Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. B., g. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini)), vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, neteista, kaltinama pagal BK 183 str. 2 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamoji B. B. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo: būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke ir direktore, atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų teisėtumą, tyčia, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad privalomi šie apskaitos rekvizitai: 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška, veikdama per apskaitą tvarkiusios UAB „K.“ įgaliotą asmenį O. B., nesuvokusią jos nusikalstamos veikos pobūdžio, organizavo įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą taip, kad apskaitoje buvo atvaizduotos tikrovės neatitinkančios ūkinės operacijos, o būtent:

2009-07-08 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės) AB DnB NORD bankas išrašu, neturinčiu visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją - avansinio apmokėjimo 4000 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į minėtą sąskaitą,

2011-01-27 apskaitą tvarkiusiam UAB „K.“ įgaliotam asmeniui O. B. pateikė 2009-10-30 PVM sąskaitą faktūrą, serija ADM Nr. 0000003, neturinčią visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumo. O. B., nesuvokusi B. B. nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė šią PVM sąskaitą faktūrą į UAB „A.“ apskaitą. Tokiu būdu B. B. pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją - statybos darbų atlikimą uždarajai akcinei bendrovei „Ž.“ pagal sutartį Nr. 2009-14 viso 12100 Lt sumai (10 000 Lt+2100 Lt PVM),

2011-01-27 apskaitą tvarkiusiam UAB „K.“ įgaliotam asmeniui O. B. pateikė 2009-10-30 kasos pajamų orderį, serija AUD/A Nr. 0000152, neturintį visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą. O. B., nesuvokusi B. B. nusikalstamos veikos pobūdžio, įtraukė šį kasos pajamų orderį į UAB „A.“ apskaitą. Tokiu būdu, B. B. pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją - pinigų 8100 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į UAB „A.“ kasą.

Dėl šių B. B. padarytų pažeidimų laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo.

Kaltinamoji B. B., siekdama išvengti mokesčių, įrašė į deklaraciją žinomai neteisingus duomenis apie įmonės pajamas ir pateikė juos valstybės įgaliotai institucijai: būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke ir direktore, atsakinga už įmonės ūkinę-finansinę veiklą, įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ūkinių operacijų teisėtumą, ataskaitų pateikimą, pažeisdama Lietuvos Respublikos 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 d., numatančią, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, ir 40 straipsnio 1 d., numatančią, jog mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 straipsnio 1 d. nuostatą, jog prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, 89 straipsnio 1 d. nuostatą, kad apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas sumos atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma, 90 straipsnio 1 d. nuostatą, jog už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio įstatymo 89 str. nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio įstatymo 85 str. nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos, tyčia, siekdama išvengti 11200 Lt Pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2009 metų spalio mėn. 30-31 d. Klaipėdos m. nepateikė UAB „K.“ įgaliotam asmeniui – buhalterei O. B. 2009-10-30 dviejų PVM sąskaitų-faktūrų serija ADM Nr. 0000001, ADM Nr. 0000002 ir dviejų kasos operacijų žurnalų su 2009 m. spalio mėnesio duomenimis, dėl ko O. B., būdama suklaidinta ir nežinodama apie įvykusius sandorius, šių PVM sąskaitų-faktūrų ir kasos operacijų žurnalų duomenų neįtraukė į 2009 m. spalio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo pajamų 53332 Lt, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 11200 Lt, nes neįtraukė duomenų apie pajamas iš viso 53332 Lt ir PVM (21%) iš viso 11200 Lt, bei šią PVM deklaraciją 2009-11-25 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui.

Taip pat B. B. tyčia, siekdama išvengti 2321 Lt PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2009 metų lapkričio mėn., tikslesnė data tyrimo metu nenustatyta, Klaipėdos m. nepateikė UAB „K.“ įgaliotam asmeniui – buhalterei O. B. dviejų kasos operacijų žurnalų su 2009 m. lapkričio mėnesio duomenimis, dėl ko O. B., būdama suklaidinta ir nežinodama apie įvykusius sandorius, dviejų kasos operacijų žurnalų duomenų neįtraukė į 2009 m. lapkričio mėnesio PVM deklaraciją (forma FR0600), kurios 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo pajamų 11051 Lt, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto PVM“ nedeklaravo 2321 Lt, nes neįtraukė duomenų apie pajamas iš viso 11051 Lt ir PVM (21%) iš viso 2321 Lt, bei šią PVM deklaraciją 2009-12-21 elektroninio deklaravimo būdu pateikė Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui.

Tokiu būdu B. B., veikdama per UAB „K.“ įgaliotą asmenį – buhalterę O. B., nesuvokusią jos nusikalstamų veiksmų pobūdžio, Klaipėdos apskrities VMI Klaipėdos skyriui pateikdama žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, laikotarpiu nuo 2009-11-25 iki 2009-12-31 deklaravo mažiau mokėtiną Pridėtinės vertės mokestį į biudžetą 13521 Lt sumai.

Kaltinamoji B. B. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo: būdama UAB „A.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), įregistruota (duomenys neskelbtini)) vienintele akcininke ir direktore, užimamų pareigų pagrindu turėdama teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdama materialiai atsakinga už jai patikėtas ir jos žinioje buvusias UAB “A.” pinigines lėšas, turėdama tikslą jas pasisavinti, laikotarpiu nuo 2009-06-10 iki 2010-01-28 Klaipėdos m. per eilę kartų nenustatytomis sumomis iš UAB “A.” kasos paėmė grynais pinigais viso 73900 litų, šių pinigų paėmimo iš kasos bei tolesnio jų panaudojimo nepagrindė apskaitos dokumentais ir juos pasisavino. Tokiu būdu kaltinamoji B. B. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės UAB „A.“ turtą – pinigines lėšas 73900 litų sumoje. Siekdama pateisinti buhalterinės apskaitos tvarkymo metu nustatytą 86000 litų piniginių lėšų trūkumą UAB “A.” kasoje, kaltinamoji B. B. laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 27 d. iki sausio 31 d., tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, Klaipėdos m. nenustatytomis aplinkybėmis pagamino netikrus dokumentus - 2010-01-29 paskolos sutartį Nr. 10/01, pagal kurią paskolos davėjas UAB „A.“ paskolos gavėjui B. B. 10 metų laikotarpiui paskolina 86 000 Lt, ir 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 3, pagal kurį paskolos sutartyje nurodyti pinigai 86 000 Lt išduoti B. B., žinodama, kad nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, šiuose netikruose dokumentuose pasirašė, paskolos sutartį patvirtino UAB „A.“ spaudu, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus panaudojo, UAB „K.“ tarnybinėse patalpose (duomenys neskelbtini) pateikdama juos UAB „K.“ įgaliotam asmeniui O. B. įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą.

Apklausta teismo, kaltinamoji B. B. kalta prisipažino iš dalies ir parodė, kad ji buvo UAB „A.“ vienintelė akcininkė ir direktorė, norėjo atidaryti barą, tačiau neturėjo pakankamai lėšų pradėti veiklą. Tada nutarė pradėti verslą kartu su pažįstama A. B., kuri turėjo pinigų. A. B. skyrus 50000 litų, 2009 m. pradžioje bendrai nusipirko barą „S.“ (duomenys neskelbtini) ir pradėjo veiklą. Padirbus 3 mėn., įsigijo ir kitą barą „J.“, kuriame tvarkėsi ji pati, nes matė, kad „S.“ jokio pelno neduoda, o A. B. liko viena vykdyti veiklą „S.“. Įsigyjant „J.“, A. B. davė 10 000 litų. Pagal užimamas pareigas ji buvo direktorė, o A. B. buvo direktorės pavaduotoja. „S.“ už visas smulkmenas mokėjo A. B., o už patalpų nuomą iš pradžių mokėjo ji. Už nuomą reikėjo mokėti 3000 litų UAB „S.“. A. B. ėmus savarankiškai tvarkytis bare, ji nuomos nebemokėjo, A. B. taip pat nemokėjo. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą pagal sutartį tvarkė UAB „K.“, šios bendrovės buhalterė O. B.. Perkėlusi savo veiklą į „J.“, paprašė buhalterės O. B., kad parašytų prašymą UAB „S.“, kad atsisako jų patalpų, patalpų nuomotojai už priešlaikinį sutarties nutraukimą pareiškė jai 80 000 litų turtinius reikalavimus, kreipėsi į teismą ir areštavo jos turtą. Po to išvažiavo į Švediją, o A. B. tuo metu įsigijo UAB „M.“. Paskambino O. B. ir pasakė, kad reikia atvažiuoti ir perrašyti dokumentus, nes A. B. pirko iš jų „M.“ firmą. Jai buvo pasakyta, kad reikia parduoti baldus, visą įrangą ir pasirašė, kad pardavė. O. B. su A. B. pradėjo tvarkyti naują „M.“ firmą, pasakė atvažiuoti ir pasirašyti baldų pardavimą, kadangi negali kitaip pereiti A. B.. Visas deklaracijas tvarkė buhalterė O. B.. Išvažiuodama į Švediją, visus dokumentus paliko A. B. „S.“ patalpose. Išvažiavus jai į Švediją, visus dokumentus nešdavo A. B.. Išvykdama į Švediją, jokio įsakymo nepaliko, tik pasakė, kad tvarkytųsi. Gavusi 35 000 litų ji pasirašė ir su „K.“ nutraukė sutartį. Sutartis buvo nutraukta 2009 m. pabaigoje, nes ji neatsiskaitė su „K.“. Visi dokumentai buvo pas buhalterę ir viskas buvo pateikta. Kai reikėjo sutvarkyti buhalteriją 2011 m. sausio mėn., jokios naujos sutarties nesudarė. Dokumentus pasirašė 2009 m. rugsėjo-spalio mėnesį. Sutarties nebuvo, dalis dokumentų buvo pas A. B., dalis pas ją, todėl kreipėsi į „K.“, nes per 5 dienas reikėjo surinkti viską, ir jie apsiėmė. Naujos sutarties nebuvo, bet pinigus mokėjo. Pinigus priėmė O. B., sumokėjo 300 litų. 86 000 litų nebuvimą kasoje nustatė 2011m. sausio mėnesį. Tas pinigų nebuvimas buvo nuo baro atidarymo, iš kur toks trūkumas, paaiškinti negali.

