Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2-2544/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2-2544/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kazys Kailiūnas
Pareiškėjas
Pakruojo ūkininkų
Kategorijos
  • 99.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinės bylos Nr. 2-2544/2013
Procesinio sprendimo kategorija 99.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymas dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija 2013 m. rugsėjo 19 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl proceso atnaujinimo, prašydama atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti, atidėti 21 175 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą, atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 ir priimti naują sprendimą – ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės bankroto administratoriaus kooperatinės bendrovės „JONAS IR SŪNŪS“ ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti. Prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo pareiškėjas motyvavo tuo, kad Pakruojo kredito unijos finansinė padėtis šiuo metu yra sudėtinga, dėl unijos turtui ir sąskaitoms taikomo arešto trūksta apyvartinių lėšų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė įpareigoti pareiškėją Pakruojo ūkininkų kredito uniją iki 2013 m. spalio 2 d. pašalinti pareiškimo trūkumus – sumokėti 21 175 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas vadovaudamasis CPK 84 straipsnio nuostatomis bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos veikla yra tiesiogiai susijusi su pinigų apyvarta, t. y. kreditų išdavimu fiziniams ir juridiniams asmenims, į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos veikla yra sustabdyta ir tai, kad pareiškėjas yra pasisamdęs advokatą, padarė išvadą, kad pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos finansinė padėtis nėra itin bloga, todėl pareiškėjo prašymas dėl 21 175 Lt žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo iki sprendimo priėmimo atmestinas.

Atmetęs pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos prašymą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismas įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. spalio 2 d. pašalinti pareiškimo trūkumus – sumokėti 21 175 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo.

Teismas išaiškino pareiškėjui, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – Pakruojo ūkininkų kredito unijai atidėti 21 175 Lt žyminio mokesčio sumokėjimą.

Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:

1) Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio atidėjimo, tinkamai neįvertino visų svarbių šiam klausimui spręsti faktinių bylos aplinkybių, tuo pažeisdamas proceso normas;

2) Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad pripažinus negaliojančiu paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir taikius restituciją bankrutuojančiai Rozalimo ŽŪB priteista 1 717 481,46 Lt, nors vekselis buvo išduotas ir Rozalimo ŽŪB skolos unijai – 489 617,19 Lt – grąžinimo užtikrinimui, tačiau šios skolos bankrutuojanti Rozalimo ŽŪB unijai nėra grąžinusi, taip pažeistas lygybės prieš įstatymą principas, bankrutuojančios Rozalimo ŽŪB interesai priešpastatyti Pakruojo ūkininkų kredito unijos ir jos narių interesams;

3) Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai advokato dalyvavimą procese laikė pagrindu netenkinti prašymo atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Apelianto manymu, tai, kad pareiškėjas naudojasi teisininko paslaugomis rodo ne unijos gerą finansinę padėtį, o tai, kad advokato pagalba yra būtina siekiant kuo geriau atstovauti unijos, o tuo pačiu ir jos narių, teisėtus interesus;

4) Netenkinęs pareiškėjo prašymo dėl žyminio mokesčio atidėjimo, teismas nepagrįstai užkerta pareiškėjui kelią pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu.

Atsiliepimas

Bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo ŽŪB bankroto administratorius kooperatyvinė bendrovė „JONAS IR SŪNŪS“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė Pakruojo ūkininkų kredito unijos atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad skundžiama teismo nutartis nevaržo Pakruojo ūkininkų kredito unijos teisės kreiptis į teismą, bet užtikrina tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo būdą. Kadangi Pakruojo ūkininkų kredito unija kreipdamasi su prašymu dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo nepateikė įrodymų patvirtinančių jos sunkią turtinę padėtį ir sunkios turtinės padėties pagerėjimo perspektyvas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą atmetė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą atskirajame skunde išdėstytų argumentų ribose, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, todėl apeliacinis teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutarties, remiasi atskirojo skundo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjo prašymą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo ir įpareigojo pareiškėją iki 2013 m. spalio 2 d. sumokėti 21 175 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d., 290 str.).

Dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo

Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio – įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas. Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį už prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį. Turtiniuose ginčuose už prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos. Pagal 85 straipsnio 1 dalies 11 punktą ieškinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovės ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, tretiesiems asmenims R. P., D. P., R. P., G. Š., J. B., V. S., J. I., J. M., K. B., Ž. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Kaip matyti iš Šiaulių apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, teismas išnagrinėjęs bylą nusprendė pripažinti negaliojančiais ginčijamus sandorius bei taikyti restituciją priteisiant iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos 1 717 481,46 Lt ieškovui bankrutuojančiai Pakruojo rajono Rozalimo žemės ūkio bendrovei. Esant tokioms aplinkybėms, žyminio mokesčio dydis už prašymą dėl proceso atnaujinimo nustatomas pagal atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos grąžintiną sumą panaikinus ginčijamus sandorius ir pritaikius restituciją. Atsakovo grąžintiną sumą sudaro 1 717 481,46 Lt, todėl už prašymą dėl proceso atnaujinimo mokėtinas 21 175 Lt dydžio žyminis mokestis. Kreipdamasis su prašymu dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas Pakruojo ūkininkų kredito unija žyminio mokesčio nesumokėjo, prašė atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.

