Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi B. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. I. 2016 m. kovo 5 d., apie 09.30 val., Vilniuje, A.P. Kavoliuko g., ties namu Nr. 26, vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš kiemo atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius. Iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimus bei po eismo įvykio vartojo alkoholinius gėrimus. Taip B. I. pažeidė KET 127, 219.1, 221, 222 punktų reikalavimus bei padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytus pažeidimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo B. I. teismo posėdyje savo kaltę pripažino iš dalies, teigdamas, kad protokole nurodytą dieną paskambino jo draugas, paprašė, kad jis atvyktų, nes jo motiną ištiko infarktas. Kadangi jo automobilis buvo sugedęs, jis paprašė draugo M. R., kad šis jam paskolintų savąjį ir jie kartu nuvažiavo. Jis sėdo į vairuotojo vietą, svetimo automobilio gabaritų nejautė, nes pats vairuoja mažą automobilį, todėl neatmeta galimybės, kad galėjo užkabinti kitą automobilį. Tuo metu jis buvo šoko būsenoje, nes draugo motina jam yra labai svarbi. Prie degalinės „Luktarna“ jis su draugu apsikeitė vietomis, nes buvo labai susijaudinęs, ir toliau automobilį vairavo draugas. Automobilyje jis turėjo degtinės ir ją išgėrė. Prie Laisvės pr. 77 juos sustabdė policijos pareigūnai. Jis išlipo iš automobilio, nesikeikė, labai skubėjo padėti draugo motinai, tačiau pareigūnai pagalvojo, kad jis priešinasi. Jis buvo pasodintas į tarnybinį automobilį, prieš jį buvo panaudotos ašarinės dujos, nes jis atsikalbinėjo. Su pareigūnų teiginiu, kad jis apgadino automobilį, nesutiko. Prašė išdėstyti skirtinos baudos mokėjimą dalimis bei neatimti jam teisės vairuoti transporto priemonių, nes jo darbas susijęs su vairavimu.

Administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu B. I. nurodė, kad paaiškinimus duos teisme (b.l. 2).

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas M. R. paaiškino, kad protokole nurodytą dieną jis buvo namie, kai jam paskambino B. I., paprašė atvažiuoti, nes jo draugo motiną ištiko širdies smūgis. Jis iš Antakalnio gatvės iki Kavoliuko gatvės atvažiavo pats, po to perleido vairą B. I., nes nežinojo, kur reikia toliau važiuoti. Atvažiavęs į Kavoliuko gatvę jis priparkavo automobilį, buvo nuėjęs pas B., jį pasiėmė, pats atsisėdo į keleivio vietą ir išvažiuojant iš Kavoliuko gatvės automobilį vairavo B. I.. Liudytojo teigimu, B. I. buvo blaivus, jis nejautė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Kiek jis atsimena, jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo. Prie degalinės liudytojas persėdo į vairuotojo vietą, nes jau žinojo, kur reikia važiuoti. Kai jis atsisėdo už vairo, Benediktas buvo neramus, jis ištraukė 0,3 l butelį degtinės, kurį turėjo su savimi, ir greitai jį išgėrė. Po jo juos sustabdė policijos pareigūnai ir praėjus maždaug 10 minučių nuo sustabdymo alkotesteriu vietoje patikrino jų blaivumą. Liudytojas neatsimena, kiek praėjo laiko po to, kai B. I. išgėrė degtinės iki jų sustabdymo.