Dėl paskolos forminimo ji negalėjo žinoti, kokių pinigų trūksta kasoje. Viskas išlindo tada, kai buvo patikrinimas ir kreipėsi pas O. B., ir ji pasakė, kad kasoje trūksta pinigų. Klausė jos, ką daryti ir ji pasakė, kad vienintelis kelias daryti paskolos vekselį. Viską taip įforminti sugalvojo O. B.. 2010 m. sausio 29 d. paskolos sutartį surašė O. B., o ji pasirašė ir uždėjo antspaudą. Ikiteisminio tyrimo metu dėl šių aplinkybių davė neteisingus parodymus. Iš tiesų iš A. B. grynųjų pinigų negavo, tik pasirašė ant kasos pajamų orderio, nes O. B. pasakė, kad kitaip neparduos baro turto, realiai gavo ne daugiau kaip 500 litų. Kadangi su ja realiai nebuvo atsiskaityta, todėl šių dokumentų buhalterė į apskaitą ir neįtraukė. A. B. iš mokesčių inspekcijos gavo PVM už ilgalaikį turtą. Negali paaiškinti, kodėl ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pinigus 86000 litų paėmė savo reikmėms, iš tiesų tokios pinigų sumos realiai nebuvo ir ji šių pinigų nepasisavino.

Neturėjo rakto nuo „S.“ seifo, vienintelis raktas buvo pas A. B.. Nežino, kokie žmonės buvo priimti į darbą, nes jų nepriminėjo. Pinigų iš seifo nėra niekada gavusi, A. B. pati atsiskaitydavo su tiekėjais. Nesidomėjo, koks pelnas, nes viską vedė buhalterė ir pati A. B. aiškino, kad nėra prekybos ir nėra jokio pelno. Ikiteisminio tyrimo metu nenorėjo sudaryti problemų buhalterei O. B., todėl akistatos metu ir davė kitokius parodymus. Kasos išlaidų orderių, sutarčių O. B. ji nepristatė ir neprašė tokių dokumentų padaryti. Prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, A. B. buvo pažadėjusi sumokėti trūkstamus pinigus. A. B. buvo sakiusi, kad ją tampo, kad pareikšti kaltinimai, kad trūksta pinigų. A. B. sakė nekeitinėti parodymų dėl neva gautų 30 000 litų už baldus, kurių realiai nebuvo ir žadėjo viską padengti. Dėl 86 000 litų buvo pasakyta, kad bandysime iš šios situacijos krapštytis ir kiek galės, tai tiek ir padengs.

Dėl 2009 m. liepos 2 dienos sutarties, sudarytos tarp UAB „A.“ ir UAB „Ž.“ parodė, kad 2009 metais vasarą, jos sūnus R. B. pasakė, kad jis gavo užsakymą atlikti statybos darbus, tačiau darbų užsakovams reikia, kad būtų sudaryta darbų atlikimo sutartis su juridiniu asmeniu ir jis paklausė ar ji, kaip bendrovės direktorė, negalėtų sudaryti statybos darbų sutartį su užsakovu. Jai sutikus, sūnus jai atvežė du 2009-07-02 sutarties Nr. 2009-14 egzempliorius, kurie buvo pasirašyti UAB „Ž.“ direktoriaus ir patvirtinti spaudu, kuriuos sūnus paprašė pasirašyti. Ji pasirašė abu egzempliorius, vieną atidavė sūnui, o kitą pasiliko pas save. Pagal sutartyje numatytas sąlygas UAB „Ž.“ pervedė avansą 4000 Lt. Kai sūnus atliko darbus, jis pasakė, kad reikia išrašyti PVM sąskaitą-faktūrą ir ją pateikti užsakovams. Ji 2009 m. spalio mėnesį buhalterės paprašė, kad ši pagal jos duotus rekvizitus ir duomenis išrašytų PVM sąskaitą-faktūrą ir kasos pajamų orderį. Buhalterei išrašius prašomus dokumentus, ji kartu su sūnumi nuvyko į UAB „Ž.“, užėjo pas direktorių ir jam pateikė PVM sąskaitą-faktūrą. Pasirašius sąskaitą, direktorius davė nurodymą UAB „Ž.“ buhalterei išmokėti likusią pinigų sumą iš kasos. UAB „Ž.“ buhalterei išmokėjus jai 8100 Lt, ji buhalterei davė pasirašyti kasos pajamų 2009-10-30 orderyje Nr. 0000152. Iš UAB „Ž.“ gautus 12100 Lt atidavė savo sūnui. Perduodama pinigus sūnui, jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų neišrašė. Sūnus UAB „A.“ įdarbintas nebuvo. Pati UAB „A.“ statybos darbų pagal šią sutartį neatliko. 2009-10-30 PVM sąskaitoje faktūroje serija ADM Nr. 0000003, ir 2009-10-20 kasos pajamų orderyje serija AUD/A 0000152 dėl darbų atlikimo UAB „Ž.“ yra įrašyti neteisingi duomenys, nes UAB „A.“ darbų bendrovei UAB „Ž.“ neatliko.

Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti B. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui apklausiant ją įtariamąja ikiteisminio tyrimo metu. 2011-01-31, 2011-02-11, 2011-09-27 apklausų metu B. B. parodė, kad UAB „A.“ veiklą vykdė iki 2010 m. sausio mėn. pradžios. 2009 m. spalio mėn. apsisprendusi, kad bendrovė veiklos toliau nevykdys, nusprendė parduoti bendrovės turėtą trumpalaikį ir ilgalaikį turtą. UAB „A.“ turėtas turtas buvo pasiūlytas pirkti A. B., nes ji ketino persikelti į UAB „A.“ nuomojamas patalpas (duomenys neskelbtini) ir veiklą vykdyti kaip bendrovės UAB „M.“ direktorė. 2009 m. spalio mėn. pabaigoje ji paprašė buhalterės O. B., kad ši išrašytų PVM sąskaitas faktūras parduodamam UAB „A.“ turėtam trumpalaikiam ir ilgalaikiam turtui. Buhalterė pagal buhalterinėje apskaitoje turėtus duomenis išrašė PVM sąskaitas faktūras ADM Nr.0000001, ADM Nr.0000002 bei atspausdino kasos pajamų orderius Nr.0000151 8714,04 Lt sumai bei Nr.0000150 25505,48 Lt sumai, kurias perdavė jai. Susitikusi su A. B., jai pateikė buhalterės išrašytas PVM sąskaitas faktūras, kuriose A. B. pasirašė. Už perkamas prekes A. B. atsiskaitė grynais pinigais. Šių dokumentų ji buhalterei O. B. neperdavė, ir jos neinformavo apie sudarytą sandorį. Kodėl ji neperdavė minėtų dokumentų, kad jie būtų įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, paaiškinti negali. Po jai 2011-01-24 įteikto reikalavimo FNTT Klaipėdos skyriui pateikti UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, parvykusi namo ir paėmusi pas ją buvusius bendrovės dokumentus, kreipėsi į UAB „K.“ direktorę ir prieš tai bendrovės apskaitą vedusią buhalterę O. B. su prašymu, kad suvestų pagal jos pateiktus dokumentus bendrovės buhalterinę apskaitą ir užpildytų patikslintas PVM deklaracijas. Jai pateikus dokumentus, buhalterė O. B. suvedė buhalterinę apskaitą ir užpildė jos prašomas deklaracijas. Ji buhalterei taip pat pateikė turėtus darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius už 2009 m. spalio-gruodžio mėnesius, kurie buvo užpildyti jai išmokant atlyginimą 2009 metais. Suvedusi apskaitą, buhalterė paskambino ir pasakė, kad buhalterinis grynųjų pinigų kasos likutis yra 86 000 Lt ir paklausė, ar šie pinigai yra pas ją. Ji atsakė, kad pinigų neturi ir paprašė buhalterės, kad ši paruoštų paskolos sutartį, kurioje būtų nurodyta, kad įmonė B. B. dešimčiai metų paskolina 86 000 Lt. Buhalterė, paruošusi paskolos sutartį, kartu su kitais kasos dokumentais perdavė dokumentus jai, nurodydama visus kasoje esančius dokumentus patvirtinti savo parašu. Ji, gavusi paskolos sutartį ją pasirašė ir uždėjo bendrovės spaudą, bei pasirašė kasos išlaidų orderį 86 000 Lt, taip patvirtindama, kad 2010-01-29 bendrovė B. B. paskolino sutartyje nurodytą sumą. Realiai šie dokumentai buvo paruošti 2011 m. sausio mėnesio 24-30 dienomis ir tomis dienomis jos parašu patvirtinti. Šia paskola ji norėjo pateisinti grynųjų pinigų trūkumą kasoje, kuris susidarė 2009 metais. Gautus pinigus už parduotas prekes ir pinigus, paimtus iš kasos aparatų inkasacijos metu, išleido savo reikmėm. Privalomų mokėti mokesčių valstybei nemokėjo todėl, kad pinigus paimtus iš bendrovės išleido savo reikmėm. Buhalterės užpildytas PVM deklaracijas už 2009 m. spalio – gruodžio mėn., 2010 m. sausio – balandžio mėn., taip pat 2009 m. metinę pelno mokesčio deklaraciją ji 2011-01-31 pateikė Klaipėdos AVMI (3 t., b. l. 48-49, 52-53, 59-60). Atliktos 2011-10-27 akistatos su O. B. metu B. B. paaiškino, jog 2010-01-29 paskolos sutartį Nr.10/01 paruošė ir 2010-01-29 kasos išlaidų orderį išrašė ir jai perdavė O. B. po to, kai B. B. jos buvo paprašiusi paruošti ir atspausdinti paskolos sutartį ir kasos išlaidų orderį 86000 Lt sumai. Apie 86000 litų pinigų trūkumo kasoje susidarymą ji nieko nežinanti (2 t., b.l. 174-178). 2011-11-22 apklausos metu ji nurodė, kad, jos manymu, ji negalėjo savo reikmėms pasisavinti 86000 litų sumos, mano, kad savo reikmėms pasisavino mažesnę pinigų sumą (3 t., b. l. 67-68). Kaip minėta, kaltinamoji nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ji davė būtent tokius parodymus, ir kodėl juos pakeitė apklausiama teisme.

