- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1A-700-468/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-8-00003-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Daiva Kazlauskienė
- Nuteistasis
- T. Š.
- Advokatai
- Sigitas Štaraitis
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Gintaro Dzedulionio, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-04 nuosprendžio, kuriuo T. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 323 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir T. Š. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas);
2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
1. T. Š. pripažintas kaltu dėl to, kad jis, būdamas profesinės karo tarnybos kariu ir 2016-04-25 profesinės karo tarnybos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įsipareigojęs tarnauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje iki 2021-04-25, nuo 2016-04-25 tarnaudamas (duomenys neskelbtini), be pateisinamų priežasčių neatvyko į tarnybos vietą, dislokuotą (duomenys neskelbtini), nuo 2019-05-07 iki 2019-05-26, tai yra ilgiau nei dešimt dienų laiko, tokiu būdu dezertyravo.
Tokie T. Š. veiksmai kvalifikuoti pagal BK 323 straipsnio 1 dalį.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Nuteistasis T. Š. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apylinkės teismo 2019-10-04 nuosprendžio dalį dėl terminuotos laisvės atėmimo bausmės paskyrimo ir jos vykdymo atidėjimo panaikinti, nes buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas ir, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą be užstato laiduotojai Ž. Š..
2.1. Apelianto manymu, skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, neteisingai. Apylinkės teismas nepagrįstai ir šališkai vertino visus ištirtus bylos duomenis, susijusius su BK 40 straipsnio nuostatų taikymu ir priėmė neteisingą sprendimą.
2.2. Nurodo, kad teisme liudytoja apklausta Ž. Š. visiškai atitinka įstatymo keliamus reikalavimus. Pažymi, kad jų santuoka yra nutraukta, todėl buvusios sutuoktinės tikėjimas apeliantu, T. Š. nuomone, gali jam daryti teigiamą įtaką, nes jie savo santykius atkūrė, kartu gyvena, rūpinasi dukterimi, kuria ateities planus. Atkreipia dėmesį į tai, kad Ž. Š. teisme buvo apklausiama pirmą kartą gyvenime ir nuo elementaraus susijaudinimo galėjo pasakyti kokių nors dalykų, kuriuos vertinant atskirai apylinkės teismas galėjo padaryti klaidingas išvadas ir nepagrįstai jo atžvilgiu netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų.
3. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmetamas.
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados
4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad nėra ginčijama T. Š. kaltė pagal BK 323 straipsnio 1 dalį ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Nuteistasis prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
5. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje pripažįstama, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-116-1073/2018, Nr. 2K-153-976/2018). Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis.
6. T. Š. nusikalto būdamas neteistas (b. l. 107-108), prisipažino savo kaltę ir dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailėjosi, byloje civilinis ieškinys nepareikštas. Tačiau, nustačius egzistuojant BK 40 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3 punktuose numatytas sąlygas, teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius duomenis, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), taip pat, ar pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2016-12-30 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-445-489/2016).
7. Pažymėtina, jog BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, liudijančiais asmens nusikalstamo elgesio atsitiktinumą ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, taip pat aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos pobūdį, kaltės formą, kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-31 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-489/2018). Be to, sprendžiant šį klausimą, neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).
8. Svarbu pažymėti, jog nors T. Š. nusikalto, būdamas neteistas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad tokie jo nusikalstami veiksmai nebuvo vienkartiniai. Iki šios baudžiamosios bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo į teismą (2019-08-20), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-06 nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dezertyravimą (BK 323 straipsnio 1 dalis) bei savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos (BK 322 straipsnio 1 dalis). Nuosprendis įsiteisėjo 2019-11-05. Taigi T. Š. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu skundžiamu nuosprendžiu, padarė jo atžvilgiu jau pradėjus baudžiamąjį persekiojimą už iš esmės analogiškus nusikaltimus krašto apsaugos tarnybai. T. Š., ir vėl nusikalsdamas, ignoravo prisiimtus įsipareigojimus tarnauti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje iki nustatytos datos, t. y. 2021-04-25, tokiu savo elgesiu demonstravo nepagarbą tarnybai, užtikrinančiai vieną svarbiausių konstitucinių vertybių – valstybės nepriklausomybę, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką – apsaugą ir tinkamą valstybės gynimą nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, garantuojamą tinkamu piliečių parengimu ginti ir saugoti valstybę. Nuteistojo veiksmų pobūdis bei tai, kad jis nusikalto jau pradėjus baudžiamąjį persekiojimą už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, rodo, kad pastarasis veikė itin neatsakingai ir/ar lengvabūdiškai. Toks T. Š. elgesys patvirtina jo kritiško požiūrio į savo pavojingus nusikalstamus veiksmus stoką.
