- Teismas
- Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-23
- Bylos Nr.
- A20.-571-1132/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00599-2022-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atmestas.
- Teisėjas
- Vilma Tamošaitienė (pirm.)
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie LR VRM
- Advokatai
- Vitalijus Jaroščenka
- Kategorijos
dalyvaujant Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovui Dariui Kazėnui,
užsieniečiams W. J. M., S. A. H. ir A. W. J. (toliau – ir pareiškėjai, užsieniečiai), jų atstovui advokatui Vitalijui Jaroščenkai,
vertėjams Hicham Ibrahim ir Huda Ababakr (pareiškėjams suprantant arabų kalbą, versti į kurdų kalbą neprireikė),
susipažinusi su užsieniečių W. J. M., S. A. H. ir jų pilnamečio sūnaus A. W. J. asmens bylomis, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu, naudojantis vaizdo konferencijų ir pokalbių platforma „Zoom“, išnagrinėjo Irako Respublikos piliečių W. J. M. ir S. A. H. skundą dėl VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-488 pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 7 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė sprendimą (toliau – ir skundžiamas sprendimas) apgyvendinti pareiškėjus W. J. M., S. A. H. ir jų sūnų A. W. J. (VSAT skundžiamame sprendime nurodė, kad A. W. J. yra nepilnametis, todėl jo atžvilgiu sprendimas priimtas kartu su tėvais) Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamame sprendime nurodyta, kad pareiškėjai su sūnumi į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą, neleistinoje vietoje kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdami asmens tapatybę ir teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje. Nepriėmus sprendimo apgyvendinti užsieniečius VSAT nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, jie gali pasinaudoti laisvu asmenų judėjimu Šengeno erdvėje, bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės įvykdyti sprendimo dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Šalies argumentai
Skundu pareiškėjai W. J. M. ir S. A. H. prašo pakeisti VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimo Nr. MD-488 dalį, paliekant pareiškėjams ir jų sūnui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Pabėgėlių priėmimo centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Skunde pareiškėjai nurodė, kad nors į Lietuvą atvyko galimai neteisėtu būdu, tačiau nėra įstatymų pažeidėjai, o pagrindų riboti vaiko judėjimą nėra.
Atsiliepimas
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodė, kad 2021 m. spalio 26 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pareiškėjų ir jų sūnaus atžvilgiu priėmė sprendimą Nr. 21M35711 nesuteikti prieglobsčio, išsiųsti iš Lietuvos Respublikos. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. galutine ir neskundžiama nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1613-575/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai ir jų sūnus tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Pareiškėjai su vaikais į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko 2021 m. liepos 21 d. neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teisėtą buvimą šalyje patvirtinančių dokumentų, t. y. galiojančios Šengeno ar nacionalinės vizos, suteikiančios jiems teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, tuo pažeisdami Šengeno sienų kodekso nuostatas. Jie neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, todėl tikėtina, kad neribojant jų judėjimo laisvės, jie gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti atitinkamus sprendimus dėl pareiškėjų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Leidimas užsieniečiams laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje gali sukelti neteisėtos migracijos grėsmę, nes užsieniečiai neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką, piktnaudžiaudami migracine sistema. Yra pagrindo manyti, kad gavę teisę laisvai judėti asmenys, toliau piktnaudžiaudami įstatymais reglamentuojančiais migracinę kontrolę, pasišalins iš Pabėgėlių priėmimo centro ir Lietuvos Respublikos. Taigi šiuo metu egzistuoja pareiškėjų sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 23 straipsnio 7 ir 8 punktuose, 10 straipsnio 1 punkte, 113 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 113 straipsnio 5 dalies 2–4 punktuose, 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 140⁸ straipsnio 7 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjai skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir nurodė, kad jų sūnus gerai pramoko lietuvių kalbą, savanoriškai atlieka vertimus Pabėgėlių priėmimo centre, tą patį daro ir kitas jų pilnametis sūnus, o S. A. H. kerpa moterims plaukus.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjų atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti ir paaiškino, kad per klaidą skunde nurodė, kad A. W. J. yra nepilnametis, kadangi tėvų ir vaiko atžvilgiu buvo priimtas vienas sprendimas.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus atstovas prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytais motyvais.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkinamas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
Užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio suteikimo, integracijos ir natūralizacijos, sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką bei kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus reglamentuoja Įstatymas. Šio Įstatymo nustatyta, kad užsieniečio (įskaitant ir prieglobsčio prašytojus) judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su sūnumi neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės. Migracijos departamentas 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21M35711, kuriuo nesuteikė pareiškėjams ir jų sūnui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Sprendimą dėl pareiškėjų išsiuntimo pavesta vykdyti VSAT. Pareiškėjai minėtą sprendimą apskundė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1613-575/2022 pareiškėjų skundą dėl prieglobsčio nesuteikimo atmetė. Taigi, Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas Nr. 21M35711 įsiteisėjo. Pareiškėjai ir jų sūnus, prarado prieglobsčio prašytojų statusą, tapo neteisėtais migrantais, jie neturi teisinio pagrindo likti Lietuvos Respublikoje ir turi būti vykdomas sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius 2022 m. balandžio 7 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. galiojančios Įstatymo redakcijos X2 skyriaus 140⁸ straipsnio 7 dalimi, priėmė skundžiamą sprendimą apgyvendinti pareiškėjus W. J. M., S. A. H. ir jų sūnų A. W. J. Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 (šešiems) mėnesiams iki 2022 m. spalio 7 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sprendimas dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsieniečius apgyvendinti Pabėgėlių priėmimo centre nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Užsieniečius, kurie neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kurie nėra prieglobsčio prašytojai, ir užsieniečius, dėl kurių priimtas sprendimas nesuteikti prieglobsčio, iki bus įvykdytas galutinis sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo arba išduotas užsieniečio registracijos pažymėjimas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pabėgėlių priėmimo centre pirmiausia apgyvendinami šioje dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai ir užsieniečiai, kurie yra pažeidžiami asmenys.
Įstatymo 140⁸ straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio, kuris neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir kuris nėra prieglobsčio prašytojas, užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, neįvykdomas galutinis Migracijos departamento ar Valstybės sienos apsaugos tarnybos sprendimas dėl užsieniečio grąžinimo ar išsiuntimo, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustačiusi, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytos aplinkybės, priima sprendimą apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šis teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu Valstybės sienos apsaugos tarnyba nenustatė šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nurodytų aplinkybių ir nepriėmė sprendimo apgyvendinti užsienietį laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet yra šio Įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje nurodyti sulaikymo pagrindai, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.
Iš skundžiamo sprendimo matyti, kad sprendimo dalis apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimta nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytos aplinkybės, t. y. užsieniečiai nepateikė asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, neturi pastovios gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Priimant skundžiamą sprendimą buvo nurodyta, kad pareiškėjų W. J. M. ir S. A. H. sūnus A. W. J. yra nepilnametis, taigi visos šeimos atžvilgiu priimtas vienas sprendimas. Skunde pareiškėjų atstovas taip pat nurodė, kad A. W. J. yra nepilnametis ir skundą teikė dėl visų šeimos narių. Atsižvelgiant į tai, kad aplinkybė, jog A. W. J. yra pilnametis paaiškėjo teismo posėdžio metu, pareiškėjų atstovas kaip dar vieno pareiškėjo A. W. J. nenurodė per klaidą, užsienietis A. W. J. pilnamečiu tapo sprendžiant klausimą dėl prieglobsčio jam ir tėvams suteikimo, pilnametystės sulaukė vos prieš du mėnesius, teismo posėdžio metu prieštaravimų dėl jo vardu pateikto skundo nereiškė, skundą užsieniečiai palaikė visa apimtimi, skundą teismas išnagrinėjo iš esmės dėl visų šeimos narių atžvilgiu priimto sprendimo.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismų praktiką, taikomas apgyvendinimas Įstatymo 140⁸ straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant užsieniečiui teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, savo turiniu iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte (ekstremalios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio metu – Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. apgyvendinimą VSAT (ar kitoje tam pritaikytoje vietoje) nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Todėl, net ir užsieniečiui nesant sulaikytam, tačiau apgyvendintam pagal sąlygas, atitinkančias alternatyvią sulaikymui priemonę, turi būti veiksmingai užtikrinta teisė į teisminę gynybą, siekiant patikrinti užsieniečiui taikomos priemonės pagrįstumą ir teisėtumą, galimybę skirti švelnesnę priemonę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2405-781/2022).