Liudytojas R. J. parodė, kad dirba UAB „Ž.“ statybos darbų vadovu. 2009 m. UAB „Ž.“ įgyvendino projektą dėl Švėkšnos ir Šilutės nuotekų valyklų rekonstravimo, rezervuaro betonavimo darbus atliko R. ir dar du asmenys, kurių vardų ir pavardžių nežino. Kadangi brigadoje trūko darbuotojų, šiuos vyrus pagal skelbimą surado direktorius. Darbai galutinai buvo pabaigti 2009 m. spalio mėn. Atlikus darbus, jis pasirašė buhalterijos išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą, taip patvirtindamas, kad darbai atlikti.

Liudytojas S. K. parodė, kad dirba UAB „Ž.“ direktoriumi. UAB „Ž.“ 2008 m. pabaigoje laimėjo konkursą dėl Švėkšnos ir Šilutės nuotekų valyklų rekonstravimo, kurį buvo paskelbusi Šilutės rajono savivaldybė. Spaudoje buvo paskelbta, kad UAB „Ž.“ ieško subrangovų darbams atlikti. Į jį kreipėsi asmenys, kurių vienas buvo vardu R. ir pasiūlė savo paslaugas. Suderinus atliekamų darbų kainą, R. po kiek laiko pateikė jam pasirašyti 2009-07-02 sutartį Nr. 2009-14, pagal kurią UAB „A.“ iki 2009-07-30 įsipareigojo atlikti rezervuaro betonavimo darbus. Prieš darbų pradžią buvo pravestas avansas 4000 Lt. Pabaigus darbus ir pateikus PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 0000003, grynais pinigais UAB „A.“ direktorei B. B. išmokėta 8100 Lt. Išmokant 8100 Lt B. B. pagal kasos išlaidų orderį, dalyvavo ir minėtas R., jos sūnus.

Liudytoja L. U. parodė, kad ji UAB „Ž.“, esančioje (duomenys neskelbtini), dirba vyr. buhaltere. Be jos, šioje bendrovėje buhaltere dirba ir B. J., kuri skaičiuoja atlyginimus, išrašo PVM sąskaitas-faktūras, yra atsakinga už kasą. Į L. U. pareigas įeina ilgalaikio materialaus turto apskaitos vedimas, subrangos, komunalinių paslaugų vedimas ir kontrolė, metinės ir mėnesinės finansinės ataskaitos sudarymas ir jų pristatymas Sodrai, VMI. UAB „Ž.“ vykdoma veikla - statyba, betono gamyba ir pardavimas, patalpų, transporto nuoma, medienos apdirbimas. Pagal 2009-07-02 sutartį Nr.2009-14 dėl rezervuaro betonavimo darbų atlikimo objekte, esančiame Švėkšnoje, sutartyje nurodytas rangovas UAB „A.“, o užsakovas - UAB „Ž.“. Šią sutartį sudarė direktorius S. K., ji nedalyvavo, todėl sutarties sudarymo aplinkybių nežino. Direktoriaus S. K. žodiniu nurodymu pervedė 4000 Lt avansą bendrovei UAB „A.“ pagal 2009-07-02 sutartį Nr. 2009-14. Pavedimas dėl 4000 Lt pervedimo UAB „A.“ įvykdytas 2009-07-07. Pervedus avansą, UAB „A.“ pateikė 2009-10-30 PVM sąskaitą-faktūrą ADM Nr.0000003 12 100 Lt sumai. 2009-10-30 bendrovės kasininkė B. J. pagal kasos išlaidų orderį ŽIB Nr. 148 UAB „A.“ direktorei B. B. grynais pinigais išmokėjo 8100 Lt.

Liudytoja N. J. parodė, kad jos vadovaujama bendrovė UAB „K.“, užsiimanti buhalterinės apskaitos tvarkymu, nuo 2008 m. vidurio iki 2009-12-01 buvo sudariusi sutartį su UAB „A.“ direktore B. B. dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo. Tvarkyti UAB „A.“ apskaitą pagal šią sutartį buvo paskirta buhalterė O. B.. Buvo pasirašyta elektroninio deklaravimo sutartis, kuri įpareigoja UAB „K.“ teikti deklaracijas. Dokumentus iš UAB „A.“ baro, esančio Mažvydo alėjoje, pristatydavo kažkoks baro darbuotojas, o iš baro Jūrininkų prospekte – atsakinga už šio baro veiklą A. B.. Problema buvo ta, kad turėjo teikti kasos aparatų parodymus, bet trūko dokumentų. Buvo vos ne tuščios deklaracijos, o paskui jos buvo taisomos. Todėl sutartį ji nutraukė savo iniciatyva, nes nebuvo dokumentų ir negalėjo vykdyti savo pareigų. 2011 m. sausio 26 d. į ją kreipėsi UAB „A.“ direktorė B. B. su prašymu suvesti įmonės buhalterinę apskaitą, kuri nebuvo vesta nuo 2009 m. spalio mėnesio. Nauja sutartis dėl paslaugų teikimo nebuvo sudaryta, ji nusprendė pabaigti tvarkyti apskaitą pagal ankstesnę sutartį. B. B. buvo pasakyta, kad ji turi pristatyti visus turimus bendrovės dokumentus. Apie tai, kad reikės sutvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, ji nurodė O. B., kuri iki sutarties nutraukimo su UAB „A.“ tvarkė minimos bendrovės buhalterinę apskaitą. Kiek prisimena, B. B. dokumentus O. B. pateikė per keletą kartų, tai buvo tarp 2011-01-27 ir 2011-01-29. Apie tai, kad suvedus UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, bendrovėje buvo virš 86 000 Lt buhalterinis grynųjų pinigų likutis, pokalbio metu jai pasakė O. B.. Ji O. B. pasakė, kad ji turi paklausti pačios direktorės, kur yra šie pinigai. Pokalbio su O. B. ir B. B. metu, kai buvo kalbama apie tvarkomą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą ir kitais klausimais, B. B. pasakius, kad grynieji pinigai yra pas ją ir ji juos pasiskolino iš įmonės, jos su O. B. paklausė B. B., kur yra paskolos sutartis, po ko B. B. paprašė, kad jos paruoštų sutartį. Tiek ji, tiek O. B. atsisakė paruošti paskolos sutartį, kadangi tai neįėjo į UAB „K.“ pareigas ir jų bendrovė turėjo tik suvesti apskaitos registrus, B. B. pasakė, kad ji paskolos sutartį atneš. Kokius dokumentus B. B. pristatė O. B., ji nežino. Sutvarkius buhalterinę apskaitą, UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai B. B. buvo gražinti 2011-01-31.