9. Sprendžiant dėl galimybės T. Š. atžvilgiu taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, vertintina ir nuteistojo asmenybė. Nuteistasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje. Nors nusikalto būdamas neteistas, tačiau šiuo metu T. Š. atžvilgiu yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. Jis baustas administracine tvarka (b. l. 109-110). Aptartos aplinkybės rodo T. Š. abejingą požiūrį į visuotinai priimtinų elgesio normų ir taisyklių laikymąsi.
10. BK 40 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, privalo atsižvelgti į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Prašymą perduoti T. Š. pagal laidavimą pateikė jo buvusi sutuoktinė Ž. Š. (b. l. 134), kuri yra neteista (b. l. 139), charakterizuojama teigiamai (b. l. 135), neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 136). Nuteistasis bei Ž. Š. teigia, kad šiuo metu jie vėl gyvena kartu, todėl pastaroji jam galėtų daryti reikiamą teigiamą įtaką. Atkreiptinas dėmesys, jog teigiamos įtakos darymas negali būti deklaratyvus. Teigiama įtaka asmeniui turi būti efektyvi, reali, motyvuojanti pastarąjį būti pavyzdingu, visuotinai priimtinų elgesio taisyklių besilaikančiu visuomenės nariu, t. y. daugiau nenusikalsti. Tuo tarpu iš teisiamojo posėdžio metu Ž. Š. duotų paaiškinimų matyti, kad, nors ji yra apsisprendusi toliau gyvenimą sieti su nuteistuoju, kartu rūpintis jų bendru vaiku, tačiau visai nesigilino į T. Š. nusikalstamos veikos, už kurią jis yra nuteistas, padarymo aplinkybes bei priežastis. Nors, kaip nurodė Ž. Š., ji su T. Š. bendravo ir pastarajam inkriminuotu laikotarpiu, ir vėl kartu gyventi pradėjo 2019 m. gegužės viduryje, tačiau pastarojo elgesyje nepastebėjo nieko neįprasto (b. l. 149). Aptartos aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, kelia pagrįstų abejonių ne tik Ž. Š. gebėjimu nuteistajam daryti pakankamą įtaką bei teigiamą poveikį, bet ir galėjimu atpažinti nuteistojo problemines sritis, susijusias su pastarojo būsena, elgesiu bei požiūriu į aplinką, juo labiau, kad T. Š. teigimu, jo nusikalstamą elgesį lėmė būtent jo psichologinė būsena (b. l. 147). Be to, kaip nurodė Ž. Š., ne kas kitas kaip pastarojo darbinė veikla (budėjimai, komandiruotės) ir tapo viena iš pagrindinių jų skyrybų priežasčių (b. l. 149). Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog šiuo metu nėra pakankamo pagrindo manyti, kad perdavus T. Š. Ž. Š. atsakomybei pagal laidavimą, ji jam darys įtaką, nulemsiančią T. Š. įstatymų nuostatas atitinkantį elgesį ateityje.
11. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, jog, net ir įvertinus tai, kad T. Š. kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, yra pasirengęs spręsti problemas, nulėmusias nusikaltimo padarymą, nesudaro pakankamo pagrindo pagrįstam ir neabejotinam manymui, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. O tai, kaip minėta, yra būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą instituto taikymui sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Vien formalus kaltininko atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, nagrinėjamu atveju, neleistų įgyvendinti prevencinių tikslų.
12. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-10-04 nuosprendis, kuriuo T. Š. paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dydis, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažintas vienu trečdaliu ir vykdymas atidėtas 1 metams, paskiriant baudžiamajam įstatyme numatytas pareigas, yra teisėtas ir pagrįstas. Paskirta bausmė yra proporcinga jo nusikalstamiems veiksmams ir nėra aiškiai per griežta. Todėl naikinti skundžiamą nuosprendį dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra pagrindo.
13. Kolegija pažymi, kad šiuo metu T. Š. atžvilgiu priimtas ankstesnis nuosprendis jau yra įsiteisėjęs, tačiau proceso dalyviai nei apeliaciniame skunde, nei posėdžio metu nekėlė klausimo dėl bausmių, paskirtų pagal atskirus nuosprendžius, bendrinimo, todėl kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako ir sprendimo nepriima, juo labiau, kad šis klausimas gali būti išspręstas ir nuosprendžių vykdymo metu BPK 362 straipsnio tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo T. Š. apeliacinį skundą atmesti.