- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-27
- Bylos Nr.
- e2-188-666/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01234-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- J. G.
- Atsakovas
- A. N.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. G. patikslintą ieškinį atsakovei A. N. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir patirtų išlaidų priteisimo bei atsakovės A. N. priešieškinį ieškovei J. G. dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama: nustatyti ieškovei ir atsakovei A. N. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio, Kretingoje, naudojimosi tvarką pagal UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu: ieškovei J. G. paskirti naudotis 307 m² žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „C“, kurios ribos pažymėtos taškais 1-2-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-6-7-8-1; atsakovei A. N. paskirti naudotis 68 m² žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „B“, kurios ribos pažymėtos taškais 2-3-4-10-9-2; ieškovei ir atsakovei paskirti bendrai naudotis 225 m² žemės sklypo dalimi pažymėta indeksu „A“, kurios ribos pažymėtos taškais 4-5-6-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10-4; priteisti ieškovei iš atsakovės 200,00 Eur už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano projekto parengimą bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Ieškovė ieškinyje, patikslintame ieškinyje, dublike bei atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad ieškovė ir atsakovė bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo žemės sklypą, esantį, Kretinga. Ieškovei priklauso 5/6 dalys, o atsakovei - 1/6 dalis minėto žemės sklypo. Žemės sklype yra ieškovei ir atsakovei priklausantis turtas, t. y. gyvenamasis namas, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis priklauso atsakovei; garažas, kuris priklauso atsakovei; sandėlis, kuris priklauso atsakovei; šiltnamis, kuris priklauso ieškovei ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), kurių 1/3 dalis priklauso atsakovei, o likusios 2/3 dalys priklauso ieškovei. 2022 m. gegužės 2 d. teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka. Kadangi nuolat kyla nesutarimų ir dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos yra tikslinga ją nustatyti teismo tvarka. Ieškovė siūlomą nusistatyti naudojimosi žemės sklypu projektą buvo pateikusi atsakovei, tačiau atsakovė nedavė sutikimo, kad jį būtų galima patvirtinti notarine tvarka. Atsakovės pasiūlyta alternatyvi naudojimosi sklypu tvarka ieškovei netiko, kadangi jame numatytas nepagrįstai per didelis bendro naudojimo žemės plotas.
Ieškovė siūlo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos projektą, pagal kurį atsakovei sudaromos galimybės apeiti jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą 1 metro atstumu, atskirai atsakovė galės naudotis 68 m² žemės sklypo dalimi, nors atsižvelgiant vien į atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausančio pastato dalį, atsakovei priklauso 51 m² žemės ploto. Pagal ieškovės pateiktą planą, atsakovei ne tik bus užtikrinamas priėjimas prie jai priklausančio nekilnojamojo turto, bet ir prie atsakovei priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, šiukšlių konteineriams pastatyti bei pravežti. Kadangi gyvenamasis namas yra ieškovės ir atsakovės bendroji dalinė nuosavybė, siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka bendrai naudojama žemės sklypo dalis sudarys 225 m². Šios žemės sklypo dalys yra būtinos jame esantiems pastatams naudoti pagal paskirtį, o likusi žemės sklypo dalis (307 m²) priskiriama asmeniškai naudotis ieškovei, nes ieškovei priklauso penkis kartus didesnė žemės sklypo dalis nei atsakovei. Nekilnojamasis turtas, plane pažymėtas „MN“ asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei (toje vietoje yra garažas sujungtas su sandėliu), tai nėra bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis turtas, todėl po juo ir aplink jį esanti žemė nebuvo paskirta bendram naudojimui, nes tam nėra jokio poreikio ir pagrindo.