Nustačius, kad užsieniečiui šiuo metu taikoma priemonė iš esmės atitinka alternatyvią sulaikymui priemonę, įtvirtintą Įstatymo 140¹⁹ straipsnio 1 dalies 3 punkte, svarbu įvertinti, ar taikoma judėjimo laisvę varžanti priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymų numatytam tikslui pasiekti – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo. Šiuo aspektu itin reikšmingas proporcingumo principas reikalauja užtikrinti teisės į laisvę ir saugumą ir šias teises apribojančių viešųjų interesų tikslų tinkamą balansą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, vadovaujasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje pripažįstama, jog sprendžiant klausimus dėl asmenų apgyvendinimo sąlygų, reikalaujama įvertinti asmens gyvenimo sąlygas, tokio gyvenimo trukmę, jei tinkama, klausimus, susijusius su medicinos paslaugų ir psichologinės pagalbos prieinamumu, individualią pareiškėjų padėtį ir jų pasirinkimus, taikomą teisinį režimą, to tikslą ir trukmę bei faktišką apribojimų kumuliacinį poveikį.
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjų paaiškinimų matyti, kad pareiškėjams suteikiamos tinkamos gyvenimo sąlygos, jie turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į saugią jiems šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės susiję su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Vien pareiškėjų nurodyta aplinkybė apie nepakankamą judėjimą, nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjų teisės yra pažeidžiamos ir pareiškėjams netaikytinas judėjimo laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams ir jų sūnui skundžiamu sprendimu taikomas apgyvendinimas, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, neturėdami asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą. Byloje nėra pagrindo spręsti, kad, paskyrus pareiškėjų prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų pasiekti Įstatymo numatyti tikslai – operatyviai ir tinkamai įvykdyti sprendimą dėl užsieniečių išsiuntimo, nes, atsižvelgiant į pareiškėjų atvykimo aplinkybes, galima manyti, kad pareiškėjai, turėdami galimybę laisvai judėti, gali išvykti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyrius pagrįstai nustatė, jog užsieniečiai, gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį. Skunduose nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo paskirti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę. Kitų duomenų, kurie sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę, pareiškėjai nepateikė.
Be to, Pabėgėlių priėmimo centre yra tokios apgyvendinimo sąlygos, kurios užtikrina pareiškėjų teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Pabėgėlių priėmimo centre du kartus per mėnesį, teisės aktų numatytais pagrindais, mokamos priklausančios išmokos. Teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais, pablogėjus užsieniečio sveikatai kviečiama greitoji medicinos pagalba bei sprendžiama dėl vykimo į medicinos įstaigą. Veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet ir užsakyti norimų. Pabėgėlių priėmimo centre lankosi psichologas, kuris teikia psichologo konsultacijas, vyksta grupinės terapijos užsiėmimai suaugusiems, yra galimybė lankyti streso valdymo kursus. Vyksta užsieniečių užimtumo veiklos, skirtos tiek visoms vaikų amžiaus grupėms, tiek suaugusiesiems. Suaugusiesiems sudarytos galimybės mokytis lietuvių ir anglų kalbos, lankyti šokių ir sporto užsiėmimus, vykdoma meno ir rankdarbių terapija. Centre apgyvendinti užsieniečiai turi galimybę laisvai judėti centro teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais užsieniečiais, įskaitant ir galimybę susitikti su jų interesus atstovaujančiu advokatu. Užsieniečiams užtikrinamos visos būtiniausios medicininės, socialinės paslaugos ir sąlygos.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės migracijos skyriaus 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas Nr. MD-488 yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti bei taikyti prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, todėl skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo Dėl užsieniečių teisinės padėties 140⁸ straipsniu 9 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nusprendžia:
Irako Respublikos piliečių W. J. M., S. A. H. ir A. W. J. skundą atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.