Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2017-03-02 · Civilinė byla Nr. 2-283-516/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-02
Bylos Nr.
2-283-516/2017
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00903-2014-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Gudžiūnienė
Trečiasis asmuo
valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“
Ieškovas
B. G.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2-283-516/2017Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00903-2014-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.1.7.11. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens valstybės įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalies, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, civilinėje byloje Nr. 2-2101-232/2016 pagal ieškovės B. G. ieškinį atsakovei bankrutavusiai akcinei bendrovei bankui Snorui (trečiasis asmuo – valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“) dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų suma buvo sumažinta iki 10 Eur, pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovė B. G. kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti negaliojančiomis 2011 m. birželio 21 d., 2011 m. birželio 23 d. ir 2011 m. rugsėjo 29 d. obligacijų pasirašymo sutartis, sudarytas ieškovės ir atsakovės AB bankas Snoro; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad savo sukauptas pinigines lėšas laikė banke Snore pagal terminuoto indėlio sutartis. Ieškovei nuvykus į banko klientų aptarnavimo skyrių pratęsti terminuoto indėlių sutarčių, banko darbuotoja pasiūlė įsigyti obligacijas, paaiškindama, kad tai iš esmės tas pats terminuotas indėlis tik su didesnėmis palūkanomis. Ieškovės teigimu, banko darbuotoja patikino, kad pinigai yra drausti ir saugūs, įkalbėjo sudaryti būtent tokią sutartį. Ieškovė, pasitikėdama banko darbuotoja, būdama neprofesionali investuotoja, manė, kad jos investicija į obligacijas yra saugi ir apdrausta, pasirašė ginčo sutartis ir įsigijo obligacijas. Ieškovės įsitikinimu, bankas suklaidino ieškovę, paskatindamas pirkti obligacijas, jeigu bankas būtų atskleidęs visą informaciją apie obligacijas, ginčo sutarčių ieškovė nebūtų sudariusi. Ieškovė pažymėjo, kad ji yra vyresnio amžiaus, neturi jokio specialaus finansinio ar teisinio išsilavinimo, taigi ginčo sutartys turėtų būti pripažintos negaliojančiomis pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.90 straipsnį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ (toliau – ir IID) 10 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų atlyginimą.Spręsdamas trečiojo asmens prašymą priteisti iš ieškovės 429,29 Eur bylinėjimosi išlaidų teismas nurodė, kad atsižvelgė į bylos sudėtingumą ir atliktų veiksmų apimtis, į tai, jog trečiojo asmens atstovai atstovavo ne vienoje panašioje byloje, atsiliepime iš esmės atkartojami argumentai, kurie nurodomi ir kitose bylose, pradėtuose prieš atsakovę BAB banką Snorą, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijumi, ir todėl sprendė, jog egzistuoja teisinis pagrindas sumažinti trečiojo asmens išlaidų dydį iki 10 Eur sumos, kuri, teismo vertinimu, laikytina pagrįsta.

