- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-03
- Bylos Nr.
- 2A-58-544/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06333-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pran.), Laimutė Sankauskaitė, Margarita Dzelzienė
- Ieškovas
- L. K.
- Atsakovas
- L. Š.
- Trečiasis asmuo
- J. Š., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 36.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-58-544/2014
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. vasario 3 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimutės Sankauskaitės ir Margaritos Dzelzienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. K. ir atsakovo L. Š. apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-195-488/2013 pagal ieškovės L. K. ieškinį atsakovui L. Š., tretiesiems asmenims J. Š. ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, dėl žalos atlyginimo ir atsakovo priešieškinį ieškovei dėl skolos už namo pastatymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 113 112,78 Lt žalai atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas (CK 6.665 str., 6.681 str., 6.684 str., 6.848 str., 6.695 str., 6.697 str., 6.698 str., LR Statybos įstatymo 36 str.). Nurodė, kad su atsakovu sudarė žodinį susitarimą, kad jis už 50 000 Lt iš savo medžiagų ir savo priemonėmis bei jėgomis pastatys rąstinį namą iki apdailos ir kad esant būtinybei kaina gali būti padidinta nedaugiau dar 50 000 Lt. Todėl tarp šalių faktiškai susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, kuriems taikytinos sutarčių teisės, statybos rangos teisės ir sutartinės civilinės atsakomybės teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos. Atsakovas ieškovei perdavė, o ieškovė darbus priėmė 2008 metais. Statybos darbų perdavimo-priėmimo aktas nebuvo pasirašomas. Ieškovės prašymu V. S. IĮ parengė gyvenamojo namo su priklausiniais techninį projektą. 2008-03-21 buvo išduotas statybos leidimas Nr. L10-08.0058. 2010-12-21 gyvenamojo namo statyba galutinai užbaigta ir surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSU-1255. Apsigyvenus name išryškėjo statybos defektai, apie ką atsakovą informavo 2011 m. spalio mėn., bet jis atsisakė pripažinti darbų defektus ir paprašė papildomai sumokėti už darbą. Medinių namų gamintojų asociacijos ekspertas Statinio ekspertizės išvadoje Nr. SE 12-2 nustatė defektus ir neatitikimą standarto „Rąstinės pastatų dalys. Techniniai reikalavimai“ reikalavimams, rimtus konstrukcinius trūkumus, turinčius neigiamos įtakos pastato kokybei ir keliančius grėsmę žmonių saugumui. UAB „Narasta“ sudarė sąmatą, kurioje nurodė, kad minėtų defektų ištaisymui reikės 113 112,78 Lt. Ieškovė nusprendė nuostolius padengti iš savo lėšų, nes nebepasitiki atsakovo, kaip statybos rangovo, gebėjimais (1 t., b. l. 89-96).
Atsakovas priešieškiniu prašė iš ieškovės priteisti 30 992 Lt skolą už namo pastatymą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog šalys susitarė, kad statinio kaina bus skaičiuojama mokant po 300 Lt už 1 m² pastato sienos, viso – apie 111 000 Lt, kad išrinkimo ir surinkimo darbai bus apmokami pagal sugaištą laiką. Pripažįsta, jog jam pagal minėtą susitarimą buvo sumokėta ieškovės nurodyta suma - 52508 Lt. Teismo ekspertizės aktu nustatyta, kad 2008 m. 1 m² sienos kaina vidutiniškai sudarė 310,67 Lt, vidutinė pastato kaina būtų 111076,94 Lt, o kainą sumažinus dėl padarytų defektų 25%, rangovo atliktų darbų vidutinė rinkos kaina, įskaitant medieną, yra 83500 Lt. Todėl ieškovė liko skolinga ir turi jam sumokėti 30 992 Lt, nes darbų rezultatas perduotas (CPK 6.676 str. 2 d., 2 t., b. l. 121-122).
