Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teisiamuosiuose posėdžiuose žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) 9 kartus, paskutinį iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį galutine subendrinta 4 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2020 m. liepos 1 d. įsakymu paleistas iš pataisos įstaigos lygtinai, neatlikus 6 mėnesių ir 17 dienų laisvės atėmimo bausmės (2021 m. sausio 20 d. išregistruotas iš probuojamųjų),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

N. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, išsiskyręs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) Lietuvos Respublikoje 8 kartus, paskutinius iš jų:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį 1 metų 7 mėnesių ir 10 dienų laisvės atėmimo bausme (2015 m. birželio 16 d. atliko bausmę);

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 20 parų arešto bausme (įsiteisėjo 2022 m. gegužės 26 d.);

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį 26 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2021 m. birželio 23 d. 16.10 val. iki 2021 m. birželio 24 d. 11.36 val., suėmimo laikas nuo 2022 m. kovo 20 d. iki šio nuosprendžio priėmimo, ir laikytina, kad liko neatlikta 9 parų arešto bausmė (2022 m. balandžio 26 d. įsiteisėjo),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

A. B. ir N. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. B. ir N. K., veikdami kartu, 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 12.49 val., būdami prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „Avitelos prekyba“ priklausančioje parduotuvėje „Elektromarkt (duomenys neskelbtini)“, A. B. stebint, kad niekas nesukliudytų daromai nusikalstamai veikai, N. K. nuo lentynos paėmė garso sistemą „Samsung HW-S50A/EN“, 160,00 Eur vertės, paslėpė šią prekę už striukės ir kartu išėjo iš parduotuvės nesusimokėję, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „Avitelos prekyba“ priklausantį 160,00 Eur vertės turtą.

A. B. ir N. K. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

II. Byloje surinkti įrodymai

Šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2021 m. rugsėjo 2 d. vagystės)

Nagrinėjamoje byloje A. B. ir N. K. kaltinami bendrais veiksmais padarę vagystę – pagrobę iš parduotuvės garso kolonėlę „Sonos beam black“. Byloje nekyla abejonių, kad A. B. ir N. K. veikė kartu, nes bylai reikšmingu laiku iš vietoje, A. B. stebint, kad niekas nesukliudytų daromai nusikalstamai veikai, N. K. nuo prekybinės lentynos paėmė garso kolonėlę „Sonos beam black“, 449,99 Eur vertės, kurią užsikišo po vilkėtais drabužiais ir kartu išėjo iš parduotuvės nesusimokėję. Tokią aplinkybę patvirtino tiek patys kaltinamieji, duodami parodymus teisiamajame posėdyje, tiek įrodo objektyvūs įrodymai – liudytojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, policijos įvykių registro išraše, 2021 m. rugsėjo 8 d. UAB „Avitelos prekyba“ pareiškime, 2021 m. rugsėjo 20 d. įvykio vietos apžiūros ir 2021 m. rugsėjo 22 d. kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės. Visų byloje surinktų įrodymų analizė neleidžia abejoti, kad A. B. ir N. K. bylai reikšmingu laiku iš parduotuvės pagrobė svetimą turtą. Teismas nenustatė pagrindų, kurie leistų abejoti pagrobto daikto pobūdžiu, kiekiu ir verte, kuri pagrįsta UAB „Avitelos prekyba“ pateiktais patvirtinančiais dokumentais.

Taigi šiuo atveju nėra abejonių, kad A. B. ir N. K. veiksmai atitinka vagystės objektyviuosius požymius. A. B. ir N. K. pagrobto svetimo turto vieta (parduotuvė), pagrobto daikto kiekis ir pobūdis neleidžia abejoti tuo, kad kaltinamieji suprato, kad grobia svetimą turtą, taip siekia sukelti neigiamus turtinius padarinius, ir norėjo taip veikti, t. y. kaltinamieji A. B. ir N. K. veikė tiesiogine tyčia.

Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nėra svarbu, kad A. B. asmeniškai nepadarė visų šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, nes A. B. pritarė N. K. veiksmams užsikišti kolonėlę po drabužiais, jis buvo visai šalia, kai N. K. grobė kolonėlę, ir užstojo N. K., taip pat kartu pasišalino. Taigi A. B. neprieštaravo tam, kad N. K. pagrobtų svetimą turtą. Jų tarpusavio veiksmai buvo reikšmingi darant BK 178 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jie veikė kaip vykdytojai.

