Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-280-903/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
A8.-280-903/2021
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00177-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Gintaras Stonkus (pirm.)
Pažeidėjas
G. B.
Institucija
Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8.-280-903/2021Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00177-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 9.37.; 21.9.10 (S)
Registro objektas ROIK: 21128199110KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. gegužės 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant Klaipėdos teritorinės muitinės atstovėms J. G., R. S.,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui G. B. ir jo atstovui advokatui E. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 211 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. B., UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktorius, kaip įgaliotas asmuo (ekspeditorius), nepraėjus metams nuo jo nubaudimo pagal ANK 211 straipsnio 1 dalį, būdamas informuotas apie laivu (duomenys neskelbtini) atgabentame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), rastus nedeklaruotus 8 vnt. daiktus (1 aukšto slėgio plovimo mašina, 1 vežimėlis su vienu ratu, 2 dujiniai šildytuvai, 2 mobilūs padargai, 1 dujinis šildytuvas, 1 medinis stalas), pažeisdamas 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos Muitinės Kodeksas, 139 straipsnio 1 dalies c punktą, 139 straipsnio 5 dalį, 145 straipsnio 1, 3 dalis, žinodamas, kad nedelsiant Muitinei turi pateikti laikinojo saugojimo deklaraciją, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto informacinės sistemos (toliau - KIPIS) priemonėmis nepateikė deklaracijos laikinajam saugojimui iškrovimo metu konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai rastiems daiktams. Tokiu būdu jis pakartotinai pažeidė muitinės formalumų atlikimo tvarką ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu G. B. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) yra sudaryta sutartis dėl laikinojo saugojimo, jos turinį žino. Ekspedijavimo darbai pagal sutartį, kurie yra suderinti, tenka UAB (duomenys neskelbtini) Jei jis mato, kad reikalinga laikinojo saugojimo deklaracija, tada ir teikia. Teikia, jeigu keičiasi prekės svoris ar trūksta prekių. Muitinė kontroliuoja perkės svorį. Muitinė buvo iškart informuota dėl prekių, tačiau svoris nesikeitė. 2020 m. gegužės 6 d. A. Š. deklaravo tranzitui 2 automobilius bei kitas prekes. Visi kiti daiktai išvažiavo. Jo manymu šiuo atveju laikinojo saugojimo deklaracijos nereikėjo, nes prekės svoris nesikeitė. KIPIS sistemoje aprašymas buvo pateiktas angliškai ir viskas ten nurodyta. Tai tik formalumai ir smulkmenos dėl pavadinimų. Jei jie būtų teikę kitą laikinojo saugojimo deklaraciją, tada būtų neatitikęs svoris ir būtų prekių perteklius. UAB (duomenys neskelbtini) daiktai buvo saugomi pagal iškrovimo aktą. Jie nematė reikalo pateikti naujos laikinojo saugojimo deklaracijos. Jie pataisė jau pateiktą laikinojo saugojimo deklaraciją. UAB (duomenys neskelbtini) nustatė, kokių prekių trūksta, o kokių per daug, pagal pirminį laivo dokumentą pateiktą KIPIS sistemoje. Dažniausiai aprašyme netelpa surašyti visų prekių. Pagal aprašymą jie atsiuntė pranešimą, kad nebuvo 3 žoliapjovių, bet rasti kiti daiktai. Pirminiame dokumente buvo nurodyta – papildomi daiktai. BDK krovinio bendrojoje deklaracijoje tie daiktai nenurodyti, tačiau juos nurodė UAB (duomenys neskelbtini) savo krovinio perkrovimo akte. Todėl jie 2020 m. gegužės 8 d. pataisė pildant tranzito deklaraciją, o ne teikė naują deklaraciją. Prašo atsižvelgti, kad niekas nebuvo paslėpta ar siekta išvengti mokesčių. Prekes uždeklaravo teisingai, Muitinė tai patvirtino ir jos išvažiavo.

