- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- e2A-2294-221/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-24295-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Evaldas Burzdikas, Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- H. G.
- Atsakovas
- O. S.
- Trečiasis asmuo
- A. G.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės (kolegijos pirmininkė, pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo H. G. ir atsakovės O. S. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo H. G. ieškinį atsakovei O. S. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – A. G.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas prašė priteisti jam iš atsakovės išlaikymą po 190 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo 2016 m. lapkričio 28 d. iki jis baigs kineziterapijos studijų programos dieninę studijų formą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, prašomą priteisti sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, 2 831 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 190 Eur, susidariusį už 14,9 mėnesio laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d., pinigus pervedant į ieškovo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
2. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis studijuoja dieniniame skyriuje, visą laiką skiria studijoms, todėl negali dirbti ir jam reikalinga materialinė parama iš motinos. Ieškovo poreikiams kas mėnesį yra reikalinga 380 Eur suma: 140 Eur maistui, 40 Eur studijoms, 120 Eur drabužiams ir avalynei, 30 Eur sveikatos priežiūrai, vitaminams, stomatologui, 15 Eur higienos prekėms, dar reikia lėšų kitoms išlaidoms ir komunalinėms paslaugoms. Ieškovas gyvena su tėvu A. G. Tėvas gauna pareigūno pensiją ir dirba papildomai, tačiau jo pajamos yra nedidelės, jų nepakanka jiems abiem. Ieškovas su tėvu gyvena močiutės bute, neturi savo nekilnojamojo turto. Ieškovas iki įstodamas studijuoti vasarą dirbo, bet rudenį darbo turėjo atsisakyti, nes darbas buvo visai dienai. Atsakovė dirba, gauna pastovias pajamas, todėl gali teikti ieškovui išlaikymą.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį prašė teismo atmesti ieškinį. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad nutraukus jos ir trečiojo asmens santuoką, jie 2014 metais pardavė santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą ir gautus pinigus pasidalino po ½ dalį – kiekvienam teko po 20 000 Eur. Atsakovei tėvai paskolino dalį pinigų ir ji, pridėjusi po santuokos nutraukimo gautus pinigus, nusipirko butą. Trečiasis asmuo už savo dalį taip pat nusipirko butą, tačiau jį įregistravo motinos vardu, todėl dabar neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto. Be to, trečiasis asmuo savo motinos vardu įkūrė įmonę ir joje dirba už mažą atlyginimą. Nutraukiant santuoką, vienas šalių sūnus (ieškovas) liko gyventi su tėvu, o kitas sūnus liko gyventi su motina. Kadangi kiekvieno vaiko išlaikymui buvo priteista po 101,37 Eur (350 Lt) kas mėnesį, realiai šalys išlaikymo nemokėjo, o kiekvienas išlaikė tą vaiką, kuris pas jį gyveno. Kai ieškovas sulaukė pilnametystės, trečiasis asmuo turėjo prisidėti prie nepilnamečio sūnaus, kuris gyvena su atsakove, išlaikymo. Vietoje to trečiasis asmuo įkalbėjo pilnametį sūnų kreiptis į teismą dėl išlaikymo iš motinos priteisimo. Ieškovas neįrodė jo poreikiams reikalingos sumos ir to, kad ieškovas negali dirbti ar pasiimti paskolą studijoms. Ieškovas galėtų dirbti vakarais ar savaitgaliais, derinti studijas ir darbą. Atsakovė išlaiko nepilnametį sūnų, moka paskolą už butą, jos pajamos yra nedidelės ir ji negali ieškovui teikti jo prašomo išlaikymo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovės po 100 Eur kas mėnesį nuo 2016 m. lapkričio 28 d. (ieškinio pateikimo teismui dienos) iki kol jis baigs kineziterapijos studijų programos dieninę studijų formą (duomenys neskelbtini), bet ne ilgiau nei jam sukaks 24 metai, ir 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimą, atmetė kitą ieškinio dalį, priteisė atsakovei iš ieškovo 235 Eur bylinėjimosi išlaidas.