Taigi, anksčiau aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamieji A. B. ir N. K. niekam nematant pagrobė iš parduotuvės, UAB „Avitelos prekyba“ priklausančią garso kolonėlę „Sonos beam black“, 449,99 Eur vertės.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad kaltinamųjų pagrobto turto vertė viršija 5 MGL, bet neviršija 250 MGL dydžio (BK 190 straipsnio 1 dalis), ir į tai, kad kaltinamųjų veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju buvo padaryta vagystė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

Dėl BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo (dėl 2021 m. rugsėjo 7 d. vagystės)

BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, nedidelės vertės turtas yra toks, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje taip pat įrodyta, jog A. B. ir N. K. bendrais veiksmais padarė nedidelės vertės vagystę – pagrobė iš parduotuvės garso sistemą „Samsung HW-S50A/EN“, 160,00 Eur vertės.

Kaltinamieji A. B. ir N. K. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padarę šią nusikalstamą veiką ir to neginčijo. Vagystės faktą, kartu ir kaltinamųjų kaltę, patvirtina ne tik liudytojo A. K., apklausto ikiteisminio tyrimo metu, duoti parodymai, bet ir UAB „Avitelos prekyba“ pareiškime išdėstytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai.

Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad bylai reikšmingu laiku iš UAB „Avitelos prekyba“ parduotuvės „Elektromarkt“ (duomenys neskelbtini), būtent kaltinamieji A. B. ir N. K. pagrobė garso sistemą, kurios vertė 160,00 Eur. Šią aplinkybę patvirtina tyrėjo A. R. tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie tai, kad atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus vaizdo įrašas dėl garso sistemos buvo patalpintas į policijos „Viber“ paieškos programėlę, kur buvo atpažinti asmenys, padarę nusikalstamą veiką, tai – N. K., kuris parduotuvės savitarnos salėje įsidėjo garso aparatūrą už drabužių, ir A. B., kuris kartu su N. K. užeina į parduotuvę ir būna šalia, kai N. K. užsikiša garso aparatūrą, ir, kartu nesusimokėję, pasišalina.

Remiantis byloje surinktais įrodymais, nustatyta, kad A. B. ir N. K., veikdami kartu, 2021 m. rugsėjo 7 d. apie 12.49 val., būdami prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), UAB „Avitelos prekyba“ priklausančioje parduotuvėje „Elektromarkt (duomenys neskelbtini)“, A. B. stebint, kad niekas nesukliudytų daromai nusikalstamai veikai, N. K. nuo lentynos paėmė garso sistemą „Samsung HW-S50A/EN“, 160,00 Eur vertės, paslėpė šią prekę už striukės ir kartu išėjo iš parduotuvės nesusimokėję, taip bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB Avitelos prekyba“ priklausantį 160,00 Eur vertės turtą.

Nagrinėjamu atveju kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamą veiką pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, nėra svarbu, kad A. B. asmeniškai nepadarė visų šios nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius atitinkančių veiksmų, nes A. B. pritarė N. K. veiksmams užsikišti garso sistemą po drabužiais, jis buvo visai šalia, kai N. K. grobė garso sistemą, ir užstojo N. K., taip pat kartu pasišalino. Taigi A. B. neprieštaravo tam, kad N. K. pagrobtų svetimą turtą. Jų tarpusavio veiksmai buvo reikšmingi darant BK 178 straipsnio 4 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, jie veikė kaip vykdytojai.

Byloje nustatytos aplinkybės neleidžia abejoti tuo, kad A. B. ir N. K. suprato, jog pagrobė svetimą turtą, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kad pagrobto turto vertė viršija 3 MGL (150 Eur) dydį, tačiau neviršija 5 MGL (250 Eur) dydžio, taip pat į tai, kad kaltinamųjų veika neturi jokių kvalifikuojančių požymių, kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 4 dalį kaip baudžiamasis nusižengimas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės rūšys – viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas A. B. ir N. K. bausmes, atsižvelgia į kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą ir jų baigtumą, kaltininkų kaltės formą – A. B. ir N. K. padarė dvi baigtas tyčines (tiesiogine tyčia) nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, iš kurių viena priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita – baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis). Bendrais kaltinamųjų nusikalstamais veiksmais buvo pagrobtas vienu atveju 449,99 Eur vertės turtas, kitu – 160,00 Eur vertės turtas. Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, A. B., stovėdamas šalia, stebėjo, kad niekas nekliudytų daromoms veikoms, o N. K. paimdavo prekes nuo lentynų ir paslėpdavo už drabužių.

A. B. ir N. K. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino padarę nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

A. B. atsakomybę dėl nusikaltimo, nustatyto BK 178 straipsnio 1 dalyje, sunkina ta aplinkybę, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes turėjo neišnykusį ir įstatymų nenustatyta tvarka nepanaikintą teistumą (iš kaltinamojo akto matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį kaltinamasis atliko bausmę tik 2021 m. sausio 20 d.).

N. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nors kaltinamasis anksčiau teistas, tačiau jo teistumas nusikaltimo darymo metu buvo išnykęs. Tai, kad po šio nusikaltimo padarymo jam buvo priimtas naujas nuosprendis, taip pat nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad jis nusikalto būdamas recidyvistas. Todėl pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nustatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, nėra galimybės.

