į tai nors šiek tiek pagal galimybes sumažinti jam paskirtos baudos dydį.
6. Apeliantas taip pat nurodo, kad teisme prašė nekonfiskuoti jam priklausančios transporto priemonės. Transporto priemonė buvo pirkta iš šeimos bendrų pinigų. Teise vairuoti transporto priemones turi jo žmona. Nors teisme jie minėjo, kad turi kitą automobilį, tačiau jis praktiškai netinkamas eksploatavimui ir su juo yra nesaugu vežti šeimą. Šio automobilio techninė apžiūra baigiasi šį pavasarį ir šis automobilis yra tinkamas tik utilizuoti bet ne eksploatuoti. Jei teismas paliktų transporto priemonę ir jos nekonfiskuotų, jo žmona galėtų juo važinėti, vežioti nepilnamečius vaikus bei kartais jį nuvežti iki reikiamo objekto. Kaip žinia, šiais laikais visiškai išsiversti be transporto priemonės yra tikrai neįmanoma.
7. Šiuo atveju automobilio konfiskavimas neatitinka viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų jį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Prašo nekonfiskuoti jam priklausančio automobilio, o paskirti automobilio vertę atitinkančią piniginę sumą pagal jo teismui pateiktą nepriklausomo vertintojo Eugenijaus Laurinčiuko Kelių transporto priemonės vertinimo ataskaitą, pagal kurią automobilis buvo išsamiai apžiūrėtas ir įvertintas, o ne VšĮ „Emprekis“ pateikiamą vertinimą, kuris yra visiškai neišsamus, net neapžiūrint automobilio.
8. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, taip pat prašė A. M. bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti ne dalinio bausmių sudėjimo, bet apėmimo būdu, nes jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Apeliacinis skundas atmestinas.
9. Nuteistojo A. M. apeliaciniu skundu nėra ginčijamos skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendžiu nustatytos veikų faktinės aplinkybės, jų teisinė kvalifikacija, jo kaltė, nuteistasis skunde ir jo gynėjas teismo posėdyje ginčija paskirtos bausmės dydį, bausmių subendrinimą, baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminą ir automobilio konfiskavimą.
Dėl nuteistajam paskirtos bausmės
10. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. M., atsižvelgiant į šeimyninę padėtį ir turimus finansinius įsipareigojimus, prašo sumažinti jam paskirtą bausmę – baudą.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
13. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.
14. Už nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Už nesunkų nusikaltimą įstatymas numato galimybę skirti baudą nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino A. M. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 145 straipsnio 1 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje, ir už jas paskyrė atitinkamai 60 MGL ir 50 MGL dydžio baudas. Skirdamas bausmes nuteistajam A. M. pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad jis įvykdė du nesunkius tyčinius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis) bei į kaltininko asmenybę (anksčiau neteistas, iki padarytų veikų baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo, po paskutinės veikos baustas už to paties įvykio metu padarytą transporto priemonės apgadinimą, dirba, darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, Taip pat teismas nustatė, kad yra viena nuteistojo A. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo konstatavo vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – šią veiką padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes, be aukščiau nurodytų aplinkybių atsižvelgė ir į tai, kad A. M. turi šeimą, augina dvi nepilnametes dukras ir turi finansinių įsipareigojimų.
15. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, paskyrė A. M. beveik švelniausią BK 145 straipsnio 1 dalyje ir pačią švelniausią 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytų bausmių rūšį – baudą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą ir įvertinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus bausmės A. M. už padarytas nusikalstamas veikas skyrimo motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam A. M. tinkamai parinko bausmės rūšis ir dydžius, kurie atitinka bylos aplinkybes, nuteistojo padarytų veikų ir jo asmenybės pavojingumą ir nėra aiškiai per dideli, nes yra lygus minimaliai ir labai artimas minimaliai baudos, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, ribai.
