Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2022-08-31 · Administracinė byla Nr. A-3726-463/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaSprendimas · 2022-05-23Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
  2. ApeliacijaNutartis · 2022-08-31Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-08-31
Bylos Nr.
A-3726-463/2022
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00599-2022-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Sprendimas pakeistas.
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Iveta Pelienė
Pareiškėjas
S. A. H., W. J. M., A. W. J., S. A. B.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės Migracijos skyrius
Advokatai
Vitalijus Jaroščenka
Kategorijos
  • 8.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-3726-463/2022Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00599-2022-1Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ivetos Pelienės ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Simonai Mockutei,dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Kazėnui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų S. A. H., W. J. M. ir A. W. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų S. A. B., W. J. M. ir A. W. J. skundą dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiais S. A. H., W. J. M. ir A. W. J. prisistatantys asmenys (toliau – ir Užsieniečiai) su skundu kreipėsi teismą, prašydami pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-488 (toliau – ir Sprendimas) dalį, paliekant Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skundo argumentai:

1.1. Skundžiama Sprendimo dalimi VSAT Užsieniečius apgyvendino Pabėgėlių priėmimo centre, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesiams iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

1.2. Priimdamas Sprendimą VSAT neatsižvelgė į tai, jog užsienietis A. W. J. yra nepilnametis (gim. (duomenys neskelbtini)), dėl to judėjimas Ruklos miestelio ribose yra būtinas. Nagrinėjamoje byloje pagrindų riboti asmens judėjimo laisvę nėra, be to, byloje nesurinkti duomenys dėl Užsieniečių elgesio apgyvendinimo vietoje ar padarytų vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo.

Atsiliepimas

2. Atsiliepime į skundą VSAT prašė skundą atmesti. Atsiliepimo į skundą argumentai:

2.1. Išnagrinėjęs Užsieniečių prieglobsčio prašymą, Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 21M35711 (toliau - ir sprendimas dėl prieglobsčio) nesuteikė Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir nusprendė išsiųsti į kilmės valstybę. Sprendimą vykdyti pavesta VSAT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. neskundžiama nutartimi atmetė Užsieniečių apeliacinį skundą, patvirtindamas prieglobsčio nesuteikimą, dėl to sprendimas dėl prieglobsčio yra įsigaliojęs, Užsieniečiai tapo neteisėtais migrantais ir turi būti vykdomas jų išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos.

2.2. Užsieniečiai 2021 m. liepos 21 d. neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami asmens tapatybę bei teisėtą buvimą patvirtinančių kelionės dokumentų. Užsieniečiai neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės Užsieniečiai gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, užkertant kelią kompetentingoms institucijoms įgyvendinti sprendimą dėl prieglobsčio. Atsižvelgus į tai, egzistuoja Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 7 ir 8 punkte, 10 straipsnio 1 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 5 dalies 2–4 punktuose ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinti Užsieniečių sulaikymo pagrindai.

2.3. URC, kuriame apgyvendinti Užsieniečiai, yra sudarytos sveiką fizinę ir socialinę aplinką užtikrinančios sąlygos, teikiamos medicininės paslaugos, Užsieniečiai turi galimybę laisvai judėti URC teritorijoje, bendrauti su kitais užsieniečiais ir advokatu, nepilnametis asmuo dalyvauja formaliame ir neformaliame ugdyme, lanko psichologo konsultacijas.

2.4. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Sprendimas ir nustatyti judėjimo laisvės ribojimai yra pagrįsti ir teisėti.

II.

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2022 m. gegužės 23 d. sprendimu (toliau – ir pirmosios instancijos teismo sprendimas) Užsieniečių skundą atmetė.

4. Priimdamas sprendimą pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 ir 7 dalimis.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismas nustatė, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta apgyvendinti Užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika. Teismas pažymėjo, jog Užsieniečiams šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog Užsieniečiams URC sudaromos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės, dėl to nėra pagrindo spręsti, kad paskyrus pareiškėjų prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl Užsieniečių išsiuntimo, nes atsižvelgiant į Užsieniečių atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad turėdami galimybę laisvai judėti, asmenys gali išvykti ir pasislėpti. Teismo vertinimu, skunduose nurodyti teiginiai, kad Užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, nesiekia pasišalinti ir nedaro pažeidimų nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo skirti prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę.

III.

7. Apeliaciniame skunde Užsieniečiai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – pakeisti Sprendimo dalį, paliekant Užsieniečiams alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Apeliacinio skundo argumentai:

8. 2022 m. liepos 21 d. suėjo 12 mėnesių terminas, kai apribota Užsieniečių judėjimo laisvės ir asmenys yra sulaikyti. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės analogiški argumentams, nurodytiems skunde (žr. nutarties 1.2. p.).

9. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2022 m. rugpjūčio 26 d. gautas Pabėgėlių priėmimo centro raštas, kuriame nurodoma, jog Užsieniečiai 2022 m. rugpjūčio 23 d. savavališkai pasišalino ir iki šiol negrįžo, jų buvimo vieta nežinoma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

10. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimo pagrįstumo.

11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog byloje nenustatyta duomenų, sudarančių pagrindą naikinti ar keisti Sprendimo dalį bei netaikyti judėjimo laisvės ribojimų.

12. Užsieniečiai apeliaciniame skunde nurodo, jog judėjimo laisvės ribojimai yra nepagrįsti byloje surinktais duomenimis ir taikomi ilgiau nei vienus metus.

13. Vertindama Užsieniečių teisinį statusą Lietuvos Respublikoje, teisėjų kolegija nustatė, jog Migracijos departamento sprendimas dėl prieglobsčio, kuriuo nuspręsta nesuteikti Užsieniečiams prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti į kilmės valstybę yra įsigaliojęs. Atsižvelgus į tai, Užsieniečiai neturi prieglobsčio prašytojo teisinio statuso (Įstatymo 2 str. 20 d.).

14. Priimdama skundžiamą Sprendimo dalį, VSAT vadovavosi Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalimi.

15. Pagal Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalį, jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

16. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 140⁷ str. 1 d.).

17. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde Užsieniečiai neginčija jiems Sprendimo dalimi nustatyto apgyvendinimo, tačiau prašo netaikyti judėjimo laisvės ribojimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje vertina judėjimo laisvės ribojimų pagrįstumą.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, tačiau Migracijos departamento sprendime dėl prieglobsčio pažymėta, jog Užsieniečiai yra tėvai ir jų vaikas, A. W. J., gim. (duomenys neskelbtini). Taigi, nors šiuo atveju tikslios asmens gimimo datos nustatyti nėra galimybės, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog byloje sprendžiamas tėvų ir jų vaiko judėjimo laisvės ribojimo klausimas.

19. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro 2012 m. Prieglobsčio prašytojų sulaikymui ir alternatyvioms sulaikymui priemonėms taikomų kriterijų bei standartų gairėse pabrėžiama, kad tuo atveju, kai vaikai atvyksta kartu su savo tėvais, turi būti apsvarstytos visos tinkamos alternatyvios priežiūros priemonės, visų pirma dėl gerai aprašyto žalingo sulaikymo poveikio vaiko savijautai, įskaitant jo fizinį ir protinį vystymąsi. Be kita ko, minėtose gairėse minima, kad reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp teisės į šeimą ir privatų gyvenimą, sulaikymo sąlygų tinkamumo vaikui ir geriausių vaiko interesų.

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Užsieniečiai 2021 m. liepos 21 d. atvyko į Lietuvos Respubliką ir nuo atvykimo momento, t. y. daugiau nei vienus metus jų judėjimo laisvė buvo ribojama. Byloje nesurinkta duomenų, jog per apgyvendinimo laikotarpį Užsieniečiai būtų pažeidę apgyvendinimo tvarką, nesilaikę nustatytų taisyklių ar nebendradarbiavę su kompetentingų institucijų pareigūnais, atsisakę teikti informaciją ar klaidinę institucijų pareigūnus.

21. Primintina, jog pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

22. Įvertinusi nustatytas aplinkybes bei Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimų trukmę, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo pagrindo skundžiama Sprendimo dalimi nustatyti Užsieniečių judėjimo laisvės ribojimų. Pirmosios instancijos teismas neįvertino nustatytų ribojimų poveikio Užsieniečių vaiko savijautai, fiziniam ir protiniam vystymuisi, dėl to nenustačius išskirtinių aplinkybių ir ribojant asmenų judėjimo laisvę daugiau nei vienus metus, manytina, jog nurodomas tikslas – sprendimo dėl prieglobsčio įvykdymas – gali būti pasiektas netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

23. Taigi, nagrinėjamu atveju Užsieniečiams paliktinas Sprendimu nustatytas apgyvendinimas Pabėgėlių priėmimo centre, tačiau netaikant judėjimo laisvės ribojimų, kurie nagrinėjamu atveju nustatyti nepagrįstai.

24. Atsižvelgus į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir apeliacinis skundas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų S. A. H., W. J. M. ir A. W. J. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjų S. A. H., W. J. M. ir A. W. J. skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-488 dalį – apgyvendinti pareiškėjus S. A. H., W. J. M. ir A. W. J. Pabėgėlių priėmimo centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Jolanta MalijauskienėIveta PelienėVirginija Volskienė