- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-05
- Bylos Nr.
- 2A-766-160/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03647-2013-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jadvyga Mardosevič, Zita Smirnovienė (pran.), Henrichas Jaglinskis
- Ieškovas
- L. S., A. S.
- Atsakovas
- UAB „SEB gyvybės draudimas“
- Kategorijos
- 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zitos Smirnovienės, kolegijos teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų L. S. ir A. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. S. ir A. S. ieškinį atsakovui UAB „SEB gyvybės draudimas“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Ginčo esmė
L. S. ir A. S. prašė iš atsakovo UAB „SEB gyvybės draudimas“ priteisti 80000 Lt draudimo išmoką ir 7300 Lt delspinigius, t. y. A. S. naudai 32737,50 Lt, L. S. – 54562,50 Lt, taip pat 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Paaiškino, kad A. S. su atsakovu 2009-07-15 sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį, kurios sudėtinės dalys yra A. S. prašymas sudaryti draudimo sutartį, draudimo liudijimas DD Nr. 019115 ir investicinio gyvybės draudimo taisyklės Nr. 012. A. S. apsidraudė taisyklių 201 ir 301 punktų pagrindu, kaupiamojo gyvybės draudimo suma buvo sutarta 80000 Lt ir draudimo nuo kritinių ligų – 80000 Lt. 2011-02-17 apdraustasis pasijuto blogai, jam buvo atliktas aortos lanko ir kylančios aortos dalies protezavimas, tačiau 2011-02-21 A. S. mirė. Taigi įvyko du draudiminiai įvykiai, tačiau atsakovas išmokėjo tik vieną 80000 Lt draudimo išmoką. Atsakovas atsisako mokėti taisyklių 301.16 punkto pagrindu, nes nuo draudimo išmokos nuo kritinių ligų išmokėjimo nepraėjo 6 mėnesiai ir išmokama turi būti tik gyvybės draudimo išmokos ir draudimo nuo kritinių ligų skirtumas. Tačiau taisyklių 301.16 punktas negali būti taikomas, nes šiam punktui taikyti reikalingos dvi sąlygos, kurių nebuvo: draudžiamas įvykis (mirtis) turėjo įvykti jau išmokėjus draudimo išmoką dėl kito įvykio – kritinės ligos; draudžiamas įvykis (mirtis) turėjo atsitikti po kreipimosi į draudiką dienos dėl pirmojo draudžiamo įvykio (kritinės ligos). Draudimo išmoka dėl kritinės ligos nebuvo išmokėta iki kito draudžiamojo įvykio – mirties. Todėl taisyklių 301.16 punkto neaiškumai turi būti aiškintini vartotojo naudai ir ją pasiūliusios šalies nenaudai.
UAB „SEB gyvybės draudimas“ prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, kad A. S. naudos gavėjų draudimo sutartyje nenurodė, todėl draudimo išmoka tapo jo turtinėmis teisėmis, kuri jo paveldėtojams (ieškovams) buvo išmokėta 2011-11-29. Pagrindo išmokėti ieškovų prašomą sumą nėra, kadangi taisyklių 201.16 ir 301.16 p. taikytini kartu ir jie numato, jog tais atvejais, kai kritinė liga lemia apdraustojo mirtį (šalių yra sutartas indikacinis 6 mėnesių terminas tarp įvykių) draudimo išmoka dėl mirties yra mažinama atsižvelgiant į išmokėtą ar mokėtiną išmoką dėl kritinės ligos, nes abu įvykiai glaudžiai susiję ir savo pasekmėmis prilygintini vienam įvykiui, t. y. mirčiai. Todėl apdraustajam mirus išmokamas draudimo nuo kritinės ligos ir gyvybės draudimo sumų skirtumas ir galutinė suma negali viršyti nustatytos gyvybės draudimo sumos – 80000 Lt. Šiuo atveju draudimo nuo kritinės ligos suma yra tokia pati kaip ir nuo mirties, todėl, išmokėjus ją, nebeliko skirtumo, kuris mokėtinas mirties atveju. Turi būti taikytas vienerių metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 7 d.), nes ieškovams galutiniai atsakovo atsakymai buvo išsiųsti 2012-01-20.