Šalies argumentai
Ieškovės vertinimu, jos prašoma nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarka užtikrina bendraturčių interesų pusiausvyros principą ir geresnį nuosavybės valdymą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje, nes pagal ieškovės siūlomą projektą nustatoma žemės sklypo naudojimosi tvarka atsižvelgiant į susiklosčiusius faktinius naudojimosi žemės sklypu santykius. Žemės sklype esantis šulinys yra avarinės būklės, supuvęs, šiltuoju metų sezonu būna išdžiūvęs, jame nėra vandens. Jis faktiškai jau seniai nėra naudojamas buitiniams ir kitiems poreikiams tenkinti. Vartojimui yra naudojamas centralizuoto vandentiekio tinklo teikiamas geriamasis vanduo. Šulinys jau seniai yra kaip sodo puošmena, todėl nėra jokio pagrindo sklypo dalį, kurioje yra šulinys priskirti prie bendrai naudojamos sklypo dalies. Ieškovės įsitikinimu, nusistovėjęs žemės sklypo naudojimo keitimas būtų neracionalus ir neatitiktų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų.
Su priešieškiniu prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka ieškovė nesutinka. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė savo siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka siekia naudotis nepagrįstai didele žemės sklypo dalimi bendrai su ieškove. Pažymėjo, kad priešieškinyje minimas vandens tiekimo ir buitinių nuotekų vamzdynas yra įrengtas nelegaliai ir dėl šios priežasties neįregistruotas. Atsakovė į bylą nepateikė jokių įrodymų, kurie tinkamai pagrįstų jos teiginius, jog žemės sklype įrengta vandens ir nuotekų sistema iš tiesų yra įrengta teisėtai. Vandens tiekimo įmonės darbuotojai nėra kompetentingi tikrinti ar įrenginiai įrengti laikantis teisės aktų reikalavimų, jie tik tikrina kaip atliekama vandens apskaita. Neišviešinus nuosavybės teisės į inžinerinius tinklus, atsakovė tuo remtis prieš ieškovę neturi teisės. Dėl to, nėra jokio pagrindo leisti atsakovei naudotis žemės sklypo dalimi, kurioje yra neteisėtai įrengtas vamzdynas.
Be to, nėra jokio pagrindo sudaryti galimybes atsakovei naudotis kiemo aikštele, kurios nenaudoja. Netoli aikštelės yra įrengtas ieškovei priklausantis daržas ir gėlynai. Jeigu atsakovei būtų sudarytos galimybės naudotis kieme esančiu taku/kiemo aikštele, tai sudarytų palankias galimybes ginčams atsirasti. Ieškovė dėl įtemptų santykių su atsakove, negalėtų tinkamai prižiūrėti gėlyno ir daržo, tai sukeltų papildomų nepatogumų. Jau ir dabar ieškovė su atsakove nesutaria ir visiškai nepalaiko ryšių nepaisant to, kad yra seserys. Atsakovės teiginiai, kad gėlynus įrengė S. G. yra nepagrįsti. Metus prieš S. G. mirtį, ieškovė gyveno Kretingoje ir rūpinosi S. G.. Būtent dėl to ieškovei buvo palikta didesnė turto dalis testamentu. S. G. leido ieškovei tvarkytis kaip jai patinka, todėl ieškovė sutvarkė kiemo aplinką: pasodino gėlių, sudėjo/supylė akmenis, kad viskas atrodytų estetiškiau.
Ieškovė pažymėjo, kad atsakovė į jai priklausančias patalpas patenka per garažą, nes taip yra greičiau ir patogiau. Atsakovės nurodomi teiginiai neva ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimo tvarka neatitinka faktinės nusistovėjusios žemės sklypo naudojimosi tvarkos neatitinka realybės. Ieškovės siūloma žemės sklypo naudojimosi tvarka niekaip nėra apsunkinamas patekimas į atsakovei priklausančius pastatus garažą ir sandėlį, nes į šiuos statinius atsakovė jau ir taip patenka per bendrą įvažiavimą į namų valdą, bendrame įvažiavime į kiemą atsakovė stato jai priklausantį automobilį. Ieškovė siekdama nesudaryti jokių kliūčių atsakovei patekti į kiemą geranoriškai savo automobilio toje vietoje nestato siekdama išvengti nesutarimų. Kaip minėta, pagal ieškovės prašomą nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką atsakovei sudaromos galimybės apeiti gyvenamąjį namą 1 metro atstumu, todėl atsakovė galės netrukdomai naudotis elektros skydine, kuri yra ant gyvenamojo namo sienos.
