Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Česlava Malinovska,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui Viliui Žliobai,

išnagrinėjusi R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. 2011-12-08 surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. ATPP 0431 - 0428 už tai, kad jis 2011-11-30 būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeidė Darbo kodekso 98 str. 1 d. 1p., kadangi jo vadovaujamos įmonės statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), leido dirbti staliais A. P. ir I. Č., esant darbo sutarties požymiams, tačiau nepasirašius su jais darbo sutarčių ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriam skyriui, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo nepripažino. Nurodė, kad su I. Č. ir A. P. buvo tariamąsi dėl siūlomo stalių darbo, jie parašė prašymus dėl priėmimo į darbą, tačiau dėl konkretaus darbo nebuvo susitarta, kadangi kilo klausimų dėl darbo sąlygų. Buvo nutarta, kad I. Č. ir A. P. apžiūrės objektą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame jiems būtų reikėję dirbti, ir jei juos viskas tenkins bus pasirašytos darbo sutartys, kas ir buvo padaryta 2011-11-30.

Institucijos, surašiusios protokolą, Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas palaikė kaltinimą, suformuluotą protokole. Teismo posėdyje VDI atstovas Vilius Žlioba parodė, kad R. Š. kaip (duomenys neskelbtini) vadovas pagal įstatymus turėjo pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie įdarbintus asmenis tą pačią dieną, kai jie buvo įdarbinti, o patikrinimo metu R. Š. nepateikė jokio įsakymo dėl tokių asmenų įdarbinimo. Paaiškino, kad patikrinimo metu I. Č. ir A. P. buvo apsirengę darbiniais (ne įmonės) drabužiais, įsisegę įrankius ir dėl to buvo traktuojama, kad patikrinimo dieną minėti asmenys dirba (duomenys neskelbtini). Paaiškinimuose VDI I. Č. nurodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) nuo 2011-11-30, o A. P. – nuo 2011-11-28, tačiau (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui apie I. Č. ir A. P. įdarbinimą pranešė tik 2011-11-30, 15.27 val., nors patikrinimas atliktas 2011-11-30 apie 13.30 val.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Nurodyto teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų.

Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-504-195/2011).

DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, esant DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. DK 93 straipsnyje numatyta, kad darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu.

Pažymėtina, jog būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai yra šie: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, tai yra darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. spalio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2358/2009) ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, tik nustačius visus būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius.

Byloje esantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro 2011-10-06 išplėstinis išrašas patvirtina, jog Bendrovės vadovas (administracijos vadovas) nuo 2011-05-30 yra administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 10-11).

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas Kšyštofas Vysocki parodė, kad dirba VDI Vilniaus skyriuje vyr. inspektoriumi. Gavus anoniminį pranešimą dėl nelegalaus darbo (duomenys neskelbtini), 2011-11-30 kartu su kolegomis Viliumi Žlioba ir Irma Daukantiene nuvyko minėtu adresu, ten buvo apie 13.30. Apdraustųjų įmonės darbuotojų sąraše, kuris buvo gautas išvakarėse, nebuvo nei I. Č. nei A. P. , kurie parašė paaiškinimus, pavardžių. A. P. nurodė, kad dirba UAB „OKE LT“ nuo 2011-11-28, staliumi, nuo 8.00 val. iki 17.00 val., o I. Č. – pirmą dieną, darbo sutarties nėra pasirašęs. Abu buvo su darbo drabužiais, vienas iš jų buvo užsisegęs diržą su statybiniais įrankiais, tačiau asmeniškai nematė kokius darbus jie dirba.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta Irma Daukantienė iš esmės davė analogiškus parodymus kaip ir Vilius Žlioba ir Kšyštofas Vysocki.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas I. Č. parodė, kad 2011-11-30 nuvyko į UAB „OKE LT“ ofisą, adresu (duomenys neskelbtini), kur jam buvo pasiūlytas staliaus darbas, dirbti (duomenys neskelbtini), esančiame šios įmonės objekte. Apie 10.00 val. nuvažiavo apžiūrėti objekto, kuriame būtų reikėję dirbti kartu su A. P.. Nurodė, kad jis iš pradžių tik norėjo apžiūrėti darbo vietą, ir objekte nei jis, nei A. P. nedirbo, o laukė gamybos vadovo. Paaiškinime VDI per klaidą parašė, kad dirba nuo 8.00 val. iki 17.00 val., nes norėjo parašyti, kad dirbs nuo 8.00 val. iki 17.00 val. Paaiškino, kad buvo ne su darbiniais drabužiais, kaip teigia VDI darbuotojai, o su kasdiene apranga, o po patikrinimo pasirašė darbo sutartį, nes tik tada atvyko gamybos vadovas.

Teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. R. parodė, kad dirba UAB „OKE LT“ gamybos vadovu. Jam buvo žinoma, kad 2011-11-30 A. P. ir I. Č. nuvažiavo apžiūrėti objekto, esančio (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad A. P. ir I. Č. 2011-11-30 parašė prašymus dėl priėmimo į darbą, tą pačią dieną buvo ir įdarbinti.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, pripažintina, jog teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų parodymai nepatvirtina, jog darbas buvo dirbamas , niekas iš liudytojų neparodė, kokį darbą atlikinėjo A. P. ir I. Č., kad šie asmenys buvo darbo objekte neginčija nei liudytojas I. Č. nei S. R., kadangi šie asmenys buvo nuvykę į objektą apžiūrėti statybas bei apsispręsti dėl darbo sąlygų. Jiems nebuvo išduoti nei darbo drabužiai, nei įrankiai, buvo apsirengę savais drabužiais. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, konstatuoja, jog ir rašytiniai bylos duomenys nepatvirtina aukščiau išdėstytų aplinkybių.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, pripažintina, jog nagrinėjamu atveju negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog tarp Bendrovės ir dirbusių asmenų 2011-11-30 susiklostė santykiai, turintys darbo sutarties požymius, tai yra negalima vienareikšmiškai nustatyti, jog darbas buvo dirbamas darbdaviui ir nurodytiems asmenims susitarus, asmenys, atlikdami darbo funkcijas, pakluso darbovietėje nustatytai darbo tvarkai ir darbdavio nurodymams. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, jog aukščiau nurodytas nelegalaus darbo objektyvusis požymis nėra įrodytas nagrinėjamoje byloje.

Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 str. 1 d. 1p.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro keturi tarp savęs organiškai susiję elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas ir subjektyvioji pusė. Nesant bent vieno šių elementų nėra ir administracinio teisės pažeidimo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. ATPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad teismo ištirti ir įvertinti įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d. Nenustatyta, kad A. P. ir I. Č. dirbo tam tikrą konkretų jiems pavestą darbą (duomenys neskelbtini) Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo 2011-11-30 metu, tai yra atlikinėjo konkretų darbą statyboje. VDI darbuotojų pateikti paaiškinimai nesutampa su I. Č., R. Š. ir S. R. teisme duotais paaiškinimais. Liudytojo I. Č. parodymai apie tai, kad jis 2011-11-30 atvyko į objektą kartu su A. P. pasidomėti esančiomis darbo sąlygomis , ir jei darbo sąlygos tiktų, tuomet pradėtų dirbti bendrovėje, neprieštarauja, anaiptol patvirtina R. Š. parodymus apie tai, kad A. P. pareiškimą dėl priėmimo į darbą parašė pakartotinai 2011-11-30, kai apsisprendė įsidarbinti. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų teisės pažeidimo padarymo faktą ir pašalintų kilusias abejones, byloje nėra; galimai nelegaliai nuo 2011-11-28 ar nuo 2011-11-30 (duomenys neskelbtini) dirbęs A. P. į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų nepateikė.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 30 d. nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-1525/2010; 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N663-156/2007).

Minėta, jog veika kvalifikuotina kaip nelegalus darbas, tik nustačius visus būtinus objektyviuosius nelegalaus darbo požymius. Iš to išplaukia, kad, nenustačius bent vieno iš objektyviųjų nelegalaus darbo požymių, asmuo negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, byla nutrauktina nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. Š. veiksmuose ATPK 41³ str. 1 d numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 p., 287 str. 2 p., teismas

nutarė:

nutraukti R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, bylą.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.