- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-30
- Bylos Nr.
- e2S-888-864/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- K. M.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės K. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. vasario 7 d. sprendimu ieškovės K. M. ieškinys patenkintas visiškai, nusprendžiant iškeldinti atsakovus S. E. D., D. D. ir M. D. su visais jiems priklausančiais daiktais iš 2/3 dalies ieškovei K. M. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, namo plane pažymėto indeksu (duomenys neskelbtini), turinčio 118,19 kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. iš patalpos, namo plane pažymėtos indeksu (duomenys neskelbtini), 12,37 kv. m ploto, bei ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų statinių (inžinerinių) - kiemo statinių (šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
2. Atsakovas S. E. D. 2019 m. vasario 27 d. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas pakeisti sprendimą dalyje dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, t. y. sprendimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams.
3. Atsakovas S. E. D. 2019 m. kovo 22 d. taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti ieškovei K. M. atlikti veiksmus, trukdančius atsakovams naudotis kiemo statiniu – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), iki bus išnagrinėtas atsakovų pateiktas apeliacinis skundas. Nurodė, kad ieškovė 2019 m. kovo 11 d. savavališkai išsiėmė šulinyje buvusį įrengtą vandens siurblį ir išsiurbė visą šulinyje buvusį vandenį, taip užkirsdama galimybę atsakovams naudotis vieninteliu žemės sklype esančiu vandens šaltiniu – šuliniu. Dėl to atsakovai negali pilnavertiškai gyventi, jiems būtinas laikas įsirengti antrą šulinį tame pačiame sklype arba prisijungti prie centrinio vandentiekio. Taigi, sprendimui dar neįteisėjus, tarp šalių kyla ginčai, ieškovė atlieka savavališkus veiksmus, darančius žalą atsakovams, kviečiami policijos pareigūnai neišsprendžia situacijos, todėl be laikinųjų apsaugos priemonių sureguliuoti ginčą iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo nėra galimybės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartimi tenkintas atsakovo S. E. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutarta iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo uždrausti ieškovei K. M. atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius atsakovams S. E. D., D. D., naudotis kiemo statiniu – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
5. Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė dar neįsiteisėjus sprendimui savo veiksmais neleidžia atsakovams naudotis kiemo statiniu – šuliniu, kuris yra vienintelis vandens šaltinis žemės sklype. A. S. E. D. apeliaciniu skundu prašo sprendimo dėl iškeldinimo vykdymą atidėti 3 mėnesiams, nes atsakovams reikia laiko pasirūpinti nauju geriamojo vandens šaltiniu (įsirengti antrą šulinį tame pačiame sklype arba prisijungti prie centrinio vandentiekio), todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir ieškovei nuo 2019 m. kovo 11 d. uždraudus atsakovams naudotis šuliniu, yra pažeidžiamos atsakovų teisės. Esant tokioms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad laikinosios apsaugos priemonės sudarytų galimybę užtikrinti tinkamą būsimo teismo sprendimo (apeliacinės instancijos teismo nutarties), kuris gali būti palankus atsakovams, įvykdymą ir išvengti žalos padarymo atsakovams.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė K. M. prašo panaikinti 2019 m. kovo 26 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį ir atsakovo S. E. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
7. Nurodo, kad atsakovas S. E. D. savo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pasisakė dėl kitų asmenų, kurie neginčija teismo sprendimo, bei neprašo teismo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teisių ir pareigų. Teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nutartyje nurodė, kad ieškovei uždrausta atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius atsakovams S. E. D., D. D., ir M. D. naudotis kiemo statiniu - šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad atsakovai D. D. ir M. D. sutiko su 2019 m. vasario 7 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), šio teismo sprendimo neskundė, kas patvirtina, kad jie pripažino pareigą atlaisvinti ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, o pats teismo sprendimas jų atžvilgiu įsiteisėjo.