Šalies argumentai
A. A. N su ieškinyje prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka nesutiko ir pareiškė byloje priešieškinį prašydama: nustatyti naudojimosi žemės sklypu esančiu, Kretinga, tvarką pagal matininko K. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, nustatant, kad šalys žemės sklypu naudosis tokiu būdu: atsakovė A. N. naudosis 67 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 4,6,7,8,21); ieškovė J. G. naudosis 269 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 1,2,3,6,7,8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20); šalys bendrai naudosis 264 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“ (žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 8,9,10,11,12,13,14,15,16,17,18,19,20,5,21); priteisti iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje bei triplike nurodė, kad iš šalims priklausančio namo (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „1AVp“) į atsakovei priklausančius pastatus garažą (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „2F/p“) ir sandėlį (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „3F/p“) patenkama per šalims priklausantį kiemą, kuriame yra registruota grįsta kiemo aikštelė (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „k2“) su negrįsto kiemo dalimi, šulinys (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „k1“) bei 35 m. ilgio bordiūras (žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „k7“). Taip pat atsakovei priklauso po 1/3 dalį metalinės, vielos tinklo tvoros, žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėtos indeksais „k3“, „k4“, „k5“, 14,35 m. ilgio betono cokolio, žemės sklypo inventorinėje byloje pažymėta indeksu „k6“ bei iš namo (1AVp) į atsakovei priklausančius pastatus garažą (2F/p) ir sandėlį (3F/p) per bendrą kiemą yra pravestas atsakovei priklausantis vandens tiekimo ir buitinių nuotekų vamzdynas (neregistruotas), kuris yra garažo ir sandėlio priklausinys. Pagal ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką atsakovė netektų galimybės naudotis jai priklausančiais kiemo statiniais k1 – k7 (šuliniu ir bordiūru), tai pat būtų apsunkintas patekimas į atsakovei priklausančius pastatus garažą (2F/p) ir sandėlį (3F/p), nes į juos atsakovei tektų patekti per bendrą įvažiavimą į namų valdą, apeinant jame statomus automobilius.
Atsakovė pažymėjo, kad vandens ir nuotekų sistema garaže buvo įrengta dar esant gyvai ankstesnei visos namų valdos savininkei S. G. (ieškovės ir atsakovės mamai). Jokių statybos leidimų tam nereikėjo. Minėta vandens ir nuotekų sistema yra sujungta su namo vandens sistema ir prijungta prie miesto vandentiekio tinklo. Atsakovė turi šios sistemos apskaitą ir naudojasi šia sistema eilę metų. Ieškovė 2022 m. vasarą buvo iškvietusi vandens tiekimo įmonės atstovus dėl šio inžinierinio įrenginio patikrinimo ir pastarieji jokių pažeidimų nenustatė. Be to, ieškovė klaidina teismą, neva kiemo aikštelėje yra įsirengusi daržą, gėlyną ir tai nėra pagrindas atsakovei naudotis jai priklausančia kiemo aikštele. Gėlynas yra įrengtas palikėjos S. G. ir puoselėjimas atsakovės, kadangi ieškovė šiame name negyvena. Priešingai, nei teigia ieškovė, šulinys ir kiemo aikštelė, priklausantys atsakovei dalinės nuosavybės teise taip pat yra naudojami. Šulinį prieš 5 m., šalių mamai esant gyvai, sutvarkė, išvalė, atliko šulinio apdailą atsakovės sutuoktinis ir jis buvo ir yra naudojamas. Be to, prie namo, dalyje, kurioje ieškovė siekia nustatyti jai naudojimosi tvarką prie įėjimo į pagrindinį pastatą ir šalia atsakovei priklausančio šulinio, yra atsakovei priklausanti elektros skydinė. Ieškovė yra įsivedusi atskirą elektros apskaitą. Atsakovės vertinimu, ieškinys ir visi ieškovės argumentai yra pagrindžiantys ieškovės siekį ne racionaliai šalims naudotis bendru žemės sklypu, gyventi bendrame, šeimos name, kuriame gyveno šalių mama su šeima ir dabar gyvena atsakovė su savo šeima, bet ieškovei paveldėjus ir iš dalies atlikus jai tekusios dalies remonto darbus, nustačius kuo didesnę jos turtui tenkančią naudojimosi žemės sklypu dalį, paneigiant atsakovės teisę į jai priklausančius pastatus, kuo naudingiau ir už kuo didesnę kainą parduoti paveldėtą turtą.
