Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1970-899/2019

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2019-11-26
Bylos Nr.: 1-1970-899/2019
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44606-2019-5
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Bronius Vinciūnas
Kaltinamasis: T. L.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-1970-899/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44606-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.2.20.15; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 26 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Bronius Vinciūnas,sekretoriaujant Linai Paulauskienei,dalyvaujant prokurorui Egidijui Keriui,kaltinamajam T. L.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarptautinių ryšių vadovu, neteistas, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-07-10 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą 1 metų laikotarpiui, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 245 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: 2019-10-17 apie 17.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su P. K., įsėdo į jo naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kartu šiuo automobiliu išvažiavo, tai yra, būdamas kartu tiesiogiai palaikė ryšį su P. K., tokiu būdu nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 2019-10-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi jam šešiems mėnesiams skirto teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su P. K..

Kaltinamasis T. L. teisiamajame posėdyje pagal jam inkriminuojamą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad tą dieną, kuri nurodyta kaltinime, buvo pas pareigūną D. K., kuris jį prižiūri. Kalbėjo, kad P. K. - jam reikalingas asmuo, kartu nuo vaikystės, jis padeda spręsti finansinius klausimus. Klausė, ar įmanoma, kad būtų galima su juo susitikti darbiniais klausimais. D. K. buvo nusiteikęs priešiškai ir nenorėjo nieko girdėti, buvo nusistatęs - „teismo sprendimas“ ir jokių išlygų. Konkretaus prašymo, kad tą dieną galėtų susitikti 10 minučių, nepareiškė. Pats išvažiavo ir susitiko su P. K., nes prisiminė, kad yra nesusirašę sutarties. Tai buvo spalio 17 d., po darbo, apie 17.00 – 17.30 val. P. K. skubėjo, todėl pats sėdo į jo automobilio (duomenys neskelbtini) galą ir išvažiavo dešimčiai minučių. Tai buvo formalus susitikimas, nes reikėjo susirašyti susitarimą. Su apylinkės teismo nutartimi buvo supažindintas iškart po posėdžio. Pateikė skundą dėl šios nutarties, gavo pranešimą dėl skundo nagrinėjimo. Apygardos teismo nutartį gavo iki susitikimo su P. K., suprato, kad skundas atmestas. Pripažįsta, kad palaikė su P. K. ryšį, pažeidė įsipareigojimą, bet tai buvo formalus susitikimas sutarčiai surašyti, prašo į tai atsižvelgti. Automobilio „Regitroje“ neįregistravo, nes neturi dokumento. Gailisi dėl savo netinkamo elgesio. Jo mėnesinės pajamos - apie 1 000 eurų. Palankiausia bausmė būtų piniginė bauda.

Žemesnės instancijos teismas

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, nes T. L. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, T. L. kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai:

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 4-ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos N. J. 2019-10-18 tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, jog buvo gauta informacija, kad 2019-10-17 apie 17 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), buvo užfiksuotas P. K. ir T. L. susitikimas. Kadangi T. L. 2019-10-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi yra skirtas įpareigojimas nepalaikyti ryšių su P. K., galima manyti, kad T. L. žinodamas apie jam skirtus teismo įpareigojimus, tyčia nevykdo teismo sprendimo, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymo pagal LR BK 245 str. (b. l. 1-5);

- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. K. 2019-10-18 tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2019-10-04 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) T. L. 6 mėn. laikotarpiui buvo paskirti teismo įpareigojimai, tame tarpe - ir nepalaikyti ryšių su P. K., gim. (duomenys neskelbtini) m. 2019-10-17 buvo nustatytas galimai šio įpareigojimo nevykdymo faktas, t. y. 2019-10-17 apie 17 val. T. L. susitiko su P. K. (b. l. 11-12);

- Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria T. L. paskirti teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su šešiais asmenimis, o tarp jų - ir su P. K.; nekeisti nuolatinės gyvenamosios vietos. Ta pačia nutartimi paskirtas įgaliotas pareigūnas – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. K., suteikiant jam teisę spręsti klausimus ir priimti sprendimus, nepakeičiančius nutarties esmės dėl trumpalaikių (iki 30 parų) išvykimų iš gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos pakeitimo (b. l. 13-14);