5. Teismas nustatė, kad ieškovas užsiima individualia veikla, gauna minimalias pajamas, neturi kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, su tėvu gyvena 4 kambarių bute, priklausančiame ieškovo seneliams, todėl nereikia mokėti už būsto nuomą. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog reikia mokėti didelius komunalinius mokesčius už 4 kambarių butą, nelaikytina parodančia sunkią ieškovo materialinę padėtį, nes gyventi tokio ploto bute yra ieškovo ir jo tėvo pasirinkimas, esant sunkiai materialinei padėčiai, galima rinktis mažesnio ploto butą, už kurį būtų mokami mažesni komunaliniai mokesčiai. Teismas, pažymėjęs, kad nurodyta ieškovo poreikiams tenkinti reikalinga suma atitinka teismų praktikoje nustatytą orientacinį išlaikymo dydžio kriterijų – minimalų mėnesinį atlyginimą, kuris šiuo metu sudaro 380 Eur, ieškovo poreikių skaičiuotėje nėra brangiai kainuojančių daiktų ar nebūtinų dalykų, ieškovo poreikius laikė protingais ir nustatė, kad ieškovo poreikiams kas mėnesį reikalinga 380 Eur. Teismas nurodė, kad nors nėra pateikta ieškovo poreikius pagrindžiančių papildomų duomenų, tačiau ieškovo nurodoma suma laikytina minimalia, todėl papildomai neįrodinėtina. Teismas pažymėjo, kad bylos nagrinėjimo metu šalys patvirtino, jog ieškovas studijuoja pažangiai, pažymių vidurkis aukštas, lankomumas geras, todėl pareigą mokytis vykdo sąžiningai. Teismas sutiko su atsakovės išsakyta nuomone, kad ieškovas gali susirasti darbą vakarais, tačiau sprendė, kad darbdaviai teikia pirmenybę darbuotojams, ieškantiems darbo visą dieną ir susirasti darbą tik tam tikromis valandomis yra sudėtinga. Motyvuodamas tuo, kad ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje vietoje, gyvena su tėvu senelių bute, teismas konstatavo, kad ieškovui imti paskolą mokesčiui už studijas ar pragyvenimo išlaidoms ir taip prisiimti finansinius įsipareigojimus netikslinga ir neprotinga, ieškovas turi abu tėvus, kurie gauna pastovias pajamas ir yra pajėgūs bent minimaliai finansiškai paremti studijuojantį savo sūnų. Įvertinęs ieškovo tėvų materialinę padėtį, teismas padarė išvadą, kad jų materialinė padėtis yra panaši. Teismas nurodė, kad atsakovė turi nekilnojamojo turto – butą, trečiasis asmuo savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, tačiau gyvena jo motinai Z. J. priklausančiame bute ir trečiojo asmens vardu šiam butui neterminuotai registruotas uzufruktas, duomenų apie atsakovės gaunamas pajamas byloje nepateikta, trečiasis asmuo teigia gaunantis 183,63 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir nereguliariai nedideles pajamas iš individualios veiklos. Teismas sprendė, kad trečiasis asmuo iš gaunamų pajamų negalėtų išlaikyti 4 kambarių buto, tenkinti savo ir ieškovo poreikių, todėl trečiasis asmuo nepateikė teismui visų duomenų apie gaunamas pajamas, o jo reali turtinė padėtis yra geresnė nei trečiasis asmuo nurodė teismui. Teismas vertino, ieškovo reikalaujamo dydžio paramos teikimas (190 Eur per mėnesį) iš esmės pablogintų atsakovės turtinę padėtį, o tai neigiamai paveiktų atsakovės galimybes teikti išlaikymą savo nepilnamečiam vaikui. Kadangi ieškovas gauna minimalias pajamas, be to, vasaros metu gali dirbti ir tokiu būdu gautas pajamas panaudoti savo poreikiams tenkinti, teismas pripažino, kad šiuo atveju 100 Eur suma būtų pakankama ir skatintų ieškovą ieškoti pragyvenimo šaltinių. Nesant duomenų, kad atsakovė būtų teikusi ieškovui materialinę paramą šiam įstojus mokytis į (duomenys neskelbtini) dieninį skyrių, taip pat duomenų, kad tokia parama ieškovui nebuvo būtina, teismas priteisė ieškovui iš atsakovės 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuojant po 100 Eur už 14,9 mėnesio laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 27 d. Teismas netenkino ieškovo prašymo priteisti 80 Eur atstovavimo išlaidų, nesant duomenų, kad ieškovas buvo sudaręs atstovavimo sutartį.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, ieškinį tenkinant visiškai, priimti naujus įrodymus, perskirstyti šalims priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Nepagrįstai spręsta, kad, esant sunkiai ieškovo materialinei padėčiai, galima rinktis mažesnio ploto butą, už kurį atitinkamai būtų mažesni komunaliniai mokesčiai. Ieškovas su tėvu gyvena 4 kambarių bute, priklausančiame ieškovo seneliams, todėl nereikia mokėti už būsto nuomą. Pasirinkus mažesnio ploto butą, ieškovui reikėtų papildomai mokėti apie 150 Eur dydžio buto nuomos mokestį, padengti buto komunalines išlaidas. Dėl to išaugtų ieškovo pragyvenimo išlaidos.