Atsakovė prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal K. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pagal atsakovės pateiktą naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, bendram naudojimui tektų 264 m² ploto žemės sklypo dalis, plane žymima indeksu „C“. Ši dalis atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo planą ir joje yra šalims priklausantys ir bendrai naudojami: gyvenamasis namas, kiemo statiniai: šulinys, tvora, bordiūras, kiemo aikštelė (įvažiavimas į kiemą iš gatvės, kiemo šaligatviai, prie namo esanti grįsta aikštelė). Likusi žemės sklypo dalis atininkamai priskirtina asmeniniam ginčo šalių naudojimui. Dalis „B“ 67 m² ploto priskirtina atsakovės asmeniniam naudojimui, nes joje yra atsakovei priklausantys pastatai – garažas ir sandėlis. „A“ 269 m² dydžio dalis, kurioje yra sodas ir šiltnamis, priskirtina naudotis ieškovei. Ši tvarka atitinka šiuo metu esantį ir nusistovėjusį faktinį naudojimąsi žemės sklypu. Atitinkamai iš idealiųjų dalių, priskirtinų šalims naudotis bendrai išskiriamos turimos idealiosios dalys, t. y. ieškovės turimi 229 m², atsakovės 35 m². Asmeniniam naudojimui lieka šalių turimi atitinkamai 269 m² ir 67 m². Naudotis tvoros dalimis „k3“ „k4“, „k5“, 14,35 m ilgio betono cokoliu „k6“ atsakovė reikalavimo nereiškia, nes šie statiniai yra ieškovei naudotis priskirtino žemės sklypo dalies pusėje ir toks reikalavimas būtų neracionalus, kadangi ši žemės sklypo dalis bus naudojama ieškovės, o atsakovė neturi intereso patekti prie tvorų ir cokolio. Atsakovės vertinimu, jos pateiktas naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymo projektas atitinka racionalumo ir patogumo kriterijus ir mažiausiai turi įtakos tarp šalių nusistovėjusiai naudojimosi tvarkai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės J. G. atstovė advokato padėjėja G. B. patikslintą ieškinį palaikė jame bei kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Su priešieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad patikslinus naudojimosi žemės sklypu tvarkos planą, numatytas 0,5 m. apėjimas aplink šulinį. Tai padaryta pasikonsultavus su projektuotojais. Ieškovės atstovės vertinimu, šulinys nėra ir negali būti naudojamas, nes jis neatitinka elementarių teisės aktų reikalavimų. Nepaisant to, ieškovė geranoriškai suteikė prieigą prie minėto inžinerinio statinio. Atsakovė taip pat nevaržomai galės naudotis elektros skydine bei grįstos kiemo aikštelės dalimi.