8. Mano, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas nepagrįstai ir be pagrindo 2019 m. kovo 26 d. nutartyje pasisakė dėl D. D. ir M. D. teisių ir pareigų, jų pažeidimo. Teigia, kad atsakovas S. E. D. nepagrindė savo prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovas, nurodydamas, kad ieškovė trukdo jam naudotis šuliniu, nepateikė jokių šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Pažymi, kad įrengto vandens siurblio išėmimas iš šulinio niekaip nepanaikina atsakovo galimybių semtis vandenį iš šulinio kibirais ar kitos formos talpomis. Nurodo, kad atsakovas su šeima netinkamai naudodamiesi šuliniu, visais būdais jį teršė, dėl ko šulinio vanduo tapo nebetinkamas vartojimui (gėrimui), kas buvo vienas iš motyvų iškeldinti atsakovą. Teigia, kad šulinys ieškovės lėšomis buvo išvalytas, vanduo į jį vis dar renkamas.
9. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kokiu būdu ieškovė kliudo jam naudotis šuliniu. Šulinys yra atviras, neužrakintas, prie jo yra laisvas priėjimas. Teigia, jog atsakovas klaidina teismą, nurodydamas, kad ieškovė savo veiksmais trukdo jam naudotis vieninteliu geriamojo vandens šaltiniu. Iš teismui teikiamų fotonuotraukų matyti, kad tiek šulinio ertmė, tiek ir jame buvęs kibiras yra surūdiję, šulinio dugne voliojasi statybinės atliekos, šiukšlės, tad akivaizdu, kad toks vanduo nėra skirtas gėrimui ir negali būti tam naudojamas. Atsakovas šulinio vandens niekada nevartojo nei maisto ruošimui, nei juo labiau gėrimui, šis vanduo buvo skiriamas tik daržų laistymui, skalbimui, mašinų plovimui, bet ne asmeninėms reikmėms. Atsakovas, pateikdamas apeliacinį skundą, jame nereiškė reikalavimo leisti naudotis man asmeninės nuosavybės teise priklausančiu šuliniu. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones niekaip nesusijęs su pareikštu apeliaciniu skundu, todėl teismas jį turėjo atmesti.
10. Mano, kad teismas, pritaikydamas šią laikinąją apsaugos priemonę, išėjo už apeliacinio skundo ribų. Nurodo, kad šiuo atveju, atsakovai pripažino ieškinį dėl iškeldinimo iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, todėl pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir pritaikytos nukrypstant nuo ginčo dalyko ir siekiamų apsaugoti teisinių santykių. Teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesiaiškino, ar prašymo pareiškimo metu pakanka pagrįsti, jog egzistuoja protinga apeliacinio skundo patenkinimo galimybė.
11. Nurodo, kad kiemo statinys - šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklauso ieškovei asmeninės nuosavybės teise. Mano, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir įpareigodamas ieškovę netrukdyti naudotis šuliniu pripažįsta, kad atsakovai turi teisę naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu, nors šioje byloje apeliacinio teismo sprendimas dar nėra priimtas, todėl tokia teismo pozicija nesuprantama.
12. Nurodo, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė nėra konkrečiai įtvirtinta įstatyme nurodytų byloje galimų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių sąraše, o yra priskiriama originalaus pobūdžio laikinosioms apsaugos priemonėms, kurias teismas gali taikyti išimtiniais atvejais, byloje prireikus laikinai sureguliuoti itin specifinę ginčo situaciją, kuriai įstatymuose neįtvirtinta tinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Tokiu atveju teismas turėjo pareigą tinkamai motyvuoti ir konstitucinių vertybių apsaugos požiūriu pagrįsti, kodėl buvo būtina taikyti įstatyme aiškiai neįtvirtintą laikinąją apsaugos priemonę, kas šiuo atveju nebuvo padaryta. Teismo motyvacija dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra formali ir paviršutiniška. Šulinys yra įregistruotas ieškovės, vardu asmeninės nuosavybės teise, o atsakovo prašytos taikyti laikinosios apsaugos priemonės - uždrausti ieškovei atlikti veiksmus, trukdančius atsakovams naudotis šuliniu - nėra susijusios nei su apeliaciniame skunde pareikštais reikalavimais nagrinėjamoje byloje, nei su priimtu sprendimu iškeldinti atsakovus iš ieškovei priklausančios nuosavybės, todėl negali užtikrinti atsakovui galimai palankaus sprendimo įvykdymo. Prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, atsakovas, nebūdamas ginčo turto savininku ir dar neišnagrinėjus apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, siekia neatlygintinai įgyti išimtines teises naudotis ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančiu turtu.