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-10-07 sprendimu ieškinį atmetė. Padarė išvadą, jog ieškovų pateiktas taisyklių 301.16 punkto aiškinimas neatitinka sutarties esmės, tikslų ir yra formalus, pažodinis sutarties aiškinimas. Sutarties sąlygų aiškinimas neturi vesti ir prie neįmanomų tikslų siekimo. Pagal taisyklių 301.19 punktą apie susirgimą kritine liga reikia raštu pranešti draudikui ne vėliau kaip per 30 dienų nuo kritinės ligos diagnozavimo. Draudimo išmoka išmokama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visos reikalingos informacijos gavimo (taisyklių 301.14 p.). Sutartį aiškinant taip, kaip aiškina ieškovai, taisyklių 301.16 punktas neapimtų draudiminių įvykių, įvykusių apie 30 dienų po pirmojo draudiminio įvykio atsitikimo ir dar apie 30 dienų iki išmokos išmokėjimo, o apimtų tik likusį terminą iš 6 mėnesių po pranešimo apie kritinės ligos atsiradimą. Ieškovų teigimu antrasis draudžiamasis įvykis turėjo atsitikti jau išmokėjus draudimo išmoką dėl kito draudžiamojo įvykio (kritinės ligos). Akivaizdu, jog draudikui mirus iki draudimo išmokos gavimo, draudėjui renkant duomenis dėl draudimo išmokos išmokėjimo ir, mirties atveju, iki atsiras paveldėtojai, gali būti pasibaigęs 6 mėnesių terminas nuo pranešimo apie draudiminį įvykį, t. y. pirmoji sąlyga atsirastų vėliau, nei antroji ir ši sutarties nuostata niekada negalėtų būti taikoma, nors pagal savo esmę ir tikslą turėtų būti taikoma. Su tokiu aiškinimu negalima sutikti. Taisyklių 301.16 punktas pagal savo esmę ir tikslą nustato atvejus, kai draudikas turi teisę išmokėti draudimo išmokų skirtumą – jei tarp asmens mirties, kaip kritinės ligos pasekmės, ir pranešimo apie kritinę ligą nepraėjo 6 mėnesiai, t. y. kai mirtis yra kritinės ligos tiesioginė pasekmė nenutolusi nuo kritinės ligos atsiradimo daugiau kaip 7 mėnesius (30 d. pranešimui nuo kritinės ligos atsiradimo ir 6 mėnesiai nuo pranešimo apie kritinę ligą). Leidimas draudikui mokėti draudimo išmokų skirtumą tarp kelių draudiminių įvykių labiausiai siejamas su pranešimo apie draudiminį įvykį terminu. Šiuo atveju taikytinas teisės principas – jei leidžiama daugiau, tai leidžiama ir mažiau, t. y. jei šalių susitarimu leidžiama draudikui mokėti draudimo išmokų skirtumą kol nepraėjo 6 mėnesiai nuo kreipimosi į draudiką atsiradus kritinei ligai, tai leidžiama draudikui mokėti draudimo išmokų skirtumą, kol praėjo bet koks trumpesnis terminas nei 6 mėnesiai nuo kreipimosi į draudiką atsiradus kritinei ligai, įskaitant, bet neapsiribojant, nuo kritinės ligos atsiradimo momento. Priešingai aiškinat šią sutarties sąlygą susidarytų situacija, kai draudikas privalėtų mokėti dvi išmokas, o ne jų skirtumą, kai tarp įvykių nors ir yra tiesioginė sąsaja, bet yra bet koks terminas, trumpesnis nei pranešimas ir išmokos išmokėjimas. Todėl taisyklių 301.16 punktas aiškintinas kaip leidžiantis draudikui mokėti gyvybės draudimo išmokos ir draudimo nuo kritinių ligų išmokų skirtumą, jei nuo pranešimo apie kritinę ligą nėra praėję 6 mėnesiai. Atsakovas teisėtai ir pagrįstai taisyklių 301.16 punkto pagrindu, įvykus gyvybės draudimo ir kritinių ligų draudimo draudiminiams įvykiams, išmokėjo išmokų skirtumą, kuris, esant vienodoms draudiminėms sumoms, sutapo ir skirtumas nebuvo iš mokėtas. Atsakovo siųstas atsisakymas mokėti draudimo išmoką ieškovams buvo įteiktas 2012-01-27, taigi ieškinio senaties baigėsi 2013-01-27 (sekmadienis). Ieškovai pareiškimą dėl skolos priteisimo teismui išsiuntė 2013-01-28, todėl senaties termino nepraleido (CPK 74 str. 5 d., CK 1.125 str. 5 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
