Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB ,,Skolų valdymo inspekcija“ ieškinį atsakovei A. N., trečiajam asmeniui sodininkų bendrijai ,,Pasaka“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškinys turėtų būti atmestas visų pirma dėl to, kad reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas prašo priteisti nario mokestį, buvo sudaryta iki 2014-05-20. Šiuo metu šis terminas yra suėjęs ir ieškovas nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę. Taip pat atsakovės atstovas pažymėjo, kad atsakovė neigia savo narystę SB „Pasaka", bet neginčija savo prievolės mokėti ne nario mokestį už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tačiau ieškovas reikalavimo atsiskaityti už bendro naudojimo objektų priežiūrą atsakovei nereiškė. Atsakovės atstovo teigimu – ieškovės atlikti mokėjimai SB ,,Pasaka“ įvardinti buitiškai - „už sklypą", „žemės mokestis" ir pan. Nepaisant to, kaip nurodytuose mokėjimuose įvardinta mokėjimo paskirtis, atsakovės atstovo teigimu, atsakovė sodų bendrijos nare gali tapti tik po to, kai tokį sprendimą priima sodų bendrijos narių susirinkimas, tačiau nagrinėjamoje byloje ieškovas iš esmės neginčija, kad jokio bendrijos sprendimo dėl atsakovės priėmimo į bendrijos narius nėra, atitinkamai nėra įrašų sodininkų registravimo knygoje. Aplinkybė, kad atsakovė, dalyvavo bendrijos susirinkime ir pasirašė bendrijos narių susirinkimo protokole kaip narė, rodo ne A. N. narystę, o netvarką bendrijos dokumentuose ir valdyme. Pasirašymas susirinkimo dokumentuose ir dalyvavimas susirinkime, net jei dėl to niekas neprieštarauja, neprilyginamas narystei, nes tokia sąlyga nėra numatyta SB ,,Pasaka“ įstatuose. Atsakovės atstovo teigimu, bendrijos įstatuose tapimo nariu tvarka yra griežtai reglamentuota, sąlygos yra baigtinės. Asmens pasivadinimas nariu, pvz. mokėjimo nurodyme, nepatvirtina asmens narystės bendrijoje. Taip pat atsakovės atstovas nurodė, kad trečiojo asmens taisyklės nustato, kad asmens (ne nario) prievolė mokėti už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą atsiranda, kai bendrija jam pateikia sąskaitas. Šiuo atveju atsakovė jokių sąskaitų iš ieškovo ar bendrijos negavo, taigi mokėjimo terminas iki šiol nėra praleistas.

Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, atsakovės atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti atsakovės naudai 700,00 Lt (202,73 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas UAB ,,Skolų valdymo inspekcija“ 2013-05-20 sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties Nr. SVI/36-13-05 pagrindu, iš atsakovės A. N. prašo priteisti 300,00 Lt (86,89 EUR) SB ,,Pasaka“ nesumokėto bendrijos nario mokesčio sumą už 2008-2009 metų laikotarpį. Teismas pažymi, kad nurodytos reikalavimo perleidimo sutarties 1.1. punkte pažymėta, kad sutartis galioja iki 2014-05-20. (b.l. 4). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas neturi teisės reikalauti iš atsakovės skolos atlyginimo, kadangi tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovo sudarytos reikalavimo perleidimo sutarties terminas yra pasibaigęs ir byloje nėra duomenų apie naujos reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą arba senosios pratęsimą. Šiuo atveju teismas pažymi, kad tiek ieškovas UAB ,,Skolų valdymo inspekcija“ tiek trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu patikslino, kad sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis yra pratęsta laikotarpiui iki kol bus išieškota skolos suma, tačiau, užsitęsus procesui nagrinėjamoje byloje – nurodyti duomenys teismui nebuvo pateikti. Šiuo atveju, teismui atsižvelgiant į šalių nurodytą informaciją, patvirtinančią reikalavimo perleidimo sutarties pratęsimo faktą bei siekiant išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti bylos aplinkybes ir apgint galimai pažeistas šalių teises, teismas, atsakovės atstovo argumentą, kad ieškovas nebeturi reikalavimo teisės į atsakovę, atmeta, kaip nepagrįstą.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei A. N. nuo 2007-09-03 priklausė 3/8 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nuo 2011-09-08 atsakovė dovanojimo sutarties pagrindu įgijo 5/8 nurodyto sklypo dalį, taigi nuo 2011-09-08 atsakovei A. N. priklauso visas žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 27-28). Taip pat pažymėtina, kad byloje esančio 2013-12-18 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 2013-12-18 duomenimis, atsakovei A. N. laikotarpiu nuo 2007-09-03 iki 2011-09-09, priklausė 3/8 dalis žemės sklypo esančio adresu (duomenys neskelbtini). (b.l. 146-147).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų ir šalių teismo posėdžio metu išsakytų paaiškinimų, darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo, kad sklypas adresu (duomenys neskelbtini), SB ,,Pasaka“ įvardijamas kaip Nr. 122, o sklypas adresu (duomenys neskelbtini), SB ,,Pasaka“ įvardijamas kaip Nr. 121. (b.l. 185-186) Ieškovas nagrinėjamoje byloje reikalauja iš atsakovės skolos, susidariusios 2008-2009 metų laikotarpiu. Iš anksčiau nurodytų Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų matyti, kad atsakovei 2008-2009 metais, priklausė 3/8 dalys žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini). T.y. po 3/8 dalis žemės sklypo SB ,,Pasaka“ įvardijamo numeriu 122 ir 3/8 dalis žemės sklypo SB ,,Pasaka“ įvardijamo numeriu 121.

