- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- e2YT-260-939/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-00850-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Laima Lubauskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. B.
- Suinteresuotas asmuo
- P. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui
- Kategorijos
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. B. pareiškimą suinteresuotiems asmenims P. B., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, valstybės įmonei Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus, prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis tuoj po savo motinos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini)., mirties faktiškai pradėjo valdyti jos palikimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 1-3).
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini). mirė jo motina M. B.. Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis M. B. nuosavybės teisės įregistruotos į nekilnojamuosius daiktus, esančius Lietuvos Respublikos teritorijoje: 473/1174 dalis 0,1174 ha žemės sklypo, 1/3 dalis gyvenamojo namo, 1/3 dalis ūkinio pastato ir 1/3 dalis kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi M. B. padovanojo pareiškėjas. Prieš mirdama M. B. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, ji paliko pareiškėjui. Pareiškėjui buvo žinoma apie mamos valią visą turtą palikti jam, iš karto po motinos mirties jis pradėjo šios turtą valdyti kaip savo nuosavybę. Jis siekia įsiteisinti savo vardu motinos M. B. palikimą, tačiau dėl to, kad po motinos mirties palikimą priėmė ne notarine tvarka, bet faktiniu valdymu, to padaryti negali, todėl būtina nustatyti juridinį faktą teisme. M. B. iki pat savo mirties gyveno kartu su pareiškėju jai padovanotoje gyvenamojo namo dalyje. (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, kur deklaruota pareiškėjo mamos gyvenamoji vieta, pastaroji negyveno, šioje sodyboje daug metų gyvena pareiškėjo brolio P. B. šeima. Po M. B. mirties pareiškėjui liko visi šios asmeniniai daiktai, įsigyti baldai, buities ir elektros prietaisai. Šiuose namuose pareiškėjas gyvena iki šiol, kito gyvenamojo būsto neturi, iš sodybos niekuomet nėra išsikėlęs. Namas šildomas kietu kuru, malkomis, kurias laikė ūkiniame pastate. Vanduo vartojamas iš šulinio, kanalizacija vietinė, moka tik už suvartotą elektros energiją bei rinkliavą už šiukšlių išvežimą. Prie namų turi daržą, jame užsiaugina daržovių, taip pat prižiūri mamos užveistą sodą. Taigi, savo motinos M. B. palikimą jis pradėjo valdyti kaip savo, t.y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius pareiškėjo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, iš karto po jos mirties per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą ir gyvenamąjį namą su žemės sklypu pradėjo valdyti kaip savo. Jis buvo pagrindinis motinos laidotuvių organizatorius, sutvarkė šios kapavietę, kurią prižiūri iki šiol. Kitų asmenų, priėmusių M. B. palikimą, nėra, paveldėjimo byla neužvesta. M. B. santuokoje su A. K. B. (mirė (duomenys neskelbtini).) susilaukė dviejų vaikų: pareiškėjo ir P. B., kuris nurodomas suinteresuotu asmeniu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atsiliepime (elektroninės bylos apyrašo b. l. 34-35) nurodė, kad sprendimą byloje priimti prašo teismo nuožiūra, įvertinus byloje esančius įrodymus.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą (elektroninės bylos apyrašo b. l. 43-45) nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. B. priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo P. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka ir prašo jį tenkinti, remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Patvirtina pareiškime nurodytas aplinkybes dėl M. B. palikimo priėmimo (elektroninės bylos apyrašo b. l. 53-54).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Paveldėjimas – tai mirusiosjo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau palikimo priėmimo teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą.
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Šioje teisės normoje nurodytas pavyzdinis sąrašas aplinkybių, kurios patvirtina faktinį palikimo priėmimą. Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Kasacinio teismo praktika bylose dėl turinčio juridinę reikšmę palikimo priėmimo fakto nustatymo yra gausi ir nuosekliai išplėtota. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-340-378/2020). Aktyviems įpėdinio veiksmams, atitinkantiems palikimo priėmimą faktiniu valdymu, taip pat priskiriamas palikimą sudarančių daiktų saugojimas, jų tinkamos būklės palaikymas, pagerinimas, daiktų perkėlimas į kitą vietą, jų naudojimas kaip nuosavų tam tikroje veikloje ir pan.
Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjo motina M. B. mirė (duomenys neskelbtini). (elektroninės bylos apyrašo b. 7). M. B. mirė santuokoje, sutuoktinis – A. K. (duomenys neskelbtini) (mirė (duomenys neskelbtini).), vaikai: P. B. ir A. B. (elektroninės bylos apyrašo b. l. 8, 9, 10, 11). Prieš mirdama M. B. paliko (duomenys neskelbtini) sudarytą testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savo mirties atveju visą savo turtą, kuris mirties dieną jai priklausys, kur jis bebus ir iš ko besusidės, ji paliko pareiškėjui (elektroninės bylos apyrašo b. l. 12). Pareiškėjo pateikti VĮ Registrų centro išrašai (elektroninės bylos apyrašo b. l. 13-17) patvirtina, kad jo motinos M. B. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 473/1174 dalys 0,1174 ha žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir jame esanti 1/3 dalis gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), 1/3 dalis ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) ir 1/3 dalis kiemo statinių (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), adresu: (duomenys neskelbtini). Minėtą nekilnojamąjį turtą M. B. (duomenys neskelbtini) padovanojo pareiškėjas (elektroninės bylos apyrašo b. l. 20). Iš Prienų rajono 3-ojo notaro biuro pažymos matyti, jog notaro biure M. B. palikimo paveldėjimo byla nepradėta (elektroninės bylos apyrašo b. l. 21). Iš pareiškėjo pateiktų sąskaitų ir mokėjimo kvitų matyti, kad pareiškėjas 2019 m. kovo 13 d., 2019 m. balandžio 17 d., 2019 m. gegužės 10 d., 2020 m. kovo 10 d., 2021 m. gegužės 11 d., sumokėjo rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą adresu (duomenys neskelbtini), bei 2018 m. balandžio 25 d., 2018 m. gegužės 24 d., 2018 m. birželio 19 d., 2018 m. liepos 16 d., 2021 m. rugpjūčio 10 d., 2021 m. rugsėjo 10 d. mokėjo už suvartotą elektros energiją (elektroninės bylos apyrašo b. l. 22-29).
Pareiškėjas kitokia tvarka, kaip tik kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, neturi galimybės gauti paveldėjimo teisę įrodančių dokumentų, todėl jo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra teisėtas (CPK 445 straipsnis).
Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Bylos duomenimis nustatyta, kad notaro biure paveldėjimo byla į M. B. palikimą nepradėta, paveldėjimo teisės liudijimai nei pareiškėjui, nei kitiems asmenims neišduoti. Iš pareiškėjo pareiškimo, suinteresuotų asmenų atsiliepimų į pareiškimą ir bylos medžiagos matyti, kad A. B. tuoj po (duomenys neskelbtini). mirusios savo motinos M. B. mirties priėmė šios palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti: A. B. iki motinos M. B. mirties gyveno kartu su motina adresu (duomenys neskelbtini), motinai priklausiusioje gyvenamojo namo dalyje. Minėtoje gyvenamojo namo dalyje A. B. toliau gyveno ir mirus jo motinai, šiuo adresu pareiškėjas gyvena ligi šiol. Pareiškėjas mokėjo mokesčius, naudojosi likusiais mirusiajai iki šios mirties priklausiusiais daiktais, taip pat pagal paskirtį ir toliau naudojosi motinai iki jos mirties priklausiusia gyvenamojo namo priklausinių dalimi, ūkiniame pastate laikė malkas, prie namų esančiame darže augino ir tebeaugina daržoves, taip pat prižiūrėjo ir prižiūri mamos užveistą sodą. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios paneigtų ar darytų nepatikimus pareiškėjo paaiškinimus dėl jo gyvenimo palikimą sudarančioje nekilnojamojo turto dalyje, šiuos paaiškinimus, kaip jau minėta, patvirtina bylos medžiaga, dėl šios aplinkybės ginčo nekilo, todėl nėra pagrindo juos vertinti kaip nepatikimus. Atsižvelgiant į pirmiau paminėtą, darytina išvada, kad pareiškėjas save laikė mirusiajai motinai iki šios mirties priklausiusio turto paveldėtoju ir savininku, minėtu turtu naudojosi kaip savo turtu.
Taigi, nors A. B. palikimo priėmimo fakto tinkamai neįformino, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad A. B. faktiškai priėmė M. B. palikimą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu ir tokiu būdu faktiškai priimdamas palikimą.
Byloje nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad A. B. tuoj po savo motinos M. B. mirties priėmė jos palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, sukurs pareiškėjui teisinę reikšmę turinčias pasekmes, tai yra, jis galės paveldėti palikėjos M. B. turtą. Kitokiu būdu gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas negali, todėl M. B. palikimo priėmimo faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Valstybė šioje byloje patyrė 2,44 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui civilinėje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama ir 100 procentų apmokama antrinė teisinė pagalba, bei į tai, kad procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, valstybės naudai iš pareiškėjo nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusios (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini). priėmė jos palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.