Teismo posėdžio metu G. B. atstovas advokatas E. V. nurodė, kad G. B. nesutinka su pateiktu kaltinimu, t. y. jis nesutinka su tuo, kad jis privalėjo pateikti laikinojo saugojimo deklaraciją kaip subjektas, kuriam yra numatyta pareiga teikti laikinojo saugojimo deklaraciją. Taip pat G. B. nesutinka su Institucijos nurodytomis aplinkybėmis, kad laikinojo saugojimo deklaraciją, kaip ekspeditorius, turėjo teikti UAB (duomenys neskelbtini) direktorius. Iš pateikto patikslinto kaltinimo matosi, kad laivu „(duomenys neskelbtini)“ atgabentame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms prekėms Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau - KIPIS) priemonėmis, laikinąjį saugojimą įformino UAB (duomenys neskelbtini). Šitoje laikino saugojimo deklaracijoje bei kituose dokumentuose matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) deklarantė A. Š. 2020 m. gegužės 8 d. įformino tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini), kurioje 2 prekė nurodyti tie rasti 8 vnt. daiktų. Kartu su tranzito deklaracija užbaigė laikinąjį saugojimą. Tai patvirtinta KIPIS. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 1B-71 „Dėl Prekių iškrovimo, laikinojo saugojimo ir gabenimo naudojant valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Krovinių ir prekių informacinę sistemą (KIPIS) tvarkos aprašo patvirtinimo 12 punkte nurodyta, kad jūrų transportu atgabentų ne Sąjungos prekių laikinojo saugojimo deklaracija KIPIS suformuojama pagal laivo važtaraščio ir prašymo iškrauti prekes duomenis ir per KIPIS pateikiama muitinei. Šiuo atveju laikino saugojimo deklaracija buvo pateikta pagal laivo važtaraštį. Muitinė dėl tų pačių prekių deklarantei A. Š. buvo surašiusi nusižengimo protokolą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas administracinio nusižengimo bylą nutraukė, o Klaipėdos apygardos teismas nutartimi Nr. AN2-72-651/2021 konstatavo, kad joks teisės aktas nenustato deklaranto pareigos įforminti konkrečią muitinės procedūrą. Sandėlio savininkė – UAB (duomenys neskelbtini) visą laiką nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 8 d. turėjo galimybę kontroliuoti, jog laikinajam saugojimui deklaruotoms prekėms būtų įforminta muitinės procedūra arba jos būtų reeksportuotos. Taip pat UAB (duomenys neskelbtini) turėjo pareigą rūpintis, kad laikinajam saugojimui deklaruotos prekės būtų sandėliuojamos atskirai ir niekas be leidimo neturėtų teisės prekių perkelti į kitą vietą. Buvo įforminta tranzito deklaracija, prekės pateiktos Muitinei, tranzito procedūra užbaigta. Prekės buvo deklaruotos. Pagal Muitinės kodekso 139 straipsnį G. B. nėra tas subjektas, kuriam tenka tokia pareiga ir jis yra atsakingas už deklaracijos pateikimą. Šiuo atveju tiek prekes įvežęs asmuo UAB (duomenys neskelbtini), tiek laikinojo saugojimo savininkas UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingi už prekių pateikimą laikinojo saugojimo procedūrai. Deklarantas UAB (duomenys neskelbtini) net nebuvo prisiėmę atsakomybės už šių prekių pateikimą. Muitinės kodekso 147 straipsnyje numatyta, kad prekių laikinojo saugojimo sąlygos ir atsakomybė už šį saugojimą tenka asmeniui turinčiam leidimą. To pačio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad leidimo turėtojas arba asmuo, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau, t. y. užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros ir vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. Jei šiuo atveju prekes iškrovė UAB (duomenys neskelbtini) jis turi leidimą, vadinasi jis ir privalėjo pateikti patikslinančią laikinojo saugojimo deklaraciją. Muitinės kodeksas nenumato, kad už laikinąjį saugojimą atsako deklarantas, t. y. G. B.. Prekės deklaracijoje neturi būti tiksliai aprašytos, tai nėra išleidimo į laisvą apyvartą procedūra. Iš 2019 m. balandžio 29 d. laikinojo saugojimo sandėlio aptarnavimo sutarties sudarytos tarp Klaipėdos teritorinės muitinės ir UAB (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad yra labai aiškus subjektas, kuris yra atsakingas už laikinojo saugojimo sandėlio veiklos pažeidimus, tai numatyta 2.2, 2.4, 2.5, 2.19 punktuose. Šia sutartimi yra apibrėžtos Muitinės ir UAB (duomenys neskelbtini) teisės ir pareigos bei kas yra atsakingas už saugojimo taisykles. UAB (duomenys neskelbtini) privalo apskaityti per KIPIS vežamas prekes 2.19 punkte. Šis punktas aiškiai apibrėžia, jog UAB (duomenys neskelbtini) yra atsakingas už jo sandėlyje laikomų prekių pateikimą ir deklaracijos įforminimą. 