- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-05
- Bylos Nr.
- 2A-130-302/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-02018-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Ieškovas
- UAB „Skolų valdymo inspekcija“
- Atsakovas
- A. N.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Skolų valdymo inspekcija“ apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Skolų valdymo inspekcija“ ieškinį atsakovei A. N. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Skolų valdymo inspekcija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti ieškovui iš atsakovės 450 Lt, t.y. 300 Lt skolos, 150 Lt skolos administravimo mokestį, 5 proc. dydžio metines palūkanas už pradelstą atsiskaityti laiką iki visiško atsiskaitymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2013 m. gegužės 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SVI/36-13-05 pagrindi, naujasis kreditorius UAB „Skolų valdymo inspekcija“ perėmė iš pradinio kreditoriaus Sodininkų bendrijos „Pasaka“ reikalavimo teises į skolininkę A. N.. Reikalavimo perleidimo sutartimi ieškovui buvo perleista reikalavimo teisė į atsakovės 300 Lt skolą. Pažymėjo, kad atsakovė yra pradinio kreditoriaus, t.y. sodininkų bendrijos „Pasaka“ narė, dėl to ji remiantis bendrijos įstatais, privalo vykdyti iš to išplaukiančias pareigas. Remiantis 2013 m. gegužės 16 d. Nario mokesčio skolininkų sąrašu atsakovė yra skolinga 300 Lt už 2008/2009 m. nario mokestį. Šios sumos atsakovė nesumokėjo, dėl to neįvykdė savo kaip bendrijos narės pareigos mokėti bendrijos nario mokestį. Ieškovas taip pat nurodė, jog UAB „Skolų valdymo inspekcija“ reikalauja iš perimamų skolininkų sumokėti ne tik pačią skolą, bet ir skolos administravimo išlaidas, t.y. 150 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovė A. N. atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, jog naujasis kreditorius (ieškovas) reikalavimo perleidimo sutartimi negali įgyti daugiau teisių nei jų turėjo pradinis kreditorius. Šiuo atveju ieškovė ginčija pradinio kreditoriaus (sodininkų bendrijos) kreditorinį reikalavimą dėl 300 Lt nario mokesčio tariamo įsiskolinimo. Priešingai nei teigia ieškovas, atsakovė nėra sodininkų bendrijos „Pasaka“ narė, todėl ji neturi mokėti nario mokesčio bendrijai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 7 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priimdamas sprendimą, teismas konstatavo, jog šiuo atveju reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš atsakovę, kadangi jai apie reikalavimo perleidimą buvo pranešta 2013-05-20 pranešimu. Tačiau teismas iš byloje esančių duomenų nenustatė, jog atsakovė buvo priimta į bendrijos narius pagal įstatuose nustatytą tvarką, o iš ieškovo pateiktų bendrijos narių susirinkimų protokolų nustatė, jog tai buvo padaryta su kitais asmenimis, pateikusiais prašymą įstoti į bendrijos narius. Be to, teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovė dalyvavo dvejuose susirinkimuose, tačiau jos parašas yra ties sodo sklypo Nr. 121 eilute, o ne ties sodo sklypo Nr. 122, kurio savininkė ji ir yra. Remdamasis šiais duomenimis, teismas sprendė, jog jie nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė 2008-2009 m. faktiškai buvo bendrijos narė ir nevykdė savo prievolės mokėti nario mokestį, dėl ko būtų pagrindas tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 300 Lt skolos priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas UAB „Skolų valdymo inspekcija“ pateikė apeliacinį skundą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą-ieškinį patenkinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino ieškovo pateiktus įrodymus dėl atsakovės narystės bendrijoje bei jos skolinio įsipareigojimo susidarymo. Tai, kad atsakovė yra bendrijos narė ir, kad ji pati save tokia pripažino įrodo 2008 m. gegužės 31 d. sodininkų bendrijos „Pasaka“ pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokole bei 2009 m. birželio 6 d. pakartotinio bendrijos narių susirinkimo protokole atsakovės parašai, patvirtinantys jos dalyvavimą bendrijos narių susirinkimuose. Be to, byloje pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame matosi, jog nuo 2010 m. atsakovė bendrijai pervesdavo įmoką mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra nario mokestis. Nurodo, kad nei 2008 m., nei 2010 m. nuo kurių atsakovė pradėjo mokėti būtent nario mokestį nebuvo įvykdyta formalaus reikalavimo dėl nario priėmimo į bendriją. Taip įvyko dėl to, jog kad sodininkų bendrija „Pasaka“ visą laiką laikė atsakovė bendrijos nare. Kaip yra žinoma, bendrijos valdybos narių kadencija yra ribojama, dėl to keičiantis bendrijos pirmininkams, nebuvo pastebėta, jog atsakovės įstojimo į bendrija faktas nebuvo patvirtintas bendrijos nariu susirinkime. Apeliantas taip pat nurodo, jog teismas netinkamai įvertino, jog atsakovės skola yra susidariusi už 2008-2009 m., netinkamai įvertino, kad šiais metais atsakovė buvo būtent sodo sklypo Nr. 121 savininkė, dėl to dalyvavo narių susirinkimuose kaip šio sklypo savininkė ir, jog skolininkų sąrašas buvo ruošiamas jau pasikeitus atsakovės nuosavybės teisei. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, jog 2014 m. sausio 7 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendime nėra nurodytas dokumento pavadinimas, t.y. nėra aišku ar tai yra sprendimas, kokios rūšies tai yra sprendimas.