Liudytoja O. B. parodė, kad dirba buhaltere UAB „K.“, 2009 m. jai buvo pavesta tvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, tačiau vėliau UAB „A.“ direktorė B. B. į jų bendrovę nebeatvykdavo, nebeatsakinėjo į telefoninius skambučius, ir ji, nebegaudama dokumentų, apskaitos tvarkymą 2009 m. pabaigoje nutraukė. 2011 m. sausio mėnesio pabaigoje B. B. kreipėsi į UAB „K.“ direktorę su prašymu sutvarkyti UAB „A.“ buhalterinę apskaitą nuo 2009 m. spalio mėn. Kadangi prieš tai ji vedė šios bendrovės apskaitą, tai direktorė sutvarkyti UAB „A.“ apskaitą pavedė jai. B. B. per keletą kartų atnešė jai UAB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, tai buvo PVM sąskaitos-faktūros, kasos išlaidų orderiai, kasos pajamų orderiai, kasos aparato operacijų žurnalai ir kiti dokumentai. Pagal šiuos B. B. pateiktus pirminius dokumentus ji sutvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, kuri nebuvo vesta nuo 2009 m. spalio mėnesio, t. y. kasą, avansines apyskaitas, skolas tiekėjams ir kt. Suvedus UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, buhalterinis grynųjų pinigų likutis kasoje sudarė virš 86 000 Lt. Apie tai ji pasakė N. J., kuri patarė apie šį likutį paklausti B. B.. Atvykus B., kartu su N. J. pasakė, kad yra toks pinigų likutis ir paklausė, kur pinigai. B. pasakė, kad grynųjų pinigų neturi, nes turėjo asmeninių finansinių problemų ir tuos pinigus ji pasiskolino. Paklausus kur dokumentai, ji pasakė, kad dokumentus turi namuose ir atveš. Kai kitą kartą atvažiavo, ji atvežė tik 2010 m. sausio mėn. 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 3 86000 litų sumai ir buvo paklausta dėl paskolos sutarties. Ji sakė, kad persikraustė ir visi dokumentai dėžėse, dabar jų neranda. Vėliau atvažiavo ir pasakė, kad paskolos sutarties neranda, paklausė, ar gali jai paskolos sutartį padaryti. Mano, kad šį pokalbį galėjo girdėti toje pat patalpoje dirbusi buhalterė T. B.. N. J. pasakė, kad šito mes nedarysime, ir galime tik įtraukti kasos išlaidų orderį, ką ji ir padarė, o B. išvažiuodama pasakė, kad dar paieškos. Kai atvažiavo atsiimti dokumentų, B. atvežė paskolos sutartį, pagal kurią ji iš UAB „A.“ 2010-01-29 dešimčiai metų pasiskolina 86 000 Lt. Ji įsegė į vieną iš segtuvų, užpildė deklaracijas ir pasakė, kad turi jas pasirašyti ir nunešti VMI priduoti. Tarp šių B. B. pateiktų deklaracijų, buvo ir deklaracija, kurioje atsispindi duomenys apie B. B. iš įmonės pasiskolintus grynuosius pinigus. Finansinės ataskaitos už 2010 m. nebuvo priduotos VMI, ir pagal įstatymą ji 2009 m. dokumentus įtraukė į 2009 m. buhalteriją. B. viską pasiėmė ir išėjo. Už atliktas paslaugas baigiant tvarkyti apskaitą B. B. taip ir nesumokėjo, nors ir buvo žadėjusi. Dokumentus B. į VMI nešė pati, ji nenešė, nes buvo jau nutraukta sutartis. Liudytoja patvirtino, kad ji 2010-01-29 paskolos sutarties Nr. 10/01, sudarytos tarp UAB „A.“ ir B. B., neruošė ir jos ruošinio nespausdino, taip kaip ir nespausdino 2010-01-29 kasos išlaidų orderio Nr. 3, pagal kurį B. B. iš įmonės kasos gavo 86000 Lt. Ji šiuos dokumentus pirmą kartą pamatė 2011 m. sausio mėnesio pabaigoje. Šių dokumentų duomenis O. B. atvaizdavo UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. 2009-12-21 ji Klaipėdos AVMI elektroniniu būdu pateikė UAB „A.“ PVM deklaraciją už 2009 m. lapkričio mėnesį. Šioje pirminėje deklaracijoje ji nurodė, kad UAB „A.“ iš veiklos 2009 m. lapkričio mėnesį negavo pajamų ir neturėjo išlaidų, t.y. ji pateikė „nulinę“ deklaraciją, kadangi direktorė B. B. jai nebuvo pateikusi pirminių dokumentų ir ji nežinojo, ar UAB „A.“ vykdo veiklą. Pačią deklaraciją pateikti ji privalėjo, nes jos nepateikus VMI galėjo ją nubausti už deklaracijų nepateikimą. Tvarkydama apskaitą, suvesdavo visus B. B. pateiktus dokumentus.

A. B. dirbo UAB „A.“ direktorės pavaduotoja. Paskui A. B. išėjo iš „A.“, įkūrė savo įmonę UAB „M.“ ir tapo direktore. UAB „A.“ baras, kuris buvo Jūrininkų prospekte, perėjo UAB „M.“ nuosavybėn, visos PVM sąskaitos faktūros dėl „A.“ turto pardavimo buvo perduotas A. B. bendrovei. Ilgalaikis turtas buvo surašytas pagal likutinę vertę, trumpalaikis – toks, koks buvo. B. B. nurodymu ji 2009-10-30 šiam turtui išrašė PVM sąskaitas faktūras ADM Nr. 0000001, Nr. 0000002 bei atitinkamus kasos pajamų orderius, B. B. šiuos dokumentus pasiėmė, ir daugiau ji su B. B. iki pat 2011 m. pradžios susitikusi nebuvo. Ji nežinojo, ar šie sandoriai realiai įvyko, todėl ir pateikė „nulinę“ deklaraciją. Tvarkant UAB „A.“ apskaitą, pas ją į ofisą ateidavo tik B. B.. A. B., kaip jos pavaduotoja, atveždavo dokumentus tik tai atvejais, kai B. B. negalėdavo atvykti. A. B. ėmė lankytis vėliau, 2009 m. gruodžio pabaigoje ar 2010 m. pradžioje, buvo pasirašyta sutartis dėl apskaitos tvarkymo su UAB „M.“.

Liudytoja A. B. parodė, kad 2009 m. dirbo UAB „A.“ direktorės pavaduotoja. Į darbą ją priėmė B. B.. Jos darbo vieta buvo baras (duomenys neskelbtini). Į tą barą buvo įdėti jos pinigai. B. B. turėjo bendrovę, o ji turėjo pinigus, B. B. pasiūlė atidaryti barą ir kartu dirbti. Pirmus įnašus apie 50000 litų įnešė ji, ir jos pradėjo dirbti. B. B. atvažiuodavo į barą pavalgyti su savo šeima ir draugais, pati, kaip direktorė, buvo išleidusi įsakymą, kad direktorei taikoma 50 procentų nuolaida. Per 3 mėnesius su 50 procentų nuolaida liko skolinga apie 5000 litų. Į barą ji atvažiuodavo tik pavalgyti su draugais ir šeimyna. Ji paskambindavo paklausti kiek priprekiavome, atvažiavusi lįsdavo į seifą, paimdavo pinigus ir paskui jai atnešdavo sąrašus. Sakydavo, kad reikia už nuomą ir už kitką. Būdavo tokie atvejai, kad ji paskambindavo barmenams ir klausdavo, ar A. yra bare, atvažiuodavo ir paimdavo pinigus iš seifo. Tuo tarpu ji siekė, kad baras klestėtų ir neėmė iš baro nei cento. Bare dirbo dvi pamainos po keturis žmonės. Ji dirbo naktines pamainas, dirbo barmene kaip ir kitos barmenės. Su tiekėjais užsiimdavo B. B.. Inkasuodavo pinigus tas, kas dirbo tą pamainą, pinigus sudėdavo į seifą. Seifas buvo jos žinioje, raktą nuo seifo turėjo ji ir B. B.. Kiek seife yra pinigų, skaičiuodavo kartu su B. B. kiekvieną dieną. UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė O. B.. Pirminius dokumentus veždavo ji, kitos barmenės, taip pat ir B. B.. Pamačiusi, kad investavusi savo pinigus negauna jokio pelno, ji pasakė B., kad atsidarys savo įmonę. Įmonę atsidarė ir barą perėmė su visomis skolomis. Iš naujo buvo daromos nuomos sutartys. Perpirkimas vyko 2009 m. pabaigoje ar 2010 m. pradžioje. Ji nusipirko UAB „M.“, po to jau šios bendrovės vardu pirko UAB “A.“ turtą. Atsiskaitymas vyko grynais pinigais per keletą kartų. Suma buvo virš 30000 litų. Ji sumokėjo B. B. pinigus, o pastaroji pasirašė juos gavusi. UAB „M.“ šiuo metu pilnai atsiskaičiusi už nupirktą turtą. Dokumentus tvarkė O. B.. Jai paskambino B. B., ji privažiavo ir jos pasirašė trišalį perdavimą. Perkant ilgalaikį ir trumpalaikį turtą iš „A.“, buvo atsiskaitoma grynais pinigais B. B. namuose. Šie nupirkti daiktai, kurie nurodyti sąskaitose-faktūrose, ir šiuo metu yra kavinės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini). Iš karto jos dokumentų nepasirašė, kasos orderis buvo pasirašytas vėliau, pasirašė trįse - ji, B. B. ir A. B.. Perkant ilgalaikį turtą su niekuo nesikonsultavo, nes B. B. sakė, kad viską sutvarkys pati. Atsidarius savo įmonę reikėjo buhalterės, ji pasiūlė dirbti O. B., ir jos sudarė sutartį. Ji įsigijo tik turtą, o pati UAB „A.“ liko B. B.. Apie lėšų dingimą iš „A.“ kasos nieko nežino. Darbuotojus į darbą priminėjo B. B.. B. B. buvo skolinga bankui, buvo pirkusi lizingu mašiną, iš paskolų statė namus. Buvo su ja banke ir matė, kad moka pavedimus. Kitų pajamų B. B. neturėjo. Tarp jos ir B. B. nebuvo jokio susitarimo, kad tyrimo metu B. B. prisiimtų kaltę dėl pinigų dingimo. Iš VMI jokio PVM, kaip teigia kaltinamoji neatgavo, priešingai, jai buvo paskirta bauda (šią aplinkybę patvirtina Klaipėdos AVMI pateikti dokumentai – t. 2, b. l. 3-9).