2020 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) atstovo surašytas aktas, kuriame nurodyta, kad iškrautas konteineris ir yra rasta papildomos 8 prekės. Iš KIPIS sistemos išrašo matyti kad buvo įforminta tranzito deklaracija ir joje aiškiai nurodytos prekės, t. y. 8 vnt. asmeninių daiktų. Muitinės kodekso 147 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laikinojo saugojimo sandėlio leidimo turėtojas atsako už visą tai, kas išvardyta toliau, t. y. užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. ANK kaltinimas pareikštas netinkama asmeniui. Jei leidimo turėtojas arba asmuo, saugantis prekes tais atvejais, kai prekės saugomos kitose muitinės nustatytose ar jai priimtinose vietose, atsako už visą tai, kas išvardyta toliau, t. y. užtikrina, jog laikinai saugomos prekės nebūtų paimtos iš muitinės priežiūros; vykdo pareigas, susijusias su laikinai saugomų prekių saugojimu. Jei UAB (duomenys neskelbtini) iškrovė ir pranešė apie papildomas prekes ir buvo atsakingas už deklaracijos pateikimą Muitinei. Prekių svoris sutapo, prekės nebuvo paslėptos. Iš Institucijos pateiktų aplinkybių yra visiškai neaišku kokie byloje esantys duomenys patvirtina, kad būtent UAB (duomenys neskelbtini) direktorius G. B. 2021 m. gegužės 4 d. gavo informaciją apie esančias nedeklaruotas prekes ir nebūdamas įgaliotu asmeniu turėjo pateikti Muitinei laikinojo saugojimo deklaraciją. G. B. ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo nepadarė ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu turi būti nutraukta.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė J. G. paaiškino, kad pirmajame protokole buvo nurodyta viena data, bet konkretinant kaltinimą buvo išsiaiškinta kada G. B. sužinojo apie rastus daiktus. Todėl ir buvo sukonkretinta data nurodant laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. Minėta atstovo deklaracija buvo neišleista, nes buvo netiksliai aprašytos prekės, o pagal prekės kodą negalima buvo jų suklasifikuoti. Tada buvo paprašyta jų patikslinti. Tranzito deklaraciją (duomenys neskelbtini) pateikė D. Š. ir ji yra negaliojanti. Vietoj jos yra deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini). Iš krovos akto matyti, kad gegužės 4 d. buvo rasti papildomi asmeniniai daiktai. Apie tai buvo informuotas ekspeditorius UAB (duomenys neskelbtini) Iš bylos 25 lapo matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) buvo siųsta informacija, t. y. perkrovimo aktas (duomenys neskelbtini). UAB „(duomenys neskelbtini) 2020 m. balandžio 24 d. suteikė įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) atstovauti muitinėje forminant dokumentus, pervežti konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus interesus susijusius su muitinės bei uosto procedūromis ir apmokėjimais. UAB (duomenys neskelbtini) jei nebūtų surašęs įgaliojimo, tai jis būtų pats atsakingas už prekių deklaravimą, jam ir būtų taikoma atsakomybė. Iš deklaracijos (duomenys neskelbtini) matyti, kad gavėjas yra UAB (duomenys neskelbtini). Rastos 8 prekės nebuvo išleistos, jos ir toliau buvo saugomos, todėl buvo reikalinga laikinojo saugojimo deklaracija. Po krovos matyti, kad buvo rasta papildomai nedeklaruotų prekių. Todėl, kad su jomis nebuvo niekas daroma, todėl buvo surašytas protokolas. A. Š. dalį prekių deklaravo ir jos išvyko su importo deklaracija, o kitas nedeklaravo. Tos prekės iš Muitinės išvažiavo su tranzito deklaracija. Prekės po patikrinimo akto surašymo UAB (duomenys neskelbtini) toliau buvo saugomos pas juos. UAB (duomenys neskelbtini) yra laikinojo saugojimo sandėlio savininkas, jis yra trečiasis asmuo. Muitinė yra sudariusi sutartį su laikinojo saugojimo sandėlio savininku. Prekės buvo UAB (duomenys neskelbtini). Pagal Muitinės kodekso 139 straipsnio 5 dalį ekspeditorius UAB (duomenys neskelbtini) privalėjo nurodyti ne Sąjungos prekes.