Teismas, taip pat atsižvelgdamas į A. B. ir N. K. dalyvavimo darant nusikalstamas veikas pobūdį ir laipsnį (iš esmės pagrindinius aktyvius nusikalstamus veiksmus darė N. K., o A. B. veiksmai nebuvo pagrindiniai), nepripažįsta jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

Iš bylos medžiagos matyti, kad A. B. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn) iš viso 9 kartus, iš esmės visos nusikalstamos veikos yra tos pačios rūšies, t. y. susijusios su nuosavybe (2 t., b. l. 5–10). A. B. prieš ir po nusikalstamų veikų padarymo baustas administracine tvarka, taip pat ir už smulkią vagystę, nors paskirtos nuobaudos sumokėtos, tačiau galioja (2 t., b. l. 11–12). A. B. šiuo metu dirba. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai A. B. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 50 parų arešto bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrus 27 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 16 parų arešto – bausmės, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – 66 paras arešto. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – 44 paras areštą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / teismo baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė: viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, laisvės atėmimas.

Nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas atidėti A. B. skirtinos arešto bausmės vykdymą, kadangi jam pirmą kartą skirtina arešto bausmė (nors anksčiau buvo teistas, tačiau buvo skirtinos laisvės atėmimo bausmės). Be to, teismo vertinimu, kaltinamasis šiuo metu nėra tokio pavojingumo, kad jį reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Pastebėtina ir tai, kad kaltinamasis A. B. šiuo metu dirba, daugiau dėl jo ikiteisminių tyrimų pradėta nėra. Kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas, kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad byloje įrodytų nusikalstamų veikų darymo metu A. B. vaidmuo buvo antraeilis, atideda paskirtos bausmės vykdymą 5 mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 mėnesiams, paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. B. nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad N. K. anksčiau teistas (trauktas baudžiamojon atsakomybėn), dauguma nusikalstamų yra susijusios su nuosavybe, nusikalstamų veikų padarymo metu teistumas buvo išnykęs, tačiau po nusikalstamų veikų padarymo dėl jo buvo priimtas naujas nuosprendis ir teismo baudžiamasis įsakymas (2 t., b. l. 156–166). Kaltinamasis prieš nusikalstamų veikų padarymo ir po jų itin daug kartų baustas administracine tvarka (be kita ko, už smulkias vagystes), nemoka paskirtų baudų (3 t., b. l. 1–51). Bylos duomenimis, N. K. nedirba, paskutinį kartą oficialiai dirbo 2019 m. rugsėjo 12 d. (1 t., b. l. 119), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (1 t., b. l. 117). Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. K. nusikalto ne atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių, t. y. jo nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus tokio gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Užuot bandęs gyventi pagal visuomenėje nustatytas taisykles ir gauti legaliai pajamas, jis pasirinko priešingą elgesio variantą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai N. K. bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, paskyrus 50 parų arešto bausmę, o už baudžiamojo nusižengimo, nustatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrus 27 parų arešto bausmę (pagal BK 49 straipsnio 3 dalį už nusikaltimą nustatoma nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų arešto, už baudžiamąjį nusižengimą – nuo dešimties iki keturiasdešimt penkių parų arešto).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 13 parų arešto – bausmės, ir N. K. paskirti subendrintą bausmę – 63 paras arešto. Švelnesnės bausmės dalis pridedama atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir N. K. paskirti subendrintą bausmę – 42 parų areštą.

Nuosprendžio paskelbimo metu dėl N. K. yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendis, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamasis įsakymas, todėl yra teisinis pagrindas paskirtas bausmes subendrinti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 26 parų arešto bausme, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, prie griežčiausios – 42 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – 18 parų arešto (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį) ir 12 parų arešto (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą) – ir N. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 72 paras arešto. Švelnesnių bausmių dalys pridedamos atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Teismas nebendrina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 11 d. teismo baudžiamuoju įsakymu, nes šis teismo baudžiamasis įsakymas dar nėra įsiteisėjęs.

Teismas nemano, kad nagrinėjamu atveju N. K. yra teisinis pagrindas atidėti arešto bausmės vykdymą taikant BK 75 straipsnio nuostatas. Pirma, nors nusikalstamų veikų padarymo metu N. K. laikytinas neteistu (teistumas išnykęs), tačiau po jų padarymo dėl kaltinamojo buvo priimtas vienas nuosprendis ir vienas teismo baudžiamasis įsakymas. Kaip minėta, kaltinamasis itin daug kartų baustas administracine tvarka (be kita ko, už smulkias vagystes), nemoka paskirtų baudų (3 t., b. l. 1–51). Kaltinamasis neturi realaus pastovaus pragyvenimo šaltinio. Jokių teigiamai apibūdinančių N. K. asmenybę aplinkybių nenustatyta. Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad N. K. iš esmės ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles, ankstesnės laisvės atėmimo bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė, todėl nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tokios išvados nepaneigia, kad N. K. teigia turintis mažametį vaiką, kadangi ši aplinkybė nesustabdo jo nuo visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių pažeidimo. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, jų visumos nepakanka atidėti N. K. paskirtos arešto bausmės vykdymą.