13. Teigia, kad atsakovas, nurodydamas, jog neturi galimybės naudotis vandeniu iš ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio šulinio, nepateikė jokių rašytinių įrodymų, jog jis nei nuo 2018 m. gegužės 5 d. (kuomet atsakovui tapo žinoma apie ieškovės prašymą išsikelti iš jos turto), nei iki teismo sprendimo priėmimo dienos (nors pripažino ieškinį), nei nuo 1981 m., kuomet tapo nuosavybės bendraturčiu (išskyrus šulinio) ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų ir kreipėsi į institucijas dėl vandens tiekimo ar papildomo šulinio/arterinio gręžinio kasimo. Juo labiau, atsakovas nutyli, jog šalia namo yra vandens kolonėlė, iš kurios visi kaimynai semiasi vandenį buitinėms reikmėms naudotis. Nurodo, kad teismas nesuteikė galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Atsiliepimas
14. Atsiliepimu atsakovas S. E. D. prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
15. Nurodo, kad atsakovas kartu su sutuoktine, sūnumi gyvena dalyje gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra deklaruotos jų gyvenamosios vietos. Ieškovei pateikus ieškinį dėl iškeldinimo, atsakovas ir jo šeimos nariai (kiti byloje atsakovai) laikėsi nuoseklios ir vieningos pozicijos. Tokią aplinkybę patvirtina civilinės bylos medžiaga: byloje pateiktas bendras atsakovų atsiliepimas, teismo posėdžio metu nurodė tokias pačias aplinkybes, išreiškė prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo. Nei viename teismui pateiktame procesiniame dokumente, atsakovas nepasisakė dėl kitų šeimos narių teisų, nurodė faktines aplinkybes, kurios yra susijusios su šeimos nariais, kasdieniu statinių naudojimosi. Atsakovo nuomone, aplinkybė, kad atsakovas vienas pateikė apeliacinį skundą, taip pat prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra nepagrįsta, neteisėta.
16. Atsakovas, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pateikė kartu ir pareiškimą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono komisariatui. Pareiškime užfiksuotos faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovės veiksmus, dėl kurių atsakovas ir jo šeimos nariai neturėjo galimybės naudotis šuliniu. Ieškovė atskiruoju skundu neneigia faktinių aplinkybių, nurodytų 2019 m. kovo 19 d. pareiškime. Kartu su pareiškimu policijos komisariatui buvo pateiktos nuotraukos. Nurodyti dokumentai buvo pateikti teismui, pateikiant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Pažymėtina, kad šiame pareiškime yra nurodyta, kokie ieškovės veiksmai laikytini, kaip užkertantys kelią naudotis geriamo vandens šuliniu: ieškovė, apie tai neinformavusi iš anksto atsakovo, ištraukė vandens siurblį, išsiurbė (išsėmė) šulinyje visą vandenį ir etc. Atsakovo pateikti įrodymai Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 26 d. skundžiamoje nutartyje buvo įvertinti. Kartu su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikti įrodymai teismui leido padaryti pagrįstą išvadą apie galimą grėsmę, taip pat galimybę išvengti žalos, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones.
17. Teigia, kad aplinkybes, jog šulinys yra netvarkingas dėl atsakovo ir jo šeimos narių veiklos/naudojimosi ieškovė grindžia pridedamomis nuotraukomis. Vertinant ieškovės atskirojo skundo argumentus, atsakovo nuomone, pateiktas argumentas ir nuotraukos nėra susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu. Atsakovo nuomone, pridedamos nuotraukos neįrodo, kad yra netinkamas naudojimasis šuliniu: nuotraukos yra neinformatyvios, jų turinys neleidžia identifikuoti, ar pateiktose fotografijose yra užfiksuotas būtent ginčo šulinys. Atsakovas šuliniu naudojasi ne tik daržo laistymui ar automobilių plovimui (beje, atsakovas daržo iš viso neturi), kaip nurodo ieškovė, o būtiniesiems asmeniniams buities poreikiams patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl pateiktų įrodymų prijungimo.
