Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui A. B., administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. atstovui advokatui Vincui Antanui Pilipčikui, teismo posėdyje nagrinėjo A. G., a/k (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje jis traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2013-11-12 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 41³ str. 1 d. dėl to, kad A. G. būdamas įmonės UAB "(duomenys neskelbtini) ", vykdančios siuvimo veiklą. direktoriumi ir atsakingu už darbuotojų įdarbinimą, leido dirbti nelegalų darbą 2013m. lapkričio 5d. Stasiui L. L. ir 2013m. lapkričio 11d. A. B. nesudaręs su darbuotojais rašytinių darbo sutarčių, nepranešęs apie jų įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios ir tuo pažeidė LR Darbo kodekso 93 str., 98 str.1d.1 p., 98str. 3 d. reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; <...> darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad šioje byloje A. G. kaltinamas ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymu, kadangi S. L. L. jis leido dirbti nelegalų darbą2013-11-05, o A. B. - 2013-11-11, nesudaręs su jais rašytinių darbo sutarčių ir nepranešęs apie jų įdarbinimą teritoriniam Alytaus VSDFV skyriui prieš vieną dieną iki numatyto darbo pradžios.

Dėl S. L. L. nelegalaus darbo.

Pažeidimo faktą dėl S. L. L. nelegalaus darbo VDI inspektoriai grindė duomenimis, užfiksuotais S. L. L. rašytiniame paaiškinime, fotonuotraukose, kituose rašytiniuose dokumentuose, taip pat tuo, kad institucijos inspektoriai patikrinimo metu įmonės ceche S. L. L. rado dirbantį t.y. taisantį siuvimo mašiną „Juki“. Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas ATPK 41³ str. 1 d. prasme, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir teismo ištirtiems duomenims.

LVAT, formuodamas vienodą teismų praktiką, yra nurodęs, kad atsakomybė pagal ATPK 41³ str. galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai. Asmenų veikla, kuria vykdomos civilinės teisės reguliuojamos sutartys, nepatenka į ATPK 41³ str. sudėtį. Teismas spręsdamas, kokia sutartis sieja asmenis - darbo sutartis ar civilinė sutartis, privalo vadovautis DK ir CK bei atsižvelgti į bendros kompetencijos teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.N575-3332/2009).

Darbo sutartis turi esminių požymių, skiriančių ją nuo kitų sutarčių. Visų pirma, tai, kad darbuotojas privalo dirbti tam tikrą darbą ar eiti tam tikras pareigas, reiškia, kad jis turi atlikti ne konkrečias užduotis, o vykdyti tam tikrą darbo funkciją. Tuo darbo sutartis skiriasi nuo civilinių sutarčių: rangos, pavedimo, paslaugų teikimo, jungtinės veikslo (partnerystės). Civilinių sutarčių esmė- šalių įsipareigojimas atlikti tam tikrą iš anksto apibrėžtą užduotį, o darbo sutarties atveju darbuotojas privalo atlikti tam tikrą tęstinio pobūdžio funkciją, nesiejamą su gaunamu rezultatu. Antra, atlikdamas darbo funkciją, darbuotojas privalo laikytis darbo tvarkos ir paklusti darbdavio nurodymams, o civilinėse sutartyse šalių pavaldumo nėra. (LAT 2002-02-11 nutartis Nr. 3K-3-264/2002, teismų praktika 17, p. 231-235).

Iš bylos duomenų matyti, kad VDI nustatė realų darbo faktą - S. L. L. patikrinimo metu buvo rastas remontuojantis siuvimo mašiną, ir ginčo dėl to nėra, tačiau institucija, surašiusi administracinio teisės pažeidimo protokolą, neteisingai kvalifikavo darbdavio ir S. L. L. santykius, konstatavusi, kad juos siejo darbo sutarties teisiniai santykiai.

Tačiau ištyrus ir įvertinus byloje esančius duomenis nustatyta, kad darbdavį ir S. L. L. siejo ne darbo sutarties teisiniai santykiai, o civilinės sutarties teisiniai santykiai.