Teismo posėdžio metu Klaipėdos teritorinės muitinės atstovė R. S. nurodė, kad šioje byloje nėra ginčo dėl prekių svorio. Svoris turi atitikti bendrą prekių kiekį pagal aprašymą. Svoris vienareikšmiškai yra kontroliuojamas, tačiau šiuo atveju ginčas vyksta dėl nedeklaruotų prekių, kurias turėjo nedelsiant deklaruoti įforminant laikinojo saugojimo deklaraciją. Atgabentos prekės turi būti aprašytos, kad jas galima būti identifikuoti ir UAB (duomenys neskelbtini) galima būtų tinkamai saugomos. Šiai dienai buvo nustatyta, kad buvo nedeklaruotos prekės. Prašo pripažinti G. B. pagal ANK 211 straipsnio 2 dalį.

Iš 2020 m. gegužės 4 d. konteinerių terminalo dispečerinės elektroninio laiško matyti, kad 2020 m. gegužės 4 d. 04.02 val. UAB (duomenys neskelbtini) elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) buvo išsiųstas perkrovimo aktas (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, jog buvo iškrauta mažiau žoliapjovių nei nurodyta iškrovimo dokumentuose bei rastos papildomos prekės (25-27 b. l.).

Iš 2020 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) krovinio perkrovimo akto matyti, kad iš konteinerio (duomenys neskelbtini) buvo iškrauta 7 žoliapjovės, 1 oro kompresorius, Audi vin...“3919, Volvo vin...:2747, BMW vin...:9557. Konteineryje buvo rasta papildomai asmeniniai daiktai 8 vnt. Taip pat iškrovimo dokumentuose buvo nurodyta 14 vnt. žoliapjovių, bet iškovė 11 vnt. (26 b. l.).

Iš bendrosios deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad skiltyje prekių pavadinimas yra nurodyta „7 USED RIDING LAWN MOWERSA, 14USED PUSH MOWERS, 1 AIR COMPRESSOR, 2009 AUDI A4 VIN: (duomenys neskelbtini), 2008 VOLVO XC70 VIN: (duomenys neskelbtini), 2009 (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (39 b. l.).

Iš 2020 m. balandžio 24 d. UAB (duomenys neskelbtini) įgaliojimo matyti, kad nuo 2020 m. balandžio 24 d. suteikė įgaliojimą UAB (duomenys neskelbtini) atstovauti muitinėje forminant dokumentus, pervežti konteinerį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus interesus susijusius su muitinės bei uosto procedūromis ir apmokėjimais (69 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nors G. B. bylos nagrinėjimo teisme metu neprisipažino padaręs jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 211 straipsnio 2 dalyje, t. y. jog KIPIS priemonėmis laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. nepateikė laikinojo saugojimo deklaracijos laikinajam saugojimui iškrovimo metu konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) papildomai rastiems 8 vnt. daiktams, teismo nuomone, jo kaltė dėl šio administracinio nusižengimo padarymo yra įrodyta G. B. paaiškinimais, 2021 m. vasario 4 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini), 2020 m. gegužės 4 d. UAB (duomenys neskelbtini) krovinio perkrovimo aktu ir kitais byloje surinktais įrodymais.

ANK 211 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti arba deklaravimas pažeidžiant nustatytą tvarką, padarytas pakartotinai.

