- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- A-143-2705-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02574-2010-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Atsakovas
- Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei
- Pareiškėjas
- A. P.
- Kategorijos
- 8.1.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
dalyvaujant atsakovo Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui Dariui Binkiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. individualios įmonės apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. individualios įmonės skundą atsakovams Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Klaipėdos teritorinei muitinei dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. P. individuali įmonė (toliau – pareiškėjas, A. P. IĮ, apeliantas) skundu (b. l. 1–4), kurį patikslino (b. l. 12–15), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovų Klaipėdos teritorinės muitinės 2010 m. gegužės 31 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ211-270 ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimą Nr. 1A-4.13-451, patenkinti prašymą dėl išieškojimo nutraukimo, suėjus mokesčio išieškojimo senaties terminui, ir įpareigoti atsakovą Klaipėdos teritorinę muitinę priimti sprendimą nutraukti išieškojimą iš turto, suėjus mokestinės nepriemokos senačiai.
Pareiškėjas nurodė, kad Klaipėdos teritorinė muitinė 2003 m. rugpjūčio 27 d. (galiojant Mokesčių administravimo įstatymo 2002 m. redakcijai) priėmė sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2941 „Dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo nukreipiant į skolininko turtą“ pagal priimtus Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (LM32)-RŽ77-25 ir Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 „Dėl nesumokėto akcizo, muito ir PVM (mokesčių, baudų, delspinigių) išieškojimo ne ginčo tvarka“. Klaipėdos teritorinei muitinei 2003 m. birželio 30 d. priėmus sprendimą Nr. (LM32)-RŽ77-25, mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas (Mokesčių administravimo įstatymo 29 str. 3 d.) skaičiuotinas nuo šios datos ir šią dieną jis yra suėjęs. Pažymėjo, jog kreipėsi į Klaipėdos teritorinę muitinę, prašydamas, vadovaujantis 2002 m. redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo 29 straipsnio 2, 3 dalių, 7 dalies 6 punkto, 9 dalies pagrindais, nutraukti išieškojimą, suėjus mokesčio išieškojimo senaties terminui, pripažįstant mokestinę nepriemoką beviltiška, bet Klaipėdos teritorinė muitinė atsisakė patenkinti šį prašymą. Apskundus Klaipėdos teritorinės muitinės sprendimą Muitinės departamentui, šis 2010 m. rugpjūčio 12 d. sprendimu Nr. 1A-4.13-451 atmetė skundą kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, atsakovai savo sprendimuose netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, taip pat netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės teisės normas, t. y. Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, nustatančias mokesčių išieškojimo senaties terminą. Sistemiškai analizuojant Mokesčių administravimo įstatymo (2001 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. IX-394 redakcija) 29 straipsnio 1, 2 dalių bei 31 straipsnio nuostatas bei atsižvelgiant į tai, kad mokesčio išieškojimo procedūra yra sietina su priverstiniais mokesčių administratoriaus veiksmais mokesčio mokėtojo atžvilgiu, galima daryti išvadą, jog mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu, nagrinėjamu atveju, kaip nurodė Muitinės departamentas, Klaipėdos teritorinei muitinei 2003 m. liepos 18 d. priėmus sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348, praėjus 20 kalendorinių dienų nuo mokestinės nepriemokos nustatymo. Atsakovai savo sprendimuose pritaikė negaliojančią 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d.) 107 straipsnio 5 dalies nuostatą, kad, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas. Ši nuostata pritaikyta retroaktyviai, pažeidžiant įstatymo negaliojimo atgal principą. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad administracinių bylų procesas vyksta pagal administracinio proceso įstatymus, galiojančius bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu. Atsakovo Muitinės departamento sprendime nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A15-976-2004 ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Šiuo atveju, netaikant senaties termino, būtų nepagrįstai susiaurintos jam įstatymo garantuojamos teisės, o tai leistų neapibrėžtą laiką vykdyti mokesčių išieškojimo procedūrą, nors įstatymas numato 5 metų mokesčio išieškojimo senaties terminą. Išieškojimas vykdomas pagal Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. rugpjūčio 27 d. priimtą sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2941 „Dėl nesumokėtų mokesčių išieškojimo nukreipiant į skolininko turtą“, o ne nurodytą Muitinės departamento 2004 m. rugsėjo 28 d. sprendimą Nr. 1A-18.5-270. Paminėtas aplinkybes patvirtina antstolio A. Z. vykdoma byla Nr. 0017/03/04237, užvesta nuo 2003 m. ir iki skundo padavimo dienos vykdoma.
