- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-22
- Bylos Nr.
- 2-7820-637/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Ežerskė
- Pareiškėjas
- V. S., J. S.
- Advokatai
- Vilmantas Ančiukaitis
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjų V. S. ir J. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutarimu, išnagrinėjo V. S. prašymą dėl teismo sprendimo išaiškinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7820-637/2007 nutraukta V. S. ir J. S. (pagal bylos duomenis dabartinė pavardė E.) santuoka ir patvirtinta sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis.
2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas pareiškėjo V. S. prašymas dėl sprendimo išaiškinimo, kuriuo prašoma išaiškinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7820-637/2007, išaiškinant kaip turi būti įvykdytas V. S. įsipareigojimas nupirkti buvusios sutuoktinės vardu ne mažesnį kaip 40 m² bendro ploto butą su visais patogumais Klaipėdos miesto pietinėje dalyje – ar sudarant nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutartį turi dalyvauti J. E., ar ji turi pateikti V. S. įgaliojimą.
Teismo posėdyje V. S. paaiškino, jog negali įvykdyti teismo sprendimo, nes neturi buvusios sutuoktinės įgaliojimo. Dėl to, kaip turi vykdyti šią sprendimo sąlygą dėl buto nupirkimo J. E., konsultavosi su notarais. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad su buvusia sutuoktine buvo sutarta dėl kito turto – V. S. statomo didesnio ploto buto – kotedžo perdavimo. Tuo tikslu jis pirko sklypą šiaurinėje miesto dalyje, pradėjo statybas, investavo daug pinigų ir laiko atidalijimams, tačiau buvusi sutuoktinė persigalvojo. Šiuo metu nupirkti butą J. E. vardu trukdo du dalykai: V. S. neturi J. E. įgaliojimo, be to, jo turtas areštuotas vykdymo procese.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas advokatas V. Ančiukaitis prašė tenkinti prašymą ir išaiškinti, kaip V. S. turi įvykdyti teismo sprendimą. Santykiai tarp buvusių sutuoktinių konfliktiški, gražiuoju susitarti ir nupirkti butą nesigauna. V. S. negali nupirkti buto fiziškai. Tai, kad buvusi sutuoktinė nurodo, jog atskris sandorio įforminimui, neleidžia pareiškėjui būti tikram, jog J. E. taip ir pasielgs. V. S. nupirkus teismo sprendime nurodytas sąlygas atitinkantį butą ir J. E. neatvykus, o V. S. neturint buvusios sutuoktinės įgaliojimo, pareiškėjas patirs nuostolių, įregistruoti buto J. E. vardu jis negalės ir liks praradęs pinigus.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Žemesnės instancijos teismas
prašymas netenkinamas.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 278 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę byloje dalyvaujančių asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Ši nuostata reiškia, kad sprendimas gali būti išaiškinamas, kai yra neaiškiai, nesuprantamai arba nevienareikšmiai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to gali kilti keblumų sprendimą vykdyti.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Pažymėtina, kad pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013).
Pagal kasacinio teismo praktiką, nuostata, kad aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, jog aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo. Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas V. S. pateikė prašymą išaiškinti vieną iš teismo sprendimo, kuriuo nutraukiant pareiškėjų santuoką patvirtinta buvusių sutuoktinių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų, pagal kurią pareiškėjas V. S. įsipareigojo iki 2009 m. liepos 1 d. nupirkti J. S. (dabar – E.) vardu ne mažesnį kaip 40 m² bendro ploto butą su visais patogumais Klaipėdos miesto pietinėje dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog 2007 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta V. S. ir J. S. santuoka bei patvirtinta teismui pateikta sutuoktinių sudaryta ir pasirašyta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis. 2014 m. lapkričio 24 d. gautas J. E. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, kuris parengtas ir išduotas 2014 m. lapkričio 27 d. (b. l. 23-24, 28). 2019 m. rugsėjo 18 d. teisme gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato prašymas pateikti 2007 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimą, iš kurio matyti, kad Klaipėdos miesto policijos komisariate nagrinėjamas J. E. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal Baudžiamojo kodekso 245 straipsnį („Teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas“) ir 208 straipsnį („Skolininko nesąžiningumas“) pradėjimo V. S. atžvilgiu (b. l. 29). Po šio paklausimo gavimo 2020 m. gegužės 18 d. teisme gautas pareiškėjo prašymas išaiškinti teismo sprendimą (b. l. 32-33).