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013-10-14 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo ieškovei 27 895,40 Lt žalos atlyginimo, iš ieškovės atsakovui - 30 992 Lt skolos už namo pastatymą, taip nustatė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Dėl ieškinio pagrįstumo teismas nurodė, kad tarp šalių žodinio susitarimo pagrindu buvo susiklostę vartojimo statybos rangos teisiniai santykiai dėl namo ieškovei pastatymo iš atsakovo medžiagų ir jo darbu. Namo konstrukcijos rinkimas 2007 metų pabaigoje pradėtas pagal katalogo brėžinį, tačiau pirminės namo konstrukcijos surinkimas Rokiškyje 2008 metų rudenį buvo baigtas turint namo techninį projektą. Po projekto pateikimo atsakovas įgijo pareigą statinį statyti pagal pateiktą projektą (CK 6/695 str.), o ieškovei kilo pareiga organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę kontrolę (LR statybos įstatymo 12 str. 1 d. 5p.), kurios vykdymo ji tinkamai neužtikrino. Teismas, įvertinęs, kad buvo statomas sudėtingas rąstinis namas, sprendė, jog ieškovė, nesudarydama su atsakovu rašytinės sutarties ir neorganizuodama statinio statybos techninės kontrolės, buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, todėl defektų atsiradimo riziką prisiėmė sau (CK 6.689 str. 2 d.). Namo statyba buvo pabaigta 2010-12-21 surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurioje nėra pastabų apie netinkamą darbų kokybę ar taisytinus defektus. Teismas, nustatydamas šalių kaltės dėl defektų atsiradimo ir žalos atlyginimo klausimą, vadovosi UAB Statybinių teismo ekspertizių centras atliktos teismo ekspertizės akto išvadomis, kuriose nurodyti konkretūs esminiai statybos defektai ir nurodyta, dėl kieno kaltės jie atsirado. Įvertinęs ekspertizės išvadą, teismas konstatavo, kad nustatyti esminiai statinio defektai padaryti dėl rangovo (atsakovo) veiksmų. Kadangi teismas sprendė, jog tarp šalių susiklostė vartojimo rangos santykiai, tai buvo padaryta išvada, jog neapdairus, neatsakingas ieškovės elgesys bei statybos techninės priežiūros organizavimo pareigos nevykdymas iš ieškovės pusės rangovo atsakomybės dėl nustatytų statybos defektų nešalina ir nemažina. Pagal teismo ekspertizės akto duomenis, bendra būtinų defektų šalinimo darbų kaina yra 27 895,40 Lt, tame tarpe - pamato įrengimo defekto pašalinimas - 227,48 Lt, pastato nestabilumo pašalinimas – 10 648,06 Lt, pastato nesandarumo pašalinimas – 17 019,86 Lt. Teismas sutiko su teismo eksperto teiginiu, kad dauguma ieškovės pateikto UAB "Narasta" nurodomų defektų šalinimo darbų yra pertekliniai, todėl ieškinį tenkino iš dalies. Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta 2010-12-21, ieškinys pareikštas 2012-09-12, todėl buvo padaryta išvada, jog reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.698 str., 6.678 str.).
