- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-01-03
- Bylos Nr.
- Ik-738-473/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02574-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liuda Arlauskienė, Bronius Januška
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Liudos Arlauskienės ir Broniaus Januškos, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovo atstovui Dariui Binkiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. individualios įmonės skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-05-31 sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-270 ir Muitinės departamento prie LR FM 2010-08-12 sprendimą Nr. 1A-4.13-451, tenkinti pareiškėjos prašymą dėl išieškojimo nutraukimo suėjus mokesčio išieškojimo senaties terminui ir įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę priimti sprendimą nutraukti išieškojimą iš pareiškėjos turto, suėjus mokestinės nepriemokos senačiai.
Pareiškėja skunde (b. l. 1-4, 12-15) nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2003-08-27 (galiojant Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 2002 metų redakcijai) priėmė sprendimą Nr. LM34-RŽ77-2941 „Dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo nukreipiant į skolininko turtą“, pagal priimtą 2003-06-30 sprendimą Nr. (M32)-RŽ-77-25 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-07-18 priimtą sprendimą Nr. (LM34)-RŽ|77-2348 „Dėl nesumokėto akcizo, muito ir PVM (mokesčių, baudų, delspinigių) išieškojimo ne ginčo tvarka“. Klaipėdos teritorinei muitinei 2003-06-30 priėmus sprendimą Nr. (M32)-RŽ-77-25, mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas (MAĮ 29 str. 3 d.) skaičiuotinas nuo šios datos ir šiai dienai jis yra suėjęs. Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę, prašydama, vadovaujantis 2002 metų redakcijos MAĮ 29 str. 2 d., 3 d., 7 d. 6 p., 9 d. pagrindais, nutraukti išieškojimą suėjus mokesčio išieškojimo senaties terminui, pripažįstant mokestinę nepriemoką beviltiška, bet Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakė šį prašymą tenkinti. Apskundus Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Muitinės departamentui, atsakovas 2010-08-12 sprendimu Nr. 1A-4.13-451, skundą atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovai savo sprendimuose netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, t. y. MAĮ nuostatas, nustatančias mokesčių išieškojimo senaties terminą. Sistemiškai analizuojant MAĮ (2001-06-26 įstatymo Nr. IX-394 redakcija) 29 str. 1 ir 2 d. bei 31 str. nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad mokesčio išieškojimo procedūra yra sietina su priverstiniais mokesčių administratoriaus veiksmais mokesčio mokėtojo atžvilgiu, darytina išvada, jog mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu, nagrinėjamu atveju, kaip nurodo Muitinės departamentas 2003-07-18 Klaipėdos teritorinei muitinei priėmus sprendimą Nr. (LM34)-RŽ|77-2348, praėjus 20 kalendorinių dienų nuo mokestinės nepriemokos nustatymo. Atsakovai savo sprendimuose pritaikė negaliojančią 2004-04-13 dienos MAĮ Nr. IX-2112 (įsigaliojusio 2004-05-01) 107 str. 5 dalies nuostatą, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata pritaikyta retroaktyviai, pažeidžiant įstatymo negaliojimo atgal principą. ABTĮ 4 str. 3 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Atsakovo Muitinės departamento sprendime nurodytos LVAT 2004-11-29 nutarties administracinėje byloje Nr. A15-976-2004 ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Nagrinėjamu atveju netaikant senaties termino, būtų nepagrįstai susiaurintos pareiškėjai įstatymu garantuojamos teisės, kas leistų neapibrėžtą laiką vykdyti mokesčių išieškojimo procedūrą, nors įstatymas numato 5 metų mokesčio išieškojimo senaties terminą. Išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-08-27 priimtą sprendimą Nr. LM34-RZ77-2941 „Dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo nukreipiant į skolininko turtą“, o ne nurodytą 2004-09-28 atsakovo sprendimą Nr. 1A-18.5-270. Minėtas aplinkybes patvirtina antstolio A. Z. vykdoma byla Nr. 0017/03/04237, užvesta nuo 2003 metų ir iki skundo padavimo dienos vykdoma.