Apklaustas teismo posėdyje liudytojas A. T. paaiškino, kad įvykio dieną jis atvažiavo pas dėdę pasiimti vandens, susidėjo vandens butelius į automobilį. Tuo metu iš gretimos laiptinės išėjo du asmenys ir kažkur nuėjo. Privažiavęs prie išvažiavimo iš kiemo, kuris yra vingiuotas, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo persėdo už vairo, susikeisdamas su žemesnio ūkio savo draugu ir vairuojamo automobilio priekio dešine puse įvažiavo į stovinčio prancūziško automobilio, tikslios markės dabar neatsimena, priekinį dešinės pusės bamperį. Jis pasignalizavo vairuotojui bei jo kolegai, kad šie suprastų ką daro, tačiau jie į tai nekreipė jokio dėmesio, sustojo, sunkiai pavažiavo atgal, kad išsisuktų ir išvažiavo iš kiemo. Liudytojas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112, pranešė apie eismo įvykį ir pradėjo persekioti nuvažiuojantį automobilį. Degalinėje vairuotojas su keleiviu vėl susikeitė vietomis. Liudytojo teigimu, prieš eismo įvykį stovintis automobilis Peugeot buvo neapgadintas, eismo įvykis jam negalėjo pasivaidenti, nes po smūgio apgadinto automobilio plastmasė išėjo iš vietos, pareigūnas ją įstatė atgal. Po to jis su pareigūnais buvo grįžęs atgal į įvykio vietą.

Duodamas paaiškinimus policijai eismo įvykio dieną A. T. nurodė, kad 2016 m. kovo 5 d., maždaug 09.30 val. jis išvažinėjo iš dėdės kiemo ir matė, kaip du vaikinai įsėdo į AUDI automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad jie neblaivūs). Jis važiavo paskui juos ir matė, kaip išvažinėjant iš kiemo jie atsitrenkė į sidabrinės spalvos automobilį Peugeot. Įvykis įvyko ties namu A.P.Kavoliuko g. 26. Atsitrenkę į automobilį, jie pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį. Privažiavę „Luktarnos“ degalinę automobilio AUDI vairuotojas ir keleivis susikeitė vietomis. Jis toliau sekė jiems iš paskos iki Laivės pr., kur juos pasivijo ir sulaikė patruliai. Automobilio Audi iš akiračio nebuvo pametęs visą laiką, galėtų atpažinti vairuotoją (b.l. 21).

Liudytoja – policijos pareigūnė A. V. teismo posėdyje nurodė, kad paties eismo įvykio fakto jie nematė, buvo iškviesti tik tam, kad įforminti eismo įvykį. Buvo įbrėžtas sidabrinės spalvos automobilio Peugeot priekinis bamperis. Įvykio vietoje jie buvo priėję prie B. I., kad šis pasirašytų administracinio teisės pažeidimo protokolą. Automobiliai sustatyti nebuvo, juos apžiūrėjo liudytojos porininkas.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 3-ojo būrio vyr. patrulės A. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. kovo 5 d., apie 10.00 val. gavo pranešimą, kad A.P. Kavoliuko g., Vilniuje automobilis apgadino kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykus į įvykio vietą rado apgadintą automobilį Peugeot, v.n (duomenys neskelbtini) su kurio savininku susisiekti nepavyko. Įvykį matęs liudytojas A. T. atpažino vairuotoją, kuris apgadino minėtą automobilį. Pasišalinęs vairuotojas B. I. vairavo automobilį AUDI, v/n (duomenys neskelbtini). B. I. sulaikė autopatrulis V 1718 ir pristatė į eismo įvykio vietą A.P. Kavoliuko g. 26. B. I. neigė, kad vairavo automobilį ir padarė eismo įvykį, nuo paaiškinimo atsisakė, teigė, jog alkoholio nevartojo, tačiau alkotesterio pagalba jam buvo nustatytas 1,88 promilės girtumo laipsnis. Po kurio laiko prie apgadinto automobilio priėjo savininkė I. B. (b.l. 12).

Dėl ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo B. I. teismo posėdyje neneigė, jog protokole nurodytu laiku jis buvo A.P. Kavoliuko gatvėje, ties namu Nr. 26, vairavo M. R. priklausantį automobilį AUDI, galimai galėjo užkabinti kitą automobilį, tačiau teigė, jog jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių B. I. kaltę.