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į skundą (b. l. 24–25) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodė, kad mokesčio išieškojimo procedūra yra sietina su priverstiniais mokesčių administratoriaus veiksmais mokesčio mokėtojo atžvilgiu, todėl mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu. Vadovaujantis Muitinės kodekso 216 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 748 patvirtintos Mokesčių mokėjimo muitinėje tvarkos (toliau – Tvarka) 14 punktu, muitinė teisę išieškoti iš pareiškėjo papildomai apskaičiuotus mokesčius ne ginčo tvarka įgijo tuomet, kai šis per nustatytą terminą nesumokėjo 2003 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (LM32)-RŽ77-25 įregistruotų mokesčių. Šią teisę muitinė įgyvendino 2003 m. rugpjūčio 11 d. priimdama sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348. Teigė, jog šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma turi būti taikoma ir nagrinėjamu atveju, nes tai yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, kuri taikoma tam tikrų veiksmų (mokesčių išieškojimo) atlikimo metu. Pažymėjo, jog mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindus reglamentuojančios teisės normos laikytinos materialinėmis teisės normomis. Teisiniai santykiai tarp mokesčio mokėtojo ir valstybės, kuriai atstovauja muitinė, dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška susiklosto mokesčių mokėtojui kreipiantis į mokesčių administratorių ir prašant atlikti išimtinį jo kompetencijai priklausantį mokesčių administravimo veiksmą – mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška. Šiam teisiniam santykiui turi būti taikomos jo susiklostymo metu galiojančios materialinės teisės normos. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010 m. balandžio 26 d., todėl taikytini mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d., 113 straipsnyje. Kreipimosi į Klaipėdos teritorinę muitinę metu mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas), nuo 2007 m. liepos 13 d. neteko galios. Taigi pareiškėjo kreipimosi į muitinę metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (LM34)-RŽ77-2941 (mokestinės nepriemokos išieškojimą perduoti vykdyti antstolių kontorai) yra vykdomasis dokumentas, jo vykdymą nuo šio sprendimo pateikimo antstoliui įvykdyti reglamentuoja Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normos. Mokesčių mokėtojas, manydamas, kad skolos išieškojimui pasibaigė senaties terminas, gali kreiptis dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kaip tai numato CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. vasario 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-777/2006).
