- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-21
- Bylos Nr.
- Iv-3711-580/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01877-2011-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jūra Marija Strumskienė
- Pareiškėjas
- T. A.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas T. A. prašo pripažinti nepagrįsta ir panaikini Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011-07-13 tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 10-7-IS6-54, pripažinti, kad buvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų atlikimo, įpareigojant atsakovą išmokėti 12 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensaciją bei iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nesutinka su 2011-07-13 Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK) Vidaus tyrimų skyrius Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 10-7-IS6-54 „Dėl Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK NTS vyresniojo tyrėjo T. A. sužalojimo eismo įvykio metu“ (toliau – Išvada), kurioje atsakovas pripažino, kad pareiškėjas 2011-03-16 traumą patyrė tarnybos metu, bet sužalojimas neatitinka Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statuto) 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų. Pareiškėjo teigimu, Išvadoje nurodytos aplinkybės įvertintos netinkamai. Jis 2011-03-16, apie 08.30 val., gavęs Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK NTS viršininko V. V. (V. V.) žodinį nurodymą, sulaikyti pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą Nr. 14-1-00339-11nusikalstama veika įtariamą asmenį, kuris tuo metu turėjo būti Vilniaus priklausomybės ligų centre, kartu su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK NTS tyrėju J. T., tarnybiniu automobiliu „Opel Astra“ išvyko iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK į minėtą centrą. Važiuojant Kauno gatve, pagrindiniu keliu ir degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavo į Kauno-Vytenio gatvių sankryžą, kai iš Kauno gatvės priešinga kryptimi staiga įvažiavo lengvasis automobilis „Saab“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo V. S., suko į kairę ir nepraleido pagrindiniu keliu pareiškėjo vairuojamo automobilio, dėl ko įvyko susidūrimas. Pareiškėjas buvo sužalotas ir jį nuvežė į Vilniaus greitosios pagalbos universitetinę ligoninę (toliau – VGPUL), kur suteikė pirmąją medicininę pagalbą.
Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje 2011-03-16 dėl šio įvykio pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00326-11. Pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju, atlikta Valstybinė teismo medicinos ekspertizė, kurios metu diagnozuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. V. S. pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Ikiteisminis tyrimas 2011-06-16 nutrauktas, kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.
Vilniaus apskrities VPK 2011-06-29 buvo baigtas nelaimingo atsitikimo tyrimas, konstatavus, kad pareiškėjas buvo sužalotas tarnybos metu ir įvykis pripažintas draudiminiu. Minėtos išvados pagrindu 2011-07-15 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškėjui išmokėjo 540 Lt dydžio draudimo sumą. Pareiškėjas aiškina, kad jam taikytina Statuto 40 straipsnio 3 dalies trečia sąlyga, kuri nereikalauja padidinto pavojaus ar rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei buvimo, ir numato, kad kompensacija mokama pareigūnui, kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Išvadoje kompensacijos skyrimo klausimas buvo sprendžiamas tik pirmosios sąlygos atžvilgiu, t. y. kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Išvadoje nepagrįstai nurodyta, kad aplinkybių, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo sužalotas dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso nenustatyta.
Pažymėjo, kad atsakovas nevertino, jog sužalojimas buvo patirtas ne dėl pareiškėjo laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru būdu, o dėl to, kad jis taip turėjo elgtis vykdydamas vadovybės nurodymus. Paaiškino, kad sulaikymas prasideda gavus vadovybės nurodymą sulaikyti tam tikrą asmenį, tęsiasi vykstant į sulaikymo vietą, po to sulaikant nurodytą asmenį, ir baigiasi sulaikytą asmenį pristačius į policijos komisariatą.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus apskrities VPK prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad T. A. tarnybiniu automobiliu važiavo į Priklausomybės ligų centrą, kuriame turėjo sulaikyti galimai nusikalstamą veiką padariusį asmenį. Pripažino, kad pareigūnas buvo sužalotas tarnybos metu, tačiau nevykdant tarnybinių pareigų, kurios būtų susijusios su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūnų gyvybei ar sveikatai. Nors Civilio kodekso 6.270 straipsnyje yra nustatyta, jog transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, tačiau automobilio vairavimas ar buvimas jame negali būti traktuojamas kaip tarnybinių pareigų atlikimas, kuris susijęs su padidėjusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai. Pavojus pareigūnų sveikatai kilo ne dėl automobilio, o dėl vairuotojo (V. S.), pažeidusio kelių eismo taisyklių reikalavimus, netyčinių veiksmų.