Liudytoja T. B. parodė, kad dirba buhaltere UAB „K.“, vienoje patalpoje su N. J. ir O. B.. UAB „A.“ apskaitą tvarkė O. B., pas ją ateidavo B. B., atnešdavo dokumentus. Į jų pokalbius nesigilino, kokio nors pokalbio dėl paskolos sutarties nepamena. Pas O. B. taip pat ateidavo ir A. B..

Liudytoja I. V. parodė, jog UAB „A.“ dirbo virėja 2009 m. vasarą iki rudens bare Jūrininkų pr. Priėmė į darbą A. B., kuri bare viskam vadovavo. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo pinigų ir reikėdavo pastoviai prašyti, kad išmokėtų. Atlyginimą išmokėdavo A... A. bare būdavo ištisai, o B. ateidavo ir atnešdavo kažkokius popierius. Iš kalbų žinojo, kad A. turi finansinių problemų. Kas ir kaip tvarkė pinigus ir dokumentus, nežino.

Liudytoja D. K. parodė, jog dirbo UAB „A.“ 2009 m. liepos –rugsėjo mėn. barmene bare, esančiame Jūrininkų prospekte. Žinojo, kad B. B. ir A. B. abi yra baro šeimininkės. Atėjusi į pokalbį dėl darbo kalbėjosi ir darbo sutartį pasirašė su A.. Iš darbo išėjo, nes nemokėjo atlyginimo. Išprašytą atlyginimą dalimis mokėjo A.. Pasirašyti žiniaraščius duodavo, kad gauna tuos atlyginimus, bet realiai pinigų negaudavo. Darbuotojos nuimdavo kasą, viską suskaičiuodavo ir visus pinigus paimdavo A.. B. B. iš pradžių atvažiuodavo, o paskui tarp jų buvo kažkoks kivirčas ir iš viso neatvažiuodavo. Prie kasos B. B. nelindo ir viską tvarkė A.. Ateidavo ir reikalaudavo tiekėjai pinigų už prekes. A. liepdavo pasakyti, kad atsiskaitys vėliau ir vis tempė tą laiką. A. visada sakydavo, jei atvažiuos B. B., tai pasakyk, kad nėra pinigų, kad nėra apyvartos. A. skambindavo į darbinį telefoną ir sakydavo, kad atvažiuos mano sūnus ir paduok jam pinigų.

Specialisto išvadoje Nr. 5-3/81 konstatuota, kad UAB „A.“ (direktorė B. B.) nesilaikė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, priimto 2001 m. lapkričio 6 d., 13 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: <…> 3) apskaitos dokumento data, 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, 5) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio rezultatas pinigine ir (arba) kiekybine išraiška“, nes:

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės) AB DnB NORD bankas 2009-07-08 išrašu, neturinčiu visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, t. y. avansinio apmokėjimo 4000 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į minėtą sąskaitą,

- 2009-10-30 PVM sąskaita faktūra serija ADM Nr. 0000003, neturinčia visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, t. y. statybos darbų atlikimą bendrovei UAB „Ž.“ pagal sutartį Nr. 2009-14 10000 Lt, PVM (21 %) 2100 Lt, 12100 Lt (10000 + 2100) su PVM,

- 2009-10-30 kasos pajamų orderiu serija AUD/A Nr. 0000152, neturinčiu visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, t. y. pinigų 8100 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į UAB „A.“ kasą.

Dėl šio pažeidimo negalima iš dalies nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo.

Taip pat konstatuota, jog UAB „A.“ (direktorė B. B.) nesilaikė:

- Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, priimto 2004 m. balandžio 13 d., 8 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos,“ ir 40 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę“,

- Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751, priimto 2002 m. kovo 5 d., 14 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita-faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas,“ 89 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Apskaičiuojant už mokestinį laikotarpį mokėtiną į biudžetą PVM sumą, iš per mokestinį laikotarpį apskaičiuotos pardavimo PVM už patiektas prekes ir (arba) suteiktas paslaugas <...> sumos <...> atimama atskaitoma pirkimo ir (arba) importo PVM suma,“ 90 straipsnio 1 dalies reikalavimo: „Už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetą PVM suma, apskaičiuota šio Įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki šio Įstatymo 85 <...> straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos“, t. y. iki kito mėnesio 25 dienos, 71 straipsnio 6 dalies reikalavimo: „Bet kas, išskyręs PVM dokumente, kuriuo įformintas prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas, už kurį (kuriuos) PVM neturėjo būti skaičiuojamas, privalo taip išskirtą PVM sumą sumokėti į biudžetą“, nes:

UAB „A.“ (direktorė B. B.) į 2009 metų spalio, lapkričio mėnesių (pirmines) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas (forma FR0600) įrašė ir 2009-11-25 bei 2009-12-21 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas, t. y. nedeklaravo pajamų iš viso 74383 Lt (63332 + 11051), nedeklaravo pardavimo ir mokėtino PVM iš viso 15621 Lt (13300 + 2321):

1) UAB „A.“ (direktorė B. B.) 2009 metų spalio mėnesio (pirminėje) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurią 2009-11-25 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo pajamų 63332 Lt, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 13300 Lt, nes neįtraukė duomenų apie pajamas iš viso 63332 Lt ir PVM (21 %) iš viso 13300 Lt (63332 x 21 %), pagal 2009-10-30 trijų PVM sąskaitas faktūrų duomenis: 1) serija ADM Nr. 0000001, pirkėjas UAB „M.“ - 29149,96 Lt, PVM (21%) 6121,49 Lt, 2) serija ADM Nr. 0000002, pirkėjas UAB „M.“ - 7201,69 Lt, PVM (21%) 1512,35 Lt, 3) serija ADM Nr. 0000003, pirkėjas UAB „Ž.“ 10000 Lt, PVM (21%) 2100 Lt, ir dviejų kasos operacijų žurnalų (kasos aparatų adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) 2009 metų spalio mėnesio duomenis,

2) UAB „A.“ (direktorė B. B.) 2009 metų lapkričio mėnesio (pirminėje) Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje (forma FR0600), kurią 2009-12-21 elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, 11 laukelyje „PVM apmokestinami tiekimai“ nedeklaravo pajamų 11051 Lt, 26 laukelyje „Standartinio tarifo pardavimo PVM“ ir 31 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ nedeklaravo 2321 Lt, nes neįtraukė duomenų apie pajamas iš viso 11051 Lt ir PVM (21 %) iš viso 2321 Lt (11051 x 21 %), pagal dviejų kasos operacijų žurnalų (kasos aparatų adresai: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) 2009 metų lapkričio mėnesio duomenis.

UAB „A.“ (direktorė B. B.) iki tiriamojo laikotarpio pabaigos 2010-05-01 nedeklaravo ir nesumokėjo į valstybės biudžetą 2009 metų spalio ir lapkričio mėnesių pridėtinės vertės mokesčio 15621 Lt ir padarė valstybei nuostolį 15621 Lt.

Taip pat konstatuota, kad UAB „A.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusios UAB „K.“ įgaliotas asmuo O. B. 2010 metų sausio mėnesio kasos knygoje užregistravo:

- 2010-01-29 kasos išlaidas iš viso 86007,28 Lt (7,28 + 86000,00), iš jų: pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2 darbo užmokestį direktorei B. B. – 7,28 Lt ir pagal kasos išlaidų orderį Nr. 3 paskolą akcininkei B. B. – 86000 Lt,

- dokumentinį pinigų likutį kasoje 2010-01-29 (dienos pabaigoje) 35,52 Lt (86042,80 - 7,28 - 86000,00).

