Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

sekretoriaujant Vasarei Žilinskienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Mariui Griciui, atsakovo atstovui Tomui Kalinui, žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. T. ieškinį atsakovui AB ,,Swedbank“ dėl netinkamų kreditoriaus veiksmų ir skolos priteisimo, tretysis asmuo – R. T.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2006-03-27 tarp ieškovės J. T., jos sutuoktinio R. T. ir atsakovo AB ,,Swedbank“ buvo sudaryta kredito sutartis. Esant netinkamam jos vykdymui buvo nurašomos lėšos nuo R. T. sąskaitų. Laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-12-01 į ieškovės asmeninę sąskaitą buvo pervesta 1752,48 Lt išmoka vaikams iš Plungės rajono savivaldybės, 1040 Lt išmoka vaikui gimus iš Plungės rajono savivaldybės ir 105012,40 Lt motinystės pašalpos iš VSDFV, iš viso 107804,88 Lt. 60692,09 Lt sumą atsakovas AB ,,Swedbank“, neturėdamas ieškovės sutikimo, pasiėmė savo naudai, padengdamas kreditorinius ieškovės ar jos sutuoktinio įsipareigojimus. Vadovaujantis CPK 739 str., negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui kaip Valstybinio socialinio draudimo motinystės pašalpa ir valstybės pašalpa šeimoms, auginančioms vaikus, todėl atsakovas negalėjo vienašališkai atlikti veiksmų savo naudai, pažeisdamas skolininko teises. Sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio, ryšį, esmę tikslą, jos sudarymo aplinkybes; sutarties sąlygos turi būti aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai. Ieškovė nurodė, kad atsakovo veiksmai atėmė iš ieškovės galimybę disponuoti bent minimaliomis įstatymų numatytomis socialinėmis garantijomis, disponuoti piniginėmis lėšomis, skirtomis savo ir nepilnamečio vaiko auginimui ir priežiūrai. Atsakovas pažeidė CK 1.5 str., 6.193 str., CPK 739 str., teisingumo ir protingumo kriterijus, savo kompetencijos ribas, nurodydamas, kad sutartyje galima nurašyti iš visų rūšių lėšų, nedetalizuodamas, kokios tai yra lėšos ir pajamos, nurašė vaikui priklausančias sumas, nors beveik pusę pinigų buvo pervesta asmeniškai pačios ieškovės iniciatyva. Sutarties nuostatos pažeidžia tiek ieškovės kaip vartotojos interesus, tiek vaiko interesus, todėl šių lėšų nurašymas buvo netinkamas.

Ieškovė prašo pripažinti atsakovo veiksmus – 60692,09 Lt nurašymą nuo atsakovės sąskaitos laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-2-01 neteisėtu bei priteisti iš atsakovo AB ,,Swedbank“ 60692,09 Lt ir bylinėjimosi išlaidas ieškovės naudai.

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad 2006-03-27, 2007-04-04, 2006-11-30 ir 2008-03-05 tarp AB ,,Swedbank“, J. T. ir R. T. buvo sudarytos kredito sutartys. Nesant pakankamai lėšų kredito gavėjo R. T. sąskaitoje, atsakovas pagrįstai ir teisėtai įsipareigojimų pagal kredito sutartis įvykdymui reikalingas sumas nurašė nuo bendraskolės J. T. sąskaitos. Ieškovės nurodytas CPK 739 straipsnis taikomas vykdymo procese. Šiuo atveju nurašant lėšas nuo ieškovės sąskaitos priverstinio skolos išieškojimo nebuvo, nes lėšos buvo nurašytos vykdant kredito sutarčių sąlygas. J. T. ir R. T. prievolė grąžinti bankui kreditą bei kitus mokėjimus yra solidari, todėl atsakovas turėjo pagrindą nurašyti įsipareigojimams įvykdyti reikalingas sumas nuo ieškovės sąskaitų. Lėšos, pervestos į ieškovės sąskaitą yra ieškovės nuosavybė ir nėra išskaidomas tų lėšų gavimo šaltinis, apskaitoma bendra pinigų suma, iš kurios bankas turi teisę nurašyti. Atsakovas AB ,,Swedbank“ prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Ieškinys atmetamas.

Nustatyta, kad tarp kredito gavėjų J. T. ir R. T. ir kredito davėjo AB ,,Swedbank“ buvo sudarytos kredito sutartys su vėlesniais papildymais ir pakeitimais - 2006-03-27 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006-11-30 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-04-04 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-03-05 kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 57-101). Aplinkybės, kad kredito sutartys buvo pažeistos dėl kredito gavėjų kaltės kredito mokėjimo dalyje ir todėl nutrauktos atsakovo iniciatyva, ieškovė neginčijo. Kredito sutarčių 7.3 punktuose numatyta, kad kredito gavėjams praleidus sutartyse numatytus mokėjimo terminus, bankas turi teisę be atskiro įspėjimo nurašyti mokėjimų sumas iš kredito gavėjų sąskaitų, esančių banke, ir iš visų rūšių kredito gavėjų sąskaitų, esančių kitose kredito įstaigose. Minėtų kredito sutarčių pagrindu atsakovas, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-12-01, nurašė iš ieškovės sąskaitos 60692,09 Lt sumą įsipareigojimų pagal minėtas kredito sutartis vykdymui. Ieškovės pateiktas sąskaitos išrašas patvirtina, kad į šią sąskaitą, laikotarpiu nuo 2008-10-01 iki 2010-12-01, buvo pervedamos LR CPK 739 str. 3 p. ir 4 p. numatytos pinigų sumos (b.l. 19-33). Ieškovė ginčija atsakovo veiksmų teisėtumą nurašant iš ieškovės sąskaitos pinigų sumas, kurias draudžia išieškoti CPK 739 straipsnis.