V. Kiti klausimai

Civilinis ieškovas UAB „Avitelos prekyba“ ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinius ieškinius dėl 449,99 Eur turtinės žalos atlyginimo ir dėl 160,00 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 103–107, 109–111). Civilinių ieškinių dydis atitinka kaltinamųjų pagrobtų daiktų vertes, jos pagrįstos civilinio ieškovo pateiktais rašytiniais dokumentais. Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai yra pagrįsti, jų neginčijo kaltinamieji, tarp jų nusikalstamų veikų ir civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidarioji, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, 2K-7-124-648/2016). Kaip minėta, A. B. ir N. K. padarė šias nusikalstamas veikas veikdami bendrais veiksmais, todėl UAB „Avitelos prekyba“ civiliniai ieškiniai tenkinami ir priteisiami iš kaltinamųjų solidariai. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio pagrindo iš A. B. priteisti tik pusę civilinių ieškinių sumų.

A. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (2 t., b. l. 34–36, 37–39). Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

N. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 166–167, 168–169, 170) – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nutartimi buvo pakeistos į suėmimą (2 t., b. l. 104–105), kurios terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi nustatytas 1 mėnesiui (2 t., b. l. 112–115).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi kaltinamajam N. K. kardomoji priemonė – suėmimas – pakeista į rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje. Jos paliktinos galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikintinos.

N. K. BPK 140 straipsnio tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2021 m. lapkričio 21 d. 20.15 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 18.42 val. (dvi dienos) (1 t., b. l. 148–149), taip pat buvo laikinai sulaikytas ir suimtas laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15 val. iki 2022 m. gegužės 17 d. Šis taikyto laikino sulaikymo ir suėmimo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Byloje laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1–2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnės – 16 parų arešto – bausmės, ir A. B. paskirti subendrintą bausmę – 66 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. B. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 44 (keturiasdešimt keturių) parų arešto bausmę.

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, atidėti A. B. paskirtos arešto bausmės vykdymą 5 (penkiems) mėnesiams paskiriant:

1) intensyvią priežiūrą – jo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant A. B. nuo 23 val. iki 5 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi;

2) pareigą visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba, netekus darbo, registruotis Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

3) pareigą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 50 parų arešto bausmę.

N. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti jam 27 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės – 50 parų arešto – bausmės, pridėjus dalį švelnesnės – 13 parų arešto – bausmės, ir N. K. paskirti subendrintą bausmę – 63 paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, N. K. paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 42 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu paskirta 26 parų arešto bausme, taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 20 parų arešto bausme, prie griežčiausios – 42 parų arešto – bausmės pridėjus dalį švelnesnių bausmių – 18 parų arešto (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendį) ir 12 parų arešto (pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamąjį įsakymą) – ir N. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 72 (septyniasdešimt dvi) paras arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, 66 straipsniu, į N. K. paskirtą arešto bausmę įskaityti:

1) šioje byloje taikytą laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. lapkričio 21 d. 20.15 val. iki 2021 m. lapkričio 23 d. 18.42 val. (dvi dienos), taip pat laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laiką nuo 2022 m. balandžio 28 d. 15 val. iki 2022 m. gegužės 17 d.;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. balandžio 4 d. nuosprendyje nurodytus įskaitytinus laikotarpius;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 28 d. teismo baudžiamajame įsakyme nurodytą laikino sulaikymo laiką,

vieną laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – dieną prilyginant vienai arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į pataisos įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.

N. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gegužės 17 d. nutartimi paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki šio nuosprendžio vykdymo dienos, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Iš A. B. ir N. K. solidariai priteisti civiliniam ieškovui UAB „Avitelos prekyba“ 449,99 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt devynis eurus ir devyniasdešimt devynis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.

Iš A. B. ir N. K. solidariai priteisti civiliniam ieškovui UAB „Avitelos prekyba“ 160 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, prie bylos viršelio prisegtas CD laikmenas su vaizdo įrašais palikti saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

1) arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50–52, 54–57 straipsniai.

2) N. K. ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo įstaigos darbo metu atvykti į Kauno tardymo izoliatorių (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

3) nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių, negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą (telefonas (8 37) 452 371, elektroninio pašto adresas info@kaunoti.lt).

4) nuteistajam per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.