Liudytojas S. L. L. parodė, kad jis yra mechanikas, dirbantis Kauno kolegijoje, kurios dekanė paprašiusi jo nuvažiuoti į darbdavio įmonę ir pažiūrėti, ar galima pataisyti siuvimo mašiną bei įvertinti įrenginius. VDI patikrinimo dieną komercijos direktorius A. D. jį atsivežė, bet siuvimo mašinos jam nepavyko sutaisyti. Nurodė, kad tarp kolegijos ir įmonės sudaryta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią jis daro, kas jam liepiama. Protokolą pasirašė dėl to, kad buvo prašomas pasirašyti.

Liudytojas A. D. parodė, kad pagal sudarytą bendradarbiavimo sutartį su Kauno kolegija jų įmonė suteikia galimybę studentams atlikti praktiką, ir ten dirbantis S. L. L. VDI patikrinimo metu buvo atsiųstas įvertinti įrenginius. Jis pats atsivežė S. L. L. į darbą. Parodė, kad važiuodami kartu į įmonę kelionės metu su S. L. L. išėjo kalba, ar jis nenorėtų dirbti ir jų įmonėje, bandė išsiaiškinti, ar jis būtų tinkamas meistras dirbti jų įmonėje, nes tuo metu jie jau neturėjo įmonėje meistro, bet tuo metu tai nebuvo konkretus prašymas atvykti dirbti į jų įmonę, o tik vėliau buvo nuspręsta priimti į darbą, ką patvirtina teismui pateikta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad S. L. L. buvo įdarbintas tik 2012-11-12, darbo pradžią nustatant nuo 2013-11-13.

Liudytoja N. G. taip pat patvirtino, kad A. D. atsivežė S.L. L. patikrinti siuvimo mašinos, kad senasis jų įmonės meistras atsisakė dirbti, tai ta pačia proga norėjo pažiūrėti, ar tam tiktų S. L. L..

Šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes juos patvirtina ir teismui pateikti rašytiniai duomenys: iš Darbo pažymėjimo matyti, kad S. L. L. dirba techniku (duomenys neskelbtini) kolegijoje (b.l. 40); iš 2013-09-01 bendradarbiavimo sutarties matyti, kad Kauno kolegija su darbdaviu yra sudariusi bendradarbiavimo sutartį dėl socialinės partnerystės siekiant abiem šalims naudingo kultūrinio, švietėjiško ir projektinio bendradarbiavimo, kurių 2.2.7 punktas numato Kauno kolegijos įsipareigojimą tikrinti, kaip parengtos praktikos vietos (b.l. 41,42), iš Kauno kolegijos rašto matyti, kad 2013-11-05 meistras L. L. gavo užduotį nuvykti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrinti įrengimų (b.l. 39).

Net iš surašyto S. L. L. paaiškinimo matyti, kad patikrinimo metu nebuvo konkrečiai tartasi dėl darbo toje įmonėje, dėl darbo užmokesčio, kad A. D. paprašė pas jį tik pataisyti siuvimo mašiną, kad tą dieną S. L. L. tikslas buvo atvykti atlikti konkrečią užduotį - A. D. prašymu sutaisyti siuvimo mašiną. Paaiškinime taip pat atsispindi A. D. bylos nagrinėjimo metu nurodomos aplinkybės, kad su S. L. L. jie kalbėję, ar jis nenorėtų dirbti ir jų įmonėje, bandė išsiaiškinti, ar jis būtų tinkamas meistras dirbti jų įmonėje, nes tuo metu jie jau neturėjo įmonėje meistro, apie galimą jo pastovų darbą įmonėje, tačiau paaiškinime šios aplinkybės pateikiamos kaip darbdavio ir S. L. L. susitarimas dėl darbo sutarties sąlygų ir S. L. L. pirma darbo diena, atsiejant jas nuo kitų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios buvo nustatytos bylos nagrinėjimo metu apklausus liudytojus A. D. ir N. G. bei ištyrus teismui bylos nagrinėjimo metu pateiktus rašytinius duomenis, išsamiai neišsiaiškinus, kokiu tikslu, kokiomis aplinkybėmis ir kada tokia kalba apie įdarbinimą vyko tarp A. D. ir S. L. L., nevertinant sistemiškai su kitais įrodymais.