Teismo posėdžio metu atsakovės A. N. atstovas advokatas E. P. priešieškinį palaikė jame nurodytais bei kituose pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais. Su patikslintu ieškiniu nesutiko. Pažymėjo, kad ieškovė klaidiną teismą, neva atsakovė nori užvaldyti ieškovės gėlyną. Nurodė, kad sklype yra 2 gėlynai. Už takelio link įvažiavimo tako yra atsakovės gėlynai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas ieškinys tenkintinas visiškai. Priešieškinys atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, kad ieškovė J. G. ir atsakovė A. N. yra 0,0600 ha (600 m²) ploto žemės sklypo, unikalus Nr. esančio Kretinga, bendrasavininkės. Ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys (0,0500 ha, 500 m²), o atsakovei – 1/6 dalis (0,0100 ha, 100 m²) minėto žemės sklypo.
Ginčo žemės sklype yra ieškovei ir atsakovei priklausantis turtas, t. y. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis priklauso atsakovei), garažas, unikalus Nr. (kuris priklauso atsakovei), sandėlis, unikalus Nr. (kuris priklauso atsakovei), šiltnamis, unikalus Nr. (kuris priklauso ieškovei) ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), unikalus Nr. (kurių 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis priklauso atsakovei).
Nekilnojamąjį turtą, t. y. žemės sklypą su statiniais, šalys atitinkamomis dalimis paveldėjo mirus jų mamai S. G. (ieškovė pagal 2021 m. sausio 15 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 74, o atsakovė pagal 2021 m. balandžio 6 d. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 738).
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2022 m. gegužės 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-176-/2022 buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė reiškia reikalavimus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą bei dalies už plano rengimą patirtų išlaidų priteisimo. Atsakovė nesutikdama su ieškovės reikalavimu pateiktu priešieškiniu prašo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką pagal matininko K. B. 2022 m. rugpjūčio 11 d. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Teisėtas bendraturčių susitarimas turi šalims įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o jo pakeitimai galimi tik esant įstatymuose ar susitarime nustatytiems pagrindams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007). Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009). Tik bendraturčiams nesusitarus, naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka nustatoma teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis 1 dalis).
Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nagrinėjant bendraturčių ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant šalių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-291/2007, 2010 m. sausio 22 d. nutartis Nr. 3K-3-13/2010).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad savininko teisių užtikrinimą geriausiai atitinka tokia naudojimosi tvarka, kai kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiąją dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise, ir visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingąsias savybes vienodo vertingumo daikto dalys. Praktikoje nustatyti tokią naudojimosi tvarką ne visada galima, todėl leistini tam tikri nukrypimai nuo šio modelio ir tai nelaikytina netinkama naudojimosi tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418-611/2015). Bendrai naudotis paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Nustatant tokius objektus, atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-964/2003).
Teismas, spręsdamas bylą dėl naudojimosi žemės sklypu, kuriame yra ir žemės sklypo bendraturčiams priklausantys statiniai, tvarkos nustatymo, pirmiausiai turi nustatyti, kokia po kiekvienu statiniu esančio žemės sklypo ploto dalis priskirtina kiekvienam sklypo bendraturčiui proporcingai jo turimai statinio daliai. Taip pat turi būti nustatyta, kokia prie statinių esanti sklypo dalis būtina kiekvienam statiniui naudoti pagal paskirtį, ir ši dalis paliekama bendrai naudotis, priskiriant lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems priklauso statinys. Tik nustačius tokiu būdu kiekvienam bendraturčiui tenkančią po statiniais esančią, taip pat prie statinių esančią jiems pagal paskirtį naudoti būtiną žemės sklypo dalį, likęs žemės sklypo plotas priskiriamas asmeniškai naudoti tiems žemės sklypo bendraturčiams, kurių turima bendrosios dalinės nuosavybės dalis, vertinant žemės sklype tenkančiu ploto dydžiu, yra didesnė už tą, kurią užima jiems tenkanti po statiniais esanti ir prie statinių esanti jiems naudoti pagal paskirtį būtina žemės sklypo dalis. Jeigu bendraturčiams asmeniškai naudoti priskirti žemės sklypo plotai suformuoti taip, kad juos pagal paskirtį naudoti galima tik nustačius patekti į juos būtinus bendro naudojimo takus (kelius), toks bendro naudojimo žemės sklypo plotas turi būti priskirtas lygiomis dalimis tiems žemės sklypo bendraturčiams, kuriems jis būtinas, kad galėtų naudoti asmeniškai naudotis jiems priskirtus žemės sklypo plotus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2019).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 5/6 dalys (0,0500 ha, 500 m²), o atsakovei – 1/6 dalis (0,0100 ha, 100 m²) ginčo žemės sklypo. Minėtame žemės sklype yra ieškovei ir atsakovei priklausantis turtas, t. y. gyvenamasis namas, kurio 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis priklauso atsakovei, garažas, kuris priklauso atsakovei, sandėlis, kuris priklauso atsakovei, šiltnamis, kuris priklauso ieškovei ir kiti kiemo statiniai (šulinys, kiemo aikštelė, tvora), kurių 2/3 dalys priklauso ieškovei, o 1/3 dalis priklauso atsakovei.