- 2019-10-18 Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. J. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2019-10-17 T. L. teismo įpareigojimo nevykdymas buvo užfiksuotas vaizdo įrašu, kuris pateiktas prie bylos (b. l. 21);

- 2019-10-21 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota pateikto vaizdo įrašo apžiūra ir nustatyta, kad gyvenamųjų namų kvartale prie vieno namo stovi keturi automobiliai. Matomi du asmenys, ateinantys nuo gyvenamojo namo ir sėdantys į automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) po ko netrukus matomas nuo to paties namo atbėgantis dar vienas vaikinas, kuris įsėda į tą patį (duomenys neskelbtini) automobilį. Visiems trims asmenims susėdus į minėtą (duomenys neskelbtini) automobilį, automobilis nuvažiuoja. Apžiūroje dalyvavęs Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. K. nurodė, kad į vairuotojo vietą įsėdęs vaikinas yra P. K., o paskutinis atbėgęs vaikinas ir įsėdęs į automobilio kairės pusės galinę keleivio vietą yra T. L. (b. l. 24-28);

- 2019-10-22 apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota kompaktinės plokštelės apžiūra. Šios apžiūros metu nustatyta, kad kompaktinėje plokštelėje yra išsaugotas vienas failas pavadinimu 00017, kuris buvo sukurtas 2019-10-17 16 val. 58 min. 38 s, failo talpa yra 74,2 MB ir vaizdo įrašo trukmė 39 sekundės (b. l. 29-32);

- liudytojo P. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad vykdo individualią veiklą, perka ir parduoda automobilius. Ketvirtadienį, tai yra 2019-10-17, apie pietus, galėjo būti apie 12-13 val., važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamu S. T., važiavo prie kavinės „(duomenys neskelbtini)“ pirkti automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Automobilis nesikūrė, todėl privažiavo savo automobiliu užkurti su laidais, todėl užstatė pravažiavimą. Atvažiavo kažkoks vyriškis su džipu ir pradėjo reikalauti jį praleisti. Jis gražiai žmogui paaiškino, kad užkurs automobilį ir patrauks. Vyriškis iškvietė policijos pareigūnus, po ko jis patraukė automobilį ir vyriškis nuvažiavo. Atvykus policijos pareigūnams, paaiškino tą pačią situaciją, kodėl jie buvo iškviesti. Pareigūnai nusirašė jo ir S. T. duomenis ir išvažiavo. Po to jis su S. važiavo iki garažo „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Pažįstamas T. B. buvo paprašęs padažyti jo automobilio slenksčius, o jis sutiko padėti, todėl su T. jo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ ir nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur T. pasiėmė kitą automobilį. Galėjo dar važiuoti iki tėvo (duomenys neskelbtini), pašerti balandžių. Tiksliai jau neprisimena, ką dar veikė tą dieną, nes jau praėjo keletas dienų. Turėjo nemažai veiklos, todėl gali maišytis tarp dienų ir laiko. Tą dieną daugiau jokių pažįstamų atrodo nebuvo sutikęs. Patikslino, kad susitikimas su pareigūnais galėjo būti apie 17.20 val. Atsakydamas į klausimus, P. K. nurodė, kad pažįsta T. L., kiek žino, jam yra uždrausta su juo bendrauti, su juo gyvena viename rajone. Gali su juo prasilenkti parduotuvėje, bet tiesiogiai su T. nebendravo. Ketvirtadienį, tai yra 2019-10-17, jis su T. L. nebendravo ir nebuvo vienoje patalpoje ar automobilyje, bent jau šito neprisimena (b. l. 38-41);