III. Apeliacinio skundo argumentai

Trečiasis asmuo VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir priteisti iš ieškovės B. G. trečiajam asmeniui IID 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Teismo apeliantei priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, kai į bylą pateikti įrodymai apie tai, kad trečiasis asmuo patyrė 429,29 Eur išlaidų, akivaizdžiai per mažas, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) įtvirtintų nuostatų dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patvirtintų rekomendacinių dydžių bei teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijų. IID pateiktas prašymas priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas atitiko CPK 98 straipsnio reikalavimus, o išlaidos neviršijo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).Teisinių išlaidų suma susidarė iš 3,5 darbo valandų susipažinimo su ieškiniu ir atsiliepimo į jį parengimo. Net ir esant ne vienai panašiai bylai, 3,5 darbo valandos laikytinos pagrįsta ir protinga trukme, nes net ir „standartinį“ ieškinį būtina išanalizuoti, įvertinti keliamus fakto ir teisės klausimas, o atsiliepimo parengimas taip pat užima laiko. Skundžiamas teismo sprendimas suponuoja neva IID turėjo nesiimti veiksmų savo pozicijai apginti, neanalizuoti ieškinio, nerengti atsiliepimo. Tačiau ieškinyje buvo formuluojami reikalavimai, kuriuos patenkinus, kiltų tiesioginės finansinės pasekmės Indėlių draudimo fondui. Išmokos iš šio fondo gali būti mokamos griežtai IĮIDĮ nustatytais atvejais, taigi apeliantė privalo ginti fondą nuo nepagrįstų reikalavimų, be kita ko turėjo pasitelkti advokatą ir turi teisę į protingo dydžio išlaidų atlyginimą. Asmens patirtų bylinėjimosi išlaidų neišieškojimas iš bylą pralaimėjusio asmens reikštų asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimą.Bylinėjimosi išlaidos savo esme yra nuostoliai, kuriuos proceso šalis patiria dėl kitos šalies veiksmų, taigi sprendžiant šių nuostolių atlyginimo klausimą turi būti taikomos nuostolių atlyginimą reglamentuojančio teisės normos. CK 6.251 straipsnio 1 dalis ir 6.263 straipsnio 2 dalis įtvirtina visišką žalos atlyginimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, o būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Europos Tarybos ministrų komitetas 1984 m. vasario 28 d. Rekomendacijoje „Dėl priėjimą prie teisingumo lengvinančių priemonių“ nurodė visiško bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principą kaip vieną esminių priemonių, lengvinančių teisingumo įgyvendinimą. Rekomendacijoje nurodyta, kad išskyrus ypatingus atvejus, bylą laimėjusi šalis turi atgauti iš pralaimėjusios šalies išlaidas, įskaitant ir išlaidas už advokatų paslaugas, pagrįstai atsiradusias proceso metu.Pagal panašiose bylose formuojamą teismų praktiką trečiojo asmens naudai paprastai priteisiama apie 50–200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 10 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Apeliantės IID įsitikinimu, teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis, kai trečiasis asmuo patyrė 429,29 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, akivaizdžiai per mažas ir neatitinkantis ne tik CPK nustatyto reguliavimo bet ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, nes net ir panašiam į kitose bylose esančius ieškinius procesiniam dokumentui išanalizuoti ir atsiliepimui į jį pateikti reikia laiko, o trečiojo asmens prašyme priteisti bylinėjimosi išlaidas nurodytos 3,5 darbo valandos laikytinos pagrįsta ir protinga trukme minėtiems veiksmams atlikti.Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, apeliantės atskirojo skundo argumentus, aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, sutinka su trečiojo asmens IID pozicija, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino trečiajam asmeniui iš ieškovės priteistiną išlaidų atlyginimą iki 10 Eur.CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis). To paties straipsnio 2 dalyje pažymėta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.Kaip teisingai nurodė trečiasis asmuo, į bylą yra pateikti įrodymai, pagrindžiantys, kad už susipažinimą su ieškiniu ir 2014 m. gegužės 26 d. atsiliepimo į ieškinį surašymą IID sumokėjo advokatui 1 482,25 Lt (429,29 Eur) sumą.Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje sprendimo dalyje nenurodė, kad pateiktas prašymas neatitiko CPK 98 straipsnio reikalavimų, tokios aplinkybės nenustato ir apeliacinės instancijos teismas.Remiantis atsiliepimo į ieškinį surašymo dieną galiojusia Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio redakcija, konkrečiai 8.2 punkto nuostatomis, ir atsižvelgiant į tuo metu galiojusį minimalios mėnesinės algos dydį (1000 Lt), sutiktina su apeliantės argumentu, kad prašomos priteisti išlaidos neviršijo rekomenduojamų dydžių.Savo ruožtu vien tik ta aplinkybė, kad trečiasis asmuo dalyvavo ne vienoje panašaus pobūdžio byloje (dėl obligacijų įsigijimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, dėl indėlių draudimo apsaugos taikymo galimybių) ir todėl, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, atsiliepime į ieškinį galėjo atkartoti daugelį kitose bylose dėstytų argumentų, savaime nereiškia, jog trečiojo asmens atstovas neturėjo jokių laiko sąnaudų atsiliepimui į ieškinį paruošti. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su trečiojo asmens nurodytu argumentu, kad net ir standartinio (tipinio) procesinio dokumento parengimas objektyviai užima laiko, nes bet kuriuo atveju būtina susipažinti su konkrečios bylos aplinkybėmis (kurios nebūna visiškai identiškos), keliamais fakto ir teisės klausimais, įvertinti bylos panašumą ar skirtumus nuo kitos savo esme galbūt analogiškos bylos. Todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, 17 lapų atsiliepimo į ieškinį surašymas, net ir atsižvelgus į teismo nurodytus argumentus, kad trečiojo asmens atstovai atstovavo IID ne vienoje panašioje byloje, o byla nėra sudėtinga, negali būti protingai ir sąžiningai įvertintas tik 10 Eur suma, nes tokios sumos priteisimas šiuo konkrečiu atveju, pirmosios instancijos teismui nenurodžius jokių kitų reikšmingų argumentų, pateisinančių tokį kardinalų sumažinimą, iš esmės paneigia trečiojo asmens CPK įtvirtintas procesines teises, be kita ko ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.Pirmiau nurodytą išvadą, kad 10 Eur sumos, kaip išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo, priteisimas nėra adekvatus ir neatitinka bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnis), pagrindžia ir teismų analogiškose bylose formuojama praktika, iš kurios matyti, jog trečiajam asmeniui tokio pobūdžio bylose paprastai priteisiama 50–150 Eur suma (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-890-370/2016; 2016 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1-370/2016; 2016 m. vasario 29 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2A-8-407/2016 ir kt.).Įvertinęs visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai sudaro pagrindą pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria trečiajam asmeniui IID iš ieškovės priteista 10 Eur bylinėjimosi išlaidų suma ir priteisti trečiajam asmeniui 100 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 10 d. sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, pakeisti.

Priteisti iš ieškovės B. G. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui valstybės įmonei „Indėlių ir investicijų draudimas“ (juridinio asmens kodas 110069451) 100 Eur (vieną šimtą eurų) išlaidų, patirtų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti, atlyginimą.

Teisėja Rasa Gudžiūnienė