Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI ) įgaliotai atstovei R. G.,

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. B. atstovei advokato padėjėjai Agnei Litvinaitei,

išnagrinėjo UAB „B.“ vadovo D. B., gimusio (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šios finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas D. B. atsiskaitymo prioritetą teikė vykdydamas atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o ne VMI prie FM. Dėl tokių D. B. veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta. Taigi D. B. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

Prie pareiškimo pateikti dokumentai: mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašas (b. l. 7); Bendrovės banko sąskaitos išrašai (b. l. 16-117), mokesčių apskaitos informacinės sistemos (Balanso) išrašų kopijos (b. l. 8-15) patvirtina pareiškime išdėstytus teiginius.

D. B. atstovė advokato padėjėja A. Litvinaitė paaiškino, kad VMI neįrodė ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto pažeidimo visų būtinųjų požymių, todėl teisena turėtų būti nutraukta ir priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos. Papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismų praktiką norit įrodyti, kad buvo atsikaitymo eiliškumo, nustatyto CK 6.930¹ straipsnyje, pažeidimas, reikia įrodyti kad skolininkas neturi lėšų visiems pareikštiems reikalavimas patenkinti. Atstovė nurodė, kad tiek iš VMI pridėto banko sąskaitos išrašo, tiek iš kartu su rašytiniais paaiškinimais pridėtų išrašų, matyti, kad įmonė turėjo lėšų. Kiekvieną mėnesį likutis disponuojamos sumos buvo pakankamai didelės. Buhalterė atsiskaitinėjo ir su VMI, tai matyti ir išrašuose, prašė nepamiršti, kad buvo karantinas. Mokesčiai buvo atidedami, įmonė mokėjo pagal išgales, turėjo nebaigtų objektų. UAB „B.“ statybos įmonė jie statė ir pardavinėjo, tiekėjai statybos bendrovės tai yra būtini tiekėjai tam kad įmonė galėtų vykdyti veiklą ir pagal išgales dengtų savo įsiskolinimą VMI. Mokėjimai buvo ir darbuotojams, ir Sodrai, ir pagal išgales VMI. Atstovė nurodė 2020-04-24 nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-201-478/2020, kurioje, pasak jos, buvo analogiška situacija, bendrovė nesilaikė mokėjimo eiliškumo, tačiau teismas nustatė, kad nebuvo subjektyvaus požymio, tai būtent kaltės. Atstovė teigimu, iš teismų praktikos matyti, kad galima nesilaikyti eiliškumo, jei mokėjimai reikalingi įmonės veiklai išlaikyti, kad nesustotų įmonės ūkinė komercinė veikla. Kaip nurodė D. B. buvo dedamos visos pastangos, kad įmonės veikla tęstųsi. Vėliau kaip prasidėjo areštai, tai turtas buvo parduotas už mažesnę nei rinkos kaina, kas įtakojo dar didesnius nuostolius ir dėl to buvo prieita prie bankroto. Taigi VMI neįrodė, kad tai dienai įmonė neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti, nes įmonė turėjo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto ir banko sąskaitose disponavo pakankamai nemažomis lėšomis. Kaltę turi įrodyti ta šalis kuri kaltina, o UAB „ B.“ ginasi. Prašė remtis ir rašytiniais pateiktais paaiškinimais.

Rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta, jog Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-201-478/2020, teismas pažymėjo ir tai, jog nors „<...> buvo pažeista CK 6.930 ¹ straipsnyje nustatyta reikalavimų patenkinimo, atsiskaitymų eiliškumo tvarka, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šiuo atveju pagrįstai buvo vertinamos ne tik teisės aktų nuostatos, tačiau ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės, įėmusios ne tik objektyviosios administracinio nusižengimo pusės sudėties požymių nustatymą, tačiau duodančios pagrindo daryti neabejotiną išvadą ir dėl subjektyviosios pusės sudėties būtinojo požymio - tyčios nebuvimo atsakomybėn patraukto asmens veiksmuose nustatymo. Taigi, atsižvelgiant į visą tai, kas išdėstyta aukščiau, nurodyti mokėjimai buvo sąlygoti susiklosčiusių faktinių aplinkybių, todėl D. B. Atlikdamas mokėjimus nesielgė piktybiškai bei nesiekė tyčia nesilaikyti CK 6.930-1 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. VMI taip pat nepateikė įrodymų, jog minėti pavedimai būtų sąlygoję Bendrovės nemokumą ir vien todėl negalėjo pilnai atsiskaityti su kreditoriumi - VMI, kadangi per tiriamą laikotarpį, kuomet buvo sumokėta kreditoriams už prekes ir paslaugas bei išmokėtas darbo užmokestis, kartu buvo sumokėtos pakankamai didelės sumos valstybės įstaigoms mokestinės nepriemokoms padengti. Visos mokestinės nepriemokos Bendrovė neturėjo galimybės padengti, pablogėjus jos finansinei padėčiai, ką patvirtina 2021-03-01 sudarytą mokestinės paskolos sutartis.