L. S. ir A. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad teismas nenustatinėjo tikrųjų draudimo sutarties šalių ketinimų arba nustatinėjo tik atsakovo UAB „SEB gyvybės draudimas“ ketinimus, remdamasis išimtinai pastarojo asmens išdėstyta pozicija, bei vengė nustatyti draudėjo A. S. tikruosius ketinimus vengė. Sutarties sudėtinėmis dalimis yra 2009-07-09 prašymas sudaryti draudimo sutartį, draudimo liudijimas ir taisyklės. Taisyklėse esančios sąlygos laikytinos standartinėmis, o draudimo liudijime ir prašyme sudaryti draudimo sutartį – individualiai aptartomis. Todėl siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus labai svarbu atsižvelgti į individualiai aptartas sąlygas, kadangi dėl jų buvo deramasi ir jos geriausiai atspindi tikrąją šalių valią. Tiek prašyme sudaryti draudimo sutartį tiek draudimo liudijime nurodytos šios draudimo sumos: 80000 Lt draudimo nuo kritinių ligų suma ir 80000 Lt gyvybės draudimo suma. A. S. tikrasis ketinimas buvo apdrausti savo turtinius interesus susirgus kritine liga ir mirties atveju. Kadangi prašyme sudaryti sutartį ir draudimo liudijime išdėstytos sąlygos laikytinos individualiai aptartomis, preziumuojama, kad dėl šių sąlygų buvo derėtasi, t. y. A. S. išreiškė valią turėti draudimo apsaugą kritinės ligos ir mirties atvejais, o atsakovas suteikė šią apsaugą bei atsižvelgdamas į prisiimtos rizikos dydį paskaičiavo didelę mėnesinę 300 Lt draudimo įmoką. A. S. ketinimas apdrausti savo turtinius interesus kritinės ligos ir mirties atvejais laikytinas logišku, kadangi sutarties sudarymo metu jis jau buvo sulaukęs 52 m. amžiaus, kas pagal statistiką priskirtina prie padidintos rizikos grupės. Atsakovo pozicija šiuo klausimu taip pat nėra nuosekli, kadangi atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad taisyklių 201.16 p., tiek 301.16 p. aiškiai atsispindi sutarties šalių tikroji valia, jog tais atvejais, kai kritinė liga lemia apdraustojo mirtį, draudimo išmoka dėl apdraustojo mirties yra mažinama atsižvelgiant į išmokėtą išmoką dėl kritinės ligos, nes abu atvejai yra glaudžiai susiję ir savo pasekmėmis prilyginami vienam įvykiui, t. y. mirčiai. Tuo tarpu teismo posėdyje (2013-09-17) pareiškė, kad draudimo išmoka būtų mažinama ir tuo atveju, jei mirtis ir nebūtų kritinės ligos pasekmė. Šis atsakovo nenuoseklumas kelia didelių abejonių dėl tikrųjų jo ketinimų sutarties kontekste ir turėtų būti traktuojamas, kaip gynybinė taktika siekiant išvengti draudimo išmokos mokėjimo prievolės. Taisyklių 201.16 p. ir 301.16 p. nėra kalbama apie draudžiamųjų įvykių sąsajumą, kaip aplinkybę, suteikiančią draudikui mažinti mokėtiną išmoką. Kodėl nustatytas būtent 6 mėnesių terminas atsakovas taip pat nepagrindė. Todėl tikrųjų atsakovo ketinimų iš taisyklėse esančių sąlygų nėra galimybės nustatyti. o ketinimai nustatytini atsižvelgiant į prašyme sudaryti sutartį ir draudimo liudijime išdėstytas individualiai aptartas sąlygas.