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 22) nurodė, kad mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu – tai yra mokesčio išieškojimo procedūra yra sietina su priverstiniais mokesčių administratoriaus veiksmais mokesčio mokėtojo atžvilgiu. Skundžiamu atveju muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimą bei priverstinį išieškojimą reglamentavo LR muitinės kodeksas bei Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarka, patvirtinta LR Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 (toliau – Tvarka). Muitinės kodekso 216 str. 1 dalyje buvo numatyta, kad skolininkui per nustatytą laikotarpį nesumokėjus mokesčių, muitinė, vadovaudamasi Muitinės kodekso 216¹-216 straipsniais, paeiliui taiko 216 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytas mokesčių išieškojimo priemones. Tvarkos 14 punkte buvo numatyta, kad teritorinė muitinė, patikrinusi mokesčių apskaičiavimą po prekių muitinio įforminimo, atlikusi ūkinės komercinės veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad muitinės deklaracijoje mokesčių apskaičiuota mažiau, negu priklauso pagal įstatymus, įformina ir išsiunčia skolininkui rašytinį raginimą – pranešimą (toliau vadinama – pranešimas) apie papildomai įregistruotus mokesčius. Skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo privalo sumokėti nurodytus mokesčius arba pateikti garantiją. Vadovaudamasi šiomis teisės normomis muitinė teisę išieškoti iš pareiškėjos papildomai apskaičiuotus mokesčius ne ginčo tvarka įgijo tuomet, kai pareiškėja per nustatytą terminą nesumokėjo 2003-06-30 sprendimu Nr. LM32-RŽ77-25 įregistruotų mokesčių. Šią teisę muitinė įgyvendino 2003-08-11 priimdama sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348. Pareiškėja 2010-04-26 pateikė prašymą teritorinei muitinei dėl mokesčio nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal 2003-06-30 sprendimą Nr. (LM32)-RŽ77-25. Šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 107 str. 5 dalyje, įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, turi būti taikoma ir skundžiamu atveju, kadangi tai yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, kuri taikoma tam tikrų veiksmų (mokesčių išieškojimo) atlikimo metu. Pareiškėja į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010-04-26, todėl taikytini mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai nustatyti MAĮ, įsigaliojusio 2004-05-01, 113 straipsnyje. Kreipimosi į Klaipėdos teritorinę muitinę metu, mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas), nuo 2007-07-19 neteko galios. Taigi, pareiškėjos kreipimosi į muitinę metu galioję teisės aktai nenumato galimybės mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Skundžiami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, jose tinkamai pritaikytos ir išaiškintos teisės normos, todėl nėra pagrindo pareiškėjos skundą tenkinti.
Atsakovas Muitinės departamentas prie LR FM su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 24-25) ir teismo posėdyje jo atstovas rėmėsi iš esmės panašiais, teritorinės muitinės atsiliepime nurodytais, argumentais. Paaiškino, kad mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus reglamentuojančios teisės normos laikytinos materialinėmis teisės normomis. Teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kurią atstovauja muitinė, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška susiklosto mokesčių mokėtojui kreipiantis į mokesčių administratorių ir prašant atlikti išimtinį jo kompetencijai priklausantį mokesčių administravimo veiksmą – mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Šiam teisiniam santykiui turi būti taikomos jo susiklostymo metu galiojančios materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju pareiškėja į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010-04-26, todėl taikytini mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 2004-05-01, 113 straipsnyje. Kreipimosi į Klaipėdos teritorinę muitinę metu, mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo 113 str. 1 d. 4 punkte (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas), nuo 2007-07-13 neteko galios. Taigi, pareiškėjos kreipimosi į muitinę metu galioję teisės aktai nenumato galimybės mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-08-27 sprendimas Nr. (LM34)-RŽ77-2941 (mokestinės nepriemokos išieškojimą perduoti vykdyti antstolių kontorai) yra vykdomasis dokumentas, jo vykdymą nuo šio sprendinio pateikimo antstoliui įvykdyti reglamentuoja Civilinio proceso kodekso normos. Mokesčių mokėtojas manydamas, kad skolos išieškojimui pasibaigė senaties terminas, gali kreiptis dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 629 str. 1 d. 4 punktas (LVAT 2006-02-10 nutartis adm. byloje Nr. A2-777-06).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTĮ) 78 str. 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjos ir atsakovo Klaipėdos teritorinės muitinės atstovams nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados.