B. I. kaltę, padarius jam inkriminuojamus teisės pažeidimus, patvirtina tiesiogiai nagrinėjamą įvykį matęs liudytojas A. T., kuris duodamas parodymus teisme, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, nurodė, kad važiuojant iš kiemo paskui B. I. vairuojamą automobilį Audi matė, kaip šis automobilis savo priekine dalimi atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot. Liudytojas signalizavo AUDI vairuotojui, kad šis atkreiptų dėmesį į tai, ką daro, tačiau nei automobilio vairuotojas, nei šalia sėdėjęs keleivis į tai nekreipė jokio dėmesio, sustojo, pavažiavo atgal, kad išsisuktų bei išvažiavo iš kiemo.

Teismas neturi pagrindo netikėti šio liudytojo parodymais, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad A. T. asmeniškai pažinotų administracinėn atsakomybėn trauktiną asmenį, galėtų būti šališkas ar dėl kitų priežasčių siektų melagingai jį apkalbėti, tokių duomenų nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo. Be to, šio liudytojo parodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys jo paaiškinimams, duotiems policijai (b.l. 21) bei kitiems byloje esantiems įrodymams.

- BIRT ataskaitų žiūryklė, iš kurios matyti, kad 2016 m. kovo 5 d., 09.37 val. bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie tai, kad A.P. Kavoliuko g. 32A, Vilniuje, pilkos spalvos automobilis AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini), galimai kliudė kitą automobilį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pranešėjas važiuoja šiam automobiliui iš paskos (b.l. 16-18);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 4-osios kuopos 1-ojo būrio vyr. Patrulių J. N. ir K. I. 2016 m. kovo 5 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad patruliavimo metu apie 09.50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Laisvės pr., automobiliu AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas, pasišalinęs po eismo įvykio A. P. Kavoliuko g. 32A. Ties Laisvės pr. 77, AP-18 ekipažas sustabdė minėtą automobilį, jie privažiavo į pagalbą. Kol AP-18 pareigūnai bendravo su vairuotoju, iš automobilio (priekinės keleivio vietos) išlipo akivaizdžiai neblaivus vyras (kaip vėliau paaiškėjo, tai B. I.), kurio kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. B. I. pradėjo piktintis, kad pareigūnai sustabdė automobilį, garsiai keiktis necenzūriniais žodžiais jų ir praeivių akivaizdoje. B. I. buvo sulaikytas dėl nedidelio chuliganizmo ir įsodintas į jų tarnybinio automobilio sulaikytiems skirtą patalpą. Netrukus į juos kreipėsi eismo įvykio A. P. Kavoliuko g. 32A liudytoju prisistatęs asmuo. Šis liudytojas paaiškino, kad matė, kaip Vilniuje, A. P. Kavoliuko g. 32A, du akivaizdžiai neblaivūs jaunuoliai įsėdo į automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tiksliau - į vairuotojo vietą įsėdo ir vairavo B. I.. Vairuodamas minėtą automobilį B. I. atsitrenkė į kieme minėtu adresu stovintį Peugeot automobilį, kurio vairuotojo vietoje nebuvo, ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Liudytojas nuvažiavo paskui minėtą AUDI, nuolat telefonu pranešinėdamas VPK OVS apie šio automobilio važiavimo kryptį. Šis liudytojas važiuodamas iš paskos pamatė, kaip AUDI automobilis įsuko į Justiniškių g. 14A esančią degalinę „Luktarna“, kur B. I. išlipo iš vairuotojo vietos ir atsisėdo į priekinę keleivio vietą, o eismo įvykio metu keleivio vietoje buvęs jaunuolis atsisėdo į vairuotojo vietą. Po to minėtas AUDI automobilis nuvažiavo Laisvės pr., kus ties Laisvės pr. 77 jį sustabdė AP-18 ekipažo pareigūnai;