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į skundą (b. l. 22) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Klaipėdos teritorinė muitinė nurodė, kad mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu, t. y. mokesčio išieškojimo procedūra yra sietina su priverstiniais mokesčių administratoriaus veiksmais mokesčio mokėtojo atžvilgiu. Skundžiamu atveju muitinės administruojamų mokesčių sumokėjimą bei priverstinį išieškojimą reglamentavo Muitinės kodeksas bei Tvarka. Vadovaujantis Muitinės kodekso 216 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 14 punktu, muitinė teisę išieškoti iš pareiškėjo papildomai apskaičiuotus mokesčius ne ginčo tvarka įgijo tuomet, kai šis per nustatytą terminą nesumokėjo 2003 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (LM32)-RŽ77-25 įregistruotų mokesčių. Šią teisę muitinė įgyvendino 2003 m. rugpjūčio 11 d. priimdama sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348. Pareiškėjas 2010 m. balandžio 26 d. pateikė prašymą teritorinei muitinei dėl mokesčio nepriemokos pripažinimo beviltiška pagal 2003 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. (LM32)-RŽ77-25. Šiuo metu galiojančio Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma, nustatanti, kad, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, turi būti taikoma ir skundžiamu atveju, kadangi tai yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, kuri taikoma tam tikrų veiksmų (mokesčių išieškojimo) atlikimo metu. Pareiškėjas į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010 m. balandžio 26 d., todėl taikytini mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d., 113 straipsnyje. Kreipimosi į Klaipėdos teritorinę muitinę metu mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas), nuo 2007 m. liepos 19 d. neteko galios. Taigi pareiškėjo kreipimosi į muitinę metu galioję teisės aktai nenumatė galimybės mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėjęs mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Teigė, jog skundžiami sprendimai yra teisėti bei pagrįsti, juose tinkamai pritaikytos ir išaiškintos teisės normos, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 3 d. sprendimu (b. l. 54–59) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas bylą, vadovavosi Muitinės kodekso (1996 m. balandžio 18 d. įstatymas Nr. I-1292) 216 straipsnio 1 dalimi, Tvarkos 14 punktu, Mokesčių administravimo įstatymo (1995 m. birželio 28 d. įstatymas Nr. I-974) 29 straipsnio 3 dalimi (2002 m. gruodžio 5 d. įstatymo Nr. IX-1223 redakcija, galiojo nuo 2002 m. gruodžio 24 d. iki 2004 m. gegužės 1 d.), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1182 patvirtintų Mokesčių išieškojimo senaties termino eigos sustabdymo, nutraukimo ir atnaujinimo pagrindų (toliau – Pagrindai) 3 punktu, Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio (2004 m. balandžio 13 d. įstatymas Nr. IX-2112) 1, 2, 5 dalimis, 108 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 108 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 110 straipsnio 1 dalimi, 113 straipsnio 1 dalies 1–4 punktais (4 punktas neteko galios įsigaliojus 2007 m. liepos 3 d. Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo įstatymui Nr. X-1249 (nuo 2007 m. liepos 19 d.)). Teismas padarė išvadą, kad, pareiškėjui nesumokėjus 2003 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (LM32)-RŽ77-25 įregistruotos mokestinės nepriemokos, muitinė įgijo teisę ją išieškoti ne ginčo tvarka. Šią teisę Klaipėdos teritorinė muitinė įgyvendino priimdama 2003 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 ir 2003 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2941 nepriemokos išieškojimą perduodama vykdyti antstoliui. Teismas nurodė, jog, mokesčių išieškojimo metu kilus mokestiniam ginčui, teritorinė muitinė, vadovaudamasi Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymas Nr. IX-2112) 110 straipsnio 1 dalimi, 2004 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu Nr. (LM34)-RŽ77-2268 sustabdė mokesčių išieškojimą. Mokestinės nepriemokos išieškojimo senatis nutrūko ir prasidėjo iš naujo 2005 m. kovo 18 d. įsigaliojus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2005 m. kovo 3 d. sprendimui (Mokesčių administravimo įstatymo 108 str. 1 d. 1 p., 108 str. 2 d. 1 p.). Pažymėjo, kad pareiškėjas į Klaipėdos teritorinę muitinę su prašymu mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška kreipėsi 2010 m. balandžio 26 d., todėl jam pagrįstai taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnyje (2007 m. liepos 3 d. įstatymas Nr. X-1249) nustatyti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai. Nuo 2007 m. liepos 19 d. Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas – kai suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, neteko galios. Taigi pareiškėjo kreipimosi į muitinę metu (2010 m. balandžio 26 d.) galiojantys teisės aktai nenumatė galimybės mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška, jei yra suėję mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas. Nenustatę kitų Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, atsakovai pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė, kad, pradėjus mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo procedūras, jos užbaigiamos nepaisant to, jog jų vykdymo metu pasibaigia mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, yra procesinė norma, taikoma veiksmų atlikimo metu, todėl atsakovai pagrįstai ja vadovavosi. Teismas pabrėžė, kad Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (LM34)-RŽ77-2941 mokestinės nepriemokos išieškojimą perduoti vykdyti antstolių kontorai yra vykdomasis dokumentas, jo vykdymą nuo šio sprendimo pateikimo antstoliui vykdyti reglamentuoja CPK normos. Pareiškėjas, manydamas, kad skolos išieškojimui pasibaigė senaties terminas, gali spręsti šį klausimą atsakovo nurodytu būdu (kreiptis dėl vykdomosios bylos nutraukimo CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu – pasibaigus įstatymų nustatytam išieškojimo senaties terminui). Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad skundžiami atsakovų sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo skundo reikalavimų. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 62–64) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad tiek 2001 m. rugsėjo 1 d. galiojęs, tiek šiuo metu galiojantis Mokesčių administravimo įstatymas mokesčių administratoriaus teisės priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką pradžios momentą (ir kartu – mokesčio išieškojimo senaties termino pradžią) sieja su mokestinio patikrinimo atlikimu ir raginimo geruoju sumokėti mokestinę nepriemoką nevykdymu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. spalio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-875/2008). Mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentas yra siejamas su teisės mokesčių administratoriui priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką atsiradimu (Mokesčių administravimo įstatymo 29 str. 1, 2 d., 31 str.) – Klaipėdos teritorinei muitinei 2003 m. liepos 18 d. priėmus sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348, praėjus 20 kalendorinių dienų nuo mokestinės nepriemokos nustatymo (2003 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. (LM32)-RŽ77-25). Pažymi, jog teismas nusprendė, kad terminas siejamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo įsigaliojimo data (2005 m. kovo 18 d.). Teigia, kad jo padėtis nepagrįstai apsunkinta, nes nuo 2003 m. liepos 18 d. iki 2004 m. rugpjūčio 20 d. mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmai nebuvo sustabdyti, iš turto buvo išieškomas įsiskolinimas ir dalis jo išieškota. Vadovaujantis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, mokesčio išieškojimo senaties pradžios momentą laikant 2005 m. kovo 18 d., neįskaitant mokesčio išieškojimo termino nuo 2003 m. liepos 18 d. iki 2004 m. rugpjūčio 20 d., mokesčio mokėtojas nebūtų apsaugotas nuo užsitęsusios mokesčių išieškojimo procedūros, todėl be pagrindo apsunkinama mokesčio mokėtojo padėtis ir išplečiamos mokesčių administratoriaus galios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-976/2004).
Atsiliepimas
Atsakovas Muitinės departamentas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 72–73) prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.
Muitinės departamentas nurodo, kad turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo redakcija, galiojusi prašymo mokestinę nepriemoką pripažinti beviltiška pateikimo metu, t. y. 2010 m. balandžio 26 d. Taikytini mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai, nustatyti Mokesčių administravimo įstatymo, įsigaliojusio 2004 m. gegužės 1 d., 113 straipsnyje. Pažymi, jog Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje nustatyta taisyklė yra procesinė norma, taikoma veiksmų atlikimo metu. Kreipimosi į teritorinę muitinę metu mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte (suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas), nuo 2007 m. liepos 19 d. neteko galios. Apeliacinio skundo motyvai, ar yra pasibaigę išieškojimo senaties terminai, nagrinėjamam ginčui neturi įtakos.