1.2. Sprendžiant dėl ieškovo tėvų galimybės teikti paramą ieškovui, neteisingai įvertinta abiejų tėvų turtinė padėtis, nustatant, kad atsakovės ir trečiojo asmens materialinė padėtis yra panaši. Ieškovo tėvas neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto, jo vardu tik įregistruotas uzufruktas butui, esančiam (duomenys neskelbtini). Nuo 2017 m. sausio 3 d. trečiasis asmuo yra užsiregistravęs darbo biržoje, mokėsi specialybės Darbo rinkos mokymo centre. Šiuo metu jis gauna pareigūno pensiją, kartais gauna nenuolatinių pajamų iš individualios veiklos. Trečiasis asmuo su atsakove per pusę dalinasi ieškovo brolio, kuris gyvena su atsakove, išlaikymo pareigas. Atsakovės galimybės teikti ieškovui paramą šiuo metu yra geresnės nei tėvo. Atsakovė turi nekilnojamojo turto – dviejų kambarių butą, ji šiuo metu dirba kosmetologe-vizažiste, gauna dideles pajamas. Atsakovė anksčiau dirbo mokytoja, bet šio darbo atsisakė, nes kosmetologės-vizažistės darbas atneša žymiai didesnes pajamas. Kadangi atsakovė vykdo individualią veiklą, pati sprendžia, kurias gaunamas pajamas deklaruoti, o kurių ne, pagal atsakovės nurodytus paslaugų įkainius ir užimtumą, tikėtina, kad ji dalį savo gaunamų pajamų slepia nuo valstybės. Nors atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė paskolos rašą, pagal kurį Z. V. (atsakovės motina) paskolino atsakovei 5 000 Eur butui įsigyti, tačiau paskola paimta iš jos motinos, paskolos raštas nebuvo patvirtintas pas notarą (CK 6.871 straipsnio 4 dalis), todėl iš esmės yra niekinis. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad kredito įmokų mokėjimas nereiškia turtinės padėties pablogėjimo. Atsakovė turi realią galimybę teikti ieškovui būtiną 190 Eur per mėnesį dydžio paramą, ir atitinkamai sumokėti 2 831 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Tokio dydžio paramos teikimas iš esmės nepablogins atsakovės turtinės padėties, nepadarys jai esminės žalos. Faktas, kad atsakovė išlaiko vieną nepilnametį vaiką, nepanaikina pareigos išlaikyti pilnametį vaiką, kuris siekia aukštesniojo išsilavinimo ir mokosi dieniniame skyriuje. Pirmosios instancijos teismo priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį ir 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka šiandieninių realijų, teisingumo ir protingumo reikalavimų, ieškovo išlaikymo pareiga iš esmės perkelta trečiajam asmeniui.
7. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Tinkamai neįvertinta aplinkybė, kad ieškovas užsiima individualia veikla, gauna pajamas. Aplinkybė, kad pilnametis vaikas dirba ir gauna pajamas, yra pagrindas atmesti ieškinį.
2.2. Nepagrįstai nurodyta, kad šalys patvirtino ieškovo pareigos mokytis sąžiningą vykdymą. Atsakovei tokios aplinkybės nėra žinomos, nes ieškovas su ja nebendrauja, o trečiasis asmuo, kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, galėjo pasakyti bet ką, kad tik teismas tenkintų ieškinį.