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

CK 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) 1 dalyje nustatyta, jog skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Šio straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtinta, jog atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai.

Pažymėtina, jog CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kada šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Priešingai, ši teisės norma ir yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Aplinkybę, kad UAB „B.“ neturėjo galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais patvirtina ir tai, kad 2022 m. balandžio 26 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1952-392/2022 uždarajai akcinei bendrovei „B.“ iškelta bankroto byla. Teismo nutartyje konstatuota, jog paskutinį kartą įmonė pateikė finansinės atskaitomybės dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui už 2020 metų laikotarpį. Tuo metu pateiktų dokumentų duomenimis įmonė turėjo turto už 1 662 473 Eur: ilgalaikio turto deklaruota už 168 715 Eur, trumpalaikio turto – 1 490 579 Eur. Bendrovės įsipareigojimų suma sudarė 1 719 132 Eur, iš kurių 678 341 Eur sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai. Bendrovė deklaravo 84 813 Eur nuostolių. Iš atsakovės pateikto 2022 m. kovo 29 d. balanso matyti, kad įmonė turi turto už 31 000 Eur, kurį sudaro tik trumpalaikis turtas, įsipareigojimų suma sudaro 648 257 Eur, iš kurių 161 200 Eur sudaro ilgalaikiai įsipareigojimai. Tokiu būdu pagal 2020 m., 2022 m. bendrovės įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Antstolių informacinės sistemos 2022 m. kovo 28 d. duomenimis buvo vykdomos 4 išieškojimo bylos, bendrai 205 737,14 Eur sumai, o mokestinė nepriemoka yra 222 706,41 Eur.

Iš anksčiau išdėstytų duomenų apie lėšų judėjimą sąskaitose matyti, kad Bendrovė nebuvo pajėgi padengti VMI susidariusią mokestinę nepriemoką. Atstovė nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kurios patvirtintų šiuos teiginius, nepateikė duomenų apie bendrovės turimas lėšas tuo metu, kai buvo atsikaitoma su kreditoriais, taip pat ir teismo neprašė išreikalauti tokius duomenis, todėl teismas argumentą, kad įmonė turėjo pakankamai lėšų atsikaityti su visais kreditoriais vertina kaip deklaratyvų ir jį atmeta.

Traukiamas administracinėn atsakomybėn asmuo nesutinka su aplinkybe, kad Bendrovė bylai aktualiu laiku turėjo pradelstą mokestinę nepriemoką, motyvuodamas tuo, kad AB „B.“ buvo sudariusi 2021 m. kovo 2 d. Mokestinės paskolos sutartį Nr. (23.24-08) 327- 12907, kuria visos mokėtinos sumos atidėtos ir išdėstytos mokėti dalimis. Teismo vertinimu, šios aplinkybės patvirtina, kad Bendrovė visgi turėjo mokestinę nepriemoką. Antra, ši mokestinės paskolos sutartis buvo sudaryta 2021 m. kovo 2 d., todėl neturėjo jokios įtakos, atsiskaitant su kreditoriais laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 iki 2021 m. sausio 22 d., kuomet VMI nustatė CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų pinigais eiliškumo pažeidimus. Minėta, kad VMI pateiktame pareiškime nurodytas konkretus laikotarpis, kurio metu, VMI teigimu, Bendrovė vykdydama atsiskaitymus nesilaikė įstatyme įtvirtintos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos, t. y. nuo 2020 m. spalio 19 iki 2021 m. sausio 22 d. Aplinkybėms, kad nurodytu laikotarpiu Bendrovė turėjo mokestinę nepriemoką, patvirtinti VMI prie pareiškimo pridėjo Integruotos kliento informacijos – Balanso išrašus (b. l. 9–15).

Traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens atstovė teisme tvirtino, jog UAB „B.“ atlikti mokėjimai, nurodyti VMI pareiškime, buvo būtini norint užtikrinti kasdienę ūkinę komercinę veiklą, nes UAB „B.“ tuo metu buvo sudariusi visą eilę tiek rangos, tiek kitokių sutarčių; turėjo įsipareigojimų tretiesiems asmenims, pagal kuriuos turėjo užbaigti objektus bei juos priduoti, be statybinių medžiagų to padaryti paprasčiausiai nebūtų įmanoma. Išskirti mokėjimai įtakojo bendrovės veiklos vystymą, be to dar bendrovė gavo ir pajamų, iš kurių buvo tenkinami kreditoriniai reikalavimai, tame tarpe ir VMI. Atstovė tvirtino, kad mokėjimai buvo sąlygoti susiklosčiusių faktinių aplinkybių, todėl D. B., atlikdamas mokėjimus nesielgė piktybiškai bei nesiekė tyčia nesilaikyti CK 6.930-1 straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo. Akcentavo, jog UAB „B.“, atlikdama mokėjimus kitiems kreditoriams laikotarpiu 2020-10-19 - 2021-01-22, dengė ir įsiskolinimus ne tik kitiems kreditoriams bet ir VMI. Prašė atkreipti dėmesį į tai, kad įvertinus kreditoriams sumokėtas sumas ir įsiskolinimą VMI, matyti kad ši suma iš esmės negalėjo nulemti ar turėti įtakos pilnam atsiskaitymui su VMI.

Analizuojant kartu su rašytiniais paaiškinimais pateiktą banko sąskaitos matyti, jog laikotarpiu nuo 2020 m. spalio 19 d. iki 2021 m. sausio 22 d., UAB „B.“, būdama skolinga valstybei iš Bendrovės sąskaitos atliko mokėjimus ir ketvirtos eilės kreditoriams – 2000,00 Eur sumokėjo UAB R. G. , 4000,00 Eur – MB D. , 5500,00 Eur -- UAB B. , 1 664,17 Eur – UAB L., 1500 Eur – UAB G. K. (bendra minėtiems kreditoriams išmokėta suma – 14 664,17 Eur). Matyti, jog per analizuojamą laikotarpį VMI iš viso buvo sumokėta tik 2892,76 Eur, kai tuo tarpu vien nesumokėtų mokesčių suma VMI tuo metu svyravo nuo 15 205,06 Eur iki 33 223,06 Eur. Taigi, įvertinus kreditoriams sumokėtas sumas ir įsiskolinimą VMI, priešingai nei teigia atstovė, matyti kad kreditoriams išmokėta suma, pažeidžiant kreditorių interesų eiliškumą, yra gana didelė, lyginant su sumokėtomis VMI pinigų sumomis, todėl akivaizdu, kad vadovas, žinodamas apie nesumokėtas mokesčių sumas VMI, suprato, kad tokiai mokėjimais yra pažeidžiamos VMI kaip kreditorės teisės. Vertinant šių sumų dydį akivaizdu, jog teismas negali sutikti su atstovės pozicija, kad D. B. kreditorių interesų eiliškumą pažeidė nesuvokdamas, kad dėl šios jo padarytos veikos įmonė negalės atsiskaityti su aukštesnės eilės kreditoriais, t. y., kaip nurodoma ANK 120 straipsnio 1 dalyje, pažeis kreditorių teises.