VĮ Registrų centro duomenimis nustatyta, kad gyvenamojo namo užstatymo plotas yra 117 m². Atsižvelgiant į šalims nuosavybės teise priklausančias gyvenamojo namo dalis, ieškovei po gyvenamuoju namu tenkanti žemės sklypo dalis sudarytų 78 m², o atsakovei - 39 m². Garažo užstatymo plotas yra 26 m², o sandėlio – 25 m², jie abu asmeninės nuosavybės teise priklauso išimtinai atsakovei. Šiltnamio užstatymo plotas yra 22 m², jis asmeninės nuosavybės teise priklauso ieškovei. Duomenų apie kiemo statinių užstatytą plotą, byloje nėra. Po statiniais esanti žemės sklypo dalis ieškovei sudarytų apie 100 m², o atsakovei – apie 90 m². Bendras pastatais užstatytas sklypo plotas sudaro apie 190 m².
Pagal ieškovės pateiktą UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą, ieškovei individualiai tektų naudotis 307 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „C“, kurios ribos pažymėtos taškais 1-2-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-6-7-8-1, atsakovei individualiai tektų naudotis 68 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „B“, kurios ribos pažymėtos taškais 2-3-4-10-9-2. Ieškovei ir atsakovei bendrai tektų naudotis 225 m² žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu „A“, kurios ribos pažymėtos taškais 4-5-6-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10-4. Kadangi ieškovei priklauso 5/6 dalys žemės sklypo, todėl iš bendram naudojimui tenkančios 225 m² ploto dalies, jai tektų 187,50 m² (iš viso ieškovei tektų – 494,50 m²). Kadangi atsakovei priklauso 1/6 dalis žemės sklypo, todėl jai iš bendram naudojimui tenkančios 225 m² ploto dalies tektų – 37,50 m² (iš viso atsakovei tektų – 105,50 m²).
Pagal atsakovės pateiktą matininko K. B. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą ieškovei ir atsakovei tektų naudotis iš esmės tose pačiose vietose esančiomis sklypo dalimis: atsakovei individualiai tektų naudotis 67 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 4-6-7-8-21 (kuri iš esmės sutampa su ieškovės pateiktame plane indeksu „B“ pažymėta sklypo dalimi). Ieškovei individualiai tektų naudotis 269 m² ploto žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 1-2-3-6-7-8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20 (minėta sklypo vieta iš esmės sutampa su ieškovės pateiktame plane indeksu „C“ pažymėta vieta). Šalims bendram naudojimui tektų 264 m² ploto žemės sklypo dalis, plane pažymėta indeksu „C“, žemės sklypo dalies ribos pažymėtos taškais 8-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-5-21 (minėta sklypo vieta iš esmės sutampa su ieškovės pateiktame plane indeksu „A“ pažymėta vieta). Kadangi ieškovei priklauso 5/6 dalys žemės sklypo, todėl iš bendram naudojimui tenkančios 264 m² ploto dalies, jai tektų 220,00 m² (iš viso ieškovei tektų – 489,00 m²). Kadangi atsakovei priklauso 1/6 dalis žemės sklypo, todėl jai iš bendram naudojimui tenkančios 264 m² ploto dalies tektų – 44,00 m² (iš viso atsakovei tektų – 111,00 m²).