Apeliacinis teismas pažymi, jog nustatydamas žyminio mokesčio mokėjimą įstatymų leidėjas, siekdamas, kad teisė į teisminę gynybą būtų prieinama visiems asmenims, neatsižvelgiant į jų turtinę padėtį ar teisinių santykių subjektų specifiką, numatė atvejus, kai asmenims, besikreipiantiems į teismą atidedamas žyminio mokesčio sumokėjimas. CPK 84 straipsnyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Įstatymo nuostatos, leidžiančios teismui atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą, tikslas yra atidėti tam tikram terminui įstatymo nustatytą prievolę sumokėti žyminį mokestį išimtinais atvejais, kai asmuo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį kreipimosi į teismą dieną, tačiau pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad jis galės sumokėti žyminį mokestį per ilgesnį laikotarpį. Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai. (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010). Pažymėtina, jog žyminio mokesčio atidėjimo atveju pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atidėti nesumokėto žyminio mokesčio sumokėjimą, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašydamas atidėti jam žyminio mokesčio sumokėjimą pateikė 2012 m. gruodžio 14 d. turto arešto aktų registro išrašą, iš kurio matyti, jog vykdant Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 8 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-96-71/2011, buvo areštuotas pareiškėjui Pakruojo ūkininkų kredito unijai priklausantis turtas 1 717 481,46 Lt sumai. Kitų įrodymų pagrindžiančių Pakruojo ūkininkų kredito unijos sunkią turtinę padėtį pareiškėjas nepateikė. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis sprendė, kad jie nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti esant tokią sunkią pareiškėjo turtinę padėtį, jog jis nepajėgtų sumokėti nustatyto dydžio žyminio mokesčio už paduodamą prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliacinis teismas, įvertinęs pareiškėjo turto arešto aktų registro išraše esančius duomenis, konstatuoja, kad nekilnojamojo turto areštas sudaro pagrindą išvadai dėl galimai egzistuojančių pareiškėjo laikinų finansinių sunkumų, susijusių su disponavimo turtu apribojimais, tačiau šios aplinkybės nesudaro žyminio mokesčio atidėjimo pareiškėjui pagrindo, kadangi nurodytų duomenų nepakanka išvadai dėl pareiškėjo sunkios turtinės padėties.

Sprendžiant atskirojo skundo pagrįstumo klausimą, apeliacinis teismas išreikalavo pareiškėjo Pakruojo ūkininkų kredito unijos duomenis iš viešųjų registrų. Kaip matyti iš Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2012 metų balanso, pareiškėjas turi 40 023 000 Lt turto, iš kurio 4 367 000 Lt sudaro pinigai ir pinigų ekvivalentai, 5 634 000 Lt investicijos į vertybinius popierius, 7 935 000 Lt kredito įstaigoms suteiktos paskolos ir kitos iš jų gautinos sumos, 19 887 000 Lt kredito unijos nariams suteiktos paslaugos ir kitos iš jų gautinos sumos. Viešojo registro duomenimis apie pareiškėjui priklausantį nekilnojamąjį turtą ir įregistruotus nekilnojamojo turto juridinius faktus, pareiškėjui nuosavybė teise priklausantys nekilnojamieji daiktai yra areštuoti, tačiau be areštuotų nekilnojamųjų daiktų, kuriais pareiškėjas turi teisę naudotis, pareiškėjas nuomojasi kitus nekilnojamuosius daiktus - žemės sklypą, esantį Vytauto Didžiojo g. 47, Pakruojo r. sav., ir pastatus, esančius Joniškio g. 3, Pašvitinio sen., Pakruojo r. sav. Įvertinęs šias aplinkybes, bei atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas yra kredito įstaiga, kuri verčiasi indėlių ir kitų grąžintinų lėšų priėmimu iš neprofesionalių rinkos dalyvių ir jų skolininkų, taip pat turi teisę verstis Lietuvos Respublikos kreditų unijų įstatyme nustatytų finansinių paslaugų teikimu įstatyme nustatytiems asmenims, apeliacinis teismas sprendžia, kad prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo metu, nepriklausomai nuo turimų įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pareiškėjas turėjo apyvartinių lėšų, taip pat kito turto, iš kurių galėjo sumokėti žyminį mokestį už prašymą dėl proceso atnaujinimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo esama turtinė padėtis nesudaro pagrindo išvadai dėl žyminio mokesčio sumokėjimo pareiškėjui atidėjimo.

Apeliacinio teismo vertinimu, priešingai nei nurodo apeliantas, spręsdamas klausimą dėl žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimo, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti teisinę reikšmę turinčias aplinkybes ir tinkamai aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimo atidėjimą, jų tikslą bei paskirtį, nustatęs, jog pareiškėjo turtinė padėtis nėra sunki, pagrįstai įpareigojo pareiškėją pašalinti prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumą – sumokėti žyminį mokestį.

Dėl atskirojo skundo ir pirmos instancijos teismo nutarties

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartis paliktina nepakeista.

Dėl termino žyminio mokesčio sumokėjimui

Skundžiama nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją ištaisyti procesinio dokumento trūkumus – sumokėti 21 175 Lt žyminį mokestį už pareiškimą dėl proceso atnaujinimo iki 2013 m. spalio 2 d. Dėl atskirojo skundo padavimo ir jo nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniam teisme šiuo metu teismo nustatytas terminas jau yra pasibaigęs. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjui nustatomas naujas terminas iki 2013 m. lapkričio 22 d. prašymo dėl proceso atnaujinimo trūkumui pašalinti, t. y. sumokėti 21 175 Lt žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjui Pakruojo ūkininkų kredito unijai terminą iki 2013 m. lapkričio 22 d. pašalinti pareiškimo dėl proceso atnaujinimo trūkumą – sumokėti 21 175 Lt (dvidešimt vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt penkių litų) žyminį mokestį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.

TeisėjasKazys Kailiūnas