Taip pat konstatuota, kad UAB „A.“ (Rangovas), atstovaujama direktorės B. B., ir UAB „Ž.“ (Užsakovas), atstovaujama direktoriaus S. K., sudarė 2009-07-02 sutartį Nr. 2009-14 dėl rezervuaro betonavimo darbų objekte „Š.“ 10000 Lt, PVM (19 %) 1900 Lt, 11900 Lt (10000 + 1900) su PVM. UAB „A.“ direktorė B. B. 2011-02-11 įtariamojo apklausos protokole parodė: „UAB „A.“ statybos darbų pagal šią sutartį neatliko.“

UAB „A.“ (direktorė B. B.) pagrindė 2009-10-30 PVM sąskaita faktūra serija ADM Nr. 0000003 10000 Lt, PVM (21 %) 2100 Lt, 12100 Lt (10000 + 2100) su PVM statybos darbų atlikimą uždarajai akcinei bendrovei „Ž.“ pagal sutartį Nr. 2009-14. UAB „A.“ pagrindė apskaitos dokumentais apmokėjimų gavimus iš UAB „Ž.“ pagal minėtą sutartį:

- sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (mokėjimo kortelės) AB DnB NORD bankas 2009-07-08 išrašu, pinigų 4000 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į minėtą sąskaitą, nurodyta mokėjimo paskirtis: „avansas pagal sutartį“,

- 2009-10-30 kasos pajamų orderiu serija AUD/A Nr. 0000152 pagrindė pinigų 8100 Lt gavimą iš UAB „Ž.“ į UAB „A.“ kasą, nurodė mokėjimo pagrindą: „už prekes/ paslaugas pagal S/F ADM 00000003“, skiltyje „Gavo kasininkas“ nurodė, kad pasirašė direktorė B. B. (2 t., b. l. 20-108).

Dokumentų apžiūros protokoluose užfiksuota, kad apžiūrėtas 2010-01-29 UAB „A.“ kasos išlaidų orderis Nr.3 86 000 Lt sumai, ir 2010-01-29 paskolos sutartis Nr.10/01, pagal kurią paskolos davėjas UAB „A.“, atstovaujama direktorės B. B., paskolos gavėjui B. B. 10 metų laikotarpiui iki 2020-01-31 suteikia 86 000 Lt pinigų sumą (2 t., b.l. 121-124).

Byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti aukščiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina kaltinamosios B. B. kaltę jai inkriminuotų nusikaltimų padaryme.

Kaltinamoji pripažįsta, jog paprašyta savo sūnaus, pasirašė fiktyvius dokumentus, neva UAB „A.“ atlieka statybos darbus UAB „Ž.“ užsakymu, ir priima į UAB „A.“ kasą iš UAB „Ž.“ gautą atliktų darbų apmokėjimą, nors iš tiesų darbus UAB „Ž.“ užsakymu atliko jos sūnus kaip fizinis asmuo, o gautus iš UAB „Ž.“ pinigus ji perdavė sūnui be jokių pinigų perdavimą patvirtinančių dokumentų, taip pat pripažįsta, jog minimus fiktyvius dokumentus perdavė buhalterei O. B. įtraukimui į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą. Kaltinamosios parodymus šioje dalyje visiškai patvirtina liudytojų O. B., L. U., S. K., R. J. parodymai ir specialisto išvada. Specialisto išvada taip pat patvirtina, jog dėl šių B. B. padarytų pažeidimų (tikrovės neatitinkančių ūkinių operacijų pagrindimo fiktyviais dokumentais ir jų įtraukimo į bendrovės apskaitą) laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 2009-10-31 iš dalies negalima nustatyti UAB „A.“ veiklos, jos turto ir nuosavo kapitalo. Tokia B. B. veika, sukėlusi nurodytas pasekmes, kvalifikuojama pagal BK 222 str. 1 d. kaip apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas.

Kaltinamoji B. B. taipogi neneigia, jog 2009 m. spalio 30-31 dienomis nepateikė buhalterei O. B. 2009-10-30 PVM sąskaitų-faktūrų serija ADM Nr. 0000001, ADM Nr. 0000002 ir dviejų kasos operacijų žurnalų su 2009 m. spalio mėnesio duomenimis, o 2009 metų lapkričio mėn. nepateikė dviejų kasos operacijų žurnalų su 2009 m. lapkričio mėnesio duomenimis, tačiau tvirtina, kad pinigai pagal PVM sąskaitas-faktūras serija ADM Nr. 0000001, ADM Nr. 0000002 realiai sumokėti nebuvo, todėl su jų apyvarta susiję dokumentai jos ir buhalterės 2009 m. sąmoningai nebuvo įtraukti į apskaitą. Ši kaltinamosios B. B. teisme iškelta versija byloje surinktais įrodymais visiškai paneigta. Liudytoja O. B. parodė, kad B. B. nurodymu ji 2009-10-30 parduodamam UAB „A.“ turtui išrašė PVM sąskaitas faktūras ADM Nr. 0000001, Nr. 0000002 bei atitinkamus kasos pajamų orderius, B. B. šiuos dokumentus pasiėmė, ir daugiau ji su B. B. iki pat 2011 m. pradžios susitikusi nebuvo. Ji nežinojo, ar šie sandoriai realiai įvyko, todėl ir pateikė „nulinę“ deklaraciją, lygiai kaip ir dėl UAB „A.“ 2009 m. lapkričio mėn. veiklos, kadangi nepateikus deklaracijų, VMI galėjo ją nubausti už deklaracijų nepateikimą. Liudytoja A. B. parodė, kad UAB „M.“ vardu pirkdama turtą iš UAB „A.“, su B. B. atsiskaitė grynais pinigais, ką B. B. patvirtino, pasirašydama atitinkamuose dokumentuose, kuriuos B. B. nurodymu įformino O. B.. Byloje esantys buhalteriniai dokumentai patvirtina, kad kaltinamoji juose savo parašais patvirtino gavusi pinigus. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, šias aplinkybes analogiškai O. B. bei A. B. nurodė ir pati B. B.. Kaip jau minėta, kaltinamoji nesugebėjo bent kiek įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl teisme ji pakeitė parodymus dėl atsiskaitymo su A. B.. Kita vertus, teisme iškelta kaltinamosios versija, neva pasirašyti dokumentus negavus pinigų ją įtikino O. B., sakydama, kad kitaip ji neparduos baro įrangos, yra visiškai nelogiška. Kaip matyti iš VMI surinktos medžiagos (t. 2, b. l. 3-9), A. B. sudarė sutartį dėl UAB „M.“ buhalterinės apskaitos tvarkymo su UAB „K.“ tik nuo 2009-11-01, iš ko seka, kad 2009-10-30 O. B. dar neturėjo jokio pagrindo veikti A. B. interesais, priešingai, pagal tuo metu galiojusią sutartį tarp UAB „K.“ ir UAB „A.“, O. B. tuo metu veikė B. B. interesais, kas visiškai atitinka O. B. parodymus apie B. B. nurodymą paruošti baro turto pardavimo dokumentus, kuriuos visiškai patvirtina ir B. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kita vertus, A. B. buvo daug labiau suinteresuota kuo greičiau įsigyti baro turtą ir pradėti savarankišką veiklą, negu kad B. B., turėdama veikiantį barą ir galiojančią patalpų nuomos sutartį, parduoti baro turtą, taigi B. B. nebuvo jokios būtinybės skubiai išsiparduoti turtą ir siekti kuo skubesnio turto perleidimo, tuo tikslu pasirašant dokumentus negavus pinigų už parduodamą turtą. Iš specialisto išvados taipogi matyti, kad po VMI atlikto patikrinimo pradėjus ikiteisminį tyrimą, B. B. 2011 m. sausio mėn. pateikė buhalterei O. B. įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą 2009-10-30 PVM sąskaitas-faktūras serija ADM Nr. 0000001, ADM Nr. 0000002 bei apskaitos registrus, patvirtinančius dalinį UAB „M.“ atsiskaitymą bei likusią skolą pagal šiuos sandorius, tuo pripažindama minimų sandorių realumą bei patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie A. B. atsiskaitymą už parduotą baro turtą. Taipogi B. B. 2011 m. sausio mėn. pateikė buhalterei O. B. įtraukti į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą 2009 m. spalio – lapkričio mėn. apskaitos registrus, ko pasekoje paaiškėjo ir kitų 2009 m. spalio – lapkričio mėn. UAB „A.“ „nulinėse“ deklaracijose nurodytų duomenų neteisingumai, sąlygoti B. B. savalaikio buhalterinių dokumentų nepateikimo buhalterei O. B.. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą, B. B., vengdama atsakomybės už apskaitos netvarkymą, 2011 m. sausio mėn. ėmėsi priemonių sutvarkyti nuo 2009 m. spalio mėn. nebetvarkytą UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, pateikdama buhalterei iki tol jos žinioje buvusius 2009 m. spalio – lapkričio mėn. apskaitos dokumentus. Akivaizdu, jog kaltinamoji, žinodama apie įvykusias ūkines operacijas ir daugiau kaip metus laiko nepateikdama turimų apskaitos dokumentų buhalterei, taip pat žinodama, jog UAB „A.“ apskaitą pagal sutartį tvarkantis asmuo, neturėdamas duomenų apie bendrovės pajamas, privalės deklaruoti „nulinius“ pajamų rodiklius, tokiais savo veiksmais siekė nuslėpti gautas pajamas ir tokiu būdu išvengti mokesčių. Ši B. B. veika kvalifikuojama pagal BK 220 str. 1 d. kaip neteisingų duomenų apie pajamas įrašymas į deklaraciją ir jų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai.

