Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėja Regina Pocienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-303-318/2012

Teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 1-74-1-00123-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija:

1.2.22.1.; 1.2.26.2.1.; 2.1.14.; 2.1.15.; 2.1.15.3.; 2.4.6.3.4.;

2012 m. kovo 2 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. M. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendžio, kuriuo P. M. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. P. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - 60 val. nemokamų darbų.

Iš P. M. priteista po 3000 Lt nukentėjusiųjų R. K., D. K. ir J. M. naudai neturtinės žalos atlyginimo. Be to iš P. M. priteista nukentėjusiesiems R. K. 500 Lt, D. K. 500 Lt ir J. M. 1000 Lt procesinių išlaidų. Išnagrinėjusi bylą, kolegija

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Bijutiškio k. Dubingių sen. Molėtų raj., savo tėvo gyvenamajame name, spintoje, radęs medžioklinį šautuvą IŽ-18-E, Nr. H05517 ir neturėdamas leidimo šaunamiesiems ginklams laikyti, taip neteisėtai jį įsigijo bei laikė iki 2010 m. birželio 8 d. savo namuose, (duomenys neskelbtini), ir 2010 m. birželio 8 d. nešiojosi šį ginklą su 12 vnt. dvylikto kalibro šoviniais.

Be to P. M. nuteistas už tai, kad 2010 m. birželio 8 d. 21 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo šaunamojo ginklo laikymui, keturis kartus iššovė iš medžioklinio šautuvo IŽ-18-E, Nr. H05517, tame pačiame kaime esančio Stirnos ežero kryptimi, šiais įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Gynėjas tvirtina, jog teismas nepagrįstai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi turėjo atsižvelgti į realumo kriterijų, t.y. ar tikrai žala buvo padaryta. Nustatant priteistinos neturtinės žalos sumą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiųjų ieškinyje nėra duomenų apie tai, jog ieškovai realiai patyrė LR CK 6.250 str. 1 d. įvardyto pobūdžio neturtinę žalą. Be to, nukentėjusieji nepateikė jokių įrodymų apie kokias nors patirtas ilgalaikes psichologinio ar fizinio pobūdžio pasekmes. Gynėjo nuomone, neturtinė žala nukentėjusiesiems nebuvo padaryta.

Gynėjas teigia, kad buvo nepakankamai atsižvelgta į kitas aplinkybes, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžiui – sukeltas pasekmes, nuteistojo turtinę padėtį, kaltės pobūdį bei šalių interesų protingą balansą. Teismo priteistas neturtinės žalos dydis yra aiškiai neadekvatus nurodytų pasekmių pobūdžiui. Priteistas neturtinės žalos dydis labiau būdingas žaloms, susijusioms su sveikatos sutrikdymu, kūno sužalojimu, ko šiuo atveju nebuvo.

Gynėjas tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusieji neįrodė ilgalaikių liekamųjų žalos pasekmių. Padaryta nusikalstama veika neturi jokios įtakos nukentėjusiųjų tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai ar šeimyniniams santykiams. Nukentėjusieji nepateikė medicininių dokumentų apie tai, kad būtų jautę kokius nors nepatogumus. Todėl kiekvienam nukentėjusiajam priteista 3000 Lt suma nėra proporcinga padarytos žalos pobūdžiui ir nuteistojo turtinei padėčiai. Teigia, kad nuteistasis yra neįgalus, gyvena iš nedidelės invalidumo pensijos, išlaiko ir slaugo neįgalią motiną, gyvena ūkiškai, teigiamai charakterizuojamas bendruomenės ir seniūno, padeda finansiškai dukrai, yra užmezgęs socialinius ryšius. Todėl priteistas neturtinės žalos dydis neadekvatus nuteistojo turtinei padėčiai.

Gynėjas teigia, kad į kaltinamojo sunkią turtinę padėtį atsižvelgtina ir sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidų priteisimo, o nuosprendyje neatsižvelgta į šią teisės normą. Todėl iš nuteistojo priteistinų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydis yra mažintinas.

Teismo posėdyje nuteistojo P. M. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusieji R. K., D. K. ir J. M. prašė nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Prokuroras prašė nuteistojo P. M. gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. M. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apylinkės teismas ištyrė byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai nuteistojo P. M. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str. 1 d., 284 str. 1 d. bei paskyrė teisingą bausmę. Gynėjas nuteistojo P. M. nusikalstamų veiksmų vertinimo bei paskirtosios bausmės neginčija. Kolegija nagrinėja bylą paduoto apeliacinio skundo ribose.

Nuteistojo P. M. gynėjas nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžio dalimi dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo nukentėjusiesiems R. K., D. K. ir J. M..

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusieji R. K., D. K. ir J. M. pareiškė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog dėl nusikalstamų P. M. veiksmų patyrė neturtinę žalą, kurią R. K. ir D. K. įvertino po 5000 Lt, J. M. – 10000 Lt, nes nuteistajam šaudant į juos, patyrė didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą.