Dėl priešieškinio pagrįstumo teismas pažymėjo, kad, nesant rašytinės sutarties, konkreti statybos darbų kaina nustatoma pagal šalių paaiškinimais ir netiesioginius įrodymus. Teismas sutarties kainą nustatė remdamasis teismo ekspertizės akte nustatyta rangovo (atsakovo) atliktų namo darbų vidutine rinkos kaina, įskaitant ir medienos kainą, kuri 2007-2008 m. buvo 111 076,94 Lt. Įvertinęs teismo eksperto nuomonę, kad dėl nustatytų defektų statinio statybos kaina turėtų būti mažinama 25 %, teismas konstatavo, jog dėl defektų atsiradimo yra kaltas atsakovas ir nustatytą sutartą statybos kainą sumažino nuo 111 076,94 Lt iki 83 500 Lt. Kadangi nustatyta, jog 52 508 Lt atsakovui sumokėti, priteisė iš ieškovės atsakovui 30 992 Lt už statybos darbus (3 t., b. l. 71-76).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-10-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodo, kad dėl netinkamo materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, faktinių aplinkybių bei įrodymų vertinimo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi teismas pripažino, jog teisinga statybos kaina yra atsakovo nurodyta 111 000 Lt, tai ne atsakovas, o ieškovė buvo nesąžininga, o teismas to neįvertino. Teismas be pagrindo priskyrė jam atlyginti 227,48 Lt netinkamo apatinio rasto įrengimo ant pamato defektų šalinimo išlaidų, nes ekspertizės akte nurodyta, kad defekto priežastis yra netinkamas projekto sprendinys, dėl kurio rangovas nėra atsakingas. Teismas ieškovei nepagrįstai netaikė Statybos įstatymo 12 str. 1 d. 5 p., CK 6.689 str. 2 d. nuostatų, nors ir nustatė, kad ji tinkamai nevykdė pareigos organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę kontrolę, kad buvo nepakankamai apdairi ir rūpestinga, kad 2010-12-21 deklaracijoje apie statybos užbaigimą nėra pastabų dėl netinkamos darbų kokybės ar taisytinų defektų, dėl ko ieškovė turėjo netekti teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti priimant darbą (CK 6.662 str. 3 d.). Ieškovė, ignoruodama atsakovo 2011-11-30, 2011-12-14, 2011-12-27, 2012-02-01, 2012-04-13 pranešimus, atsisakė pateikti statinio projektą, nebendradarbiavo, pažeidė prievolių vykdymo principus, tačiau teismas to neįvertino. Ieškinio reikalavimai turėjo būti pilnai atmesti, o pripažįstant, kad ieškovė atsakovui turi sumokėti 30 992 Lt statybos darbų kainos, liko neįvertinta tai, kad priešieškininiai reikalavimai apskaičiuoti jau atėmus defektų šalinimo išlaidas (nuo 83500 Lt), kad dėl nustatytų defektų eksperto nustatyta statinio statybos kaina ir taip jau buvo sumažinta 25%, kad iš atsakovo ieškovei priteista 27895,40 Lt defektų šalinimo išlaidų. Kadangi namo statybos darbus baigė 2008 m. rudenį, o apie defektus pranešta praėjus daugiau nei 3 metams, buvo pagrindas taikyti ieškinio senatį (CK 6.666 str. 2 d). Bylinėjimosi išlaidos nustatytos ir paskirstytos nesilaikant išlaidų paskirstymo proporcingumo principo, nes pagal teismo nutartį buvo įmokėjęs 6000,00 Lt ekspertizės išlaidų, 83,30 Lt liudytojo R. K. kelionės išlaidų (3 t., b. l. 78-80).
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo skundžiamą sprendimą pakeisti: ieškinį patenkinti pilnai, o priešieškinį atmesti. Nurodo, kad teismas bylą išnagrinėjo paviršutiniškai, sprendimą grindė išimtinai tik atsakovo ir teismo eksperto akte nurodytų aplinkybių pagrindu, be jokių motyvų ir pagrindimo atmetė jos argumentus ir įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Namo statybos defektai išryškėjo tik jame apsigyvenus, todėl teismo išvados dėl savalaikio pastabų dėl defektų nepareiškimo, dėl su tuo susietos rizikos paskirstymo yra nepagrįstos. Teismas neteisingai paskirstė šalių kaltės dėl defektų atsiradimo ir žalos atlyginimo klausimus ir ne rangovui, o vartotojui perkėlė naštą dėl nekokybiškai pastatyto namo ir su tuo susijusių padarinių. Teismui priėjus išvados, jog visi nustatyti esminiai statinio defektai padaryti dėl rangovo veiksmų, nepagrįstai patenkintas atsakovo priešieškinys. Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, jog statinio kaina neatitinka šalių sulygto susitarimo esmės, ieškovės teisėtų lūkesčių principo. Iš bylos duomenų matyti, kad ekspertas neišmatavo, kiek ir kokios medienos yra panaudota, namas buvo pradėtas statyti pagal katalogą, o eksperto išvados padarytos remiantis projektiniais dokumentais, nuo statybų pradžios iki užbaigimo pakito susitarimas dėl namo kvadratūros, dėl darbų apimties, dėl sunaudotos medienos kiekio. Ekspertizės akte siūlomas dirbtinis plyšių užtaisymas hermetiku Bostik Urethane 2637 neišspręs namo estetinio vaizdo, šilumos varžos klausimų. Statinio kainai nustatyti reikšmingi įrodymai be pakankamo pagrindo buvo pripažinti netiesioginiais įrodymais, o UAB „Narasta" nurodyti defektų šalinimo darbai - pertekliniais ir su tiesioginiais defektyų šalinimais nesusijusiais darbais. Teismas priėjo klaidingos išvados, kad ieškinys pareikštas tik dėl konkrečių defektų ištaisymo darbų, todėl be pagrindo pagerinimo darbų kainos neįskaitė į padarytos žalos kainą. Todėl sprendimas turi būti pakeistas, nes neatskleista bylos esmė. Mano, jog pagal pateiktus įrodymus turėjo būti pripažinta, kad jos prašoma priteisti žala įrodyta, nes atsakovas pripažino, jog namą statė neturėdamas patirties, pripažino namo defektus. Palikus galioti pirmosios instancijos sprendimą, avarinės būklės namą remontuoti privalės iš savų lėšų. Atsakovas savo kaltės prezumpcijos nepaneigė. Sutinka, kad ji turėjo sudaryti su atsakovu rašytinę sutartį, organizuoti statinio statybos techninę kontrolę, būti pakankamai apdairi ir rūpestinga, tačiau nesutika, kad šių veiksmų neatlikimas buvo pagrindinė sąlyga naujai statomo namo defektams atsirasti ar jiem padidėti. Atsakovas buvo nesąžiningas, sąmoningai klaidino ieškovę, pažeidė šaliu pareigą atskleisti viena kitai žinomą informaciją, turinčią esminę reikšmę sutarčiai sudaryti ir vykdyti, nes teigė, jog turi patirties gyvenamųjų namų statybos srityje, nors nei jos, nei su statyba susijusio išsilavinimo neturėjo, darbams atlikti samdė atsitiktinius nekvalifikuotus asmenis. Ieškovė pripažįsta, kad yra jos kaltės dėl nepakankamai organizuoto statybos techninės priežiūros vykdymo, dėl ko sutinka, kad jai tektų iki 10 % atsakomybės už neigiamas pasekmes. Atsakovas darbų kokybiškai neatliko, ji tų darbų rezultato nepriėmė, todėl atsakovas negali reikalauti atlyginimo už darbus. Nekokybiškai atliktus stogo dengimo darbus reikėjo atlikti naujai, todėl atsakovas privalo atlyginti padarytus nuostolius dėl atliktų darbų ištaisymo (3 t., b. l. 85-91).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo J. Š. nurodo, kad pritaria ieškovės apeliacinio skundo motyvams ir prašymui (3 t., b. l. 101).
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013- m. spalio 14 d. sprendimas naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 326 str. 1 d. 4 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, neatskleidė bylos esmės, todėl skundžiamasis teismo sprendimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Apeliacinės instancijos teismas pagal savo kompetenciją negali ištaisyti skundžiamo sprendimo ir teismo padarytų klaidų, nes, spręsdamas dėl apeliantų argumentų pagrįstumo, turėtų iš naujo nagrinėti civilinės atsakomybės sąlygų buvimą ir dėl rangovo, ir dėl projektuotojo, ir dėl techninio prižiūrėtojo atsakomybės, kurie nėra įtraukti į bylą dalyvaujančiais byloje asmenimis. Apeliacinės instancijos teisme į bylą nauji asmenys negali būti įtraukti, o teismas negali spręsti dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų (CPK 327 str. 1 d. 2 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs kad pagal CPK 327 str. 1 d. 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos ir kai dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio yra pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas reikštų, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2008; 2007-10-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2007 ir kt.).
Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovės prašymu V. S. IĮ 2008-02-20 parengė gyvenamojo namo su priklausiniais techninį projektą, jo rengime dalyvavo ir dokumentus rengė byloje apklausta liudytoja inžinierė L. D. (1 t., b. l. 9-50, 2 t., b. l. 13-15, 22-31, 56, 2 tomo priedas). 2008-03-12 buvo išduotas statybos leidimas Nr. L10-08.0058 individualaus gyvenamojo namo su lauko inžinieriniais tinklais ir priklausiniais statybai pagal V. S. IĮ parengtą projektą, statybos techninis prižiūrėtojas L. J. (1 t., b. l. 51-55). Šalys neginčija, kad kad tarp jų buvo susiklostę teisiniai santykiai, pagal pradmenis ir esmę atitinkantys statybos rangos vartojimo teisiniams santykiams ir kad už statybos darbus atsakovui ieškovė sumokėjo 52 508 Lt (1 t., b. l. 58, 104-107). 2010-12-21 buvo surašyta ir Valstybinės teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros prie aplinkos ministerijos Panevėžio teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus patvirtina deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. DSU-1255, kurioje nurodyta, kad vieno buto gyvenamojo namo, uniklaus Nr.(duomenys neskelbtini), pastato – pirties, uniklaus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), statyba pabaigta pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius, kad statinio projektuotojas yra V. S. įmonė, statytojas (užsakovas) L. K., statinio statybos techninis prižiūrėtojas L. J., kurie šią deklaraciją pasirašė, taip patvirtindami pabaigtos namo statybos atitikimą teisės aktų reikalavimams ir statinio projekto sprendiniams; šios deklaracijos pagrindu statinys buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (1 t., b. l. 61-65). 2012-02-28 Statinio ekspetizės aktu Nr. SE 12-2 buvo nustatyti pastato neatitikimai standartui „Rąstinės pstatų dalys. Techniniai reikalavimai“, kurių ištaisymui pagal pridedamą prie išvados lokalinę sąmatą reikėtų 113 112,78 Lt (1 t., b. l. 82-84), su rastais statybos trūkumais ir defektais susijusios aplinkybės buvo fiksuojamos 2012-08-14 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (1 t., b. l. 85-86), nuotraukose (2 t., b. l. 5-10, 74-81, 3 t., b. l. 2-12, 30-32). 2013-02-08 teismo nutarties pagrindu atlikus teismo ekspertizę, jos akte Nr. 13-17 yra konstatuota, kad: 1) apatinio rąsto įrengimo ant pamato darbai neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; defektas atsirado dėl projektuotojo veiksmų, to priežastis - netinkamas projekto sprendinys (pamato metmenys suprojektuoti didesni už pastato pirkmojo aukšto matmenis; 2) pastato sienos tarpusavyje nesurištos; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, taip pat dėl statinio statybos techninio prižiūrėtojo veiksmų (neveikimo); 3) sienų vertikalumas neatitinka įsprastai keliamų reikalavimų; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, defekto atsiradimo priežastį – nesurištas sienas - privalėjo pastebėti statinio statybos techninis prižiūrėtojas; 4) rastų ir sijų plyšiai neatitinka įprastai keliamų reikalvimų; defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, o statinio statybos techninis prižiūrėtojas galėjo dalies plyšių neatitiktį įprastai keliamiems reikalavimams galėjo nustatyti vizualiai; 5) plyšiai tarp rastų neatitinka įprastai keliamų reikalavimų; šis defektas atsirado dėl rangovo veiksmų, kai kuriuos plyšius galėjo nustatyti ir statinio statybos techninis prižiūrėtojas vizualiai apžiūros metu; 6) sienų lygumas neatitinka įprastai keliamų reikalavimų, šis defektas atsirado dėl rangovo veiksmų - netinkamai paruoštų ir (arba) sudėtų sijų (Teismo ekspertizės aktas, 2 tomas).
