Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. S. (S. S.) pareiškimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pareiškimą palaikė, paaiškino pareiškime nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog mirus pareiškėjo motinai, S. S. buvo užsienyje, o palikėjos turte liko gyventi jos sutuoktinis (pareiškėjo tėvas). Palikėjos sutuoktinis nuo 2009 m. sirgo lėtine psichine liga. Nuo 2008 m. gegužės 22 d. tiek mirusioji, tiek jos sutuoktinis naudojosi teikiamomis specialiomis pagalbos priemonėmis – pagalba į namus. Šios aplinkybės patvirtina, jog reikalingumo priimti palikimą nebuvo, kadangi S. S. bute gyveno, faktiškai pradėjo valdyti turtą. Kita priežastis, dėl ko laiku nebuvo pasinaudota teise priimti palikimą – bylinėjimosi procesas, kurio pasėkoje buvo panaikinti S. S. išduoti įgaliojimas bei testamentas I. G. naudai. Nurodė, jog I. G., veikdama įgaliojimo pagrindu, priėmė palikimą, atsiradusį po J. S. mirties, pareiškėjo tėvo vardu, dėl ko pareiškėjo prašymas priimtas nebuvo. Mano, jog šios priežastys pripažintinos svarbiomis. Papildomai paaiškino, jog faktiškai pareiškėjas dirba užsienyje, o gyvenamoji vieta deklaruota Šiaulių mieste, užsienyje pareiškėjas dirba nuo 2005 m., tėvus materialiai aprūpino. Nurodė, jog tik kreipęsis į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties sužinojo apie tėvo sudarytus sandorius, priimtą palikimą po motinos mirties. Prašo pareiškimą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančios medžiagos, pareiškėjo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad pareiškėjas S. S. yra J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sūnus (b. l. 9,10). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina J. S. (b. l. 5). Palikėja mirė santuokoje su S. S. (b. l. 8, 9). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas S. S. (b. l. 7). Pareiškėjas 2011 m. liepos 21 d. S. S. palikimo atsiradimo vietos notarui pateikė pareiškimą, kuriuo priėmė palikimą po tėvo mirties, prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą (b. l. 25). Byloje pateikti duomenys, jog pareiškėjo tėvams J. S. ir S. S. 2008 m. gegužės 22 d. Sprendimu dėl socialinių paslaugų ir specialiosios pagalbos priemonių asmeniui skyrimo buvo skirta socialinė paslauga ar specialioji pagalba – pagalba į namus, kurią teikė BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centras (b. l. 6). 2011 m. balandžio 27 d. S. S. sudarė testamentą, kuriuo visą turtą, kuris palikėjo mirties dieną jam priklausys, paliko I. G. (b. l. 11, 26-27). 2011 m. balandžio 27 d. S. S. sudarė įgaliojimą, kuriuo savo reikalus įgaliojo tvarkyti I. G. (b. l. 12-13). 2011 m. liepos 11 d. I. G., veikdama kaip S. S. atstovė pagal 2011 m. balandžio 27 d. įgaliojimą, pateikė pareiškimą J. S. palikimo atsiradimo vietos notarui, kuriuo pareiškė, jog S. S. priima palikimą, atsiradusį po sutuoktinės mirties (b. l. 14). Tačiau Testamentų registro 2011 m. liepos 11 d. duomenimis palikėjos J. S. testamentų ar palikimo priėmimo faktų įregistruota nebuvo (b. l. 28). 2011 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas paveldėjimo liudijimo dėl S. S. palikimo priėmimo išdavimas (b. l. 15). Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu pripažino negaliojančiu ir panaikino 2011 m. balandžio 27 d. S. S. sudarytą testamentą ir S. S. pasirašytą įgaliojimą I. G. (b .l. 16-20). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog dėl šių aplinkybių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po motinos mirties, priimti.

Asmuo, turintis paveldėjimo teisę, šią teisę turi įgyvendinti remiantis įstatymo nuostatomis. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią tam tikroms teisinėms pasekmėms sukurti – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). CK 5.57 straipsnis numato, kad teismas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti gali atnaujinti (pratęsti) pripažinęs, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus (neatnaujinus) įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Įstatyme nenurodyta, kokios termino praleidimo priežastys pripažįstamos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui atnaujinti, teismas sprendžia, atsižvelgiant į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisines pasekmes, konkrečias bylos aplinkybes, dalyvaujančių byloje asmenų elgesį, teisinį statusą, pareiškėjų elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014). Pasisakydamas dėl CK 5.57 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pagrindo terminui palikimui priimti pratęsti, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad, atsižvelgiant į tai, jog su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą, taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir į kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas yra įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir siekia paveldėti po motinos mirties atsiradusį turtą. Tačiau pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog pareiškėjas terminą palikimui po motinos mirties priimti praleido, kadangi manė, jog turtą paveldėjo tėvas, pradėjęs faktiškai valdyti palikimą, tokiu atveju nematė reikalo kreiptis į notarą, be to, pareiškėjas dirbo užsienio valstybėje, tik po tėvo mirties sužinojo, jog pastarasis, nesuprastadamas savo veiksmų esmės bei negalėdamas jų valdyti dėl psichinės ir fizinės ligos, sudarė sandorius, kurie teismo priopažinti negaliojančiais ir panaikinti. Netikėti pareiškėjo atstovo paaiškinimais teismas neturi pagrindo, juolab, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 16 d. sprendimu panaikino S. S. testamentą bei įgaliojimą.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia nesant pagrindo išvadai, jog nustatytu terminu nesikreipdamas į notarą pareiškėjas ir/ar jo tėvas elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo turėti įtakos tam, kad pareiškėjas negalėjo laiku realizuoti savo teisių per įstatyme nustatytą terminą. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima padaryti išvadą, jog termino palikimui priimti atnaujinimas neigiamai paveiktų trečiųjų asmenų teisėtus interesus.

Duomenų, kad turtą, atsiradusį po palikėjos J. S. mirties, būtų paveldėję kiti asmenys, byloje nėra. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas šiuo metu yra vienintelis palikėjos įstatyminis įpėdinis.

Jeigu įpėdinis, paveldintis pagal įstatymą ar testamentą, miršta po palikimo atsiradimo, nespėjęs jo priimti per nustatytą terminą, teisė priimti jam priklausančią dalį pereina jo įpėdiniams (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.58 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog pareiškėjas terminą palikimui, atsiradusiam po motinos J. S. mirties, priimti praleido dėl svarbių priežasčių, suinteresuotas asmuo pareiškėjo prašymui neprieštarauja, ginčo byloje nėra, todėl vadovaujantis protingumo kriterijumi, pareiškėjo prašymas tenkintinas, terminas palikimui, atsiradusiam po J. S. mirties, priimti atnaujintinas (pratęstinas) (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 576-578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjui S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atnaujinti (pratęsti) praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.