Jei apeliacinės instancijos teismas manytų, kad nėra galimybės nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, turėtų būti taikytinos kitos sutarčių aiškinimo taisyklės (CK 6.193 str. 1 d.). Sutarties tekstas turi būti aiškinamas taip, kaip jį suprastų analogiškas šalims protingas žmogus, kuris, būdamas aiškinamos sutarties šalimi tokiomis pat aplinkybėmis, yra tokio pat kalbinio patyrimo, techninių įgūdžių, patirties, profesijos. A. S. pagal išsilavinimą buvo telekomunikacijų specialistas, teisinio išsilavinimo neturėjo, gyvybės draudimo sutartį sudarė pirmą kartą. Todėl taisyklių 301.16 p. išdėstytą taisyklę suvokė taip kaip ji parašyta ir elgdamasis kaip protingas asmuo taisyklės negalėjo suvokti kitaip. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas išaiškino A. S. taisyklių 301.16 p. nustatytą sąlygą kitaip nei parašyta. Atsakovas yra savo srities (draudimo veiklos) profesionalas, ilgametę draudimo paslaugų teikimo patirtį turintis juridinis asmuo (verslininkas), savo veikloje pasitelkęs aukščiausio lygio draudimo veiklos specialistus, teisinių žinių turinčių asmenis. Atsakovas vienašališkai parengė taisykles, o A. S. negalėjo dėl jų derėtis. Todėl atsižvelgiant į A. S., kaip vartotojo, prisijungimo būdu sudariusio sutartį, interesų gynimo prioritetą, atsakovo pozicija dėl taisyklių 301.16 p. prasmės nėra tokia reikšminga.
Draudimo sutartis yra vartojimo sutartis, kurios aiškinimui taikytina contra proferentum taisyklė, leidžianti apginti silpnesnių sutarčių šalių, kurios negali daryti įtakos sąlygų nustatymui, interesus, o šios taisyklės ignoravimas gali sąlygoti nepagrįsto rezultato gavimą. Atsakovas, atsisakydamas išmokėti draudimo išmoką, remiasi taisyklių 301.16 p. kuris nustato, kad „Tuo atveju, jei jau išmokėta draudimo nuo kritinių ligų suma ar jos dalis ir nuo kreipimosi į draudiką, atsiradus kritinei ligai, dienos nepraėjo 6 mėnesiai, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, apibūdintam Gyvybės draudimo sąlygų apraše, išmokamas gyvybės draudimo ir draudimo nuo kritinių ligų išmokos skirtumas“. Tačiau taisyklių 301.16 p. ginčo situacijoje negali būti taikomas. Šiam punktui taikyti būtinos dvi sąlygos: draudžiamasis įvykis (mirtis) turėjo atsitikti jau išmokėjus draudimo išmoką dėl kito draudžiamojo įvykio (kritinės ligos); draudžiamasis įvykis (mirtis) turėjo atsitikti po kreipimosi į draudiką dienos (bet ne ilgiau kaip per 6 mėn.) dėl pirmojo draudžiamojo įvykio (kritinės ligos). Jei atsakovas mano, kad šis punktas turėtų būti taikomas kitaip nei išdėstyta sutartyje – tai laikytina sutarties neaiškumu, o sąlygą atsižvelgiant į contra proferentum taisyklę, turi būti aiškinama ieškovų naudai. Nors pirmosios instancijos teismas nesutiko su ieškovu taisyklių 301.16 p. aiškinimu, tačiau šiame punkte esanti sąlyga gali būti taikoma taip kaip aiškina ieškovai, pvz.: apdraustajam 2011-01-01 konstatuojama kritinė liga. Pranešimas apie kritinę ligą draudikui pateikiamas 2011-01-30. Draudikas išmoka draudimo išmoką už kritinę ligą 2011-04-01. Apdraustasis miršta 2011-04-15. Tokiu atveju atsakovas galėtų pasinaudoti taisyklių 301.16 p. nustatyta teise nemokėti draudimo išmokos dėl