Atsiliepimas
Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad nesutinka atlyginti žalą ir tuo pagrindu, kad statinio ekspertizės išvadoje nurodyta, jog pastato neatitikimai minėtam Standartui susidarė dėl konstrukcinių trūkumų, o projektinius sprendinius pateikė užsakovas (ieškovė), ji nevykdė pareigos organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą, projekto vykdymo priežiūrą, kad jis statybos darbus iš pradžių atliko pagal brėžinius, vėliau pagal jo prašymu ieškovės pateiktą projektą, kuris atsirado 2008 m prieš 2-ąjį statybos etapą, ieškovės vyras įtikino antrąjį aukštą užbaigti pagal projektą, kad pamatų išliejimui jis įtakos neturėjo (1 t., b. l. 128-130, 2 t., b. l. 61l 3 t., b. l. 67). Jo atstovas advokatas V. P. 2013-05-15, 2013-09-24 teismo posėdžiuose nurodė, kad ne vienas rangovas (atsakovas) yra atsakingas už defektus, bet pagal byloje surinktus įrodymus dėl esminių defektų yra ir projektuotojo, techninio prižiūrėtojo kaltė, iš kurių ieškovė taip pat turi teisę reikaluti žalos atlyginimo (2 t., b. l. 138), o 2013-07-31 teismo posėdyje pareiškė prašymą pateikti ieškovės sutartis, sudarytas su projektuotoju ir techniniu prižiūrėtoju, kurį teismas patenkino (3 t., b. l. 22). Aplinkybe, kad ne tik atsakovas, o ir projektuotojas bei pamatus kloję kiti asmenys yra atsakingi už apatinio rasto įrengimo ant pamato darbų, neatitinkančių įprastai keliamų reikalavimų, rezultatus apeliantas grindžia ir savo apeliacinį skundą (3 t., b. l. 78-80).
Šalies argumentai
Ieškovė 2013-01-31 posėdyje nurodė, kad pamatai buvo nubraižyti pagal pastatytą namą, kad L. D. pasakė, kad pamatai padaryti gerai, kad namo statybos leidimai gauti po to, kai buvo pdarytas projektas, o atsakovas „statė pagal save“‘, projekto brėžiniai buvo daromi pagal pastatytą namą, buvo derinama su atsakovu (2 t., b. l. 57-58). 2014-06-17 atsiliepime į priešieškinį ieškovė taip pat rėmėsi tuo, kad namo defektai atsirado tik dėl rangovo kaltės, o ne dėl netinkamos techninės priežiūros, kad atsakovas nereikalavo paskirti kompetentingą techninį prižiūrėtoją, pripažino, kad pati netinkamai organizavo techninės preižiūros vykdymą (2 t., b. l. 148, 150).
