Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-10-26 · Administracinė byla Nr. I-2090-428/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-10-26Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-10-10Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-10-26
Bylos Nr.
I-2090-428/2017
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01094-2017-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
A. L.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-2090-428/2017Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01094-2017-8Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 55.1.1 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 26 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Medvedevienė,sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 5-7).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpose, kuriose nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas vienam asmeniui skiriamas gyvenamasis plotas. Kameros plotas buvo nuo 7 iki 8 kv. m, dalį patalpų užėmė baldai, kitas inventorius bei sanitarinis mazgas. Kameroje buvo laikomas su dar trimis asmenimis. Kamerose buvo sunku judėti, buvo priverstas nuolat gulėti. Taip pat kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo užtikrintas privatumas. Sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio ir lentynėlės, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos. Pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė neturtinę žalą, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, orumo pažeminimą.

Atsiliepimas

Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 10-14) nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 26 d. buvo laikomas kamerose Nr. 1, 2, 3, 5 ir 10. Minėtose kamerose pareiškėjui buvo užtikrinta teisės aktuose numatyta gyvenamojo ploto norma. Kamerose buvo veidrodžiai, spintelės susidėti higienos priemonėms. Kamerose sanitarinis mazgas yra atskirtas ne sienele, o yra visiškai atskirtas nuo patalpos su nepermatomomis durimis, todėl pareiškėjo privatumas negalėjo būti pažeistas. Visose kamerose yra oro šalinimo angos. Kameroje Nr. 10 nebuvo veidrodžio bei spintelės higienos priemonėms pasidėti, tačiau minėtoje kameroje pareiškėjas praleido tik vieną dieną.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataiso namų (toliau- Marijampolės PN), dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtą neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 26 d., atliekant laisvės atėmimo bausmę, jo nuomone, teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kai valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai, 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 67 str., 71 str.).

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje P. prieš Graikiją, 28524/95, 2012 m. sausio 10 d. sprendimą A. ir kt. prieš Rusiją).

Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punktas nustato, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose plotas vienam asmeniui turi būti ne mažesnis nei 3,6 kv. m vienam žmogui.

Atsakovas į bylą pateikė duomenis (b. l. 16-21, 31), jog pareiškėjas buvo baustas uždarant į kamerų tipo patalpas Nr. 5, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 1, Nr. 10 laikotarpyje nuo 2014 m. birželio 1 d. iki 2015 m. balandžio 26 d.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjui kalint kameroje Nr. 1 buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje. Pareiškėjui teko 3,565 kv. m ploto (trūko 0,035 kv. m ploto). Todėl pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 19 d. iki 2015 m. vasario 2 d. ir nuo 2015 m. vasario 3 d. iki 2015 m. gegužės 2 d. būnant kameroje Nr. 1, 103 paras buvo neužtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto kamerų tipo patalpoje.

Akivaizdu, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, be kita ko, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams. Teismas sutinka su pareiškėjo nurodyta aplinkybe, kad kamerose esantys baldai ir kitas inventorius dar labiau ribojo pareiškėjo teisę būti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokios pozicijos savo nutartyse nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016; 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013).

Pareiškėjo argumentai, jog kamerų plotas buvo nuo 7 kv. m iki 8 kv. m atmestini, kadangi atsakovas pateikė kamerų planus su tiksliais jų plotų apskaičiavimais, todėl teismas vadovaujasi oficialiai pateiktais dokumentais. Taip pat pareiškėjas nurodė, jog kameroje buvo laikomas su dar trimis asmenimis, tačiau nedetalizavo kurioje kameroje ir kuriuo laikotarpiu, todėl ir šie pareiškėjo argumentai atmestini.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, jog kamerose buvo netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas, nebuvo užtikrintas privatumas bei sanitariniame mazge nebuvo veidrodžio, lentynėlės, nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos.

Atsakovas teismui pateikęs kamerų foto nuotraukas (b. l. 32-58) iš kurių matyti, jog kamerose sanitariniai mazgai įrengti atskirose patalpose nuo kameros erdvės ir turi duris, išskyrus kamerą Nr. 10, kurioje sanitarinis mazgas yra atviras. Taip pat iš pateiktų teismui nuotraukų matyti, jog veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėmis susidėti bei atskiros oro vėdinimo angos yra visose sanitariniuose mazguose, išskyrus kamerą Nr. 10. Tačiau kameroje Nr. 10 pareiškėjas buvo patalpintas vienas ir tik vieną dieną (2015 m. sausio 18 d.). Atsižvelgiant į tai spręstina, jog pareiškėjo privatumas sanitariniuose mazguose buvo užtikrintas.

Atsakovas taip pat pateikęs teismui Marijampolės visuomenės sveikatos centro 2014 m. sausio 15 d. patikrinimo aktą Nr. PT-4 (patikrintos kameros Nr. 2, 5), 2014 m. sausio 20 d. patikrinimo aktą Nr. PT-7 (patikrinta kamera Nr. 5). Visuose minėtuose patikrinimo aktuose pažeidimų nenustatyta, tačiau minėti patikrinimai nepatenka į ginčo laikotarpius.

Į bylą nepateikta jokių duomenų (b. l. 29-30) apie kalinimo sąlygų Marijampolės PN įtaką pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, jo emocinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.

Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo įstaigos sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau- ABTĮ) 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., L. A. Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008).

Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, minimalus plotas pareiškėjui nebuvo užtikrintas 103 paras, pažeidimas buvo itin nežymus – pareiškėjui trūko tik 0,035 kv. m ploto. Taip pat vieną dieną, kalint pareiškėjui kameroje Nr. 10 nebuvo veidrodžio ir lentynėlės higienos priemonėms susidėti. Kitų pažeidimų byloje nenustatyta.

Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes ir minėtą suformuotą Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktiką, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas šiuo atveju nepatyrė tokio pobūdžio neturtinės žalos, kuri turėjo (turi) būti atlyginama pinigais, ir nagrinėjamu atveju pats teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija.

Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Marijampolės pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. L. skundą patenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo A. L. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo A. L. reikalavimą dėl 3 500 eurų neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolanta Medvedevienė