mirties, kadangi 1) draudimo išmoka dėl kritinės ligos išmokėta iki mirties momento ir 2) draudžiamasis įvykis (mirtis) įvyko po to, kai apdraustasis kreipėsi į draudiką su pranešimu apie pirmąjį įvykį (kritinę ligą) nepraėjus 6 mėnesiams. Ginčo atveju draudimo išmoka dėl kritinės ligos nebuvo išmokėta iki kito draudžiamojo įvykio, t. y. mirties (mirtis konstatuota 2011-02-21, o draudimo išmoka dėl kritinės ligos išmokėta tik 2011-12-28, t. y. praėjus daugiau nei 10 mėnesių). Į atsakovą dėl kritinės ligos buvo kreiptasi po mirties konstatavimo dienos (2011-02-21), t. y. 2011-03-10, kitaip tariant draudžiamasis įvykis (mirtis) įvyko iki kreipimosi į atsakovą. Pranešimai apie draudžiamuosius įvykius atsakovui buvo pateikti laiku, t. y. nepraleidus sutartyje nustatyto 30 dienų termino (taisyklių 201.26 ir 301.19 p.). Dėl šių priežasčių taisyklių 301.16 p. netaikytinas ir atsakovas privalo išmokėti draudimo išmoką dėl mirties.
Atsiliepimas
UAB „SEB gyvybės draudimas“ atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti. Paaiškino, kad apeliantų pateikiamas aiškinimas neatitinka sutarties sąlygų aiškinimo taisyklių, įtvirtintų CK, taip pat iš esmės prieštarauja sutarties esmei ir logikai. Apeliantai, priešingai išdėstytoms sutarčių aiškinimo taisyklėms, tvirtindami, kad taisyklių 301.16 p. gali būti taikomas tik tuo atveju, jei jau buvo faktiškai išmokėta išmoka dėl kritinės ligos dar iki apdraustojo mirties, remiasi pažodine taisyklių 301.16 punkte įrašyta formuluote, kuri jau vien dėl prieštaringo kitų taisyklių sąlygų konteksto negali būti laikoma pagrindu spręsti, kad apdraustasis aiškinamą nuostatą suvokė būtent taip, kaip nurodo apeliantai. Taisyklėse išdėstytos sąlygos turi būti vertinamos kaip visuma ir turi būti atsižvelgiama į jų nustatymo logiką, struktūrą bei tikslą. Taisyklių dalyje, nustatančioje kaupiamojo gyvybės draudimo sąlygas (taisyklių 201 punktas ir papunkčiai) yra nuostata, nukreipianti į draudimo išmokos, mokamos apdraustajam mirus, mažinimo sąlygas (taisyklių 201.16 p.). Tai reiškia, kad taisyklėse tikslingai yra įvertinama galima dviejų vienas po kito sekančių draudiminiu įvykių, iš kurių vienas yra apdraustojo mirtis, atsiradimo tikimybė ir tikslingai šalių susitariama, kokios elgesio taisyklės bus taikomos tokiu atveju. Taisyklių 201.16 p. nukreipia į aiškinamą 301.16 p. Tai rodo, kad nustatant taisykles buvo atsižvelgta, kad apdraustojo mirtis ir kritinė liga gali būti susiję, todėl buvo nustatytas protingas terminas tokiam sąsajumui preziumuoti (6 mėnesiai) ir susitarta, kad draudiminė išmoka tokiu atveju bus mažinama. Taigi sutarties šalių buvo susitarta, jog tais atvejais, kai kritinė liga ir mirtis įvyksta netrukus viena po kitos, preziumuojama, kad jos yra susiję (viena kitos priežastimi) ir laikoma, kad iš esmės įvyko vienas draudiminis įvykis, t. y. mirtis. Tokį aiškinimą pagrindžia ir taisyklių 301.16 p. įtvirtintas draudimo išmokos mažinimo mechanizmas, kurios tikslas yra užtikrinti pilnos draudimo išmokos išmokėjimą apdraustojo mirties atveju, kartu nustatant, kad mirties priežastis, jei tai yra kritinė liga, turės būti vertinama kartu su pasekmėmis, t. y. mirtimi, bei atitinkamai lems