2.3. Nėra pateikta įrodymų, kad darbdaviai teikia pirmenybę darbuotojams, ieškantiems darbo visą dieną ir ieškovui yra sudėtinga susirasti darbą vakarais. Pagal ieškovo pasirinktą specialybę kaip tik yra didesnė galimybė dirbti nevisą darbo dieną ir būtent vakarais, nes žmonės vakarais lankosi pas įvairius medicinos specialistus. Pagal ieškovo paskaitų tvarkaraštį jis turi galimybę susirasti darbą po paskaitų arba savaitgaliais.
2.4. Teismo nuomonė, kad ieškovui prisiimti finansinius įsipareigojimus netikslinga ir neprotinga, yra subjektyvi, teisiškai nemotyvuota, nepagrįsta teismų praktika ar įstatymų nuostatomis.
2.5. Neaišku, kuo remiantis nustatyta, kad ieškovo tėvų materialinė padėtis panaši. Atsakovė butą pirko iš jos ir trečiojo asmens pasidalintų lėšų, gautų pardavus santuokoje įgytą butą, bei iš pasiskolintų lėšų. Butas atsakovei reikalingas, kad ji galėtų sudaryti tinkamas sąlygas augti ir vystytis savo nepilnamečiam sūnui. Teismo sprendimas padarys žalą atsakovei ir jos nepilnamečiam vaikui, nes atsakovė turės skolintis pinigus pilnamečio vaiko išlaikymui.
2.6. Nemotyvuota išvada, kad 190 Eur suma yra pagrįsta ir jos nereikia įrodinėti. Ieškovas nėra pateikęs savo poreikių paskaičiavimo, bylos nagrinėjimo metu paminėjo, kad jam per mėnesį reikia 140 Eur maistui, 120 Eur rūbams ir t. t., tačiau nepateikė kvitų, įrodančių, kad jis turi tokių išlaidų, taip pat komunalinių mokesčių kvitų. Neįvertinta, ar ieškovo tėvas galės skirti vaikui tokią sumą, nes jo tariamos pajamos yra 180 Eur per mėnesį.
2.7. Reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą prieštarauja logikai ir protingumo kriterijams. Neaišku, kodėl ieškovas pusantrų metų nesikreipė į teismą dėl lėšų prisiteisimo, 2016 metų vasarą neieškojo darbo ir nedirbo, nesikreipė į banką paskolai gauti.
Atsiliepimas
8. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
8.1. Kol ieškovas mokosi, kad įgytų specialybę ir po mokslų galėtų savarankiškai save išlaikyti, jam reikalinga abiejų tėvų finansinė pagalba. Iš atsakovės priteistos sumos nepablogins jos materialinės padėties.
8.2. Ieškovo studijos yra finansuojamos valstybės, o tai reiškia, kad ieškovo mokymosi rezultatai įgyjant vidurinį išsilavinimą ir studijuojant yra pakankamai geri. Tai įrodo, kad ieškovas deda visas pagal galimybes pastangas, jog jo studijos reikalautų kuo mažesnių sąnaudų.
8.3. Ieškovas nuo rudens studijuos trečiame kurse, todėl jis dar nėra įgijęs visų būtinų specialybinių žinių profesionaliai teikti kineziterapijos paslaugas. Ieškovas šiuo metu nedirba pagal darbo sutartį, bet užsiima individualia veikla ir gauna papildomas pajamas pagal atliktus užsakymus, susijusius su pervežimu (2017 m. kovo mėn. – 30 Eur, 2017 m. balandžio mėn. – pajamų nebuvo, 2017 m. birželio mėn. – 25 Eur). Šios pajamos iš dalies gali padengti ieškovo smulkias išlaidas, bet iš jų neįmanoma pragyventi. Ieškovas yra išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti studijoms reikalingomis lėšomis. Ieškovas yra dieninio kurso studentas, o darbdaviai pirmenybę teikia jau studijas baigusiems asmenims, nes jie visą dėmesį gali skirti darbui, jų nereikia išleisti į paskaitas, seminarus, egzaminus. Iki studijų ieškovas stengėsi save išlaikyti ir 2015 metų vasaros laikotarpiu dirbo UAB „Mondelez Lietuva Production“. Ieškovas didžiąją dalį laiko privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą. Vakarais ir savaitgaliais ieškovas ruošiasi paskaitoms, seminarams.
8.4. Tai, jog ieškovas nėra paėmęs paskolos, nereiškia, kad ieškovui nepriklauso išlaikymas iš tėvų, jei jie turi galimybes jį teikti.