Dalyvaujančių byloje asmenų prašymu teismas projektuotoją L. D. ir statinio statybos techninę prižiūrėtoją L. J. nutarė apklausti ir apklausė liudytojomis (1 t., b. l. 155-158). Liud. L. J. parodė, kad ieškovės prašoma ji pasirašė sutartį tapti statinio statybos technine prižiūrėtoja, tačiau ieškovei nurodžius, kad namą statys ūkio būdu į objektą nevažiavo, niekas jos į objektą ir pasirašyti statybos darbų žurnale nekvietė (2 t., b. l. 68-69). Liud. I. D. parodė, kad ieškovei prašant techninį projektą pasirašė kaip įmonės, kurioje dirbo, konstruktorė. Projektą parengė kartu su architektu vietoje pamatavusi jau esamą statinį, ir tai buvo daroma todėl, kad ieškovė gautų statybos leidimą. Taip pat yra padariusi brėžinį ir pateikusi pasiūlymą, kaip ištaisyti broką, kokias gegnes, perdangos sijas sudėti (2 t., b. l. 69-71).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į virš aptartus bylos duomenis, daro išvadą, jog nustačius statinio defektus, rangovo, projektuotojo ar techninio prižiūrėtojo atsakomybei taikyti svarbu nustatyti defektų atsiradimo priežastis bei priežastinį ryšį tarp trūkumų atsiradimo ir atsakingų už defektus asmenų veiksmų. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tais atvejais, kai užsakovas savo iniciatyva nukrypo nuo projekto, o pagal norminius aktus statinio techninę priežiūrą ir kontrolę vykdė jo atstovas, rangovo atsakomybė už defektus gali būti mažinama (CK 6.689 str. 4 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-22 nutartis, civilinės bylos Nr. 3K-3-135/2006). Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ekspertizės akte nurodytas aplinkybes dėl defektų atsiradimo priežasčių ir iš defektų atsiradimo priežasčių išplaukiančius klausimus dėl statybos objekto tinkamumo, objekte panaudotų medžiagų atitikimo projekto reikalavimams, taip pat į už defektus atsakingus subjektus, jų kaltės ir atsakomybės laipsnį. Kadangi nagrinėjamoje byloje nebuvo išnagrinėtos ir nustatytos teisiškai reikšmingos minėtos aplinkybės, darytina išvada, kad neatskleista bylos esmė. Ekspertizės akte dėl statybos objekto defektų šalinimo nustatyti ne tik rangovo (atsakovo) L. Š. netinkami veiksmai (neveikimas). Byloje buvo nurodomos ir nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su rangovo pareiga atlyginti užsakovui defektų, nustatytų garantiniu laikotarpiu, šalinimo išlaidas, tačiau į bylos nagrinėjimą nėra įtrauktas projektuotojas, statinio statybos techninis prižiūrėtojas, kurių pagal ekspertizės akte nurodytas išvadas netinkamai atliktos pareigos taip pat lėmė (galėjo lemti) defektų atsiradimą ieškovei priklausančio namo statybos metu. Tiek projektuotojas, tiek statybos techninis prižiūrėtojas savo parašais virš minėtoje deklaracijoje yra patvirtinę statybos atitikimą teisės aktų reikalavimas ir projekto sprendiniams. Pagal formuojamą teismų praktiką teismai, nagrinėdami reikalavimą atlyginti žalą, privalo nustatyti visų asmenų, sudariusių (galimai sudariusių) sąlygas žalai kilti ar prisidėjusių prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, veiksmus. Šiuo atveju teismas neatsižvelgė į teisės normas, nustatančias statybos rangos subjektų pareigas, ir šių pareigų netinkamo vykdymo įtaką statybos rangos subjektų atsakomybei. Tai, kad skundžiamame sprendime nurodytų asmenų veiksmai turėjo būti vertinami kaip sudarę (ar nesudarę) sąlygas žalai kilti ir (arba) kaip prisidėję (ar neprisidėję) prie žalos atsiradimo ar jos padidėjimo, reiškia, jog yra pagrindas spręsti dėl šių asmenų dalyvavimo byloje trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 str.), nes ieškovė jiems reikalavimų kol kas nėra pareiškusi. Todėl teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjant bylą iš naujo pirmosios instancijos teisme turėtų būti sprendžiama dėl galimo minėtų asmenų įtraukimo į bylą, nes priimtas procesinis sprendimas gali turėti įtakos jų materialiosioms teisėms ir pareigoms. Apeliacinės instancijos teismas neturi kompetencijos įtraukti į bylos nagrinėjimą naujus asmenis, todėl nagrinėjamas klausimas negali būti iš esmės išspręstas apeliacinės instancijos teisme. Dėl išdėstytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla iš naujo perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Priėmus procesinį sprendimą bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, dėl kitų apeliacinių skundų argumentų nepasisakoma, kadangi juos išnagrinėti, įvertinti ir dėl jų priimti atitinkamus sprendimus turės iš naujo bylą nagrinėsiantis pirmosios instancijos teismas.
Rezoliucinė dalis
NUTARIA:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.