Atsakovas Klaipėdos teritorinė muitinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 70–71) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Klaipėdos teritorinė muitinė nurodo, kad muitinė teisę išieškoti iš pareiškėjo papildomai apskaičiuotus mokesčius ne ginčo tvarka įgijo tuomet, kai pastarasis per nustatytą terminą nesumokėjo 2003 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. (LM32)-RŽ77-25 įregistruotų mokesčių. Šią teisę muitinė įgyvendino 2003 m. rugpjūčio 11 d. priimdama sprendimą Nr. (LM34)-RŽ77-2348 (Muitinės kodekso 216 str. 1 d., Tvarkos 14 p.). Kreipimosi į muitinę metu mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindas, numatytas Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 4 punkte – suėjo mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties terminas, nuo 2007 m. liepos 19 d. neteko galios. Nenustačius kitų Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų pripažinti pareiškėjo mokestinę nepriemoką beviltiška, buvo pagrįstai priimtas sprendimas. Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teisės norma turi būti taikoma ir skundžiamu atveju, kadangi tai yra ne materialinė, o procesinė teisės norma, kuri taikoma tam tikrų veiksmų (mokesčių išieškojimo) atlikimo metu. Be to, Klaipėdos teritorinės muitinės 2003 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (LM34)-RŽ77-2941 yra perduotas priverstiniam vykdymui antstolių kontorai, todėl jo vykdymą reglamentuoja CPK normos. Pareiškėjas dėl vykdomosios bylos nutraukimo turi kreiptis civilinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovų atsisakymo patenkinti pareiškėjo 2010 m. balandžio 26 d. prašymą pripažinti jo mokesčio nepriemoką beviltiška. Byloje nėra ginčijami nei šios nepriemokos (kartu su delspinigiais bei baudomis) buvimo faktas, nei jos atsiradimo laikas (nepriemoka nustatyta mokesčių administratoriaus 2003-06-30 sprendimu, sprendimas dėl jos išieškojimo ne ginčo tvarka mokesčių administratoriaus buvo priimtas 2003-07-18, o sprendimas dėl jos išieškojimo nukreipimo į skolininko turtą buvo priimtas 2003-08-27). Ginčo šalys skirtingai aiškina teisės normų, reglamentuojančių teisinius santykius dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška, taikymą laike. Todėl nagrinėjamai bylai yra aktualus teisės normų taikymo klausimas.
Pasisakydama šiuo klausimu, kolegija pirmiausia pažymi, kad paminėto pareiškėjo prašymo padavimo metu (2010-04-26) teisinius santykius dėl mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška reglamentavo ir šiuo metu reglamentuoja speciali Mokesčių administravimo įstatymo norma – 113 straipsnis (2007-07-03 d. įstatymo Nr. X-1249 redakcija). Šio straipsnio 1 dalyje yra išvardinti mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pagrindai ir sąlygos. Tačiau tarp jų nėra pareiškėjo prašomos taikyti sąlygos – mokestinės nepriemokos priverstinio išieškojimo senaties termino suėjimas. Kolegija pažymi, kad tokia sąlyga (pabrėžtina, kad pakankamumo aspektu ji nebuvo ir nėra vienintelė) buvo nustatyta aptariamo straipsnio 1 dalies 4 punkte (2004-04-13 įstatymo Nr. IX-2112 redakcija), kuris neteko galios nuo 2007 m. liepos 19 d., priėmus paminėtą 2007 m. liepos 3 d. įstatymą Nr. X-1249. Taigi įstatymo galiojimo laike aspektu atsakovų pozicija dėl Mokesčių administravimo įstatymo 113 straipsnio (2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 redakcija) taikymo byloje nagrinėjamai situacijai yra pagrįsta ir teisinga. Vertindama byloje nagrinėtiną situaciją teisinių lūkesčių apsaugos aspektu, kolegija pažymi, kad paminėtos mokestinės nepriemokos išieškojimo senaties terminas 2007 m. liepos 19 d. (t. y. 2007-07-03 įstatymo Nr. X-1249 įsigaliojimo dieną) dar nebuvo suėjęs. Tai matyti iš byloje esančių duomenų, ir to iš esmės ginčo šalys nekvestionuoja. Todėl ir šiuo aspektu nėra pagrindo daryti išvadą apie pareiškėjo jau įgytų teisių dėl nurodytos mokestinės nepriemokos pripažinimo beviltiška pažeidimą.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus bei pritardama pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kolegija konstatuoja, kad byloje taikytinos materialinės teisės normos pirmosios instancijos teismo išaiškintos ir pritaikytos teisingai, bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatytos ir įvertintos taip pat teisingai.
Taigi patenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.