draudimo išmokos mažinimą. Ginčo atveju apskaičiuojant ir išmokant draudimo išmoką buvo atsižvelgta į aptartas ir taisyklėse nustatytas draudimo išmokos mažinimo sąlygas, t. y. įvertinta, kad kritinė liga ir mirtis įvyko netrukus viena po kitos (jas skiria tik 4 dienos), visi medicininiai dokumentai ir kiti įrodymai patvirtina, kad mirtį lėmė būtent kritinė liga, todėl akivaizdu, kad šie įvykiai yra neatsiejamai susiję ir vadovaujantis taisyklių 301.16 p. mokėtina draudimo išmoka už draudiminį įvykį – apdraustojo mirtį – mažintina draudimo išmokos, išmokėtos už kritinę ligą, suma. Atsakovas pilnai išmokėjo draudimo išmoką už draudiminį įvykį kritinę ligą, t. y. 80000 Lt, ir ta pačia išmokėta suma sumažino už apdraustojo mirtį mokėtiną draudimo išmoką. Tokiu būdu sąžiningai ir teisingai buvo įgyvendintas šalių susitarimas, įtvirtintas taisyklėse, kuriuo šalys numatė galimą išmokos mažinimą, kai mirtis ir kritinė liga yra neatsiejamai susiję.
Priešingi apeliantų aiškinimai paneigia taisyklėse nustatyto draudimo išmokos mažinimo esmę ir tikslą, nes taisyklių 301.16 p. aiškinant tokiu būdu, kokį nurodo apeliantai, t. y. būtinąja draudimo išmokos mažinimo sąlyga nustatant faktinį ir realų draudimo išmokos už kritinę ligą išmokėjimą, yra paneigiama šalių įtvirtintos elgesio taisyklės esmė ir jos nustatymo priežastis. , t. y. šalių siekis susitarti, kad kai kritinė liga ir mirtis yra vienas kitą nulėmę įvykiai, bus mokama draudimo išmoka, kuri atitinka sumą, mokėtiną už apdraustojo mirtį. Atitinkamai jei už kritinę ligą būtų buvus mokėta mažesnė nei 80000 Lt suma, atsakovas papildomai būtų sumokėjęs skirtumą, susidarantį tarp išmokėtos sumos ir 80000 Lt. Taigi taisyklių 301.16 p. įtvirtintas draudimo išmokos mažinimo mechanizmas yra aiškus ir nedviprasmiškas, šalių buvo suvoktas teisingai. Šią aplinkybę papildomai patvirtino pats apdraustasis savo parašu prašyme sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartį patvirtindamas, kad jam visos taisyklių nuostatos yra aiškios ir suprantamos, bei atitinka jo tikrąją valią. Apeliantų pateikiamo aiškinimo ydingumą pagrindžia elementari logika. Formalus taisyklių 301.16 punkto taikymo susiejimas su faktiniu išmokos už kritinę ligą išmokėjimu daugeliu atvejų lemtų neįmanomumą spėti išmoką išmokėti nustatytais terminais, kai kritinė liga ir mirtis yra susiję ir kartu tai lemtų šalių susitarimo mažinti išmoką šiais atvejais paneigimą. Tokią išvadą pagrindžia aplinkybė, kad daugelis ūmių (ne lėtinių) susirgimų, tais atvejais, kai jie lemia mirtį, įvyksta netrukus vienas po kito. Tuo tarpu dokumentų, išmokai už kritinę ligą išmokėti, pateikimui taisyklėmis yra nustatytas 30 dienų terminas, pateikus dokumentus papildomai atliekamas pateiktų dokumentų tyrimas ir kiti būtini veiksmai ir tik nustačius visų sąlygų egzistavimą gali būti išmokama draudimo išmoka už kritinę ligą. Taigi išmokos už kritinę ligą išmokėjimo procesas pats savaime yra sąlyginai ilgas ir išmokos išmokėjimo už kritinę ligą įgyvendinimas dar iki apdraustojo mirties ūmios kritinės ligos (ir jos nulemtos mirties) atvejais yra sunkiai įgyvendinimas ir praktikoje iš esmės nepasitaiko. Ši aplinkybė yra aiški, akivaizdi ir