Apylinkės teismas nukentėjusiųjų civilinį ieškinį šioje dalyje tenkino iš dalies ir iš nuteistojo P. M. priteisė R. K., D. K. ir J. M. po 3000 Lt kiekvienam. Tokį savo sprendimą motyvavo tuo, kad nukentėjusieji patyrė didelį išgąstį, dvasinius išgyvenimus, nesaugumo jausmą. Kai į juos buvo šaudoma, nukentėjusieji turėjo pagrindo abejoti, ar išliks gyvi. Be to apylinkės teismas atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį.

Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, jog apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, tinkamai įvertino nukentėjusiųjų R. K., D. K. ir J. M. išdėstytus argumentus ir konstatavo, jog dėl P. M. tyčinių nusikalstamų veiksmų, sutrikdant viešąją tvarką, t.y. nuteistajam šaudant iš medžioklinio šautuvo grankulkėmis, nukentėjusiesiems buvo padaryta neturtinė žala, tačiau priteisdamas nukentėjusiesiems R. K., D. K. ir J. M. po 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą, nepakankamai įvertino visus neturtinės žalos dydžio įvertinimui reikšmingus kriterijus, todėl nuosprendis neturtinės žalos priteisimo dalyje keistinas.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, taip pat, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytas atvejais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004).

Civilinis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1 d., 2 d.). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t.y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 12 d. nutartis, bylos Nr. 2K-669/2006).

Nustatytos faktinės įvykio aplinkybės patvirtina, kad nusikaltimo metu, nors ypač įžūliai buvo pažeista viešoji tvarka, tačiau niekas iš nukentėjusiųjų nebuvo sužalotas. Nuteistojo nusikalstami veiksmai, viešoje vietoje šaudant į ežero pusę, kur ir buvo nukentėjusieji, be jokios abejonės pastariesiems sukėlė didelį stresą, dvasinius išgyvenimus, susijusius su baime dėl savo sveikatos ar net gyvybės. Šiems jų išgyvenimams buvo realus pagrindas, atsižvelgiant į tą nustatytą aplinkybę, kad nuteistasis veikė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Nors nukentėjusieji savo ieškinyje nurodė, kad jie po įvykio ir toliau jaučia baimę, bijo važiuoti žvejoti, serga depresija, tačiau tai patvirtinančių objektyvių faktinių duomenų, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir apeliacinės tvarka nepateikė. Taigi, nesant byloje duomenų atsiradusias ilgalaikes pasekmes, teismas nepakankamai įvertino šias aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl nukentėjusiesiems priteistinos nusikaltimu padarytos neturtinės žalos dydžio.

Iš pačių nukentėjusiųjų R. K. ir D. K. parodymų matyti, kad faktiškai didžiausią stresą ir emocinius išgyvenimus jie patyrė įvykio metu, o J. M. dėl įvykio išgyveno labiau, dėl to ir po įvykio naudojo raminamuosius vaistus. Šie minėtų nukentėjusiųjų parodymai neprieštarauja toms byloje nustatytoms aplinkybėms, kad nukentėjusysis buvo ilgesnį laiką įvykio vietoje, kai J. M. veikė nusikalstamai, todėl akivaizdu, kad savo tokiais veiksmais pastarajam sukėlė sunkesnes pasekmes. Todėl, kolegijos nuomone, nukentėjusiajam J. M. iš nuteistojo P. M. priteistinas didesnis neturtinės žalos atlyginimo dydis nei nukentėjusiesiems R. K. ir D. K..

Esant šioms aplinkybėms, apylinkės teismo nuosprendis dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo keistinas. Priteistinos neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems R. K. ir D. K. mažintinas iki 1500 Lt, o J. M. – iki 2 000 Lt. Kolegijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju šios neturtinės žalos atlyginimo sumos yra proporcingos padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad nukentėjusiesiems priteistos per didelės atstovavimo išlaidos, nes teismas neatsižvelgė į P. M. turtinę padėtį, yra nepagrįstas. Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 str. 2 d., pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiųjų atstovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pateikė šias išlaidas patvirtinančius dokumentus, t.y. nukentėjusiųjų atstovavimo sutartis ir pinigų priėmimo kvitus. Atstovas nukentėjusiesiems padėjo parengti civilinį ieškinį, dalyvavo dvejuose pirmos instancijos teismo posėdžiuose, atstovaudamas visų nukentėjusiųjų interesus. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, nukentėjusiųjų turėtos proceso išlaidos nėra aiškiai per didelės, todėl pirmos instancijos teismo pagrįstai priteistos iš nuteistojo P. M..

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo P. M. gynėjo advokato Domanto Skebo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Molėtų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 20 d. nuosprendį:

Iš nuteistojo P. M. priteistą neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiesiems sumažinti: R. K. iki 1500 Lt, D. K. iki 1500 Lt ir J. M. iki 2 000 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.