Liudytojas pasiūlė nuvažiuoti jiems į eismo įvykio vietą A.P. Kavoliuko g. 32A, kur laukė kelių policijos ekipažo V1832 pareigūnai, ir nurodyti apgadintą Peugeot. Kartu su liudininku ir B. I. jie nuvyko į įvykio vietą, kur su liudytoju toliau bendravo VI832 pareigūnai, o jie, sustoję šalia, ties A. P. Kavoliuko g. 26, tarnybiniame automobilyje rašė B. I. ATP protokolą Nr. 1OP-53303522-16 dėl nedidelio chuliganizmo. Surašius protokolą, jis buvo pateiktas B. I. susipažinti, surašyti paaiškinimą bei pasirašyti. K. I. davė B. I. savo rašiklį, pirštu nurodė grafą, kur reikia rašyti paaiškinimą bei pasirašyti. Tačiau B. I. atsisakė pasirašyti protokolą bei rašikliu pradėjo paišyti protokolą parašui ir paaiškinimui neskirtoje vietoje, kuo mėgino sugadinti protokolo blanką. Jie garsiai ir aiškiai pareikalavo nustoti gadinti protokolą, tačiau jis į šiuos reikalavimus nereagavo. Jiems pavyko nedelsiant iš B. I. paimti protokolą, pareikalavo grąžinti K. I. rašiklį, tačiau B. I. atsisakė jį grąžinti ir pamėginus paimti, pradėjo mosikuoti rankomis, muistytis, į reikalavimus nesipriešinti bei savarankiškai grąžinti rašiklį nereagavo, bandė sugriebti K. I. už rankos, todėl buvo panaudotos tarnybinės dujos, vieną kartą papurškiant B. I. į veidą.

B. I. vietoje buvo surašytas ATP protokolas Nr. 10P-53306873-16 dėl policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymo ir pasipriešinimo policijos pareigūnams. Šį protokolą B. I. taip pat atsisakė pasirašyti, atsisakė rašyti paaiškinimą bei nurodyti priežastį, dėl ko nepasirašo. Alkotesterio pagalba buvo nustatytas B. I. girtumas 1,88 promilės. Minėtų protokolų kopijos įteiktos B. I.. Pabaigę aiškintis su B. I., nuvažiavo į liudytojo nurodytą „Luktarna“ degalinę, kur B. I. su keleiviu po eismo įvykio pasikeitė vietomis. Su degalinės operatore peržiūrėję 2-os lauko vaizdo kameros įrašą nuo 09.30 iki 09.45 val., matė aiškiai užfiksuota, kaip B. I., vairuodamas automobilį AUDI, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiuoja į degalinę, išlipa iš vairuotojo vietos ir sėda į priekinę keleivio vietą, keleivis persėda vairuoti automobilį, ir jie išvažiuoja (b.l. 13, 14);

- Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyr. patrulio E. Z. 2016 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2016 m. kovo 5 d., apie 09.35 val. gautas pranešimas, kad A.P.Kavoliuko g. automobilis AUDI, v/n (duomenys neskelbtini), galimai atsitrenkė į kitą automobilį ir pasišalino link Laisvės pr. Pranešėjas važiuoja iš paskos. Automobilį Audi, v.n (duomenys neskelbtini), pastebėjo ir sustabdė Laisvės pr. 81. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo M. R., kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas. M. R. prisipažino, kad vartojo alkoholį. Patikrinus jį su alkoholio kiekio matuokliu, jam buvo nustatytas 2,47 promilės girtumas. Aiškinantis įvykio aplinkybes paaiškėjo, kad galimai eismo įvykį Kavoliuko g. padarė ne M. R., o jo draugas B. I., o vėliau jie po eismo įvykio susikeitė sėdimomis vietomis ir su automobiliu AUDI link Laisvės pr. nuvažiavo M. R. (b.l. 15);

- eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilio Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta susidūrimo metu (b.l. 19);

- papildomuose duomenyse apie eismo įvykį nurodyta, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilio AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinis bamperis; automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) - priekinis bamperis (b.l. 20);

- I. B. 2016 m. kovo 5 d. paaiškinime nurodė, kad 2016 m. kovo 4 d., vakare, apie 17.00 val., paliko automobilį Peugeot Kavoliuko g. 22 namo kieme. Kitą dieną, apie 11.30 val. į ją kreipėsi policijos pareigūnai ir pranešė, kad automobilis pagadintas. Apžiūrėjus automobilį buvo akivaizdžiai pastebimi priekinės dalies pažeidimai (b.l. 22).

Apklausta teismo posėdyje liudytoja – policijos pareigūnė A. V. taip pat patvirtino teismui savo 2016 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime (b.l. 12) nurodytas aplinkybes, teigdama, jog atvykus pagal gautą iškvietimą į eismo įvykio vietą, jie rado apgadintą automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Buvo įbrėžtas šio automobilio priekinis bamperis.

B. I. teiginį, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, ką iš esmės patvirtino teismo posėdyje apklaustas liudytojas M. R., nurodęs, kad, kiek jis atsimena, jokio kontakto su kitu automobiliu nebuvo, teismas vertina kaip gynybinę taktiką, siekiant išvengti atsakomybės, kadangi byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad B. I. vairuojamas automobilis AUDI su stovinčiu automobiliu Peugeot kontaktavo priekine dalimi, todėl nekyla jokių abejonių, kad tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek šalia sėdėjęs M. R. turėjo ne tik pajusti kontaktą, bet jį ir matyti, juolab liudytojo A. T. teigimu, automobiliui AUDI atsitrenkus į stovintį automobilį PEUGEOT, automobilis Audi sustojo, truputį pajudėjo atgal, kad išsisuktų bei išvažiavo iš kiemo, nepaisydamas to, kad A. T. jiems signalizavo. Kiek tai susiję su M. R. parodymais, teismas taip pat atsižvelgia ir į aplinkybę, kad įvykio metu M. R. buvo neblaivus, jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2,47 promilių), ir už tai, kad nurodytą dieną jis vairavo, būdamas neblaivus, M. R. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarimu byloje Nr. A2.6-4968-908/2016 pripažintas kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, taigi ši aplinkybė (apie reikšmingą M. R. neblaivumą) taip pat lemia kritišką jo parodymų vertinimą.

Įvertinęs abiem automobiliams nustatytų apgadinimų lokalizaciją, t.y. nustatytą automobilio AUDI apgadintą priekinį bamperį ir automobilio PEUGEOT apgadintą priekinį bamperį (b.l. 20), nukentėjusiosios I. B. policijai 2016 m. kovo 5 d. duotus paaiškinimus, iš kurių matyti, kad palikusi savo automobilį 2016 m. kovo 4 d. vakare kitą dieną rado apgadintą (įbrėžtą automobilio priekinį bamperį), kad pažeidimai buvo akivaizdūs (b.l. 22), liudytojo A. T., betarpiškai mačiusio eismo įvykį, tiek teismo posėdžio metu, tiek policijos pareigūnams duotus paaiškinimus, policijos pareigūnės A. V. paaiškinimus, kurių patikimumu nėra jokio pagrindo abejoti, teismas sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog protokole nurodytu laiku B. I. vairuojamas automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiuodamas iš kiemo, atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei jį apgadino.

B. I. teismui pateikta eismo įvykio deklaracija (b.l. 29), iš kurios matyti, kad automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dalyvavo 2015 m. gruodžio 31 d. eismo įvykyje, kurio metu buvo apgadintas šio automobilio dešinės pusės priekinis bamperis, nepaneigia 2016 m. kovo 5 d. įvykusio eismo įvykio fakto, kurio metu automobilis AUDI, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) su kitu automobiliu taip pat kontaktavo dešinės pusės priekiu, nes ši aplinkybė yra įrodyta kitais byloje esančiais, aukščiau aptartais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais.

Atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog B. I. veikoje yra visi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, todėl jis baustinas.

Dėl ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje yra įvirtinta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Įrodinėjant šį administracinį teisės pažeidimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs ir kad jis iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas KET.

Eismo įvykio faktą bei B. I. dalyvavimą šiame eismo įvykyje patvirtina byloje esantys įrodymai, kurie buvo aptarti, įrodinėjant ATPK 127 straipsnio sudėtį.

Formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos - pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui, ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, asmens, padariusio pažeidimą parodymus ir kitų asmenų, mačiusių įvykį, parodymus.

Nors administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo teismo posėdyje teigė, kad jis jokio kontakto su kitu automobiliu nepajuto, todėl tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo, tačiau teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių B. I. kaltę, tyčia pasitraukus iš eismo įvykio vietos.

Kaip jau buvo minėta, liudytojas A. T., kurio parodymais teismas neturi jokio pagrindo abejoti, nurodė, kad B. I. vairuojamas automobilis AUDI savo priekine dalimi atsitrenkęs į stovintį automobilį Peugeot, sustojo, truputį pajudėjo atgal, kad išsisukti, ir išvažiavo iš kiemo, nepaisant to, kad A. T., važiuojantis jam iš paskos, signalizavo. Be to, kaip matyti iš A. T. policijos pareigūnams duotų paaiškinimų, jis dar būdamas kieme prie namo adresu A.P. Kavoliuko g. 26, Vilniuje, matė, kaip į automobilį AUDI įsėdo du jaunuoliai, kurie iš pirmo žvilgsnio matėsi, kad yra neblaivūs.

Taigi teismas, atsižvelgdamas į nurodytus įrodymus, sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas B. I. eismo įvykio metu vairavęs automobilį AUDI ir sukėlęs eismo įvykį, suvokė, jog pažeidė kažkieno interesus, kadangi su stovinčiu automobiliu kontaktavo priekine dalimi, be to, kaip matyti iš eismo įvykio vietos schemos (b. l. 19), įvykis vyko kieme, kuriame buvo daug sustatytų automobilių, išvažiavimas vingiuotas, taigi išvažiavimas sudėtingas ir greitis turėjo būti minimalus, todėl B. I., spręstina, turėjo ne tik pajusti, bet ir matyti kontaktą, tačiau eismo įvykio vietoje nepasiliko, nepaisant to, kad iš paskos važiavęs ir eismo įvykį matęs liudytojas A. T. jam signalizavo, norėdamas atkreipti vairuotojo ir keleivio dėmesį į susidariusią situaciją. Nurodytų duomenų visuma leidžia teismui daryti išvadą apie tyčinius B. I. veiksmus ir negali būti vertinami jo sąžiningu klydimu dėl savo veiksmų teisėtumo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad B. I. žinodamas, kad sukėlė eismo įvykį, sąmoningai iš jo pasišalino, todėl jo veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai.

Dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 126 straipsnio 4 dalis be kita ko numato atsakomybę už alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje teigė, kad alkoholį jis vartojo po to, kai degalinėje pasikeitė vietomis su M. R., t.y. kai persėdo į keleivio vietą, nes buvo labai susijaudinęs dėl draugo motinos sveikatos. Išvažiuodamas iš kiemo ir važiuodamas iki degalinės jis buvo blaivus. Liudytojas M. R. taip pat parodė, kad B. I. sėdant už automobilio vairo, jis nepastebėjo, kad šis būtų neblaivus, taip pat nejautė nuo jo sklindančio alkoholio kvapo. Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad B. I. 2016 m. kovo 5 d., 10.52 val. buvo nustatytas vidutinis 1,84 promilės (įvertinus paklaidą) girtumas (b.l. 23,24).