Dėl bausmių bendrinimo
16. Bendrindamas už atskiras nusikalstamas veikas A. M. skirtas bausmes apylinkės teismas pagrįstai taikė dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (BK 63 straipsnio 1 dalis). Nuteistojo gynėjas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teisiamajame posėdyje prašė A. M. bausmes, paskirtas už nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, subendrinti ne dalinio bausmių sudėjimo, bet apėmimo būdu, nes jos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims. Pažymėtina, jog BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte numatyta, jog bausmių apėmimą teismas taiko ne tik kai padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, bet ir labai skiriasi pagal pavojingumą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pavyzdžiui, nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai (nesunkus ir nesunkus) ar gretimoms kategorijoms (pavyzdžiui, nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016). Atsižvelgiant į tai, kad A. M., kaip jau minėta, padarė du nesunkius nusikaltimus bei vadovaujantis teismų suformuota praktika, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas pagrįstai už BK 281 straipsnio 7 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų padarymą A. M. skirtas bausmes bendrino dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Dėl teisės vairuoti atėmimo
17. A. M. nesutinka su jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone – draudimu naudotis teise vairuoti transporto priemones dvejiems metams, prašo sutrumpinti jos terminą iki vienų metų.
18. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones – taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnio 1 dalis) Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nurodytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama, nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-489/2018). A. M. neturi galiojančių administracinių nuobaudų už KET pažeidimus (b. l. 43), tačiau nagrinėjamu atveju jis padarė vieną šiurkščiausių KET pažeidimų – vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio koncentracija kraujyje gerokai viršijo ribą (kraujyje rasta 3,25 promilės etilo alkoholio), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
19. Pagal BK 68 straipsnio 2 dalį draudimas naudotis specialia teise galimas nuo vienų iki trejų metų. Šiuo konkrečiu atveju BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė taikyta ne visa maksimalia įstatymo numatyta apimtimi – teisė vairuoti transporto priemonę atimta vidutiniam terminui – dvejiems metams. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatyta šios baudžiamojo poveikio priemonės trukmė (dveji metai) nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, suformuotą tokio pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-118-511/2018, Nr. 2K-218-648/2018). Aplinkybė, kad A. M. darbas yra susijęs su transporto priemonės vairavimu, nėra pagrindas atsisakyti skirti pirmiau minėtą baudžiamojo poveikio priemonę ar ją švelninti iki minimumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2012). Įvertinus nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad nuteistajam A. M. taikytas teisės vairuoti atėmimas dvejiems metams yra neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, todėl prašymas jos terminą sutrumpinti iki straipsnio sankcijoje numatyto minimumo atmestinas.
Dėl automobilio konfiskavimo
20. Teisėjų kolegija pažymi, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1–2 dalys). Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas.
21. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu, esant apsvaigus nuo alkoholio; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Pagal teismų praktiką tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-511/2018), todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas automobilį, kurį apsvaigęs nuo alkoholio vairavo A. M., pripažino nusikalstamos veikos padarymo priemone.
22. Nusikalstamos veikos padarymo metu A. M. vairavo jo vardu registruotą automobilį (b. l. 69). Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, jog pirmosios instancijos teismo posėdyje jis teigė, jog šeima turi kitą automobilį, tačiau jis yra senas ir netinkamas eksploatuoti, o gynėjas, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, pabrėžė, jog automobilis yra pirktas santuokos metu iš bendrų šeimos lėšų ir yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, dėl ko negali būti konfiskuotas. Taip pat apeliaciniame skunde akcentuojama, kad automobilis reikalingas šeimos reikmėms, todėl prašoma konfiskuoti automobilio vertę atitinkančią piniginę sumą, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad šeimos narių interesai negali būti laikomi išimtine aplinkybe, panaikinančia BK 72 straipsnio taikymą. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundo argumentai, kad A. M. žmona taip pat naudojasi šiuo automobiliu, nėra pakankami teigti, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas pažeistų teisingumo ir proporcingumo principus. Nors automobilio netektis sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų pačiam kaltininkui, jo artimiesiems, tai nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ją paskyrė. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad automobilio konfiskavimo taikymas savo esme neprieštarauja nei proporcingumo principui, nei formuojamai kasacinio teismo praktikai, todėl ši skundo dalis atmestina. Žalos, atsiradusios dėl bendraturčio neteisėtų veiksmų sumažėjus bendrajai jungtinei nuosavybei, atlyginimo klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-291-699/2016). Taigi tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso bendrai sutuoktiniams (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nėra pagrindas jo nekonfiskuoti.
23. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir tinkamai įvertino visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės parenkant bausmę, baudžiamojo poveikio priemones, jų dydžius ir trukmę. Paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės yra proporcingos ir adekvačios padaryto nusikalstamo pavojingumui, užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą, todėl apeliacinis skundas atmestinas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 3 d. nuosprendis paliktinas nepakeistas.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. M. apeliacinį skundą atmesti.