suvokiama draudimo sutarties šalims jau sudarant draudimo sutartį, todėl draudimo išmokos mažinimo taisyklių aiškinimas tokiu būdu, kokį pateikia apeliantai, yra nesuderinamas su taisyklėse įtvirtintais terminais ir visa taisyklių struktūra bei logika. Be to, pranešimas apie kritinę ligą atsakovui buvo pateiktas 2011-03-10, o apdraustasis mirė 2011-02-21, taigi atsakovas net neturėjo jokios galimybės laikotarpiu tarp kritinės ligos ir apdraustojo mirties išmokėti draudimo išmoką už kritinę ligą, todėl pagal apeliantų pateikiamą taisyklių 301.16 p. aiškinimą atsakovas net ir teoriškai negalėjo įgyvendinti draudimo išmokos mažinimą nustatančių sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d. nenustatyta. Todėl apeliacine tvarka byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinis skundas grindžiamas tuo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino UAB „SEB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 012 301.16 punktą. Apeliantai paaiškino, jog taisyklių 301.16 punktas negali būti taikomas, kadangi susirgus kritine liga apdraustajam nebuvo padaryta išmoka už vieną įvykį, o mirtis apdraustąjį ištiko iki kreipimosi į atsakovą dienos. Atsakovas nurodo, jog taisyklių 301.16 punktas taikytinas kartu su taisyklių 201.16 punktu, pagal kuriuos 6 mėn. laikotarpyje kritinei ligai ir mirčiai įvykus netrukus viena po kitos laikoma, kad įvyko tik vienas draudiminis įvykis, o tai yra neteisinga, nes apdraustasis, kaip vartotojas, tokio susitarimo nei prašyme, nei sutartyje aiškiai neįvardijo.
Draudimo liudijimas DD Nr. 019115 tvirtina, kad 2009-07-15 A. S. ir UAB „SEB gyvybės draudimas“ investicinio gyvybės draudimo taisyklių Nr. 12 pagrindu sudarė investicinio gyvybės draudimo sutartį (b. l. 12). Draudėjas apdraustas kaupiamuoju gyvybės draudimu 80000 Lt sumai (pagal taisyklių 201 p.) bei papildomai draudimu nuo kritinių ligų 80000 Lt sumai (301 p.), draudimu nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo 100000 Lt sumai (302 p.), draudimu nuo nelaimingų atsitikimų 80000 Lt sumai, draudimu nuo traumų 80000 Lt sumai (304 p.); draudimo laikotarpis – 18 metų (nuo 2009-07-15 iki 2027-07-14). Taisyklių 201.16 p. sutarta, kad jei Draudimo sutartyje yra nustatytos papildomos draudimo sąlygos, draudimo išmoka, mokama apdraustojo mirties atveju, mažinama Gyvybės draudimo ir papildomo draudimo sąlygų apraše nustatytais atvejais (b. l. 18). Taisyklių 301.16 p. sutarta, jog tuo atveju, jei jau išmokėta draudimo nuo kritinių ligų suma ar jos dalis ir nuo kreipimosi į draudiką, atsiradus kritinei ligai, dienos nepraėjo 6 mėnesiai, tai, įvykus draudiminiam įvykiui, apibūdintam Gyvybės draudimo sąlygų apraše, išmokamas gyvybės draudimo išmokos ir draudimo nuo kritinių ligų išmokos skirtumas (b. l. 26). 