Iš byloje pateiktų dokumentų nustatyta, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-06-30 sprendimu Nr. LM32-RŽ77-25 pareiškėjai A. P. IĮ įregistruota 433 959,59 Lt mokestinė nepriemoka. Nustatytais terminais pareiškėja šios nepriemokos nesumokėjo, todėl teritorinė muitinė 2003-07-18 priėmė sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 išieškoti mokestinę nepriemoką iš jos sąskaitų kredito įstaigoje. Laikotarpiu nuo 2003-07-18 iki 2003-08-27 išieškota 11 307,57 Lt muito. Teritorinė muitinė 2003-08-27 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2941 422 652,02 Lt mokestinės nepriemokos išieškojimą perdavė vykdyti antstolių kontorai. Pareiškėja 2003-07-18 sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 apskundė Muitines departamentui. Muitinės departamento 2004-04-14 sprendimu Nr. 1A-18.5-58 skundas patenkintas ir medžiaga grąžinta teritorinei muitinei nagrinėti iš naujo. Teritorinė muitinė 2004-07-28 sprendimu Nr. (LM06)-RŽ77-47 atmetė apreiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėja apskundė Klaipėdos teritorinės muitinės 2004-07-28 sprendimą Nr. (LM06)-RŽ77-472 ir teritorinė muitinė 2004-08-20 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2268 sustabde 2003-07-18 sprendimų Nr. (LM34)-RŽ77-2348 ir 2003-09-27 (LM34)-RŽ77-2941 vykdymą, kol bus išnagrinėtas skundas Muitinės departamente. Muitinės departamentas 2004-09-28 sprendimu Nr. 1A-18.5-270 patvirtino teritorinės muitinės 2004-07-28 sprendimą Nr. (LM06)-RŽ77-47, atšauktas išieškojimo vykdymo sustabdymas. Mokestinių ginčų komisija 2004-12-16 sprendimu Nr. S-609- (7-558/2004) patvirtino Muitinės departamento 2004-09-28 sprendimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundą, 2005-03-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-604-5/2005 skundą atmetė kaip nepagristą (b. l. 32-34).
Pareiškėja 2010-04-26 kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu pripažinti mokesčio nepriemoką, atsiradusią Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-06-30 sprendimo Nr. LM32-RŽ77-25 pagrindu, beviltiška, suėjus MAĮ (Žin., 2002, Nr. 123-5516) 29 str. 3 d. nustatytam 5 m. senaties terminui (b. l. 35). Klaipėdos teritorinė muitinė 2010-05-31 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ211-270 atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą (b. l. 32-34). Šį sprendimą pareiškėja 2010-07-07 apskundė Muitinės departamentui (b. l. 29-31). Muitinės departamentas 2010-08-12 sprendimu Nr. 1A-4.13-451 pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 26-28).
Lietuvos Respublikos muitinės kodekso (1996-04-18 Nr. I-1292) 216 straipsnio 1 dalyje buvo numatyta, kad skolininkui per nustatytą laikotarpį nesumokėjus mokesčių, muitinė, vadovaudamasi Muitinės kodekso 216¹-216⁴ straipsniais, paeiliui taiko 216 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatytas mokesčių išieškojimo priemones. Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos, patvirtintos LR Vyriausybės 1996-06-24 nutarimu Nr. 748 (toliau – Tvarka) 14 punkte buvo numatyta, kad teritorinė muitinė, patikrinusi mokesčių apskaičiavimą po prekių muitinio įforminimo, atlikusi ūkinės komercinės veiklos patikrinimą ir nustačiusi, kad muitinės deklaracijoje mokesčių apskaičiuota mažiau, negu priklauso pagal įstatymus, įformina ir išsiunčia skolininkui rašytinį raginimą – pranešimą (toliau vadinama – pranešimas) apie papildomai įregistruotus mokesčius. Skolininkas per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo gavimo privalo sumokėti nurodytus mokesčius arba pateikti garantiją.
MAĮ (1995-06-28 Nr. I-974) 29 str. 3 dalyje (redakcija 2002-12-05 Nr. IX-1223, galiojo nuo 2002-12-24 iki 2004-05-01) numatyta, kad mokesčio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Ši taisyklė taikoma ir priskaičiuotiems delspinigiams, baudoms, palūkanoms pagal mokestinės paskolos sutartis. Mokesčio išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindus nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. LR Vyriausybės 2001-10-01 nutarimu Nr. 1182 buvo patvirtinti Mokesčių išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindai. Šiuo nutarimu patvirtintų pagrindų 3 punkte nustatyta, kad mokesčių išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai mokesčio administratorius įgijo teisę išieškoti mokestinę nepriemoką.