Pažymėtina, kad VDI inspektoriai ir negalėjo vertinti S. L. L. paaiškinimų su kitais bylos duomenimis, nes inspektoriai aplinkybių tyrimą atliko nevisapusiškai ir neišsamiai- patikrinimo metu net nebuvo apklausti A. D., N. G., kiti šalia dirbantys darbuotojai.

Tuo tarpu paaiškinime nurodomas aplinkybes sistemiškai vertinant kartu su liudytojų parodymais ir rašytiniais duomenimis yra pagrindas daryti išvadą, kad VDI patikrinimo dieną S. L. L. į įmonę atvyko atlikti konkrečios užduoties patikrinti įrenginių ir pataisyti siuvimo mašiną, ta pačia proga jo atvykimo metu svarstant galimybę apie jo įdarbinimą įmonėje ateityje, kadangi įmonė jau nebeturėjo savo meistro.

Pažymėtina ir tai, kad S. L. L. atvykimas į įmonę buvo vienkartinio pobūdžio, ką patvirtino ir liudytoja N. G., bei ta aplinkybė, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pakartotinio patikrinimo metu 2012-11-11 įmonėje vėl buvo rastas ir tikrintas S. L. L., o tai tik dar kartą patvirtina, kad S. L. L. nevykdė tęstinių darbinių funkcijų, o rastas VDI inspektorių patikrinimo metu atliekant tik konkrečią užduotį.

Atkreiptinas dėmesys, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007, 2011-11-05 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2787/2011). Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas ir nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu nutrauktina.

Dėl A. B. nelegalaus darbo.

Pažeidimo faktą dėl A. B. nelegalaus darbo VDI inspektoriai grindė duomenimis, užfiksuotais A. B. rašytiniame paaiškinime, foto nuotraukuose, rašytiniuose dokumentuose, taip pat tuo, kad Institucijos darbuotojai patikrinimo metu ją rado dirbančią su tikslu išbandyti tinkamumą eiti pavestą darbą ceche, kur ji prie stalo rūšiavo pagamintą produkciją, karpė siūlus ir atliko pakavimo darbus, nesudarius darbo sutarties.

Tačiau šie duomenys nėra pakankami, kad būtų konstatuotas nelegalaus darbo faktas ATPK 41³ str. 1 d. prasme, nes jie prieštarauja byloje surinktiems ir teismo ištirtiems duomenims.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-11-11 A. B., sužinojusi, kad pas juos kaime siuvimo ceche gali būti laisvų darbo vietų, atvyko ryte pas darbdavį ir su padalinio vadove N. G. kalbėjosi apie galimybę įsidarbinti, susitarė dėl pagalbinės darbuotojos darbų funkcijų, darbo valandų, atlyginimo, taip pat susitarė, kad dirbti pradės kitą dieną, kai susitvarkys dokumentus, t.y. praeis medicininę komisiją. N. G. davė jai medicininę knygelę, ir A. B. apie 11-12 išvyko pas gydytojus, ir po pietų – 13 val., praėjusi komisiją grįžo pas darbdavį. A. B. grįžus, N. G. parodė jai darbo vietą, kur ji turėsiant dirbti. Tuo metu atvyko VDI atstovai, kurie pamatę ją prie darbo stalo, nustatė, kad A. B. dirba nelegaliai.

Šias aplinkybes teismo posėdžio metu parodė liudytoja apklausta A. B., paaiškindama, kad atvykusi pas darbdavį po medicininės komisijos ji paprašė parodyti jai darbą, kurį turėsianti dirbti, kad ceche ji tą dieną užtruko apie pusantros valandos, taip pat šias aplinkybes patvirtino ir liudytoja N. G., parodydama, kad su A. B. patikrinimo dieną ji su A. B. tarėsi dėl darbo, davė jai medicinos knygelę, kad praeitų medicininę komisiją ir grįžusiai po komisijos ji A. B. ji rodė, ką jį turėsiant dirbti, o pati A. B. nedirbo.