Ieškovas, tiek ieškinyje nurodytais motyvais, tiek teismo posėdžio metu pažymėjo, kad atsakovė yra SB ,,Pasaka“ narė, todėl turi vykdyti iš to išplaukiančias pareigas, t.y. mokėti bendrijos nario mokestį. Tiek ieškovas, tiek tretysis asmuo byloje nurodė, jog atsakovės narystę SB ,,Pasaka“, įrodo jos parašai, patvirtinantys dalyvavimą SB ,,Pasaka“ narių susirinkimuose 2008-05-31 bei 2009-06-06 m. Be to, atsakovė 2010 m. mokėdama mokestį SB ,,Pasaka“, kaip mokėjimo paskirtį nurodė ,,nario mokestis“. Atsakovė neigia esanti sodininkų bendrijos narė, todėl mano, kad jai mokėti nario mokesčio nereikia, tačiau pažymėtina, kad atsakovė neneigia pareigos sumokėti ne nario mokestį už sodininkų bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą.

Teismas pažymi, kad LR CPK 178 str. numatyta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju ieškovas, nurodydamas, kad reikalauja priteisti iš atsakovės skolą remdamasis būtent ta aplinkybe, kad atsakovė yra sodininkų bendrijos narė, turėjo pareigą įrodyti atsakovės narystę SB ,,Pasaka“ pagrindžiančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau tekste – Sodininkų bendrijų įstatymas) 21 str. 1 d. nustatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Į bendriją įstojama ir iš jos išstojama bendrijos įstatų nustatyta tvarka. SB ,,Pasaka“ įstatų 26 p. nurodyta, kad prašymas įstoti į bendriją paduodamas bendrijos valdybai. Stojantis į bendriją sodininkas privalo sumokėti bendrijos narių susirinkimo nustatyta tvarka ir nustatyto dydžio mokestį, o sodininko pareiškimas tapti bendrijos nariu yra svarstomas artimiausiame, po prašymo padavimo dienos narių susirinkime.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovė, vadovaujantis bendrijos įstatuose nustatyta tvarka būtų pateikusi prašymą tapti SB ,,Pasaka“ nare. Priešingai, tiek ieškovas teismo posėdžio metu, tiek SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkė teismo posėdžio metu bei pateiktame atsiliepime į ieškinį pažymėjo, kad atsakovė prašymo tapti sodininkų bendrijos nare pateikusi nebuvo. Nurodytų aplinkybių kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje esantis SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkės J. T. 2014-05-09 siųstas pranešimas atsakovei A. N. patvirtina, kad atsakovė nebuvo pateikusi prašymo tapti bendrijos nare. Be to, SB ,,Pasaka“ 2014-09-09 atsakovei siųstame pranešime nurodyta, kad ,,Jūs nesate bendrijos nare, tačiau privalote mokėti mokesčius už bendro naudojimo objektų priežiūrą“. Atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, bei vadovaujantis ištirtais rašytiniais įrodymais, SB ,,Pasaka“ įstatuose įtvirtinta priėmimo į bendrijos narius tvarka, darytina išvada, kad atsakovė nėra įstojusi į SB ,,Pasaka“, taigi ji neturi pareigos mokėti bendrijos narių susirinkimo metu nustatyto dydžio bendrijos nario mokesčio. Šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo ir trečiojo asmens byloje nurodytas argumentas, kad atsakovės narystės SB ,,Pasaka“ faktą įrodo 2010 m. mokėjimo pavedime nurodyta mokėjimo paskirtis – A. N. nario mokestis už 2010 m. Teismo posėdžio metu nustatyta, kad nurodytą pavedimą darė SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkė J. T., gavusi iš atsakovės grynuosius pinigus, kuriuos atsakovė prašė pervesti į SB ,,Pasaka“ sąskaitą, taigi mokėjimo paskirtis, nurodant, kad yra mokamas sodininkų bendrijos nario mokestis, buvo pažymėta ne pačios atsakovės o SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkės. Taip pat pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jei pati atsakovė mokėjimo pavedime būtų nurodžiusi, kad moka SB ,,Pasaka“ nario mokestį, ši aplinkybė nesuteiktų pagrindo teigti, kad A. N. yra sodininkų bendrijos narė, kadangi nebuvo priimta į sodininkų bendriją ,,Pasaka“ Sodininkų bendrijų įstatymo ir SB ,,Pasaka“ įstatuose nustatyta tvarka. Taip pat teismo vertinimu, A. N. narystės sodininkų bendrijoje nepatvirtina aplinkybė, kad A. N. dalyvavo 2008-05-31 ir 2009-06-06 vykusiuose sodininkų bendrijos narių susirinkimuose, kadangi A. N., turėdama sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje ir mokėdama mokesčius už bendruosius sodininkų bendrijos prižiūrimos objektus, galėjo domėtis SB ,,Pasaka“ priimamais sprendimais ir tuo tikslu dalyvauti sodininkų bendrijos narių susirinkimuose. Be to, SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkė teismo posėdžio metu patvirtino, kad sodininkų bendrijos narių susirinkimuose nebuvo draudžiama dalyvauti ir asmenims, neesantiems sodininkų bendrijos nariais.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovui neįrodžius atsakovės narystės SB ,,Pasaka“ fakto, ieškinys privalo būti atmestas vien šiuo formaliu pagrindu, nes ieškovas nagrinėjamoje byloje prašo priteisti iš atsakovės skolą, susidariusią būtent dėl nesumokėto nario mokesčio.

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina taip pat tai, kad nei ieškovas teismo posėdžio metu nei trečiojo asmens atstovė nenurodė tikslaus 300,00 Lt (86,89 EUR) skolos sumos paskaičiavimo. Trečiojo asmens atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad reikalaujama priteisti 300,00 Lt (86,89 EUR) suma nurodoma, atsižvelgiant į 2010 metais naujajai išrinktai SB ,,Pasaka“ valdybos pirmininkei perduotą skolininkų sąrašą ir jame nurodytas įsiskolinimo sumas. Taip pat pažymėtina, kad tiek ieškovas tiek tretysis asmuo nurodė, kad faktinė atsakovės įsiskolinimo suma sudaro 372,40 Lt (107,85 EUR).