LR CPK 739 str. numato pinigų sumas, iš kurių vykdymo procese išieškoti negalima. Šiuo atveju ginčo suma buvo nurašyta nuo ieškovės banko sąskaitos, galiojant atsakovo teisei pagal ieškovės sutikimą - visas atsakovui grąžintinas ir ieškovės bankui mokėtinas sumas nurašyti nuo kredito gavėjų sąskaitų. Atsakovas pats skolos išieškojimo veiksmų neatliko ir banko lėšų nurašymo pagal kreditavimo sutartį negalima vertinti kaip priverstinio išieškojimo vykdymą. Nagrinėjamu atveju bankas, kaip kreditorius, realizavo kreditavimo sutarties numatytą teisę nurašyti kredito gavėjų pradelstas skolas nuo solidariosios kredito gavėjos banko sąskaitos ir nevykdė priverstinio išieškojimo. Todėl šiuo atveju, LR CPK 739 str. netaikytinas, nes jis reglamentuoja skolininko teisių apsaugą vykdymo procese. Teisės aktai nenumato banko, kaip kredito davėjo, pareigos detalizuoti kredito gavėjų sąskaitas. Byloje nėra įrodymų, kad kreditavimo sutartyje tarp šalių sutarta banko teisė dėl skolų nuo ieškovės banko sąskaitos nurašymo būtų nustatyta tvarka nuginčyta, apribota ar panaikinta, todėl laikytina, kad bankas turėjo teisę nusirašyti ieškovės pinigines lėšas nuo jos banko sąskaitos jos skolai bankui pagal kreditavimo sutartį dengti (LR CK 6.922 str.).

Tarp šalių sudarytomis kredito sutartimis kredito gavėjai – ieškovė J. T. ir atsakovas R. T. solidariai įsipareigojo kredito davėjui – AB ,,Swedbank“ grąžinti visą kreditą dalimis, o taip pat mokėti palūkanas bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus bei padengti bankui visus nuostolius, susidariusius dėl to, kad kredito gavėjai ar vienas iš jų nevykdė ar vykdė netinkamai sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. LR CK 6.6 str. 4 d. numatyta, kad kai skolininkų pareiga solidari, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Todėl atsakovas turėjo teisę Vartojimo kredito sutarčių 7.3 punktų pagrindu nurašyti lėšas tiek iš ieškovės J. T. sąskaitos, tiek iš trečiojo asmens R. T. sąskaitos.

Ieškovė ginčija sudarytų kredito sutarčių 7.3 punkte įtvirtintą sąlygą, suteikiančią teisę atsakovui nurašyti visas lėšas nuo jos sąskaitos kaip pažeidžiančią vartotojo interesus, nurodydama, kad sudarytos vartojimo kredito sutartys pažeidžia LR CK 1.5 str. ir 6.193 str. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bylą nagrinėjantis teismas vartojimo sutarties sąlygas ex officio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo kriterijus. CK 6.188 straipsnio 1 ir 2 dalyse, kuriose nustatyta, kad negaliojančiomis gali būti pripažintos sąžiningumo kriterijams prieštaraujančios vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos, jeigu jos iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus. Pavyzdiniai esminio šalių teisių ir pareigų pusiausvyros pažeidimo vartotojo nenaudai požymiai pateikiami CK 6.188 straipsnio 2 dalyje nustatytame nesąžiningų sąlygų sąraše. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad kredito sutarčių 7.3 punktuose įtvirtinta sąlyga atitiktų CK 6.188 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nesąžiningas sąlygas.

CK 6.188 straipsnyje įtvirtinti sąžiningumo kriterijai gali būti taikomi tik individualiai neaptartoms vartojimo sutarčių sąlygoms (CK 6.188 straipsnio 2 dalis). Ginčijamų sutarčių sąlygos įtvirtintos kredito sutarčių 7.3 punktuose, esančiuose bendrosiose kredito sutarčių dalyse, kurių sąlygos yra standartinės, tačiau byloje nėra nustatyta, kad minėtos sąlygos pažeistų ieškovės ir atsakovo teisių ir pareigų pusiausvyrą. Kredito sutarčių 7.3 punktu šalys susitarė, kad kredito gavėjams praleidus terminą, bankas turi teisę nurašyti lėšas nuo visų kredito gavėjų sąskaitų. Ieškovė yra pasirašiusi kiekvieną kredito sutarčių lapą, nėra duomenų, kad nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su sutarties sąlygomis iki jos sudarymo, taip pat nėra nustatyta kitų CK 6.188 str. 2 d. atvejų, kada sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga.

Atmetus ieškinį iš ieškovės priteisiamos 31,20 Lt pašto išlaidos valstybės naudai (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės J. T., a.k. (duomenys neskelbtini) 31,20 Lt (trisdešimt vienas Lt 20 ct) pašto išlaidų valstybės naudai (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.