Pareiškėjas V. S. prašo išaiškinti teismo sprendimą nurodydamas, jog negali jo įvykdyti – nupirkti buto neturėdamas J. E. įgaliojimo. Teismo vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti ir neįtikinami. Priimdamas 2007 m. rugpjūčio 28 d. teismo sprendimą, teismas į rezoliucinę dalį perkėlė pačių pareiškėjų, taigi ir V. S., sudaryto susitarimo sąlygas. Byla dėl santuokos nutraukimo išnagrinėta dalyvaujant abiem pareiškėjams, jiems davus paaiškinimus teisme su priesaika (b. l. 18,19, 20-21). Teismo sprendimo sąlyga, pagal kurią V. S. įsipareigojo nupirkti butą J. E. turėjo būti įvykdyta iki 2009 m. liepos 1 d. Nei nagrinėjant bylą, nei vėliau V. S. iki 2020 m. gegužės mėnesio nekilo abejonių ir klausimų dėl teismo sprendimo aiškumo.
Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad V. S. nevykdant teismo sprendimo gera valia pagal J. E. prašymu išduotą vykdomąjį raštą buvo pradėtas priverstinio vykdymo procesas. 2015 m. kovo 9 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-3812-980/2015, kuria netenkintas V. S. ir E. S. skundas dėl antstolio Jono Petriko veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0172/14/02619, pradėtoje pagal 2014 m. lapkričio 27 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7820-637/2007 (b. l. 51-53). Iš 2016 m. sausio 19 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1082-965/2015 nustatyta, jog antstolis J. Petrikas kreipėsi į teismą dėl 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo nevykdymo. Teismas nustatė V. S. naują 6 mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį sprendimas turėjo būti įvykdytas – nupirktas J. S. vardu ne mažesnis kaip 40 m² bendro ploto butas su visais patogumais Klaipėdos miesto pietinėje dalyje bei išaiškintina, kad per teismo nustatytą terminą neįvykdžius numatytų įpareigojimų gali būti skirta iki 289 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojos naudai (b. l.54-56). V. S. per naujai nustatytą terminą neįvykdžius teismo sprendimo, antstolis J. Petrikas dėl teismo sprendimo nevykdymo kreipėsi į teismą dar kartą. 2016 m. gruodžio 13 d. teismas, išnagrinėjęs antstolio prašymą priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-17792-793/2016, kuria už reikalavimų įvykdyti 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą pagal išieškotojai J. E. išduotą vykdomąjį raštą nevykdymą skyrė baudą V. S.. Teismas nustatė, kad V. S. nenurodė priežasčių ar aplinkybių, dėl kurių jis negalėjo įvykdyti teismo sprendime nurodytų įpareigojimų, nepateikė įrodymų, jog įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdo dėl objektyvių priežasčių (b. l. 57-59).
Nagrinėjant V. S. prašymą teismo posėdyje pareiškėjas V. S. akcentavo ne teismo sprendimo neaiškumą, o jo nurodymu pasikeitusią buvusios sutuoktinės nuomonę dėl teismo sprendimo vykdymo. V. S. teigia, jog jis ir J. E. po teismo sprendimo priėmimo žodžiu buvo susitarę dėl kito turto išieškotojai perdavimo. Tokie įrodymai teismui nėra pateikti. Be to, toks santuokos nutraukimo pasekmių sutarties pakeitimas negalėjo būti sudarytas žodžiu. Dėl sąlygos pakeitimo pareiškėjai turėjo kreiptis į teismą (CK 3.53 straipsnio 3 dalis).
Posėdyje išsakyti pareiškėjo teiginiai, jog net ir nupirkus butą, jis neturės galimybės įregistruoti buto J. E. vardu ir teismo sprendimas vis tiek bus neįvykdytas, nepagrįsti. Pats pareiškėjas pateikė J. E. 2020 m. gegužės 4 d. ir 2020 m. gegužės 20 d. pranešimus (atsakymus), kuriuose išreikšta aiški išieškotojos J. E. pozicija ir įsipareigojimas atvykti buto pirkimo sandorio sudarymui (b. l. 49, 50).
Reikšminga aplinkybe sprendžiant pareiškėjo prašymą išaiškinti teismo sprendimą yra tai, kad teismui nepateikta duomenų, jog pareiškėjas V. S. būtų dėjęs pastangas įvykdyti teismo sprendimo sąlygą, pagal kurią įsipareigojo nupirkti J. E. vardu ne mažesnį kaip 40 m² bendro ploto butą su visais patogumais Klaipėdos miesto pietinėje dalyje, t.y. byloje nepateiktas joks įrodymas, kuris patvirtintų tokio buto paieškas, konkretaus buto siūlymo buvusiai sutuoktinei. Teismo vertinimu, pareiškėjo prašymas išaiškinti, kaip turi būti vykdomas teismo sprendimas, neatitinka CPK 278 straipsnio 1 dalies sąlygos. Pažymėtina ir tai, kad jau yra pasibaigęs terminas (su termino pratęsimais), per kurį teismo sprendimas turėjo būti įvykdytas (CPK 278 straipsnio 2 dalis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, pareiškėjo V. S. prašymas dėl teismo sprendimo išaiškinimo atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 278 straipsniu,
Teismas nutaria:
pareiškėjo V. S. prašymo dėl teismo sprendimo išaiškinimo netenkinti.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.