Šiame epizode B. B. buvo kaltinama ir tuo, jog tyčia, siekdama išvengti PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, nepateikė buhalterei PVM sąskaitos-faktūros serija ADM Nr. 0000003. Kaip jau aptarta aukščiau, 2009-10-30 PVM sąskaita faktūra serija ADM Nr. 0000003, neturinčia visų privalomų rekvizitų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ūkinės operacijos tapatumą, B. B. pagrindė tikrovės neatitinkančią ūkinę operaciją, t. y. statybos darbų atlikimą bendrovei UAB „Ž.“ pagal sutartį Nr. 2009-14 10000 Lt, PVM (21 %) 2100 Lt, viso 12100 Lt (10000 + 2100) su PVM. Nustatyta, kad pagal šį dokumentą UAB „A.“ realiai jokių darbų neatliko, darbus UAB „Ž.“ užsakymu atliko B. B. sūnus R. B., kuriam kaltinamoji ir perdavė gautus iš UAB „Ž.“ pinigus, o UAB „A.“ pagal kaltinamosios apgaulingai tvarkytą buhalterinę apskaitą jos parengtuose dokumentuose buvo fiktyviai nurodyta kaip sutarties su UAB „Ž.“ šalis. Toks byloje surinktais įrodymais nustatytas kaltinamosios apgaulingas apskaitos tvarkymas yra kvalifikuojamas kaip nusikaltimas, numatytas BK 222 str. 1 d., todėl nėra jokio teisinio pagrindo reikalauti iš kaltinamosios, jog ji šiuos fiktyvius, apgaulingam apskaitos tvarkymui panaudotus duomenis įtrauktų į deklaraciją ir nuo realiai neįvykusios ūkinės operacijos sumokėtų PVM. Todėl 2009-10-30 PVM sąskaitos faktūros, serija ADM Nr. 0000003, nepateikimas buhalterei iš kaltinimo šalinamas, atitinkamai mažinama kaltinime nurodyta deklaruota mažiau mokėtina PVM suma iki 13521 Lt (2100 Lt PVM, kurį reikėtų sumokėti nuo 10000 litų sumos, gautos iš UAB „Ž.“) ir tikslinami kaltinime nurodyti nedeklaruotų pajamų (atimant 10000 Lt) bei siektų išvengti mokesčių (atimant 2100 Lt) dydžiai.

Kaltinamoji neneigia pasirašiusi ir patvirtinusi bendrovės spaudu 2010-01-29 paskolos sutartį Nr. 10/01, pagal kurią paskolos davėjas UAB „A.“ paskolos gavėjui B. B. 10 metų laikotarpiui paskolina 86 000 Lt, bei pasirašiusi 2010-01-29 kasos išlaidų orderį Nr. 3, pagal kurį paskolos sutartyje nurodyti pinigai 86 000 Lt išduoti B. B. žinodama, kad nurodyta ūkinė operacija neįvykusi, ir šiuos žinomai netikrus dokumentus perdavusi buhalterei O. B. įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu kaltinamosios aiškinimą, jog šių dokumentų ruošinius pagamino O. B., paneigia liudytojų O. B. ir N. J. parodymai. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo O. B. dalyvavimo pagaminant netikrus dokumentus prokurorės nutarimu buvo nutrauktas, nesurinkus pakankamai O. B. kaltę pagrindžiančių duomenų (t. 1, b. l. 12-14). Iš O. B. ir N. J. parodymų matyti, kad minimus dokumentus joms pareikalavus įtraukimui į buhalterinę apskaitą pateikė pati B. B.. Nors byloje nėra tiksliai nustatyta, kokiu būdu – pati asmeniškai, veikdama su bendrininkais ar su jos nusikalstamų veiksmų esmės nesuvokusiais asmenimis – B. B. pagamino dokumentų ruošinius, kuriuos patvirtino savo parašais ir bendrovės spaudu, B. B. pasiektas nusikalstamų veiksmų rezultatas – netikrų dokumentų pagaminimas ir jų panaudojimas – leidžia kvalifikuoti B. B. veiką pagal BK 300 str. 1 d. Iš kaltinamosios, O. B. ir N. J. parodymų galima spręsti, kad apie tai, koks tiksliai yra pinigų trūkumas kasoje, kaltinamoji sužinojo UAB „K.“ tvarkant UAB „A.“ buhalterinę apskaitą 2011 m. sausio 27-31 dienomis, ir būtent tuo laikotarpiu pagamino bei panaudojo netikrus dokumentus, todėl atitinkamai tikslintinas kaltinime nurodytas nusikaltimo padarymo laikas.

Apklausta teismo, kaltinamoji B. B. nurodė iš bendrovės kasos nepasisavinusi 86000 litų ir nežinanti, kokiu būdu kasoje susidarė toks grynųjų pinigų trūkumas, tvirtina, kad tokia pinigų suma į kasą realiai nebuvo įplaukusi. Ši kaltinamosios versija yra pakankamai vėlyva, atsiradusi tik teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tuo tarpu pirminių apklausų ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji nurodė, jog grynųjų pinigų trūkumas kasoje susidarė 2009 metais, gautus pinigus už parduotas prekes ir pinigus, paimtus iš kasos aparatų inkasacijos metu, ji išleido savo reikmėm, vėliau aiškino, kad negalėjo savo reikmėms pasisavinti 86000 litų sumos, mano, kad savo reikmėms pasisavino mažesnę pinigų sumą. Kaltinamoji nesugebėjo įtikinamai paaiškinti teismui, kodėl ikiteisminio tyrimo metu ji davė būtent tokius parodymus, ir kodėl juos pakeitė apklausiama teisme. Kaip matyti iš liudytojų O. B., N. J. parodymų, 2011 m. sausio mėn. pabaigoje O. B. aptikus 86000 litų grynųjų pinigų trūkumą UAB „A.“ kasoje, B. B. net nekėlė klausimo, kur galėjo dingti šie pinigai, ir iš karto pasakė pasiskolinusi juos iš bendrovės bei išleidusi savo reikmėm. Byloje surinktais įrodymais nustatyti kaltinamosios veiksmai išaiškėjus pinigų trūkumui – netikrų dokumentų, patvirtinančių tariamą paskolos sandorį pagaminimas ir nurodymas O. B. įtraukti juos į UAB „A.“ buhalterinę apskaitą, nesikreipiant į teisėsaugos institucijas dėl pinigų trūkumo aplinkybių išsiaiškinimo ir kaltininkų nustatymo, visiškai paneigia kaltinamosios teisme iškeltą versiją, neva pinigus iš kasos galėjo pagrobti kiti asmenys, o ji apie tai nieko nežinanti. Byloje surinktais įrodymais paneigtas ir kaltinamosios aiškinimas teismui, neva minimi pinigai į kasą apskritai nebuvo įplaukę. Kaip jau minėta aukščiau, liudytojų A. B., O. B. parodymai, specialisto išvada, kasos pajamų orderiai Nr. 0000151 8714,04 Lt sumai bei Nr .0000150 25505,48 Lt sumai patvirtina, kad B. B., atlikdama UAB „A.“ kasininkės funkcijas, 2009-10-30 priėmė į kasą 32707,17 Lt, gautus iš UAB „M.“ (A. B.). Liudytoja A. B. taip pat nurodė, kad UAB „A.“ inkasuodavo pinigus tas, kas dirbo tą pamainą, pinigus sudėdavo į seifą. Seifas buvo jos žinioje, raktą nuo seifo turėjo ji ir B. B.. Kiek seife yra pinigų, skaičiuodavo kartu su B. B. kiekvieną dieną, pinigus pasiimdavo B. B.. Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, jog atlikus UAB „A.“ buhalterinių dokumentų tyrimą nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2009-06-10 iki 2010-02-28 UAB „A.“ kasos pajamų orderiuose, kasos knygoje nurodyta, kad pasirašė kasos operacijas atlikusi direktorė B. B., kuri tuo metu buvo atsakinga už kasos operacijų atlikimą (t. 2, b. l. 23). Ši buhalterinių dokumentų tyrimo pagrindu duotos specialisto išvados dalis paneigia kaltinamosios aiškinimą, neva pinigai į kasą realiai nepatekdavo, ir patvirtina liudytojos A. B. parodymus, jog joms su B. B. suskaičiavus seife laikomus inkasuotus iš kasos pinigus, juos kaip bendrovės direktorė ir kasininkė pasiimdavo B. B.. Šie įrodymai paneigia ir liudytojos D. K. parodymus, jog prie kasos B. B. nelindo ir viską tvarkė A. B.. Tuo būdu byloje esančia specialisto išvada, liudytojų parodymais nustatyta, kad aptariamu laikotarpiu UAB „A.“ baras (duomenys neskelbtini) vykdė veiklą ir nuolatos sistemingai gaudavo pajamas, kurias bendrovės direktorė ir tuo pačiu kasininkės pareigas ėjusi B. B. įnešdavo į bendrovės kasą. Iš specialisto išvados taip pat matyti, kad laikotarpiu nuo 2009-10-01 iki 2010-01-18 B. B. 83 atvejais buvo nepagrindusi kasos pajamų iš abiejuose bendrovės baruose buvusių kasos aparatų bei kasos išlaidų, tačiau visas šias operacijas pagrindė 2011 m. sausio 27-30 dienomis, tuo patvirtindama įvykusių ūkinių operacijų realumą. Taigi neginčijamai paneigtas tiek kaltinamosios aiškinimas, kad pinigai realiai apskritai galėjo nebūti patekę į bendrovės kasą, tiek ir aiškinimas, kad juos galėjo pagrobti kiti asmenys, bei patikimai nustatyta, kad bendrovės kasoje buvusius pinigus be jokių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų savo reikmėm panaudojo kaltinamoji, tuo metu turėjusi, ką ir pati pripažįsta, didelių turtinių įsipareigojimų ir kitų finansinių problemų.