Šiuo atveju, sprendžiant dėl atsakovės, kuri nėra sodininkų bendrijos narė, teisių ir pareigų, bei nustatant galimą atsakovės įsiskolinimo sodininkų bendrijai sumą, svarbu pažymėti, kad pareiga mokėti tam tikras įmokas SB ,,Pasaka“ galėjo atsirasti už atsakovės naudojamus bendrojo naudojimo SB ,,Pasaka“ priklausančius objektus. Nagrinėjamu atveju būtina vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika analogiško pobūdžio bylose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. lapkričio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008 pažymėjo, kad ir tie sodininkai, kurie nėra sodininkų bendrijos nariai, turi mokėti sodininkų bendrijai tam tikras įmokas. Tokia sodininko, ne bendrijos nario, pareiga gali atsirasti dviem pagrindais. Pirma, kiekvienas sodininkas, nepaisant to, yra jis sodininkų bendrijos narys ar ne, yra tų bendrojo naudojimo objektų, kuriems pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti buvo panaudotos ir jo lėšos ar darbas, bendraturtis (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Taigi sodininkas, kuris yra tam tikrų bendrojo naudojimo objektų bendraturtis, privalo mokėti įmokas, reikalingas šių objektų eksploatavimo išlaidoms padengti. Nurodytą pareigą sodininkas, ne bendrijos narys, turi nepaisant to, yra jis sudaręs rašytinę sutartį su sodininkų bendrija ar ne (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis), nes bendraturčio pareiga padengti bendro turto eksploatavimo išlaidas atsiranda daiktinės teisės pagrindu (CK 4.76 straipsnis). Antra, jeigu sodininkas, ne bendrijos narys, naudojasi tam tikrais objektais, kurie pastatyti, įrengti ar kitaip įsigyti tik sodininkų bendrijos narių lėšomis ar jėgomis, tai jis privalo mokėti atitinkamas įmokas už šių objektų naudojimą, t.y. turi pareigą mokėti už naudojimąsi svetimu daiktu (Sodininkų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad SB ,,Pasaka“ Vidaus tvarkos taisyklių 3.7 p. nurodyta, kad kiti sodininkai, ne bendrijos nariai už naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais moka pagal iš anksto bendrijos pateiktas sąskaitas, išrašytas bendrijos narių susirinkimo priimtų spendimų pagrindu. (b.l. 45). Nagrinėjamoje byloje taip pat pažymėtina, kad iš 2008-05-31 d. vykusio sodininkų bendrijos ,,Pasaka“ narių susirinkimo protokolo matyti, kad 2008 m mokestis ne bendrijos nariams nebuvo aptartas ir nebuvo nustatytas. (b.l. 36). Tuo tarpu 2009-06-06 SB ,,Pasaka“ bendrijos narių susirinkimo protokole yra pažymėta, kad nuo 2009 m. nustatytas 27,00 Lt už arą metinis mokestis asmeniui, nesančiam bendrijos nariu. (b.l. 52). Atsakovė nagrinėjamoje byloje neneigia savo pareigos mokėti sodininkų bendrijos ,,Pasaka“ ne bendrijos nariams nustatyto dydžio mokestį ir nurodė savo pareigą įvykdžiusi 2011-01-29 d., 2011-07-24 d (b.l. 74), 2011-09-14 (b.l. 73) ir 2013-09-12 (b.l. 75) atliktais mokėjimais sodininkų bendrijai. Viso atsakovės sodininkų bendrijai sumokėta suma sudaro 810,00 Lt (234,59 EUR) sumą.

Nagrinėjamoje byloje teismas pažymi, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu nekėlė ieškovei reikalavimo sumokėti bendrijos nustatyto mokesčio ne bendrijos nariams už bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūrą. Savo reikalavimo faktiniu pagrindu ieškovas nurodė būtent atsakovės įsiskolinimą už nesumokėtas SB ,,Pasaka“ nario mokesčio įmokas. Teismui anksčiau konstatavus, kad ieškovo reikalavimas priteisti 300,00 Lt įsiskolinimo sumą už atsakovės nesumokėtas sodininkų bendrijos nario mokesčio įmokas, yra atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovė nėra SB ,,Pasaka“ narė ir ieškovui nereiškiant reikalavimo dėl įsiskolinimo priteisimo už sodininkų bendrijos bendro naudojimo objektų priežiūrą, ieškinys dėl 300,00 Lt (86,89 EUR) skolos priteisimo iš atsakovės, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Teismui atsisakius tenkinti ieškovo reikalavimą dėl 300,00 Lt(86,89 EUR) skolos priteisimo, taip pat atmestini, kaip nepagrįsti, ieškovo keliami išvestiniai reikalavimai dėl 150,00 Lt (43,44 EUR) skolos administravimo mokesčio ir 50,00 Lt (14,48 EUR) bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Ieškinį atmetus, atsakovei iš ieškovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 700,00 Lt (202,73 EUR) išlaidų teisinei pagalbai (b.l. 86-87). (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355, valstybei iš ieškovo priteisiamos 7,70 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 96, 98, 259, 260, 270 str., teismas

nusprendžia:

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Skolų valdymo inspekcija“ atsakovės A. N. naudai 202,73 EUR bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

Priteisti iš ieškovo UAB ,,Skolų valdymo inspekcija“ 7,70 EUR bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.