Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), DainiausRinkevičiausirAlmosUrbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „LegalBalance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-05 sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „LegalBalance“ ieškinį dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,pareikštą atsakoveiE. U..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau– CPK)123 straipsnio 3 dalyjenumatytatvarka (pranešimasapieįteiktinusprocesiniusdokumentus paliktas 2021-01-05). Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl pagal CPK 142 straipsnio 4 dalies nuostatas, esant ieškovo prašymui, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas exofficio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

13. Apeliacinis procesas vyksta dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovoieškinys dėlskolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

14. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovo reikalavimą dėl negautų pajamų– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 135,16Eurdydžio metinių palūkanų nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-26), tačiau jas priteisė kiekvieną mėnesį skaičiuojamas už atitinkamai mažėjančią pagrindinę kredito sumą. Apeliantas nurodo, jog atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, atliko tik šešias įmokas pagal galiojusį sutarties grafiką ir negrąžinta kredito dalis tik truputįpamažėjo. Paaiškina, jog atsižvelgiant į tai, kad negrąžinta kredito dalisnuo penktosios įmokos sumokėjimo dienos nekito ir nekinta, t. y. nemažėja, nes atsakovas toliau nemoka įmokų, bei į tai, kad šalys susitarė, kad atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos, apeliantas mano, kad turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) visišką atlyginimą, neapibrėžiant priteisiamos negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) sumos konkrečia suma ir nesusaistant jos su sutarties grafiku.Apeliantas taip pat prašo priteisti iš atsakovėsnegautas pajamas (nuostolių atlyginimą), paskaičiuotas nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos – 43,16 Eur, vietoj pirmosios instancijos teismo priteistų 42,41Eur.

15. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutioinintegrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad įrodžius, jog galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, t. y. negautų pajamų faktą, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014). Šioje byloje pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma.

16. Vartojimo kredito sutartimi šalys susitarė, jog atsakovė pagal mokėjimo grafiką sumokės ieškovui mokėjimo (pelno) palūkanas –104,16 Eur, kurių metinė norma 38,22 proc. Vartojimo kredito sutartis 2020-02-28 nutraukta. Ieškinyje nurodoma, kad iki sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) atsakovė liko skolinga ieškovui mokėjimo (pelno) palūkanas – 20,86Eur, kurios ieškovui priteistos. Dėl to ieškovo negautos pajamos negali būti didesnės, negu apskaičiuotos nuo sutarties nutraukimo iki kredito grąžinimo dienos (2022-03-26) mokėjimo (pelno) palūkanos, kadangi atsakovė sutartimi įsipareigojo sumokėti ieškovui iš viso 104,16Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, laikytina, kad ieškovo negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) nuo sutarties nutraukimo (2020-02-28) iki sutarties įvykdymo termino pabaigos (2022-03-26) sudarytų 83,30 Eur (104,16Eur – 20,86Eur). Kaip jau minėta, sutarties tinkamo įvykdymo atveju kredito likutis ir suma, už kurią būtų mokamos palūkanos, kas mėnesį atitinkamai mažėtų, o pasibaigus sutarties terminui, priskaičiuotos palūkanos neviršytų būtent nurodytos 83,30 Eur sumos. Tik tokią sumą ieškovas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus ir kasacinio teismo praktiką, buvo teisinis pagrindas ieškovui priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) iki pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių priėmimo dienos, kurių suma – 42,41 Eur ((3,93 Eur + 3,84 Eur + 3,73 Eur + 3,63 Eur + 3,52 Eur + 3,40 Eur + 3,29 Eur + 3,17 Eur + 3,04 Eur + 2,92 Eur + 2,78 Eur + 2,65 + 2,51), taip pat negautas pajamas (nuostolių atlyginimą)38,22 proc. pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-03-05 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-03-26).

18. Pažymėtina irtai, kad ieškovas neturėjo ir negali turėti lūkesčio šias pajamas gauti anksčiau, negu šalys susitarė sutartyje. Ieškovas nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-28) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2022-03-26), pagrįstai galėjo tikėtis gauti 38,22 procentų metinespalūkanas, skaičiuojamasuž pagal sutartį (tinkamu jos vykdymo atveju) tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio (nuo 2020 m. vasario 26 d. – 123,59 Eur; 2020 m. kovo 26 d. – 120,46 Eur; 2020 m. balandžio 26 d. – 117,24 Eur; 2020 m. gegužės 26 d. – 113,91 Eur; 2020 m. birželio 26 d. – 110,48 Eur; 2020 m. liepos 26 d. – 106,94 Eur; 2020 m. rugpjūčio 26 d. – 103,28 Eur; 2020 m. rugsėjo 26 d. – 99,51 Eur; 2020 m. spalio 26 d. – 95,62 Eur; 2020 m. lapkričio 26 d. – 91,60 Eur; 2020 m. gruodžio 26 d. – 87,46 Eur; 2021 m. sausio 26 d. – 83,18 Eur; 2021 m. vasario 26 d. – 78,77 Eur; 2021 m. kovo 26 d. – 74,22Eu; 2021 m. balandžio 26 d. – 69,52 Eur; 2021 m. gegužės 26 d. – 64,67 Eur; 2021 m. birželio 26 d. – 59,67 Eur; 2021 m. liepos 26 d. – 54,51 Eur; 2021 m. rugpjūčio 26 d. – 49,18 Eur; 2021 m. rugsėjo 26 d. – 43,68 Eur; 2021 m. spalio 26 d. – 38,01 Eur; 2021 m. lapkričio 26 d. – 32,16 Eur; 2021 m. gruodžio 26 d. – 26,12 Eur; 2022 m. sausio 26 d. – 19,89 Eur; 2022 m. vasario 26 d. – 13,46 Eur; 2022 m. kovo 26 d. – 6,83 Eur) ir kurios bendrai, pasibaigus sutarties terminui (2022 m. kovo 26 d.), negali viršyti 83,30 Eur sumos. Apibendrinus šios nutarties 14 – 18 pastraipose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pasirinko tinkamus kriterijus negautų pajamų dydžiams nustatyti ir priteisė tinkamo dydžio negautas pajamas ir tvirta pinigų suma (42,41 Eur), ir kaip 38,22 proc. pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021-03-05 iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2022-03-26).

19. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo)– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos 135,16Eurdydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-26iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

20. Ieškovas, nesutikdamas supirmosiosinstancijosteismoišvada, nurodo, kad negautų pajamų (nuostolių atlyginimo) skaičiavimo pabaiga turėjo būti siejama ne su sutarties termino pabaiga, tačiausu visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, atsižvelgiant į tai, jog tuo atveju, jeigu atsakovas iki sutarties termino pasibaigimo negrąžintų visos vartojimo kredito sumos, ieškovas ir toliau patirtų nuostolius negautų pajamų forma. Nesutiktina su minėtais ieškovo apeliacinio skundo argumentais.

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių atlyginimo), kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

22. Sutartis su atsakove nutraukta 2020-02-28.Pagal aktualią kasacinio teismo praktiką, nuo sutarties nutraukimo prieš terminą momento mokėjimo (pelno) palūkanos atsakovui nebegali būti skaičiuojamos.

23. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja LietuvosRespublikosciviliniokodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalies nuostatas sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma– nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

24. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl nevykdymo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai, numatyti CK6.249 straipsnyje, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį– mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

26. Remiantis aukščiau nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, sprendžiama, jog ieškovo reikalavimo dėlnegautų pajamų (nuostolių atlyginimo)– 38,22 procentų negrąžinto vartojimo kredito sumos (135,16Eur)dydžio metinių palūkanų nuo sutarties termino pabaigos 2022-03-26iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo patenkinimo atveju būtų viršytos sutartine teise ginamo lūkesčio intereso, apimančio tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurių pagrįstai galėjo būtų tikimasi gauti sutartį įvykdžius tinkamai, ribos. Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu atsakovo pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas išliktų iki faktinio kredito sumos grąžinimo net ir tada, kai faktinis kredito negrąžinimo terminas būtų ilgesnis užsutartyje numatytą kredito grąžinimo terminą, nepagrįstai būtų užtikrinama ieškovo teisė į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi. Tokia situacija sudarytų prielaidas ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita ta apimtimi, kuria pastarasis yra įpareigojamas ir toliau mokėti pasibaigusioje sutartyje nustatytą (galimai didesnę, negu tuo metu būtų rinkoje) kainą už pasiskolintų pinigų naudojimą. Galiausiai, kaip pažymėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020-05-25 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai).

27. Atsakovei nevykdžius savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties sutartį nutraukus prieš terminą, ieškovo teisėtas lūkestis galėjo būti ginamas, priteisiant negautų pajamų sumą, neviršijančią pagal sutartį planuotų gauti mokėjimo (pelno) palūkanų dydžio (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta). Ieškovo reikalavimas priteisti nuostolių atlyginimą (negautas pajamas) už laikotarpį, prasidėsiantį po kredito sutarties termino pabaigos–2022-03-26, yra nepagrįstas, kadangi ieškovas nuostolių, kurių atlyginimą prašo priteisti, dar nėra patyręs. Iki 2022-03-26iš atsakovės gali būti išieškoti visi ieškovui priklausantys mokėjimai, iki šio termino gali pasikeisti rinkos sąlygos, tuomet ieškovo lūkestis gauti 38,22 procentų paskolintos sumos dydžio metines palūkanas būtų neįgyvendinamas.Kadangi 2022-03-26dar neatėjo, nėra ieškovo nuostolių atlyginimo pagrindo (nėra žinoma, ar atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, t. y. iki 2022-03-26negrąžino skolos, ar ieškovui padaryta žala ir koks žalos dydis, t. y. ar jis nėra atgavęs paskolintų lėšų, ar šias lėšas paskolinęs po2022-03-26, ieškovas galėtų tikėtis gauti 38,22 procentų dydžio metines palūkanas), t. y. nėra prievolės atlyginti žalą sąlygų, numatytų CK 6.245 ir 6.249 straipsniuose. Reikalavimas šios nutarties priėmimo dieną (2021-05-27)priteisti nuostolių, kurie, galimai, atsiras2022-03-26, atlyginimą, yra nepagrįstas, nes2022-03-26ieškovas gali ir nepatirti nuostolių. Dėl to šis reikalavimas negalėjo būti patenkintas, priimant sprendimą už akių ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jį atmetė.Nėra pagrindo dėl apeliaciniame skude išdėstytų argumentų panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tad jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Byla išspręsta ne apelianto naudai, todėl jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė nenurodė, kad turėjo su šios bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusių išlaidų, tad ir atsakovui šios išlaidos nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi LietuvosRespublikoscivilinioprocesokodekso325straipsniu,326straipsnio1dalies1punktu,331straipsniu,teisėjųkolegija

nutar ia:

Palikti nepakeistąVilniaus miesto apylinkės teismo 2021-03-05 sprendimą už akių.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.