Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą atstovei Birutei Petkevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ieškinį atsakovui A. Š. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį patenkinti bei patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad atsakovo kaltę dėl eismo įvykio įrodinėja 2023-12-11 teismui pateiktais duomenimis, t. y. 2021-03-25 ir 2021-03-29 susirašinėjimais su N. K. ir eismo įvykio protokolu. Galutinių duomenų neturi, partneriai nepateikė, tačiau neturi pagrindo tuo abejoti. Ieškovo atstovės duomenimis, N. K. minėtu automobiliu važiavo kartu, nes policijos protokole N. K. yra įvardintas kaip eismo įvykio metu buvęs asmuo. Galimai policijos pareigūnai, pildydami 2019-12-07 įvykio protokolą, supainiojo duomenis dėl automobilį vairavusio asmens. Buvo eismo įvykio metu apgadinti abiejų kelio pusių atitvarai. Atsakovas vairavo neblaivus, todėl ieškovas turi regreso teisę į atsakovą.

Atsakovui A. Š. teismo procesiniai dokumentai (ieškinio nuorašas, teismo pranešimas) įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, juos įteikiant viešo paskelbimo būdu. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, prašymų pratęsti nustatytą terminą negauta. Civilinė byla išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Iš byloje pateiktų rašytinių duomenų nustatyta, kad 2019-03-14 tarp ieškovo ERGO Insurance SE, veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą ir V. Š. buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią laikotarpiui nuo 2019-03-16 iki 2020-03-15 buvo apdrausta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė.

Iš 2019-12-07 (duomenys neskelbtini) policijos padalinio protokolo apie eismo įvykį, kurio metu buvo sužeistas žmogus (toliau ir – protokolas), nustatyta, kad 2019-12-07 (duomenys neskelbtini) (valstybiniame kelyje A58) įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužeisti asmenys. Eismo įvykyje dalyvavo automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. K., automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo N. M. A. A. bei automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. v. R. Iš minėto protokolo taip pat matyti, kad N. K. važiavo lengvuoju automobiliu viešajam eismui skirtu keliu (valstybinio kelio A58 kaire puse), t. y. jo 17 kilometru. Dėl nenustatytų priežasčių N. K. vairuojamos transporto priemonės kairės pusės ratai užvažiavo ant skiriamosios juostos. N. K., bandydamas išvažiuoti iš skiriamosios juostos, nesuvaldė transporto priemonės, todėl galiausiai ji sustojo skersai 1-ojoje eismo juostoje priekiu pasisukusi į 2-ą eismo juostą. Dėl atsitrenkimo sugedo ir nebešvietė abu transporto priemonės žibintai, dėl ko ji tapo blogai matoma. N. M. A. A. važiavo lengvuoju automobiliu už N. K. Jis, kartu su kitais dviem eismo dalyviais matė, kaip įvyko eismo įvykis. Kadangi kelkraščio juostos minėtoje vietoje nebuvo, N. M. A. A. sustojo išvažiavimo (posūkio į (duomenys neskelbtini) degalinę) juostoje, kad suteiktų pagalbą N. K. M. v. R., kuris važiavo eismo juosta, per vėlai pastebėjo skersai stovinčią N. K. transporto priemonę. M. v. R. pasuko vairą į dešinę ir automobilio kaire puse kliudė N. K. transporto priemonę, o po to atsitrenkė į stovinčią N. M. A. A. transporto priemonę. Dėl šio įvykio buvo sunkiai sužeistas N. M. A. A., M. v. R. ir keleivis, sėdėjęs M. v. R. transporto priemonėje. Taip pat iš protokolo matyti, kad N. K. buvo apsvaigęs nuo alkoholio, t. y. iškvėpto oro tyrimas parodė 600 µg/l.

Iš byloje pateiktos 2021-01-13 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2021-01-20 pranešimo apie draudimo išmoką už (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad už apgadintą transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išmokėta 1678,27 Eur. Iš 2020-07-15 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2020-07-24 pranešimo apie draudimo išmoką už apsauginį užtvarą, (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, jog už apgadintus kelio atitvarus buvo išmokėta 3451,42 Eur. Taip pat iš 2022-08-25 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš 2022-01-05 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)), iš 2021-11-19 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)), 2020-09-17 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 2022-02-03 PVM sąskaitos-faktūros (Nr. (duomenys neskelbtini)) matyti, kad buvo išmokėtos 5285,28 Eur, 3466,51 Eur, 22663,17 Eur, 2174,29 Eur bei 5850 Eur sumos, susijusios su minėtu eismo įvykiu.