- liudytojo S. T. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2019-10-17, ketvirtadienį iki 14 valandos dirbo. Po to jis nuvažiavo į „(duomenys neskelbtini)“ valgyklą pavalgyti ir grįžo autobusu į (duomenys neskelbtini) mikrorajoną. Tuomet susitiko su P. K.. P. paskambino ir jis apie 16 val. jį paėmė prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių kampe. P. važiavo pas senelius (duomenys neskelbtini) gatvėje pašerti balandžių. Po to jie važiavo pro kavinę „(duomenys neskelbtini)“ ir pamatė parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ tamsios spalvos. P. paskambino nurodytu telefonu ir sutarė susitikti. Iš karto to savininko nebuvo namuose, todėl abu buvo vėl nuvažiavę iki P. senelių namų ir, kai paskambino savininkas, grįžo vėl prie automobilio. Iki to momento jokių pažįstamų su P. nebuvo susitikę ir nebendravo. Atvažiavus prie automobilio „(duomenys neskelbtini)“, bandė užvesti, bet jis nesivedė. Tuomet P. privarė savo automobilį ir bandė užkurti su laidais. Tuo metu pro šalį važiavo kitas automobilis ir negalėjo pravažiuoti, todėl vairuotojas reikalavo, kad būtų patrauktas P. K. automobilis. N. P. automobilį patraukė ir tas kitas automobilis nuvažiavo. P. susitarė, kad automobilį pasiims kitą dieną ir abu išvažiavo į garažą „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje. Netoli garažų pasivijo policijos pareigūnai, patikrino dokumentus. Pareigūnai pasakė, kad buvo iškviesta policija dėl užtverto kelio. Jie paaiškino policijos pareigūnams, kokia buvo situacija ir pareigūnai išvažiavo. Tą dieną su P. jokių pažįstamų nebuvo susitikę ir su niekuo nebendravo. Atsakydamas į klausimus liudytojas S. T. nurodė, kad T. L. pažįsta, nes gyvena tame pat rajone. Su T. beveik nebendrauja, tik jei susitinka, pasisveikina ir tiek. Jokių bendrų reikalų su T. L. neturi. T. matė labai seniai. 2019-10-17 T. L. nematė (b. l. 44-47);

- liudytojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje vyriausiuoju tyrėju. 2019-10-17 apie 16.50 val. atliekant savo tiesiogines funkcijas, kartu su kolega vyresniuoju tyrėju K. J. važiavo tarnybiniu automobiliu (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) gatve. Važiuojant ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilius (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pagal darbo specifiką jam buvo žinoma, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi T. L., o automobiliu (duomenys neskelbtini) - P. K.. Taip pat buvo žinoma, kad T. L. buvo paskirti teismo įpareigojimai ir jam buvo uždrausta bendrauti su kai kuriais asmenimis, tarp jų - ir su P. K.. Siekiant pasitikrinti, ar T. L. nepažeidžia jam paskirtų teismo įpareigojimų, tarnybinį automobilį sustabdė netoli (duomenys neskelbtini) namo. Netrukus iš šio namo kiemo išėjo praktiškai vienas paskui kitą P. K., nežinomas vaikinas ir T. L.. Jie visi atėjo iki automobilio (duomenys neskelbtini), visi susėdo į šį automobilį ir išvažiavo. Tiksliau praktiškai abu kartu atėjo P. K. ir nežinomas asmuo, o po 5 sekundžių sparčiu žingsniu iš to paties kiemo atėjo T. L. ir sėdo į P. K. automobilį. Visi kartu ir nuvažiavo link (duomenys neskelbtini) gatvės. Pamačius iš kiemo išeinančius minėtus asmenis, tarnybiniame automobilyje buvusia vaizdo kamera užfiksavo P. K. ir T. L. susitikimą. Grįžus į darbo vietą, vaizdo įrašą pateikė teismo įgaliotam prižiūrėti T. L. asmeniui - D. K., galimai padaryto teismo įpareigojimų pažeidimo įvertinimui (b. l. 50-53);