2011-02-17 A. S. buvo hospitalizuotas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikose, tą pačią dieną buvo skirtas chirurginis gydymas, tačiau ligonio būklė blogėjo, 2011-02-21 buvo konstatuota mirtis (b. l. 71-74). Kritinės ligos (taisyklių 301.4 p., 1 priedas) atsiradimą ir mirties konstatavimą skiria 4 dienos, ligonis neturėjo jokios galimybės kreiptis į draudiką dėl draudimo išmokos išmokėjimo. Tačiau tai nereiškia, kad dėl kritinės ligos įvykus mirčiai, jei ji įvyko anksčiau nei buvo išmokėta išmoka už kritinės ligos, apdraustojo turto paveldėtojams atsiranda daugiau teisių, nei jų turėjo apdraustasis. Mirusysis buvo apsidraudęs kaupiamuoju gyvybės draudimu 80000 Lt bei pasirinko papildomas draudimo sąlygas nuo kritinių ligų 80000 Lt, nuo mirties dėl nelaimingo atsitikimo – 100000 Lt, nuo nelaimingų atsitikimų – 80000 Lt, nuo traumų – 80000 Lt (b. l. 12). Sutartyje pasirašė, kad su draudimo taisyklėmis yra susipažinęs, jam duota taisyklių kopija. Papildomų draudimo sąlygų 301.16 p. sutarties šalys susitarė, kad tuo atveju, jei jau išmokėta draudimo nuo kritinių ligų suma ar jos dalis ir nuo kreipimosi į draudiką, atsiradus kritinei ligai dienos nepraėjo 6 mėnesiai, tai įvykus draudiminiam įvykiui, apibūdintam Gyvybės draudimo sąlygų apraše, išmokamas gyvybės draudimo išmokos ir draudimo nuo kritinių ligų išmokos skirtumas (b. l. 26). Kaip tvirtina draudimo liudijimas (b. l. 12) mirusysis buvo apsidraudęs kaupiamuoju gyvybės draudimu 80000 Lt sumai bei papildomai draudimu nuo kritinių ligų taip pat 80000 Lt. Taigi jei apdraustasis būtų spėjęs gauti išmoką dėl kritinės ligos ir miręs 6 mėnesių laikotarpyje nuo išmokos išmokėjimo, išmoka jo turto paveldėtojams dėl sumų sutapimo nebūtų mokama. Tačiau ši sutarties sąlyga negali būti aiškinama taip, kad jei mirusysis nespėjo pasinaudoti savo teise gauti išmoką dėl kritinės ligos, jo turto paveldėtojams draudikas yra įsipareigojęs mokėti dvigubą sumą. Apdraustojo mirtis buvo betarpiškai susijusi su liga, nuo kritinės ligos atsiradimo fakto iki mirties praėjo ne šeši mėnesiai, o tik 4 dienos, todėl šiuo atveju išmokėtina už kritinę ligą draudimo suma pagrįstai įskaityta į kaupiamojo gyvybės draudimo sumą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išaiškino draudimo sutarties sąlygų 301.16 p. prasmę, todėl tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nenustatyta.
Pagal CPK 98 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą. Priteistina atlyginimo suma negali būti didesnė už teisingumo ministro bei Lietuvos advokatų tarybos pirmininko patvirtintose rekomendacijose nustatytąją. Atsakovo atstovas teismui pateikė prašymą atlyginti 1512,5 Lt bylinėjimosi išlaidų (b. l. 188-190). Remiantis rekomendacijomis už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme atsakovui maksimaliai gali būti priteista 1500 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (8.11 p.). Kadangi prašoma priteisti suma viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, todėl priteistina suma mažintina iki 1500 Lt. Atsižvelgiant į nepatenkintų reikalavimų dydį, iš ieškovės L. S. priteisiama 937,50 Lt, iš ieškovo A. S. – 562,50 Lt.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-10-07 sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš L. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 937,50 Lt (devynis šimtus trisdešimt septynis Lt 50 ct) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 562,50 Lt (penkis šimtus šešiasdešimt du Lt 50 ct) UAB „SEB gyvybės draudimas“ (į. k. 110076645) naudai advokato pagalbai atlyginti apeliacinės instancijos teisme.