2023-12-11 ieškovas pateikė papildomus įrodymus (procesinis dokumentas Nr. DOK-28787), t. y. 2021-03-25 ir 2021-03-29 susirašinėjimus elektroniniu paštu su N. K. bei policija. Iš pateiktų susirašinėjimų turinio matyti, jog N. K. neigia (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu vairavęs transporto priemonę.

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Padarytą žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). Atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Tokios nuostatos nuosekliai laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-02-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-15/2013; 201303-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2013).

Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalį draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis: vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo; vairavo techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai ją naudoti draudžia teisės aktai, ir eismo įvykis įvyko dėl šios priežasties; padarė žalos neturėdamas teisėto pagrindo vairuoti transporto priemonę ar neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonę; pasišalino iš įvykio vietos; padarė žalos tyčia.

Ieškovas pateiktame teismui ieškinyje nurodė, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2019-12-07 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu vairavo atsakovas, t. y. A. Š., tačiau nurodytą aplinkybę paneigia 2019-12-07 protokole apie eismo įvykį užfiksuoti duomenys. Minėtame protokole užfiksuota, jog automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurio kaltės buvo sukeltas eismo įvykis ir buvo sužeisti asmenys, vairavo N. K. 2023-12-13 teismo posėdžio metu apklausta ieškovo atstovė paaiškino, kad galimai policijos pareigūnai, pildydami 2019-12-07 eismo įvykio protokolą, supainiojo duomenis dėl automobilį vairavusio asmens, t. y. šiame dokumente klaidingai, kaip minėtą automobilį vairavusį asmenį, nurodė N. K. Iš 2019-12-07 protokolo akivaizdžiai matyti, kad eismo įvykis kilo ne dėl atsakovo A. Š. kaltės ir įvykio metu automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne atsakovas, o kitas asmuo. Ieškovės atstovės pozicija teismo posėdžio metu, kad pildant minėtą dokumentą galimai suklysta nurodant minėto automobilio vairuotojo anketinius duomenis, nepagrįsta jokiais įrodymais.

Ieškovė grįsdama atsakovo kaltę dėl nagrinėjamo eismo įvykio teismui pateikė papildomus įrodymus (procesinis dokumentas Nr. DOK-28787), t. y. 2021-03-25 ir 2021-03-29 susirašinėjimus elektroniniu paštu su N. K. bei policija. Nors minėtuose susirašinėjimuose N. K. nurodo, kad eismo įvykio metu vairavo A. Š., tačiau iš šių susirašinėjimų neaišku apie kokį eismo įvykį minėtas asmuo rašo, nes nenurodyta nei šio įvykio vieta nei laikas, be to įvertinus tai, kad elektroninis laiškas (2021-03-25) siųstas praėjus gan ilgam laikotarpiui po eismo įvykio, tai kelia pagrįstas abejones, kad šio laiško turinys susijęs su nagrinėjamu eismo įvykiu. Minėto asmens elektroninis laiškas (2021-03-29) apie galimą A. Š. buvimo vietą, neįrodo jo kaltės dėl nagrinėjamo eismo įvykio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo pateiktus minėtus elektroninius susirašinėjimus, teismas nelaiko įrodymais, pagrindžiančiais faktą, kad automobilį, kuriuo buvo sukeltas eismo įvykis, vairavo neblaivus atsakovas A. Š.

Įvertinus į nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo kaltė dėl 2019-12-07 (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio nėra įrodyta, t. y., ieškovas neįrodė, kad transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įvykusio eismo įvykio metu vairavo atsakovas A. Š., todėl ieškovo regresinis reikalavimas priteisti iš atsakovo 81 447,91 Eur žalos atlyginimą, atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pagrindinį ieškovo reikalavimą priteisti 81 447,91 Eur sumą, atmetamas ir išvestinis reikalavimas – priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Nagrinėjamu atveju ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1771,15 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1447 Eur žyminis mokestis, 324,15 Eur išlaidos už vertimus. Ieškovas įstatymų nustatyta tvarka pateikė įrodymus, patvirtinančius patirtas bylinėjimosi išlaidas bei jų apmokėjimo faktą (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškinį atmetus, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos jam neatlyginamos. Atsakovas prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų nepateikė (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo pašto išlaidos byloje nepatirtos, todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.