Pažymėtina, kad specialisto išvadoje į buhalterinį pinigų likutį kasoje 2010-01-29 yra įtraukta ir 12100 litų suma, kurios tariamas patekimas į UAB „A.“ kasą iš UAB „Ž.“ pavaizduotas apgaulingai tvarkytoje UAB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Kaip jau aukščiau aptarta, minimoje ūkinėje operacijoje UAB „A.“ realiai nedalyvavo ir UAB „Ž.“ išmokėta 12100 litų suma į UAB „A.“ kasą realiai nepateko. Nustatyta, kad B. B. suklastojo dokumentus ir juos panaudojo, siekdama pateisinti ir šių pinigų dokumentinį trūkumą bendrovės kasoje, vienok ji negali atsakyti ir už šių realiai į kasą nepatekusių pinigų pasisavinimą, todėl kaltinime inkriminuota pasisavinto turto vertė atitinkamai mažintina.

Kasacinio teismo praktikoje, atsižvelgiant į civilinį teisinį akcinių bendrovių, kaip ribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, veiklos reguliavimą, ne kartą pabrėžta, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Panašiais atvejais, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012). Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Antai pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Remiantis išdėstytu galima daryti kategorišką išvadą, jog kaltinamoji, būdama UAB „A." direktore, pasinaudodama užimamomis pareigomis pasisavino, t. y. tyčia neteisėtai neatlygintinai pavertė savo turtu užimamų pareigų pagrindu jos žinioje buvusius ir jai patikėtus svetimus, UAB „A." priklausančius pinigus 73900 litų sumoje. Byloje surinkti aukščiau aptarti įrodymai patikimai patvirtina, jog inkriminuotą nusikaltimą B. B. padarė (neteisėtai, be buhalterinių dokumentų ir apskaitos panaudodama savo reikmėms UAB „A.“ priklausančius pinigus), veikdama tiesiogine tyčia, t. y. akivaizdžiai suvokdama pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, norėdama taip veikti, bei siekdama atitinkamų baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių. Veika kvalifikuojama kaip kaltininkui patikėto ir jo žinioje buvusio didelės vertės svetimo turto pasisavinimas pagal BK 183 str. 2 d.

Tuo būdu kaltinamosios B. B. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikaltimų visiškai įrodyta ir teismui abejonių nekelia, kaltinamoji privalo atsakyti. Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe dėl nusikaltimo, numatyto BK 222 str. 1 d. padarymo teismas pripažįsta tai, jog kaltinamoji pripažino padariusi šį nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir, duodama parodymus, padėjo jį išaiškinti. Dėl kitų nusikaltimų kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamoji anksčiau neteista, nusikalto, turėdama eilę galiojančių administracinių nuobaudų už kelių eismo taisyklių pažeidimus, padarė keturis tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir sunkų savanaudišką nusikaltimą, nusikalstamą veiklą tęsė pakankamai ilgą laiko tarpą. Kaltinamoji (išskyrus apgaulingo apskaitos tvarkymo epizodą) nebuvo teismui nuoširdi, melavo ir išsisukinėjo, mėgindama išvengti atsakomybės, nesiėmė priemonių grąžinti bent dalį pagrobto bendrovės turto ar sumokėti nuslėptus nuo valstybės mokesčius, nors turėjo tam pakankamai laiko ir galimybių, kas rodo, jog kaltinamoji nekritiškai vertina savo elgesį. Svetimų piniginių lėšų suma, dėl kurios pasisavinimo B. B. kaltė pripažįstama įrodyta šiuo nuosprendžiu, daugiau kaip du kartus viršija BK 190 str. nustatytą minimalią didelės vertės turto ribą. Kaltinamajai pasisavinus bendrovės turtą, žalą patyrė ne tik bendrovė ir jos darbuotojai (liudytojos I. V. ir D. K. patvirtino, jog dėl lėšų trūkumo buvo nemokamas ar pavėluotai mokamas darbo užmokestis), tačiau nebuvo sumokėti ir mokesčiai valstybei. Įvertinant nurodytas aplinkybes, pagal BK 183 str. 2 d. kaltinamajai skiriama sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Priimant dėmesin sankcijos griežtumą, tai, jog kaltinamoji anksčiau neteista, nusikaltimas labai sunkių pasekmių nesukėlė, padaryta turtinė žala nėra itin didelė, teismas laiko teisingu už šį nusikaltimą skirti kaltinamajai mažesnę už sankcijos vidurkį laisvės atėmimo bausmę. Už kitus nusikaltimus pirmą kartą teisiamai kaltinamajai skiriama sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis bauda, parenkant artimą vidurkiui baudos dydį (už BK 222 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, parenkamas mažesnis už sankcijos vidurkį baudos dydis). Veikos, numatytos 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. labai skiriasi pagal pavojingumą ir sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, todėl už jas paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu (BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. ir 2 p.). Veika, numatyta BK 222 str. 1 d., pagal pavojingumą nuo šių veikų labai nesiskiria ir sudaro su jomis realią nusikalstamų veikų sutaptį (nagrinėjamu atveju apgaulingas apskaitos tvarkymas nėra susijęs su kitais kaltinamosios padarytais nusikaltimais), todėl už šį nusikaltimą paskirta bausmė bendrinama visiško sudėjimo būdu (BK 63 str. 3 d.). Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 3 ir 6 d. nuostatomis, bausmės bendrinamos vienu etapu.

Klaipėdos apskrities VMI byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamosios 15621 litą dėl kaltinamosios nusikalstamų veiksmų susidariusią UAB „A.“ mokesčių nepriemoką valstybei (t. 2, b. l. 126-130). Ieškinys iš dalies tenkintinas. Byloje nustatyta, kad B. B., pateikdama VMI žinomai neteisingus duomenis apie UAB „A.“ pajamas, laikotarpiu nuo 2009-11-25 iki 2009-12-31 deklaravo mažiau mokėtiną Pridėtinės vertės mokestį į biudžetą 13521 Lt sumai, tokiu būdu išvengė PVM sumokėjimo ir iki šiol nėra jo sumokėjusi. Todėl kaltinamoji, remiantis civiliniame ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais, privalo atlyginti šią nusikalstamais veiksmais valstybei padarytą žalą. Kaip jau minėta aukščiau, kaltinamoji neprivalo sumokėti 2100 litų PVM mokesčio nuo realiai neįvykusios ūkinės operacijos su UAB „Ž.“, todėl šioje dalyje ieškinys atmetamas.

Šiuo nuosprendžiu nustatyta, kad kaltinamoji B. B. pasisavino UAB „A.“ pinigines lėšas 73900 litų sumoje. Byloje esančiais dokumentais taip pat nustatyta, kad kaltinamoji yra vienintelė UAB „A.“ akcininkė ir direktorė. Kadangi bendrovės valdymas iš esmės yra kaltinamosios žinioje, akivaizdu, kad šiame procese nebuvo subjekto, galinčio tinkamai atstovauti UAB „A.“ interesus ir pareikšti baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį dėl bendrovei kaltinamosios nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės žalos atlyginimo. Todėl, nustačius, jog kaltinamoji B. B. iš nusikalstamos veikos neteisėtai gavo 73900 litų pajamų, kurių dalis 13521 lito sumoje turės būti grąžinta į valstytbės biudžetą iš dalies patenkinus Klaipėdos apskrities VMI civilinį ieškinį, likusios neteisėtai gautos pajamos 60379 litų sumoje kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuojamos (BK 72 str. 2 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 301, 302 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

B. B. pripažinti kalta padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d., 220 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir ją nubausti:

pagal BK 183 str. 2 d. laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 222 str. 1 d. 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, pagal BK 220 str. 1 d. 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda,pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 3 ir 6 d., pagal BK 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir 220 str. 1 d. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, po to visiško sudėjimo būdu pridėti pagal BK 222 str. 1 d. paskirtą bausmę, ir galutinai nubausti B. B. laisvės atėmimu dvejiems metams ir 50 MGL (6500 litų) dydžio bauda, kurią nuteistoji per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą. Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose, šios bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios. Kardomąsias priemones iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.

Vadovaujantis BK 72 str. 1 d. ir 2 d., skirti nuteistajai B. B. baudžiamojo poveikio priemonę – pinigų 60379 litų konfiskavimą.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš nuteistosios B. B. 13521 litą valstybės naudai, likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.