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 139 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia vienas iš šių asmenų: a) į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo; b) asmuo, kurio vardu arba kurio interesais veikia prekes į tą teritoriją įvežęs asmuo; c) asmuo, prisiėmęs atsakomybę už prekių vežimą po to, kai jos bus įvežtos į Sąjungos muitų teritoriją. To pačio straipsnio 5 dalyje numatyta, kad jeigu muitinei pateikiamos ne Sąjungos prekės, nenurodytos įvežimo bendrojoje deklaracijoje, išskyrus atvejus, kai pareiga pateikti tokią deklaraciją netaikoma, vienas iš 127 straipsnio 4 a dalyje nurodytų asmenų, nedarydamas poveikio 127 straipsnio 6 daliai, nedelsdamas pateikia tokią deklaraciją arba vietoj jos pateikiamą muitinės deklaraciją ar laikinojo saugojimo deklaraciją. Sąjungos muitinės kodekso 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Muitinei pateiktos ne Sąjungos prekės nurodomos laikinojo saugojimo deklaracijoje, kurioje pateikiami visi duomenys, būtini laikinojo saugojimo tvarką reglamentuojančioms nuostatoms taikyti. To pačio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laikinojo saugojimo deklaraciją pateikia vienas iš 139 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų asmenų ne vėliau kaip prekių pateikimo muitinei metu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad laivu „(duomenys neskelbtini)“ atgabentame konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms prekėms Krovinių ir prekių informacinės sistemos (toliau - KIPIS) priemonėmis buvo įforminta laikinojo saugojimo deklaracija, kurią pagal pirminį dokumentą ((duomenys neskelbtini)) pateikė UAB (duomenys neskelbtini), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikus krovos darbus buvo nustatyti neatitikimai, t. y. rasti 8 vnt. papildomų daiktų nenurodytų pateiktoje laikinojo saugojimo deklaracijoje, ir apie tai G. B. buvo informuotas 2020 m. gegužės 4 d. Teismo nuomone, G. B. teiginį, jog šios papildomai rastos prekės buvo nurodytos minėtame pirminiame dokumente bendrai, jų nekonkretizuojant, visiškai paneigia šio pirminio dokumento turinys, kur visiškai neužsiminta apie kitų, išskyrus nurodytus, asmeninių daiktų buvimą konteineryje. Taigi šioje situacijoje G. B., atsižvelgiant į anksčiau nurodytus teisės aktus, privalėjo nedelsdamas papildomai rastas prekes pateikti pasirinktai muitinės procedūrai įforminti, o to nepadarius privalėjo pateikti laikinojo saugojimo deklaraciją, ir tai turėjo galimybę padaryti iki 2020 m. gegužės 4 d. dienos pabaigos, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ informaciją, kuri buvo reikalinga laikinojo saugojimo deklaracijos pateikimui dėl papildomai konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini) rastų prekių jis gavo dar 2020 m. gegužės 4 d. 04.02 val. Tuo tarpu minėtoms prekėms tranzito deklaracija Nr. (duomenys neskelbtini) įforminta tik 2020 m. gegužės 9 d. Taigi laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. dėl G. B. neveikimo muitinei nebuvo deklaruotos papildomai rastos 8 prekės, kas laikytina muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimu.

Teismui nekyla abejonių, kad G. B., UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, kaip įgaliotas asmuo (ekspeditorius), būdamas informuotas apie konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), rastus nedeklaruotus 8 vnt. daiktus (1 aukšto slėgio plovimo mašina, 1 vežimėlis su vienu ratu, 2 dujiniai šildytuvai, 2 mobilūs padargai, 1 dujinis šildytuvas, 1 medinis stalas), bei žinodamas, kad nedelsiant Muitinei turi pateikti laikinojo saugojimo deklaraciją, laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto informacinės sistemos (toliau - KIPIS) priemonėmis nepateikė deklaracijos laikinajam saugojimui iškrovimo metu konteineryje Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai rastiems daiktams. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 211 straipsnio 2 dalyje, sudėtį – prekių, kurioms įforminta ar turi būti įforminta bet kuri muitinės procedūra, nepateikimas per nustatytą muitinės procedūros vykdymo terminą muitinės formalumams su prekėmis atlikti, padarytas pakartotinai.

G. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Nors G. B. 2019 m. gruodžio 3 d. baustas už muitinės formalumų atlikimo tvarkos pažeidimą 450 Eur bauda, kurią sumokėjo 2019 m. gruodžio 5 d., ir pakartotinai padarė tokio pat pobūdžio pažeidimą, tačiau iš anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad pažeidimą padarė klaidingai vertindamas teisės aktų reikalavimus, jo padarytas pažeidimas yra formalus, kuris nesukėlė jokių pasekmių, muitinės procedūros buvo užbaigtos ir prekės išleistos. Esant išdėstytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas G. B. taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo padarymą paskirti mažesnę už ANK 211 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 211 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

G. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 211 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 200 Eur (dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti G. B., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 21128199110, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus