Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algimantas Valantinas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. N. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus (toliau – ir Advokato) dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-17 nutarimo, kuriuo S. N. pripažintas kaltu, padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 550 Eur bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. N. nubaustas už tai, kad 2015-01-24 apie 16.35 val., Vilniuje, Viršupio Stepono Batoro gatvėje, vairavo automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam teismo 2014-11-21 nutarimu atimta teisė vairuoti transporto priemones 42 mėnesiams. Šiais veiksmais S. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 128 str. 2 d.

Analizuodamas ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas, advokatas nurodo, jog jos reglamentuoja ne teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą, o nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymo terminų skaičiavimą. Taigi, pasak Advokato, pagal sukeliamas teisines pasekmes, tai nėra tapačios teisinės kategorijos. Tuo pačiu Advokatas pažymi, kad minėta norma netaikytina S. N. dar ir dėl to, jog 2014-11-21 nutarimu jis buvo nubaustas už vengimą tikrintis blaivumą, bet ne už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, kaip kad yra numatyta ATPK 330 straipsnio 1 dalyje. Anot Advokato, tai yra dvi skirtingos ir savarankiškos administracinių teisė pažeidimų sudėtys, kurių tapatinti negalima, tačiau pirmos instancijos teismas, ignoruodamas baudžiamosios teisės doktriną ir gausią teismų praktiką, visiškai nepagrįstai bei nesuprantamai sutapatino du skirtingus teisės pažeidimus – vengimą (atsisakymą) tikrintis blaivumą ir vairavimą esant neblaiviam. Tokiu būdu, pasak Advokato, apylinkės teismas nepagrįstai ir neteisėtai plečiamai aiškino ir taikė ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas, o tai sudarė sąlygas neteisėto, nepagrįsto ir naikintino nutarimo priėmimui.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad 2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas nepažeidžiant materialinių bei procesinių teisės normų reikalavimų.