Pagal CK 4.81 straipsnio 1 dalį naudojimosi tvarka turi būti nustatyta atsižvelgiant į bendraturčio turimą dalį bendrosios nuosavybės teisėje. Tokia įstatymo formuluotė reiškia, kad naudojimosi tvarka (realiosios dalys) turi kiek įmanoma labiau atitikti dalis bendrosios nuosavybės teisėje. Taigi, bendroji taisyklė nustatant naudojimosi daiktu tvarką – paskirti naudotis daikto dalis, atitinkančias dalis bendrosios nuosavybės teisėje, jei tokia galimybė realiai egzistuoja. Tarp nustatytos naudojimosi tvarkos ir dalių bendrosios nuosavybės teisėje egzistuojantis adekvatumas leidžia užtikrinti, kad savininko teisės bus įgyvendintos realiai ir tinkama apimtimi. Kaip matyti iš į bylą pateiktų planų, nei viename iš jų bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis neatitinka jo idealiosios dalies bendrosios dalinės nuosavybės teisėje. Pagal ieškovės pateiktą planą atsakovei tektų naudotis 5,50 m² didesne sklypo dalimi. Pagal atsakovės pateiktą planą atsakovei tektų naudotis 11,00 m² didesne sklypo dalimi. Pagal ieškovės pateiktą planą realiai priskirtinos naudoti sklypo dalys mažiau skiriasi nuo faktiškai priklausančių dalių.
Byloje iš esmės nėra ginčo, kuriomis sklypo dalimis turėtų naudotis šalys. Tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovės pateiktus planus, ieškovei tektų naudotis šiaurės vakaruose esančia sklypo dalimi (kur yra ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis šiltnamis), atsakovei – šiaurės rytuose esančia sklypo dalimi (kur yra atsakovei asmeninės nuosavybės teise priklausantis garažas ir sandėlis), o bendram naudojimui turėtų būti palikta pietrytinė sklypo dalis (kur yra šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, grįsta kiemo aikštelė, šulinys, įvažiavimas į kiemą ir kt.). Esminis ginčas byloje kilo dėl to, kokio dydžio sklypo dalis turėtų būti palikta bendram naudojimui, kuri užtikrintų patekimą prie šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančių statinių/įrenginių.
Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui bendram naudojimuisi turi būti paliekama žemės sklypo tiek, kiek būtina naudoti sklype esantiems bendriems statiniams, įrenginiams, pastatams. Be to, teismo vertinimu, prioritetas turėtų būti skiriamas projektui, kuriame bendram naudojimui paliekama mažesnė sklypo dalis. Atsakovė prašydama nustatyti didesnę bendro naudojimo sklypo dalį (pagal atsakovės planą bendro naudojimo dalis sudaro - 264 m², pagal ieškovės - 225 m²) teiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovės pateikta naudojimosi tvarka neužtikrintų jos nevaržomo patekimo prie šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio šulinio, grįstos kiemo aikštelės, jai priklausančios elektros skydinės, apsunkintų patekimą prie jai asmeninės nuosavybės teise priklausančių garažo ir sandėlio. Be to, iš namo į atsakovei priklausančius pastatus garažą ir sandėlį per bendrą kiemą yra pravestas atsakovei priklausantis vandens tiekimo ir buitinių nuotekų vamzdynas, kuris pagal ieškovės pateiktą planą patektų į ieškovei skirtiną naudoti sklypo dalį.