MAĮ 107 str. (2004-04-13 Nr. IX-2112) 1-2 dalyse nustatyta, kad mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos. MAĮ 107 str. 5 d. nustatyta, kad šio Įstatymo 106 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Tuo atveju, kai nurodytais atvejais išieškoti mokestinės nepriemokos visiškai ar iš dalies nepavyksta, pakartotinai inicijuoti mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūrą galima tik tuo atveju, jei nepasibaigęs mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. MAĮ 110 str. 1 dalyje nustatyta, kad jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu). Pagal MAĮ 108 str. 1 d. 1 p., mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis nutrūksta, kai šio Įstatymo 110 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu sustabdomas mokestinės nepriemokos priverstinis išieškojimas. Šiuo atveju mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senatis prasideda iš naujo nuo sprendimo dėl mokesčių mokėtojo skundo mokestiniuose ginčuose įsiteisėjimo dienos, kai, apskundus mokesčių administratoriaus sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija savo sprendimu nepatenkina mokesčių mokėtojo skundo ir tokio sprendimo mokesčių mokėtojas nustatytu terminu neapskundžia; arba kai mokestinį ginčą nagrinėjančios institucijos sprendimas, nepatenkinantis mokesčių mokėtojo skundo, yra galutinis (108 str. 2 d. 1 p.).
Pagal MAĮ 113 str. 1 d. 1-4 punktus (2004-04-13 Nr. IX-2112), jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, beviltiška gali būti pripažįstama ta mokesčių mokėtojo mokestinė nepriemoka, kurios neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba kurią priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (arba) ekonominiu požiūriu, kai: 1) nerasta mokesčių mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); 2) priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už mokestinę nepriemoką; 3) netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, kadangi sunki fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, invalidas, asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jau teikiama. Šis nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas taikomas tik mokesčių mokėtojams, kurie yra fiziniai asmenys arba kai individualių (personalinių) įmonių savininkų ar ūkinių bendrijų narių sunki ekonominė (socialinė) padėtis; 4) suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas (šis pagrindas neteko galios įsigaliojus 2007-07-03 MAĮ pakeitimo įstatymui Nr. X-1249 (nuo 2007-07-19)).
Vadovaujantis paminėtu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjai nesumokėjus 2003-06-30 sprendimu Nr. LM32-RŽ77-25 įregistruotos mokestinės nepriemokos, muitinė įgijo teisę ją išieškoti ne ginčo tvarka. Šią teisę Klaipėdos teritorinė muitinė įgyvendino priimdama 2003-08-11 sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 ir 2003-08-27 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2941 nepriemokos išieškojimą perduodama vykdyti antstoliui
Kaip minėta, mokesčių išieškojimo metu kilus mokestiniam ginčui, teritorinė muitinė, vadovaudamasi MAĮ (2004-04-13 Nr. IX-2112) 110 str. 1 dalimi, 2004-08-20 sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2268 sustabdė mokesčių išieškojimą. Mokestinės nepriemokos išieškojimo senatis nutrūko, ir prasidėjo iš naujo 2005-03-18 įsigaliojus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005-03-03 sprendimui (MAĮ 108 str. 1 d. 1 p., 2 d. 1 p.).
Pareiškėja į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010-04-26, todėl jai pagrįstai taikyti MAĮ 113 straipsnyje (2007-07-03 Nr. X-1249) nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai. Nuo 2007-07-19 MAĮ 113 str. 1 d. 4 punkte numatytas pagrindas – kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, neteko galios. Taigi, pareiškėjos kreipimosi į muitinę metu (2010-04-26) galiojantys teisės aktai nenumato galimybės mokestinė nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėję mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Nenustatę kitų MAĮ 113 str. 1 dalyje numatytų pagrindų pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltišką, atsakovai pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo. MAĮ 107 str. 5 d. nustatyta taisyklė, kad pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra procesinė norma, taikoma veiksmų atlikimo metu, todėl atsakovai pagrįstai ja vadovavosi.
Klaipėdos teritorinės muitinės 2003-08-27 sprendimas Nr. (LM34)-RŽ77-2941 mokestinės nepriemokos išieškojimą perduoti vykdyti antstolių kontorai yra vykdomasis dokumentas, jo vykdymą nuo šio sprendinio pateikimo antstoliui vykdyti reglamentuoja CPK normos. LR civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 629 str. 1 d. 4 punkte numatyta, kad vykdomoji byla nutraukiama jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Pareiškėja manydama, kad skolos išieškojimui pasibaigė senaties terminas, gali spręsti šį klausimą atsakovo nurodytu būdu (kreiptis dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 str. 1 d. 4 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminui).
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, daro išvadą, kad skundžiami atsakovų sprendimai teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimų panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės 2010-05-31 sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-270 ir Muitinės departamento prie LR FM 2010-08-12 sprendimą Nr. 1A-4.13-451 bei tenkinti prašymą dėl išieškojimo nutraukimo suėjus mokesčio išieškojimo senaties terminui ir įpareigoti Klaipėdos teritorinę muitinę priimti sprendimą nutraukti išieškojimą iš pareiškėjos turto, suėjus mokestinės nepriemokos senačiai. Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjos A. P. individualios įmonės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.