Nagrinėjamoje byloje teismo nustatyti faktai patvirtina, kad Bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, t. y. trečios eilės kreditoriaus (VMI) pareikštus ir nepatenkintus reikalavimus, neturėdama pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, vykdė atsiskaitymus ir su paskesnės eilės kreditoriais, todėl nesilaikė CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Iš byloje esančių bei teismui pateiktų administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens rašytinių paaiškinimų, bylos medžiagos yra akivaizdu, jog D. B., kaip UAB „B.“ vadovui, buvo žinoma apie Bendrovės sudėtingą finansinę padėtį ir susidariusią mokestinę nepriemoką. Iš pateiktų rašytinių paaiškinimų matyti, jog kreditorių eiliškumas buvo pažeistas atsiskaitant su tiekėjais, siekiant užtikrinti kasdienę ūkinę komercinę veiklą, tačiau pažymėtina, kad būtent toks selektyvus atsiskaitymas su kreditoriais, nesilaikant CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir užtraukia atsakomybę pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau minėta, nei CK 6.930¹ straipsnyje, nei kituose CK straipsniuose nėra numatytos išimtys, tokios kaip galimas įmonės bankrotas, kurios atleistų bendrovės vadovą nuo pareigos vykdant atsiskaitymus laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo.

Bendrovės vadovas, atstovaudamas juridiniam asmeniui, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą, turi veikti rūpestingai, sąžiningai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. D. B., kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už UAB „B.“ finansinę veiklą, privalėjo užtikrinti ir kontroliuoti, kad atsiskaitymai būtų vykdomi įstatymo numatyta eiliškumo tvarka, tačiau to nepadarė. D. B., būdamas atsakingu už UAB „B.“ finansinę veiklą ir žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, neturėdamas pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti darė mokėjimus kitiems kreditoriams.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).

Pažymėtina ir tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ str. įtvirtino atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930 straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-611/2017; 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-403/2018). Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus bei aukščiau minėtą kasacinio teismo suformuotą praktiką dėl įmonės vadovo specifinio statuso ir CK 6.930¹ straipsnio paskirties bei šio straipsnio taikymo sąlygų darytina pagrįsta išvada, kad D. B. turėjo žinoti ir žinojo apie savo vadovaujamos įmonės finansinę padėtį, t. y. kad gaunamų pajamų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais, bei žinodamas apie įmonės skolą valstybės biudžetui, suprato, jog pirmiau atsiskaitydamas su kitais įmonės kreditoriais, kurie pagal eiliškumą CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme yra žemiau nei VMI, o ne su VMI, nesilaikė CK 6.930¹ straipsnyje nustatytos atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais tvarkos ir tuo pažeidė kreditorės VMI teises bei kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą ir tvarką. Tiek teismų praktikoje, tiek teisės doktrinoje pažymima, kad įmonės vadovas geriausiai žino ir privalo žinoti įmonės finansinę padėtį (būklę), jos galimybes vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl D. B. išsakyta pozicija, jog jis nesiekė pažeisti kreditorių interesų eiliškumą, teismo vertinimu, yra tik siekis sušvelninti gresiančią atsakomybę. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas sprendžia, jog D. B., žinodamas, jog Bendrovė neturi pakankamai lėšų atsiskaityti su visais savo kreditoriais, būdamas atsakingas už mokėjimų organizavimą ir vykdymą, sąmoningai suteikė pirmenybę atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus.

Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutarime išdėstytų įrodymų visuma leidžia teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad D. B. kaltė padarius minėtą nusižengimą yra įrodyta ir jo veiksmai atitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

D. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį ir nusižengimo padarymo aplinkybes. Padarytas nusižengimas, susijęs su vadovaujamos įstaigos įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, padarytas pažeidimas yra šiurkštus ir realiai pažeidžia kreditorių teises bei interesus, todėl vien tik simbolinės atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (Bendrovė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu, D. B. teismui nepateikė dokumentų, patvirtinančių, kad mokestinė nepriemoka VMI būtų padengta, pažeidėjos kaltės formą (nusižengimas įvykdytas tiesiogine tyčia, suvokiant savo pareigą pirmiausia atsiskaityti su valstybės biudžetu), į jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą..

Įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinės nuobaudos paskirtis bus tinkamai įgyvendinta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą D. B. paskyrus minėto straipsnio sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydis lygus įstatyme įtvirtino baudos dydžio vidurkiui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 120 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

D. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2 200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-259-1123/2022.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.