19. Ieškovė kartu su atskiruoju skundu pateikė fotonuotraukas, pasak jos patvirtinančias, jog atsakovai neprižiūri šulinio, jį teršia, taip pat išlaidas šulinio priežiūrai patvirtinančius įrodymus. Pažymėtina, kad šioje byloje nėra nagrinėjamas ginčas dėl ieškovės patirtų nuostolių tvarkant ir prižiūrint ginčo šulinį, atsižvelgiant į tai bei tai, kad įrodymų prijungimas teikiant atskiruosius skundus ribojamas, ieškovės pateiktus rašinius įrodymus atsisakytina priimti (Civilinio proceso kodekso 314 straipsnis).
Dėl teismo nutarties pagrįstumo.
20. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 26 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo S. E. D. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir uždrausta ieškovei K. M. atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius atsakovams S. E. D., D. D., naudotis kiemo statiniu – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini).
21. Pagal Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas (žr. pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1547-180/2018).
22. Pažymėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso 111 straipsnio 2 dalies 5 puntą, 178 straipsnį prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių turi būti motyvuotas ir pagrįstas įrodymais. Asmuo, pagrįsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo nurodyti teismui ne tik prielaidas, bet konkrečias aplinkybes ir įrodymus, patvirtindamas, jog laikinųjų apsaugos priemonių nesiėmimas sukels Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje numatytas pasekmes.
23. Remiantis Civilinio proceso kodekso 145 straipsnio 2 dalimi, laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo ir proporcingumo principais, t. y. jos turėtų būti parenkamos taip, kad nė vienai iš šalių nebūtų suteiktas nepagrįstas pranašumas ir nebūtų varžomos vienos proceso šalies teisės daugiau, negu yra būtina jų taikymo tikslams pasiekti. Proporcingumo principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, lemia teismo pareigą vienodai įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti prioriteto, o ekonomiškumo bei teisingumo principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą. Be kita ko, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos (parenkamos) taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ir nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Tai suponuoja būtinumą užtikrinti, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės būtų proporcingos jomis siekiamiems tikslams (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1035-178/2017).
24. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, vadovavosi aptartais principais, laikinųjų apsaugo priemonių būtinumą grindė tuo, jog ieškovė dar neįsiteisėjus sprendimui savo veiksmais neleidžia atsakovams naudotis kiemo statiniu – šuliniu, kuris yra vienintelis vandens šaltinis žemės sklype. Atsižvelgiant į tai, jog taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas tik preliminarus ginčo dalyko vertinimas bei įvertinama galima grėsmė palankaus teismo sprendimo įvykdymui, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog šioje stadijoje pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino turimus duomenis, galimą grėsmę bei laikinosios apsaugos priemonės proporcingumą ir pagrįstai taikė laikinąją apsaugos priemonę - uždrausti ieškovei K. M. atlikti bet kokius veiksmus, trukdančius atsakovams S. E. D., D. D. ir M. D. naudotis kiemo statiniu – šuliniu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Ieškovės nurodoma aplinkybė, jog teismas nesuteikė teisės pateikti atsiliepimą į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, kadangi pagal Civilinio proceso kodekso 147 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę pranešti proceso dalyviui apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pateikimą, tačiau tai nėra visais atvejais privaloma. Ieškovės nurodomos aplinkybės dėl to, jog kitiems atsakovams neskundus sprendimo toje dalyje sprendimas įsiteisėjo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą, kadangi ginčo dalykas (naudojimasis kiemo statiniu – šuliniu, esančiu (duomenys neskelbtini)) nagrinėjamu atveju bendras visiems atsakovams.
25. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra laikino pobūdžio, todėl keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, dėl ko apeliantės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartis paliktina nepakeista.
26. Atsakovas S. E. D. pateikė teismui prašymą priteisti 400 Eur teisinės pagalbos išlaidas ir jas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Netenkinus apeliantės skundo, šios išlaidos iš jos priteistinos atsakovo naudai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš ieškovės K. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovo S. E. D., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.