Atsiliepimas
Atsakovė A. N. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas neginčija, kad sprendimo dėl atsakovės priėmimo į bendrijos nares nėra. Nepateikė ir įrodymų apie atsakovės prašymą tapti nare. Nei įstatymas, nei įstatai nenumato galimybės tapti bendrijos nare konkliudentiniais veiksmais, o atsakovė savo narystę neigia bei neigia, kad laikė save nare. Atsakovės manymu, aplinkybė apie tai, kad atsakovė būdama ne narė, dalyvavo bendrijos susirinkime ir pasirašė kaip narė, rodo ne jos narystę, o chaosą ir betvarkę bendrijos dokumentuose ir valdyme. Pasirašymas susirinkimo dokumentuose ir dalyvavimas susirinkime, net jei dėl to niekas neprieštarauja, neprilygstamas narystei, nes tokia sąlyga nėra numatyta įstatuose. Be to, nurodo, jog apeliantas klaidino teismą teikdamas į bylą mokėjimus, nesusijusius su byla, t.y. už 121 sklypą, o ne už atsakovės 122 sklypą. Apeliaciniame skunde patvirtinta, kad apeliantas net nežino dėl kokios sklypo reiškia reikalavimą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kuris naikintinas, byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo, kadangi pagal pateiktus į bylą įrodymus, bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 1 d. 2 p.).
Ieškovas savo ieškinį grindė Reikalavimo perleidimo sutartimi, kurią sudarė su nedalyvaujančiu byloje asmeniu Sodininkų bendrija „Pasaka“. Šia sutartimi ieškovas perėmė 300 Lt reikalavimą į atsakovės A. N. skolą (b.l. 4-7), šią sumą, o taip pat kitas išlaidas prašė teismo priteisti iš atsakovės. Teismas nustatęs, kad nepakanka įrodymų, jog atsakovė buvo priimta į sodininkų bendrijos narius, laikė, kad neįrodyta jos pareiga mokėti nario mokesčio, dėl ko ieškovo reikalavimą atmetė. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu sprendimu sutikti negali, nes teismas nesiaiškino, ar atsakovė nėra skolinga sodininkų bendrijai ir ar iš tiesų ieškovas perėmė iš sodininkų bendrijos neegzistuojančią atsakovės prievolę pastarajai.
Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektai yra sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Būtent sodo žemės sklypo valdymas nuosavybės ar kitomis teisėmis yra kriterijus, vienijantis Sodininkų bendrijų įstatymo reglamentuojamų santykių subjektus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Tauras“ v. G. Ž., bylos Nr. 3K-3-366/2013). Dėl to visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo. Tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti visų pirma dėl to, kad kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (SBĮ 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SB „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008). Tokiu būdu ieškovui savo reikalavimą kildinant iš Reikalavimo perleidimo sutarties, teismas turėjo aiškintis ar atsakovė nėra skolinga už ieškinyje nurodytą laikotarpį sodininkų bendrijai ir ar iš tikrųjų ieškovas perėmė neegzistuojančią skolą. Byloje esantis SB „Pasaka“ bendrijos narių susirinkimo protokolas patvirtina, kad bendrijoje yra nustatytas sodininko ne bendrijos nario mokestis po 27 Lt už arą (protokolo 4.5 p.). Tai yra jau iš šių duomenų darytina išvada, kad atsakovė tam tikro dydžio įmoką turėjo mokėti SB, bent jau už 2009 m. Kadangi byloje nėra jokių duomenų apie atsakovės sumokėtas įmokas nei 2008 m., nei 2009 m. (laikotarpis už kurį pareikštas ieškinys), tokiu būdu tokias aplinkybes teismas turėjo nustatyti ir spręsti ar iš tikrųjų atsakovė nėra skolinga sodininkų bendrijai ir kartu ieškovui kaip skolos perėmėjui. Pažymėtina tai, kad ieškovui apie skolos kilmę nurodė skolos perleidėjas sodininkų bendrija. Tačiau byloje teismas neaiškino, ar SB ir jos pirmininkė nario mokesčiu vadina tik sodininkų bendrijos nario mokestį ar ir sodininko ne bendrijos nario mokama mokestį, kuris pagal įstatymą yra skiriamas bendrojo naudojimo objektų įsigijimui bei išlaikymui, kadangi, kaip matyti iš byloje esančių buhalterinių dokumentų (b.l. 73-75, 76) iš sodininkų renkamas mokestis, kurį vadina nario mokesčiu. Tik išsiaiškinus visas aplinkybes apie atsakovės prievolės įvykdymą sodininkų bendrijai už ginčo laikotarpį, teismas galėjo konstatuoti, kad atsakovė nėra skolinga sodininkų bendrijai ir ieškovas perėmė neegzistuojančią skolą. Aiškinantis šią aplinkybę reikalinga pasiūlyti šalims pateikti nemažai įrodymų, o esant reikalui į bylą įtraukti trečiuoju asmeniu ir sodininkų bendriją „Pasaka“, kadangi priimtas sprendimas gali turėti įtakos jo teisėms ir pareigoms susijusioms su Reikalavimo perleidimo sutartimi. Dėl šio teismo padaryto pažeidimo nagrinėjant bylą, apeliacinės instancijos teisme jos išnagrinėti negalima, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmos instancijos teismui.
Aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad teismas nenustatė konkrečiai, kuris iš žemės sklypų atsakovei priklauso – Nr. 121, ar Nr. 122, tik akcentavo, kad parašas apie dalyvavime susirinkimuose yra ties sklypo Nr. 121, o nario mokesčio skolininkų sąraše atsakovė nurodyta, kaip Nr. 122 savininkė. Jeigu teismas laikė, kad ši aplinkybė yra svarbi nustatant ar atsakovė yra bendrijos narė ar nėra, nes būtent šiuo netikslumu argumentavo narystės neįrodytinumą, tokiu būdu šiuos netikslumus atskiruose sąrašuose jis turėjo išsiaiškinti ir nustatyti, kuriuo numeriu yra bendrijoje žymimas atsakovei priklausantis sklypas. Byloje nėra ginčo, kad atsakovei nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su statiniais, esantis (duomenys neskelbtini), o ginčo laikotarpiu (2008-2009 metais) priklausė 3/8 žemės sklypo bei statinių (b.l. 27-29). Ginčo laikotarpiu kita žemės sklypo ir statinių dalis priklausė A. B., kuri kaip matyti iš kasos pajamų orderio (b.l. 76) yra sumokėjusį „nario mokestį už 2008 metus“. Ši aplinkybė gali būti reikšminga iš naujo nagrinėjant bylą ir nustatinėjant ar sodininkų bendrija laiko, kad bendrijos nariais vienu metu buvo vieno sklypo abu bendraturčiai (atsakovė ir A. B.), ar už žemės sklypą valdomą bendros dalinės nuosavybės teise priklausoma savininkams ne bendrijos nariams žemės mokestį sumokėjo A. B. už abu bendraturčius, ar tik už jai priklausančią dalį.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, kadangi juos teismas galės analizuoti ieškovui pateikus bylos nagrinėjimo metu.
Remiantis išdėstytu, teismo sprendimas naikintinas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir byla perduotina nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).
Apeliantui gražintinas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą (CPK 87 str., 1 d. 7 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas,
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 7 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo.
Grąžinti ieškovui UAB Skolų valdymo inspekcija“, j.a.k. 30285122, 20,85 EUR (72 Lt) žyminio mokesčio sumokėto už apeliacinį skundą iš valstybės.