Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Dalios Bajerčiūtės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant šią veiką, ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas iš UAB „O.“) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas iš UAB „B. L.“) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas iš UAB „K.“) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas iš AS B. R.) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (sukčiavimas iš UAB „I. B.“) – laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas šešeriems metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2012 m. vasario 1 d. Iš S. K. ir A. V. solidariai priteista UAB „I. B.“ 31 691,31 Lt, AS B. R., Lietuvoje veikiančio per R. B. AS Vilniaus filialą, – 49 563,16 Lt, UAB „O.“ – 2824,41 Lt, UAB „K“ – 3025 Lt. Kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti iš S. K. paimti 844,44 Lt.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas A. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 15 d. nutartis, kuria nuteistojo S. K. apeliacinis skundas atmestas; iš S. K. ir A. V. priteista AS B. R., Lietuvos Respublikoje veikiančio per R. B. AS Vilniaus filialą, 400 Lt (iš kiekvieno po 200 Lt) išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

S. K. pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 203 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad organizavo vadovavimą juridiniam asmeniui, naudojamam neteisėtai veiklai nuslėpti, t. y. iš anksto žinodamas, kad UAB „E. G.“ (registruota adresu: (duomenys neskelbtini) jokios ūkinės-komercinės veiklos nevykdys, mokesčių valstybei nemokės, o bus naudojama nusikalstamai veiklai nuslėpti, laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio mėn. iki 2012 m. vasario 2 d. organizavo šios bendrovės įsigijimą bei vadovavimą jai: nurodė A. V. tapti šios bendrovės direktoriumi, organizavo UAB „E. G.“ akcijų pirkimą-pardavimą, po to kartu su A. V. 2011 m. gegužės 6 d. pateikė prašymą VĮ „Registrų centro“ Vilniaus filialui, esančiame Vilniuje, Lvovo g. 25, įregistruoti UAB „E. G.“ duomenų pakeitimus, nurodant A. V. bendrovės direktoriumi bei akcininku; tęsdamas nusikalstamą veiką, naudodamasis UAB „E. G.“ vardu ir registracijos duomenimis, laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2012 m. vasario 2 d. organizavo vadovavimą UAB „E. G.“, duodamas registruotam bendrovės direktoriui A. V. nurodymus neteisėtai ir nusikalstamai veiklai vykdyti, t. y. svetimo turto įgijimui apgaule (sukčiaujant) nuslėpti.

S. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo ir A. V. naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad pasirašius su UAB „B. L.“ terminuotas abonentų sutartis mobiliojo ryšio telefonai parduodami pigiau ir kad sutarties sąlygų nevykdys, 2011 m. gegužės 11 d. UAB „E. G.“ direktoriui A. V. nurodė sudaryti su UAB „B. L.“ (adresas: (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis; A. V., kaip UAB „E. G.“ direktorius, su UAB „B. L.“ sudarė tris judriojo ryšio paslaugų teikimo abonentų sutartis Nr. GSCD/29636/2011, GSCD/29647/2011 ir GSCD/29652/2011, pagal kurias, įsipareigojus UAB „B. L.“ naudotis teikiamomis paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos, įgijo tris mobiliojo ryšio telefonus „Huawei U8500“, kurio vieno kaina 799 Lt, tačiau po sutarties pasirašymo UAB „E. G.“ neatliko nė vieno mokėjimo, o mobiliojo ryšio telefonus jis kartu su A. V. perleido tretiesiems asmenims; taip apgaule savo ir A. V. naudai S. K. įgijo UAB „B. L.“ priklausantį bendros 2397 Lt vertės turtą.

S. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą savo ir A. V. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad pasirašius su UAB „O.“ terminuotas abonentų sutartis mobiliojo ryšio telefonai parduodami pigiau ir kad sutarties sąlygų nevykdys, 2011 m. gegužės 11 d. UAB „E. G.“ direktoriui A. V. nurodė sudaryti su UAB „O.“ (adresas: (duomenys neskelbtini) mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis; A. V., kaip UAB „E. G.“ direktorius, su UAB „O.“ sudarė dvi judriojo ryšio paslaugų teikimo abonentų sutartis Nr. OM 1017140 ir OM 1017140, pagal kurias, įsipareigojus UAB „O.“ naudotis teikiamomis paslaugomis ne mažiau kaip 24 mėnesius nuo nuolaidos suteikimo dienos, įgijo du mobiliojo ryšio telefonus „Nokia 5230 Black“, kurio kaina 799 Lt, ir „Nokia C5-03 Black“, kurio kaina 969 Lt, tačiau po sutarties pasirašymo UAB „E. G.“ neatliko nė vieno mokėjimo, o mobiliojo ryšio telefonus jis kartu su A. V. perleido tretiesiems asmenims; taip apgaule savo ir A. V. naudai įgijo UAB „O.“ priklausantį bendros 1748 Lt vertės turtą.

S. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. turėdamas tikslą savo ir A. V. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų su UAB „K“ dėl kompiuterio nuomos nevykdys, 2011 m. gegužės 12 d. UAB „E. G.“ direktoriui A. V. nurodė sudaryti su UAB „K“ (adresas: (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį dėl nešiojamojo kompiuterio siekiant jį užvaldyti; A. V., kaip UAB „E. G.“ direktorius, 2011 m. gegužės 12 d. sudarė nuomos sutartį su UAB „K“ Nr. Nuom_2011.05.12 00:00:00_G1 dėl 3025,00 Lt vertės nešiojamojo kompiuterio „Acer Aspire 5738Z“ bei įsipareigojo naudotis UAB „K“ teikiamomis paslaugomis vieną mėnesį – iki 2011 m. birželio 12 d., tačiau pasibaigus nuomos terminui UAB „K“ priklausančio nešiojamojo kompiuterio negrąžino; taip kartu su A. V. savo naudai apgaule įgijo svetimą UAB „K“ priklausantį 3025 Lt vertės turtą.

S. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. V., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y. turėdamas tikslą savo ir A. V. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų su UAB „I. B.“ dėl pastolių nuomos nevykdys, panaudodamas UAB „E. G.“, kurios direktorius nuo 2011 m. gegužės 6 d. buvo registruotas A. V., nurodė jam, atstovavusiam UAB „E. G.“, sudaryti su UAB „I. B.“ statybinių pastolių nuomos sutartį; A. V., kaip UAB „E. G.“ direktorius, 2011 m. gegužės 13 d. su UAB „I. B.“ (adresas: (duomenys neskelbtini) sudarė pastolių nuomos sutartį Nr. 12/10, pagal kurią už nuomą sumokėjo UAB „I. B.“ 3763,00 Lt; po to 2011 m. gegužės 18 d. pagal perdavimo-priėmimo aktą Nr. 806 bei 2011 m. gegužės 24 d. perdavimo-priėmimo aktą vienam mėnesiui – iki 2011 m. birželio 18 d. ir 2011 m. birželio 24 d. UAB „E. G.“ priėmė savo žinion išnuomotus 620 kv. m ploto fasadinius pastolius, kainuojančius 106 637,30 Lt, tačiau pasibaigus nuomos terminui UAB „I. B.“ priklausančių pastolių negrąžino, o kartu su A. V. pardavė tretiesiems asmenims, taip UAB „I. B.“ padarydami 106 637,30 Lt turtinės žalos.

S. K. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su A. V., apgaule savo ir jo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą, t. y. turėdamas tikslą savo ir A. V. naudai apgaule įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodamas, kad sutarties sąlygų su R. B. AS dėl pastolių nuomos nevykdys, panaudodamas UAB „E. G.“, kurios direktoriumi nuo 2011 m. gegužės 6 d. buvo registruotas A. V., nurodė jam, atstovavusiam UAB „E. G.“, sudaryti su R. B. AS Vilniaus filialu, statybinių pastolių nuomos sutartį; A. V., kaip UAB „E. G.“ direktorius, 2011 m. gegužės 30 d. sudarė su R. B. AS Vilniaus filialu (adresas: (duomenys neskelbtini) statybinių pastolių nuomos sutartį Nr. 2011/187/17, pagal kurią R. B. AS Vilniaus filialas už 9910,00 Lt avansą 2011 m. gegužės 31 d. bei 2011 m. liepos 1 d. pagal perdavimo-priėmimo aktus vienam mėnesiui – iki 2011 m. birželio 31 d. ir 2011 m. rugpjūčio 1 d. UAB „E. G.“ išnuomojo 2444 kv. m ploto fasadinių pastolių, kainuojančių 276 601,00 Lt, tačiau pasibaigus nuomos terminui R. B. AS Vilniaus filialui priklausančių pastolių negrąžino, S. K. su A. V. išnuomotus pastolius pardavė tretiesiems asmenims, taip padarydami R. B. AS Vilniaus filialui 276 601 turtinės žalos.

S. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2011 m. liepos 8 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikrus duomenis, prisistatęs UAB „D. S.“ direktoriui S. P. netikru vardu – A. T., kurio a. k. (duomenys neskelbtini), šiuos klaidingus duomenis pateikė S. P. išrašant kasos išlaidų orderį Nr. 2011-012, o grafoje „Gavau“ pasirašė kaip A. T., kuris gavo avansinį mokėjimą už fasadinius pastolius – 10 000 Lt; taip suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. 2011-012.

S. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2011 m. liepos 14 d., tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), nuslėpdamas savo tikrus duomenis, prisistatęs UAB „D. S.“ direktoriui S. P. netikru vardu – A. T., kurio a. k. (duomenys neskelbtini), šiuos klaidingus duomenis pateikė S. P. išrašant kasos išlaidų orderyje Nr. 2011-014, o grafoje „Gavau“ pasirašė kaip A. T., kuris gavo avansinį mokėjimą už fasadinius pastolius – 27 000 Lt; taip suklastojo kasos išlaidų orderį Nr. 2011-014.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. kasacinis skundas atmestinas.

Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas patikrina skundžiamus žemesnės instancijos teismų nuosprendžius ir nutartis teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnyje, t. y. dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir esminių BPK pažeidimų padarymo. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas skiriant bausmę gali reikštis netinkamu BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmių skyrimo klausimus, pritaikymu arba BK specialiosios dalies straipsnių sankcijose nustatytų bausmių rūšių ir jų ribų pažeidimais.

Kasaciniame skunde nuteistasis S. K. netinkamą baudžiamojo įstatymo – BK bendrosios dalies 61 straipsnio nuostatų taikymą paskiriant jam, jo nuomone, neteisingą ir per griežtą bausmę sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam laisvės atėmimo bausmes už atskiras nusikalstamas veikas ir nustatydamas jų dydžius, taip pat – ir galutinės bausmės dydį, neatsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo klaidų bei padarė neteisingą išvadą, kad teismo nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra ženkliai mažesnės nei BK straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose numatytų bausmių vidurkiai.

Teisėjų kolegija, pagal kasacinio skundo teiginius ir juos pagrindžiančius argumentus patikrinusi ginčijamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad, skiriant S. K. bausmes, buvo netinkamai taikytas baudžiamasis įstatymas (BK bendrosios dalies normos). Pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje išdėstydamas bausmių S. K. skyrimo už padarytus nusikaltimus motyvus, be kita ko, priešingai nei teigia kasatorius, atsižvelgė ir į tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; teismas pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte).

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį numatyta laisvės atėmimo bausmė iki trejų metų, o šios bausmės vidurkis, atsižvelgiant į tai, kad pagal BK 50 straipsnio 2 dalį minimali terminuoto laisvės atėmimo bausmė – trys mėnesiai, yra vieneri metai septyni mėnesiai ir penkiolika dienų (BK 61 straipsnio 3 dalis); pagal BK 182 straipsnio 2 dalį numatytas laisvės atėmimas iki aštuonerių metų, atitinkamai šios bausmės vidurkis – ketveri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų; pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimas iki dvejų metų, vidurkis – vieneri metai vienas mėnuo ir penkiolika dienų; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimas iki trejų metų, vidurkis – vieneri metai septyni mėnesiai ir penkiolika dienų. Pirmosios instancijos teismas S. K. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė šias laisvės atėmimo bausmes: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) – vieneriems metams šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – ketveriems metams, pagal BK 203 straipsnio 2 dalį – vieneriems metams, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) – vieneriems metams šešiems mėnesiams. Atsižvelgiant į minėtų BK straipsnių sankcijose numatytus laisvės atėmimo bausmių dydžius, jų vidurkius ir S. K. teismo nuosprendžiu faktiškai paskirtas bausmes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, paskyrė S. K. mažesnes bausmes nei BK straipsnių, pagal kuriuos jis nuteistas, sankcijose nustatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Kartu, iš dalies sutinkant su kasacinio skundo teiginiu, laikytina, kad apeliacinės instancijos teismas netiksliai nurodė, jog nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra ženkliai mažesnės nei sankcijose numatytų bausmių vidurkiai, nors iš tiesų jos daugiau artimos įstatyme numatytų bausmių vidurkiams. Tačiau vien šis netikslus teiginys nereiškia, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK bendrosios dalies normas) ir neišsamiai išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas, vadovaudamasis BK 54, 61 straipsnio reikalavimais, išsamiai išanalizavo visas reikšmingas su bausmių S. K. skyrimu susijusias faktines bylos aplinkybes (tarp jų – ir paminėtas kasaciniame skunde), išdėstė motyvus, pagrindžiančius išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės yra teisingos. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė BK normas, reglamentuojančias bausmės skyrimą.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami bausmių skyrimo S. K. klausimą, tai reglamentuojančių BK nuostatų nepažeidė, todėl švelninti bausmę S. K. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo S. K. kasacinį skundą.