- liudytojo K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje vyresniuoju tyrėju. 2019-10-17 kartu su kolega vyriausiuoju tyrėju A. J., atlikdami savo tiesiogines funkcijas, tarnybiniu automobiliu važinėjo Šiaulių mieste. Apie 17 val. važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Pagal savo darbo pobūdį jiems buvo žinoma, kad T. L., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) gatvėje, yra paskirti teismo įpareigojimai, kurių pagrindu jam uždrausta bendrauti su P. K., gyvenančiu taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini) pamatė stovinčius šalia vienas kito automobilius (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam žinoma, kad (duomenys neskelbtini) automobiliu naudojasi P. K., o (duomenys neskelbtini) gyvena jo seneliai. Taip pat žinoma, kad automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ naudojasi T. L.. Kilo įtarimas, kad T. L. galimai gali pažeidinėti paskirtus teismo įpareigojimus, susitikdamas su P. K., todėl pristabdė savo tarnybinį automobilį pačioje gatvėje ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža. Netrukus pamatė, kad iš (duomenys neskelbtini) namo kiemo išeina P. K. su dar vienu vaikinu ir eina prie automobilio (duomenys neskelbtini). Kolega A. J. paėmė automobilyje buvusią vaizdo kamerą ir pradėjo iš automobilio filmuoti šį faktą. Po kelių sekundžių iš to paties namo kiemo išėjo ir T. L., kuris taip pat priėjo prie (duomenys neskelbtini) automobilio, kuriame sėdėjo P. K. ir kitas nepažįstamas asmuo, ir atsisėdo į automobilio galą iš vairuotojo pusės. Prieš tai P. K. sėdo į vairuotojo sėdynę, o kitas asmuo - į keleivio priekinę sėdynę. Visiems susėdus, automobilis tuoj pat pajudėjo ir nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės link. Tarp tarnybinio automobilio ir (duomenys neskelbtini) namo prieigų, kur stovėjo automobiliai, buvo gal 50-60 metrų atstumas. T. L. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ liko stovėti prie (duomenys neskelbtini) namo. Jų tarnybinis automobilis buvo be skiriamųjų policijos ženklų ir be švyturėlių, todėl nusprendė (duomenys neskelbtini) automobilio nesivyti ir nestabdyti. Be to, su kolega nusprendė apie šį užfiksuotą galimą pažeidimą pranešti teismo įgaliotam prižiūrėti T. L. pareigūnui - D. K. ir pasiaiškinti, ar nebuvo padarytos kokios nors trumpalaikės išimtys dėl paskirtų teismo įpareigojimų. Grįžus į darbo vietą ir išsiaiškinus, kad T. L. nebuvo leista dėl kažkokių priežasčių susitikti su P. K., buvo surašytas tarnybinis pranešimas apie užfiksuotą pažeidimą ir pridėtas vaizdo įrašas, kuris buvo įkeltas į kompaktinę plokštelę (b. l. 56-59).

LR BK 245 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo normos saugoma vertybė – teismų sprendimų privalomumas. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos teismų sprendimai yra privalomi visoms valstybės valdžios institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 9 straipsnis). Pagal LR BK 245 straipsnį nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Teismo sprendimo nevykdymas – tai susilaikymas nuo teismo sprendimu paskirtos pareigos vykdymo, turint objektyvią galimybę ją įvykdyti. Baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 245 straipsnį trauktinas tik toks asmuo, kuris yra atsakingas už teismo sprendimo vykdymą ir kuris veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėdamas. LR BK 245 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos baigtumas siejamas su momentu, kai asmuo nustatytu laiku neįvykdo savo pareigos. Kita vertus, LR BK 245 straipsnyje įtvirtinta norma negali būti taikoma automatiškai dėl kiekvieno teismo sprendimo neįvykdymo fakto, nes teismo sprendimų, nesusijusių su bausmėmis, vykdymo užtikrinimas pirmiausia yra ne baudžiamosios teisės, bet civilinio ir administracinio proceso įstatymų uždavinys. Dėl to baudžiamoji atsakomybė tokiais atvejais turėtų būti taikoma tik atsižvelgus į galimybes užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47/2009). Pagal nusistovėjusią teismų praktiką teismų sprendimų (nutarčių), kuriais skiriami įpareigojimai ir draudimai pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą, nevykdymas, tame tarpe – net ir pavienis, užtraukia būtent baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 245 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86/2005, 2K-625/2006, 2K-636/2011, Šiaulių apygardos teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-207-282/2010, 219 m. spalio 24 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-91-744/2019 ir kt.).