Kaip jau buvo minėta, byloje esantys ir aukščiau aptarti duomenys neabejotinai patvirtina faktą, kad B. I. 2016 m. kovo 5 d., apie 09.30 val. Vilniuje, A.P. Kavoliuko g., ties namu Nr. 26, vairuodamas automobilį AUDI A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvažinėdamas iš kiemo atsitrenkė į stovintį automobilį Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei apgadino abu automobilius, be to, pasišalino iš eismo įvykio vietos, pažeisdamas KET reikalavimus, dėl ko jo veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį. Byloje esantis alkotesterio parodymų kvitas patvirtina, kad po eismo įvykio patikrinus B. I. blaivumą, 2016 m. kovo 5 d., 10.52 val. buvo nustatytas 1,88 promilės girtumas. Iš patikros sertifikato matyti, kad alkotesteris pažeidimo nustatymo dieną buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2016 m. rugpjūčio 8 d., yra galima ± 1,7 % paklaida. Ji vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir konstatuotinas 1,84 promilės girtumas (b.l. 23, 24). Taigi įvertinus tai, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad B. I., vairuodamas automobilį ir sukeldamas eismo įvykį, buvo neblaivus ir kad jo girtumas viršijo leistiną 0,4 promilės normą, jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, nes jis vartojo alkoholį po eismo įvykio, su kuriuo yra susijęs, iki jo aplinkybių nustatymo, todėl jis baustinas.

Dėl nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į tai, kad B. I. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat vertina padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes ir byloje esančius duomenis, charakterizuojančius B. I. – anksčiau buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą, galiojančių nuobaudų neturi.

Už ATPK 127 straipsnio 2 dalies pažeidimą numatyta bauda vairuotojams nuo 28 iki 57 eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo trijų iki šešių mėnesių, o 130 straipsnio 1 dalis numato baudą vairuotojams nuo 868 iki 1158 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Už ATPK 126 straipsnio 4 dalies pažeidimą numatyta bauda nuo 579 iki 868 eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinis areštas nuo 10 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo B. I. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį, jam skirtinos ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir 126 straipsnio 4 dalyje numatytos minimalios nuobaudos, kurios bendrintinos ATPK 33 straipsnio pagrindu, taikant nuobaudų apėmimo principą.

Alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo yra viena iš alternatyvių veikų, už kurias numatyta atsakomybė ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, todėl nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminai skaičiuotini ne vadovaujantis bendrosiomis taisyklėmis, o išimtine, ATPK 330 straipsnio 1 dalyje nustatyta, tvarka. Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog B. I. neteko teisės vairuoti transporto priemonių nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos (mutatis mutandis žr. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 6 d. nutartį byloje Nr. ATP-454-387/2015).

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį bei siekiant, kad būtų įgyvendinti asmeniui paskirtos administracinės nuobaudos tikslai, darytina išvada, kad yra pagrindas B. I. skirtinos 868 eurų dydžio baudos mokėjimą išdėstyti 8 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį pirmą mėnesį sumokėti 112 eurų baudos, likusius mėnesius mokėti po 108 eurus baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o likusias įmokas mokant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos (ATPK 313 str. 3 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 286 straipsniu ir 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

B. I. pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 straipsnio 4 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus ir už juos skirti:

- pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį – 579 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu dvejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos;

- pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį – 28 eurų baudą;

- pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo priėmimo dienos.

B. I. paskirtos 868 eurų baudos mokėjimą išdėstyti 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį pirmą mėnesį sumokėti 112 (vieną šimtą dvylika) eurų baudos, likusius mėnesius mokėti po 108 (vieną šimtą aštuonis) eurus baudos, pirmą įmoką sumokant ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o likusias įmokas mokant iki atitinkamo mėnesio paskutinės dienos (ATPK 313 str. 3 d.).

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, arba sąskaitą banke Nordea Bank Finland PLC Lietuvos skyrius, sąskaitos Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti įmokos kodą ir ROIK Nr. 16056561133. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.