Skundžiamu nutarimu S. N. nubaustas už tai, kad 2015-01-24, apie 16.35 val., vairavo automobilį, kai jam 2014-11-21 nutarimu 42 mėnesiams buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija automobilio vairavimo fakto, tačiau nurodo, jog įvykio metu teisė vairuoti transporto priemones jam dar nebuvo atimta, kadangi 2014-11-21 nutarimas dar nebuvo įsiteisėjęs. Advokatas nurodo nesutinkantis su apylinkės teismo argumentu dėl ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo S. N., akcentuodamas, jog skundžiamame nutarime yra nepagrįstai sutapatinti du skirtingi teisės pažeidimai – vengimas tikrintis blaivumą ir transporto priemonių vairavimas esant neblaiviam.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamame nutarime padarytoms išvadoms dėl ATPK 330 straipsnio 1 dalies taikymo S. N. bei ATPK 128 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėties jo veiksmuose buvimo. Apylinkės teismas pagrįstai ir vadovaudamasis šiuo metu formuojama teismų praktika (kasacinė nutartis Nr. 2AT-9-2012) konstatavo, jog nagrinėjamu atveju, skaičiuojant nutarimo atimti specialiąją teisę vykdymą, taikytina speciali norma, įtvirtinta ATPK 330 straipsnio 1 dalyje, kuri numato, jog transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Pažymėtina, kad analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 5-V-46 patvirtintos Kelių eismo taisyklių administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo instrukcijos (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 5-V-375 redakcija) 19 punkte, kuriame nurodoma, kad priėmus nutarimą skirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – laikino leidimo vairuoti transporto priemones galiojimas pratęsiamas iki baigsis nutarimo byloje apskundimo terminas arba iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, išskyrus atvejus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimama už transporto priemonių vairavimą vairuotojui esant neblaiviam arba apsvaigusiam, bei 76 punktu, kuriame nurodoma, kad vairuotojai, kurie vairavo transporto priemonę neblaivūs (girti) ar apsvaigę, laikomi netekusiais specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos, neatsižvelgiant į tai, ar jie apskundė šį nutarimą, ir jiems negali būti taikomos ATPK 269 straipsnio 4 dalies nuostatos dėl laikino leidimo naudotis atimta teise išdavimo. Minėtų normų analizė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog asmenys, nubausti už administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 126 straipsnyje - Transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų – padarymą, netenka teisės vairuoti transporto priemones nuo nutarimo priėmimo dienos, nepriklausomai nuo to apskundė pažeidėjas pastarąjį teismo sprendimą ar ne.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Varėnos rajono apylinkės teismo 2014-11-21 nutarimu S. N. paskirtas atėmimas teisės vairuoti transporto priemones 3 metams 6 mėnesiams už pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą. ATPK 126 straipsnis numato administracinę atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, o šio straipsnio 4 dalyje nustatyta nuobauda už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. S. N. buvo nubaustas už vengimą tikrintis blaivumą, t. y. už vieną iš alternatyvių veikų, atsakomybė už kurias yra numatyta ATPK 126 straipsnio 4 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Advokato argumentais dėl skirtingų administracinių teisės pažeidimų sudėčių, numatytų minėtoje 126 straipsnio dalyje, reglamentavimo, tačiau pažymi, kad neindividualizuodamas nuobaudos už vengimą tikrintis blaivumą, įstatymo leidėjas faktiškai prilygino šį pažeidimą transporto priemonių vairavimui asmeniui esant neblaiviam. Šią teismo išvadą patvirtina ir tai, jog atsakomybė už aptariamą pažeidimą yra numatyta ne atskiroje normoje, tačiau ATPK 126 straipsnyje, reglamentuojančiame tik neblaivių asmenų, vairavusių transporto priemones, atsakomybės klausimus. Manytina, kad tokį įstatymų leidėjo sprendimą nulėmė teismų praktika, susiklosčiusi nagrinėjant tokio pobūdžio bylas ir leidžianti teigti, jog paprastai blaivumą tikrintis vengia asmenys, kurių elgesys ir išvaizda (pvz. nerišli kalba, netvirta stovėsena, alkoholio kvapas ir pan.) kelia policijos pareigūnams pagrįstų abejonių dėl jų galimybės vairuoti transporto priemones. Taigi nors traukiant asmenis administracinėn atsakomybėn dėl vengimo tikrintis blaivumą, jų neblaivumo faktas ir nebūna tiksliai nustatytas alkotesterio rodmenimis, tačiau iš byloje surinktų įrodymų visumos paprastai galima daryti išvadą, jog prieš sėsdamasi prie vairo pažeidėjai vartojo alkoholinius gėrimus. Pažymėtina, kad analogiška situacija yra susiklosčiusi ir nagrinėjamu atveju. Taip 2015-05-04 Kauno apygardos teismo nutartyje, kuria atmestas S. N. skundas dėl 2014-11-21 Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo, yra konstatuota, jog pastarojo kaltę dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymo patvirtina nuoseklūs ir vieni kitiems neprieštaraujantys policijos pareigūnų parodymai. Teisminio bylos nagrinėjimo metu pastarieji nurodė, jog S. N. automobilis buvo stabdomas dėl to, jog jis įtartinai važiavo per kelią, vingiavo, stabdomas vairuotojas nepakluso policijos pareigūnų reikalavimai sustoti, jį sustabdžius, nuo S. N. jautėsi alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Esant šioms aplinkybėms, darytina pagrįsta išvada, jog įstatymų leidėjas neatsitiktinai reglamentavo atsakomybę už vengimą tikrintis blaivumą būtent ATPK 126 straipsnyje, neišskirdamas šio teisės pažeidimo, bet atvirkščiai - prilygindamas jį transporto priemonių vairavimui esant asmeniui neblaiviam. Kaip jau buvo minėta, už ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytų teisės pažeidimų padarymą asmenims, traukiamiems administracinėn atsakomybėn, kyla identiškos pasekmės, skiriamos tos pačios nuobaudos. Taigi ir šių nuobaudų terminų skaičiavimui turi būti taikomos tos pačios nuostatos, t. y. ATPK 330 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis kuria laikytina, jog S. N. neteko teisės vairuoti transporto priemones nuo Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo dienos – 2014-11-21. Advokato dėmesys atkreiptinas į tai, kad tokiu būdu aptariami teisės pažeidimai – vengimas tikrintis blaivumą ir neblaivių asmenų transporto priemonių vairavimas – nėra sutapatinami. Jie yra prilyginami vienas kitam pagal pavojingumą, kylančias pasekmes ir nuobaudų vykdymą, tačiau jų sudėtys ir, atitinkamai, įrodinėjimo procesas skiriasi. Teismo jau buvo minėta, kad pagal šiuo metu formuojamą teismų praktiką, toks teisės aiškinimas nelaikytinas plečiamuoju.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas teisingai aiškino ir taikė ATPK 330 straipsnio 1 dalies nuostatas bei padarė pagrįstą išvadą, jog S. N. teisės vairuoti transporto priemones neteko Varėnos rajono apylinkės teismo nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2014-11-21, todėl 2015-01-24 jis vairavo automobilį tuo metu, kai jam tokia teisė buvo atimta, taip padarydamas teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

S. N. atstovo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą atmesti.

2015-03-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.