Paties kaltinamojo prisipažinimas padarius baudžiamąjį nusižengimą, gailėjimasis dėl savo netinkamo elgesio, liudytojų A. J. ir K. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kiti byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai patvirtina, kad T. L. nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, o būtent: 2019-10-17 apie 17.00 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), susitiko su P. K., įsėdo į jo naudojamą automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei kartu šiuo automobiliu išvažiavo, tai yra, būdamas kartu, tiesiogiai palaikė ryšį su P. K., tokiu būdu nevykdė pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą 2019-10-04 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartimi jam šešiems mėnesiams skirto teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšio tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis su P. K..

Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad apskundęs teismo sprendimą skirti įpareigojimus, asmuo privalo laikytis sąlygų iki galutinio sprendimo priėmimo. T. L. teisme pripažino, jog jam Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartimi paskirtas įpareigojimas nepalaikyti ryšio su P. K. buvo žinomas, o, Šiaulių apygardos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria buvo atmestas kaltinamojo skundas dėl minėtos apylinkės teismo nutarties, nuorašą gavo dar iki 2019-10-17 įvykusio susitikimo su P. K.. Be to, kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog dar tą pačią dieną T. L. buvo nuvykęs pas jį prižiūrintį pareigūną D. K. dėl minėto įpareigojimo sušvelninimo, t. y. klausė, ar įmanoma, kad būtų galima su P. K. susitikti darbiniais klausimais, iš esmės rodo, jog kaltinamasis suprato jam teismo paskirto įpareigojimo paskirtį ir jo nevykdymo teisines pasekmes. Teismo vertinimu, visa tai leidžia spręsti, jog toks T. L. elgesys yra ne atsitiktinio pobūdžio, tačiau sąmoningas, tyčinis, neteisėtas teismo nustatytos pareigos nevykdymas. Ir nors kaltinamasis teigia, jog susitikimas su P. K. buvo tik formalus, siekiant sudaryti automobilio pirkimo – pardavimo sutartį, tačiau, teismo vertinimu, tai jokiu būdu nepateisina T. L. neteisėtų veiksmų, kuriais jis pažeidė jam teismo skirtą įpareigojimą, ir jo neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo. Būtent baudžiamoji atsakomybė nagrinėtinu atveju turi būti taikytina, kadangi nėra jokios galimybės užtikrinti teismo sprendimo, kuriuo T. L. buvo skirti tam tikri įpareigojimai, įvykdymą civilinio ir administracinio proceso priemonėmis.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad T. L. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 245 straipsnį kaip teismo sprendimo, nesusijusio su bausme, nevykdymas.

Pabrėžtina, kad T. L. padaryta nusikalstama veika negali būti vertinama kaip mažareikšmė LR BK prasme. Tokias išvadas leidžia daryti tai, kad T. L., kaip jis pats pripažino, buvo aiškiai žinomi Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. spalio 4 d. nutartimi skirti įpareigojimai, tame tarpe - ir įpareigojimas nepalaikyti ryšio su P. K., tačiau T. L. sąmoningai nevykdė šio teismo sprendimo, t. y. suvokė, kad neteisėtai nevykdo savo pareigos, ir to norėjo, ir tokia padaryta veika pagal formuotiną teismų praktiką užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Be to, LR BK 37 str. nuostatos baudžiamųjų nusižengimų atžvilgiu negali būti taikytinos.

Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis T. L., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą (LR BK 12 str.). Nusikalto būdamas neteistas, Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2019-07-10 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 253 straipsnio 1 dalyje, padarymą pagal laidavimą (b. l. 75-77, 102-121). Teisme prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių (LR BK 60 str.) nenustatyta. Praeityje daug kartų baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 85-101), dirbantis (b. l. 81). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (LR BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. L., kaip dirbančiam asmeniui, straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą (LR BK 47 straipsnis). Baudos dydis nustatytinas kaip gana artimas minimaliam, būtent – 30 MGL dydžio, įvertinus tai, kad buvo fiksuotas vienkartinis Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme numatyto įpareigojimo nevykdymas.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67-69) - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Daiktinis įrodymas, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, esanti prie bylos galinio viršelio, - paliktina prie bylos.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

T. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 straipsnį ir skirti jam 30 MGL (1 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti T. L. galutinę bausmę – 20 MGL (1 000 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

T. L. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktinį įrodymą, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, esančią prie bylos galinio viršelio, - palikti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Bronius Vinciūnas