Taip pat liudytoja N. G. patvirtino, kad ji su A. B. tarėsi, kad darbą A. B. pradės dirbti tik kitą dieną, o VDI patikrinimo dieną A. B. atvykusi po medicininės komisijos turėjo sulaukti jos vyro - darbdavio A. G., kad parašytų pareiškimą dėl darbo ir sudarytų darbo sutartį. Parodė, kad jos vyras sugrįžo kaip tik tuo metu, kai atvyko VDI inspektoriai. Šią jos nurodomą aplinkybę patvirtino ir liudytoja apklausta VDI vyr. inspektorė R. B., parodydama, kad kai ji su kolega atvyko į įmonę, po kurio laiko atvyko ir pats direktorius. Ši liudytoja taip pat parodė, kad patikrinimo metu prie darbo vietoje rastos A. B. stovėjo ir N. G., kas iš esmės patvirtina liudytojos N. G. nurodomą aplinkybę, kad ji A. B. rodė, ką jį turėsiant dirbti, nors liudytoja R. B. kažkodėl negalėjo nurodyti, ką tuo metu darė N. G..

Netikėti tokiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie neprieštarauja vieni kitiems, taip pat juos patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys: 2013-11-11 buvo parašytas prašymas darbdaviui dėl priėmimo į darbą nuo 2013-11-12, 2013-11-11 sudaryta darbo sutartis, iš kurios matyti, kad A. B. pradeda dirbti 2013-11-12 (b.l. 46,47), Sodros pažyma, kad 2013-11-11 16:36 buvo pateiktas pranešimas apie A. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią nuo 2013-11-12, kaip to reikalauja teisės aktai (b.l. 35), įrašai asmens medicininėje knygelėje patvirtina, kad A. B. 2011-11-11 lankėsi pas gydytojus (b.l. 43,44).

Pagal LVAT praktiką nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties pirmas objektyvusis požymis reiškia, kad norint veiką kvalifikuoti pagal ATPK 41³ str. 1 d. turi būti nustatyta, kad asmuo pradėjo realiai dirbti, ir gautas (sukurtas) rezultatas turi pasireikšti kaip darbdavio nauda, tačiau teismo ištirti ir įvertinti duomenys leidžia daryti išvadą, kad A. B. patikrinimo dieną realiai nedirbo, o tik tvarkėsi dokumentus dėl priėmimo į darbą, apžiūrėjo savo darbo vietą ir susipažino su būsimomis savo darbo funkcijomis.

Byloje pateiktos fotonuotraukos, kuriose A. B. užfiksuota stovinti darbo vietoje, tėra momentinio pobūdžio, taip pat negali kategoriškai patvirtinti, kad tuo metu A. B. realiai dirbo sutartą darbą ir gautas rezultatas pasireiškė kaip darbdavio nauda.

Liudytoja, patikrinimo metu dalyvavusi VDI darbuotojas R. B. iš esmės nurodė aplinkybes, kurios nurodytos A. B. paaiškinime (b.l. 90,), tačiau iš paaiškinimo matyti, kad A. B. atsisakė pasirašyti po tokiu jos vardu surašytu paaiškinimu, o ir pats paaiškinimas prieštarauja į bylą pateiktiems ir teismo aukščiau jau aptartiems įrodymams.

Taigi, teismo aptarti įrodymai laikytini pakankamais, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl A. B. rašyto pareiškimo duomenų patikimumo, o sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis LR Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT 2009-12-18 nutartis Nr. N575-2791/2009).

Pažymėtina, kad nustatydami ATPK 41³ straipsnyje numatytą pažeidimą, pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, privalo surinkti įrodymus, kuriuos ištyrusi ir įvertinusi nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą institucija (apylinkės teismas) galėtų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (Administracinių teisimų praktika 2, p.288). Šiuo nagrinėjamu atveju institucija, surašiusi protokolą, nepateikė jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad A. B. patikrinimo metu dirbo realiai sutartą visą darbo laiką ir sukūrė rezultatą darbdavio naudai.

Dėl nurodytų priežasčių, teismas konstatuoja, kad ir šiuo nagrinėjamu atveju ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas nėra įrodytas ir nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena A. G. atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 2 p., teismas

nutaria:

A. G. administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nesant jo veiksmuose ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant nutarimą priėmusiam Alytaus rajono apylinkės teismui.