8.5. Vien dėl to, kad į bylą nepateikti visas ieškovo išlaidas patvirtinantys kvitai, nereiškia, kad ieškovas nepatiria tų išlaidų. Negalima nuginčyti fakto, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidų, jam reikia kur nors gyventi, besimokančiam asmeniui yra būtinos mokymosi priemonės ir kt.
9. Atsakovė atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
10. Trečiasis asmuo atsiliepimu į ieškovo ir atsakovės apeliacinius skundus prašo patenkinti ieškovo apeliacinį skundą, atmesti atsakovės apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacinio skundo ribų
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis), kurios nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatytos. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
12. Apeliantas (ieškovas) kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus: sąskaitą už ieškinio parengimo paslaugas, banko išrašą, patvirtinantį, kad už ieškinio parengimo paslaugas apmokėta, darbo ieškančio asmens (trečiojo asmens) atmintinę; atsakovės Facebook paskyroje, interneto svetainėje skelbiamą informaciją apie atsakovės teikiamas paslaugas; 2017 m. spalio 30 d. pateikė atsakovės priešieškinį Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje, duomenis apie sūnaus O. išlaikymui atsakovės 2017 metais patirtas išlaidas.
13. Esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, todėl būtent joje pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus (CPK 7 straipsnis, 42 straipsnio 5 dalis) turi būti pateikti visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis).
14. Teisėjų kolegija, įvertinusi pateiktus apelianto rašytinius įrodymus, sprendžia, jog šiais įrodymais iš esmės yra papildomas apeliacinis skundas, o tokie veiksmai pagal CPK 323 straipsnio nuostatas nėra leidžiami. Tokie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija nemato sąlygų naujai pateiktiems įrodymams priimti, todėl atsisako juos priimti ir jų nevertina.
Dėl faktinių aplinkybių
15. Ieškovo H. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovė O. S. (buvusi G.) ir trečiasis asmuo A. G. Ieškovas nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. studijuoja (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje kineziterapiją valstybės finansuojamoje studijų vietoje. Studijas numatoma baigti 2018 m. birželio 30 d. 2016 m. lapkričio 28 d. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš motinos priteisti išlaikymą po 190 Eur kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis iki baigs studijų programą ir įsiskolinimą už 14,9 mėnesio po 190 Eur (iš viso 2 831 Eur).
16. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies – priteisė išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ir 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimą. Su sprendimu nesutinka ieškovas ir atsakovė.
Dėl paramos pilnamečiam vaikui
17. Pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, buvo įtvirtinta CK 3.194 straipsnio 3 dalyje. Konstitucinis Teismas, spręsdamas dėl šios nuostatos konstitucingumo, 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams. Priešingu atveju būtų paneigta pilnametystės samprata, įtvirtinta Konstitucijoje ir visoje teisės sistemoje. Pagal CK 2.5 straipsnio 1 dalį pilnametystės sulaukęs asmuo, t. y. kai jam sueina 18 metų, turi visišką civilinį veiksnumą – jis gali savo veiksmais įgyti civilines teises ir sukurti civilines pareigas. Dėl to, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Konstitucinis Teismas nutarime pažymėjo, kad, sprendžiant dėl išlaikymo teikimo pilnamečiams vaikams, besimokantiems aukštosiose mokyklose, turi būti paisoma aplinkybės, kad šiuo atveju teisiniai santykiai atsiranda tarp pilnamečių asmenų – aukštosios mokyklos studento ir jo vieno iš tėvų ar abiejų tėvų. Nors tėvų ir vaikų, net sulaukusių pilnametystės, santykiai daugeliu atžvilgių yra ypatingi, jų ryšiai yra konstituciškai vertingi, tačiau tai savaime nereiškia, jog galima nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad pilnametystės sulaukusių vaikų savarankiškai priimtų sprendimų įgyvendinimo našta būtų besąlygiškai perkeliama tėvams, kurie tuos sprendimus priimantiems pilnamečiams vaikams jau neturi (pagal CK) ir negali turėti (pagal Konstituciją) jokios valdžios (tėvų valdžios). Po šio Konstitucinio Teismo išaiškinimo pilnamečių vaikų išlaikymo tvarka reglamentuota CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje (2013 m. birželio 20 d. įstatymo Nr. XII-396 redakcija).
18. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo išaiškinimus, suformulavo galimus išlaikymo pilnamečiam vaikui, besimokančiam aukštojoje ar profesinėje mokykloje, priteisimo kriterijus, kurių vieni taikytini, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, kiti – dėl tėvų galimybių ją teikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248/2008; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009; 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; kt.). Kasacinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas; įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti. Pažymėtina, kad svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius esant pirmosios grupės sąlygą – išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant antrosios sąlygos – realių tėvų galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui.
19. Taigi, sprendžiant dėl paramos būtinumo pilnamečiam besimokančiam asmeniui, įvertinami pirmajai grupei priskirtini kriterijai: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015; kt.).
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
20. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovas užsiima individualia veikla, iš to gauna pajamas, o tai yra pagrindas atmesti ieškinį. Be to, neaišku, iš ko nustatyta, kad ieškovas gerai ir pažangiai mokosi, nepateikti įrodymai, kad ieškovas negali susirasti darbo; nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog prisiimti finansinius įsipareigojimus netikslinga ir neprotinga, nes, kaip nurodė teismas, ieškovas turi abu tėvus, kurių materialinė padėtis yra panaši.
21. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ir pasisakydamas dėl paramos būtinumo ieškovui (pilnamečiam, (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje besimokančiam studentui), nustatė teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui studijuojant (duomenys neskelbtini), parama reikalinga, jo mokymosi rezultatai teigiami. Nors apeliantei neaišku, iš ko pirmosios instancijos teismas sprendė apie teigiamus ieškovo mokymosi rezultatus, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apie tai galima spręsti ne tik iš ieškovo ar trečiojo asmens paaiškinimo, bet ir iš to, jog ieškovas studijuoja valstybės finansuojamoje studijų formoje, kas leidžia pagrįstai manyti, kad jo mokymosi rezultatai yra pakankamai geri.
22. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir apeliantės nurodytą aplinkybę, kad ieškovas užsiima individualia veikla. Teismas pagrįstai nustatė, kad iš individualios veiklos ieškovas gauna mažas pajamas, kurios nepakankamos tam, kad save išlaikyti.
23. Pirmosios instancijos teismas, sutikdamas su atsakove (apeliante) pripažino, kad ieškovas neišnaudojo visų galimybių pats pasirūpinti mokymuisi reikalingomis lėšomis, susirasti darbą vakarais, tačiau sprendė, jog darbą sunku surasti, darbdaviai teikia pirmenybę darbuotojams, dirbantiems visą darbo dieną. Nors paskaitos tam tikromis dienomis trunka ir ne visą dieną, tačiau studentai taip pat turi skirti laiko pasiruošimui paskaitoms, užduočių atlikimui ir pan., kas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, taip pat apsunkina galimybes dirbti bei mokytis vienu metu. Teisėjų kolegijos vertinimu, išvada dėl ieškovo galimybės laisvu nuo paskaitų laiku dirbti darytina vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, nes išsilavinimo neturinčiam asmeniui, esant didelei bedarbystei, tuo labiau negalinčiam dirbti visą darbo dieną, iš tikrųjų darbą susirasti gana sudėtinga. Šias faktines aplinkybes patvirtino ieškovas savo paaiškinimais (dirbo, tačiau, kadangi jis studijuoja, negalėjo dirbti nuolat ir visą darbo dieną, darbo turėjo atsisakyti). Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo netikėti šiais ieškovo paaiškinimais, todėl spręstina, jog dėl nurodytų aplinkybių ieškovas neturi galimybės užsidirbti laisvu nuo mokymosi metu.
24. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismu, jog prisiimti finansinius įsipareigojimus netikslinga ir neprotinga ir teigia, kad tokia išvada prieštarauja teismų praktikai. Teisėjų kolegija su apeliantės argumentais nesutinka. Nors iš medžiagos spręstina, kad ieškovas nepasinaudojo galimybe gauti lengvatinę paskolą iš studijų fondo, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai negali būti laikoma aplinkybe, paneigiančia paramos ieškovui reikalingumą ir būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015). Nėra ginčo dėl to, kad parama būtina pragyventi, rūbams, avalynei, maistui įsigyti, visuomeninio transporto išlaidoms ir pan. Įvertinus tai, kad ieškovas neturi turto, pastovių pajamų, yra pažangus studentas, sąžiningai vykdantis pareigą mokytis ir įgyti profesiją, leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovui, kol ji baigs mokslus (duomenys neskelbtini) dieniniame skyriuje, yra reikalinga tėvų parama.
25. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams dėl ieškovo tėvų turtinės padėties nustatymo, t. y. kad tėvų turtinė padėtis yra panaši. Tokia tikėtina išvada darytina iš byloje esančių įrodymų (šalių, trečiojo asmens paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad trečiasis asmuo (ieškovo tėvas) nepateikė visų duomenų apie gaunamas pajamas, kad jo reali padėtis yra geresnė negu jis nurodė teismui. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, apeliantė taip pat nepateikė visų duomenų apie jos gaunamas pajamas, todėl tokia pati išvada, t. y. kad jos reali padėtis yra geresnė negu ji nurodžiusi teismui, darytina ir apeliantės atžvilgiu.
26. Atmestini apeliantės argumentai dėl įsiskolinimo priteisimo. Tai, kad ieškovas, įstojęs mokytis į (duomenys neskelbtini), iš karto nesikreipė dėl materialinės paramos priteisimo, nepatvirtina, kad tokia tėvų parama jam nebuvo reikalinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).
27. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, teisėjų kolegija nepasisako.
28. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, jame nurodytais argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
29. Apelianto teigimu, nepagrįstai spręsta, kad, esant sunkiai ieškovo materialinei padėčiai, galima rinktis mažesnio ploto butą, už kurį atitinkamai būtų mažesni komunaliniai mokesčiai. Sprendžiant dėl ieškovo tėvų galimybės teikti paramą ieškovui, neteisingai įvertinta abiejų tėvų turtinė padėtis, nustatant, kad atsakovės ir trečiojo asmens materialinė padėtis yra panaši. Pirmosios instancijos teismo priteistas 100 Eur dydžio išlaikymas kas mėnesį ir 1 490 Eur išlaikymo įsiskolinimas yra akivaizdžiai per mažas, neatitinka šiandieninių realijų, teisingumo ir protingumo reikalavimų, ieškovo išlaikymo pareiga iš esmės perkelta trečiajam asmeniui. Teisėjų kolegija su tokiais argumentais nesutinka.
30. Dėl tėvų turtinės padėties nustatymo teisėjų kolegija pasisakiusi nutarties 25 punkte, atmeta apelianto argumentus, pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams.
31. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus dėl priteisto išlaikymo dydžio, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismui, kad ieškovas iš individualios veiklos gauna tam tikras pajamas, kad tokia parama turi motyvuoti jį patį ieškoti pragyvenimo šaltinių, kad jis gali dirbti vasaros metu ir tokiu būdu gauti pajamas savo poreikiams tenkinti. Be to, sutiktina ir su tuo, kad apelianto reikalaujamo dydžio (190 Eur) paramos priteisimas turėtų įtakos atsakovės galimybėms teikti išlaikymą kartu su ja gyvenančiam nepilnamečiam sūnui. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2012 m. balandžio 13 d. Kauno apylinkės teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutuoktiniai įsipareigojo nepilnamečiams vaikams, kuriuos išlaikyti yra tėvų pareiga, teikti po 350 Lt (101,37 Eur) išlaikymą (CPK 179 straipsnio 3 dalis), o apeliantas yra pilnametis. Nutarties 17 punkte minėtas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto; išlaikymo priteisimas pilnamečiams asmenims negali būti grindžiamas tokiais pat principais kaip nepilnamečiams (2007 m. birželio 7 d. nutarimas).
32. Apeliantas prašo peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Prašymą motyvuoja tuo, kad nagrinėjant bylą, nesinaudojo advokato pagalba, todėl pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs tik sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas. Su apeliaciniu skundu, kaip minėta nutarties 12 punkte, pateikia sąskaitą už ieškinio parengimo paslaugas, banko išrašą, patvirtinantį, kad už ieškinio parengimo paslaugas apmokėta. Kolegija apelianto naujai pateiktus įrodymus atsisakė priimti (nutarties 12–14 punktai).
33. Kolegija pažymi ir tai, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes jie neįtakoja priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
35. Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, jame nurodytais argumentais keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
36. Ieškovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliacinis skundas atmetamas, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.