Su atsakovės teiginiais, jog ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, apsunkintų arba neužtikrintų patekimo prie bendrai ar atskirai naudojamų statinių/įrenginių, nėra pagrindo. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jai priklausanti elektros skydinė yra prie įėjimo į pagrindinį pastatą, šalia šulinio. Kaip matyti iš ieškovės pateikto plano, jame numatytas apėjimas perimetru aplink šalims priklausantį namą. Dėl to, atsakovei patekti prie jai priklausančios elektros skydinės nebūtų jokių kliūčių. Be to, ieškovės patikslintame plane numatytas ir priėjimas prie šalims priklausančio šulinio, dalies grįstos kiemo aikštelės. Patekimas į atsakovei priklausančius garažą ir sandėlį numatytas per bendrą įvažiavimą į kiemą, taip pat numatytas apėjimas perimetru apie pastatus. Šios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad priėjimas prie garažo ir sandėlio būtų užtikrintas. Kaip minėta, nustatant naudojimosi sklypu tvarką atsižvelgiama į teisiškai įregistruotus ir konkrečiam savininkui priskirtus daiktus. Nagrinėjamu atveju atsakovės minimi vandens tiekimo ir buitinių nuotekų vamzdynai teisiškai kaip nuosavybės teisės objektas nėra įregistruoti. Duomenų ar jie buvo įrengti teisės aktų nustatyta tvarka, byloje nėra. Nustatyti didesnę sklypo dalį bendram naudojimui, kad atsakovė galėtų patekti prie neįteisintų inžinerinių tinklų, nėra pagrindo.
Atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovės pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas, atsižvelgiant į šalims nuosavybės teise priklausančias žemės sklypo dalis yra socialiai teisingesnis, neiškeliantis vieno bendraturčio interesų aukščiau kito ir atitinkantis šalių interesų pusiausvyrą. Bendram naudojimui skiriant mažesnį sklypo plotą bus iki minimumo sumažinama galimų konfliktų ateityje kilimo tikimybė. Esant nurodytoms aplinkybėms yra pagrindas nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr., Kretinga, tvarką pagal UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
Dėl išlaidų už naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano projekto parengimą priteisimo.
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog už naudojimosi šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, esančiu, Kretinga, tvarkos plano projekto parengimą UAB „“ sumokėjo 400,00 Eur. Pusę šių išlaidų, t. y. 200,00 Eur, prašo priteisti iš atsakovės.
Bylos duomenimis nustatyta, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos plano projektas iš esmės buvo parengtas siekiant įgyvendinti abiejų žemės sklypo bendraturčių teises ir teisėtus interesus savarankiškai naudotis joms priklausančio bendro turto konkrečia dalimi. Tenkinus ieškovės reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo pagal ieškovės pateiktą projektą, yra pagrindas pusę ieškovės patirtų išlaidų už plano parengimą priteisti iš atsakovės.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1 – 2 dalys).
I. J. G pateikė rašytinius įrodymus pagrindžiančius patirtas 1980,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (120,00 Eur žyminis mokestis ir 1860,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos).
A. A. N bylinėjimosi išlaidos šioje byloje sudaro 1600,00 Eur (100,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos).
Ieškinį tenkinus visiškai ieškovei iš atsakovės priteistina 1980,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priešieškinį atmetus, atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Bylos nagrinėjimo metu patirta 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šios išlaidos priteistinos iš atsakovės valstybės naudai (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 – 268, 270, straipsniais, teismas
nusprendžia:
patikslintą ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Nustatyti naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr., esančiu, Kretinga, tvarką pagal UAB „“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą tokiu būdu:
- ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 307 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „C“, kurios ribos pažymėtos taškais 1-2-9-10-11-12-13-14-15-16-17-18-19-20-21-22-6-7-8-1;
- atsakovei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis 68 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“, kurios ribos pažymėtos taškais 2-3-4-10-9-2;
- ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovei A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirti bendrai naudotis 225 m² žemės sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, kurios ribos pažymėtos taškais 4-5-6-22-21-20-19-18-17-16-15-14-13-12-11-10-4.
Priteisti ieškovei J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 200,00 Eur už naudojimosi tvarkos nustatymo plano parengimą bei 1980,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės A. N., a. k. (duomenys neskelbtini) 6,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas 5662) valstybei. Valstybės naudai priteistos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.