Policijos Departamento Vidaus tyrimų valdyba 2009-06-23 tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 5-1 l-IS-46 konstatavo, kad kompensacijų mokėjimo paskirtis, atsižvelgiant į jų dydžius ir skyrimo sąlygas, yra kompensuoti galimą sveikatos sutrikdymą ar gyvybės praradimą atsiradusį būtent dėl tarnybos ypatumų, o ne dėl įprastų (normalių) tarnybos sąlygų, kuriomis savo pareigas atlieka visi kiti valstybės tarnautojai. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad pareiškėjo sveikatos sužalojimas eismo įvykyje nesietinas su padidėjusio pavojaus buvimu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad policijos registruojamų įvykių registre (ROIK (duomenys neskelbtini)) 2011-03-16 8.54 val. buvo registruota informacija apie tai, kad 2011-03-16 apie 8.54 val. Kauno - Vytenio g. sankryžoje, Vilniuje, susidūrė automobiliai „Saab 9-5“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. S. ir „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo T. A.. Įvykio metu buvo sužalotas T. A., kuris pristatytas į VGPUL, jam nustatytas dešiniojo kelio sąnario raiščio raumens patempimas, išleistas ambulatoriniam gydymui (b. l. 40-43).
T. A. 2011-05-16 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2011-03-16 apie 8.45 val. kartu su tyrėju J. T., vykdydami tarnybinę užduotį pagal ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą Nr. 14-1-00339-11, važiavo į Vilniaus priklausomybės centrą, esantį Gerosios Viltes g. 3, Vilniuje, su tikslu sulaikyti asmenį, kuris galimai įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnams važiuojant Kauno gatve, pagrindiniu keliu ir degant žaliam šviesoforo signalui, įvažiavus į Kauno - Vytenio g. sankryžą, iš Kauno g. priešingos krypties staiga įvažiavo tamsios spalvos lengvasis automobilis „Saab“. Automobilis suko į kairę ir nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio T. A. vairuojamo automobilio. Tai pamatęs T. A. ėmė stabdyti, tačiau suprato, kad stabdymo kelias yra per trumpas ir sustoti nespės, todėl norėdamas išvengti susidūrimo, pasuko vairą į dešinę. „Saab“ vairuotojas nesustojo ir įvyko susidūrimas. Iš karto po eismo įvyko T. A. buvo pristatytas į VGPUL. Suteikus būtinąją medicininės pagalbą buvo paleistas į namus ir nuo 2011-03-16 iki 2011-05-10 gydėsi ambulatoriškai (b. l. 37).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK NTS tyrėjas J. T. 2011-05-16 tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2011-03-16 apie 8.45 val. kartu su T. A., dirbdami pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. 14-1-00339-11, vykdydami tarnybinę užduotį – sulaikyti įtariamą asmenį, tarnybiniu automobiliu „Opel Astra“ važiavo Kauno gatve, Vilniuje (pagrindiniu keliu) link Žemaitės gatvės, Vilniuje, degant žaliam šviesoforo signalui įvažiavo į Kauno – Vytenio gatvių sankryžą, ir staiga iš Kauno gatvės priešingos krypties pusės į sankryžą įvažiavo „Saab“ automobilis (šis automobilis suko į kairę ir nepraleido pagrindiniu keliu jų važiuojančio automobilio). T. A. pradėjo stabdyti automobilį ir bandydamas išvengti susidūrimo, suko dešiniau, tačiau „Saab“" nestabdė ir važiavo toliau, dėl ko įvyko susidūrimas. Iškart po susidūrimo „Saab“ vairuotojas pribėgo prie jų ir atidaręs automobilio dureles pasakė, kad nepastebėjo jų automobilio (b. l. 39).
Iš Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK NTS 2011 m. kovo mėnesio darbo grafiko matyti, kad 2011-03-16 T. A. dirbo pamainoje nuo 7.30 val. iki 16.30 val. (b. l. 38).
VŠĮ Centro poliklinika T. A. 2011-03-22 išdavė nedarbingumo pažymėjimą, kurį tęsė iki 2011-05-10 (b. l. 54, 55, 56, 57, 58, 59, 62). VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės 2011-05-31 pažymoje apie traumos sunkumą nurodyta, kad pareiškėjo 2011-03-16 atgabentas į priėmimo ir konsultacijų skyrių, nustatyta diagnozė: dešinės čiurnos raiščių patempimas, dešinės blauzdos ir čiurnos nubrozdinimas, patirta trauma nepriskirta prie sunkių (b. l. 63). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. GI 185/11(01) nurodyta, kad T. A. nustatyti šie kūno sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje su dešinio blauzdinio pėdos sąnario raiščių plyšimais, lydimu antriniu sausgyslių makšties uždegimu. Odos nubrozdinimas dešinio blauzdinio pėdos sąnario srityje padarytas nuo trauminio poveikio kietu buku daiktu. Dešinio blauzdinio pėdos sąnario raiščių plyšimas įvyko nuo staigaus dešinės pėdos pasukimo pagal išilginę kojos ašį esant fiksuotai pėdai. Sužalojimai yra panašaus senumo, todėl galėjo būti padaryti vienu metu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl dešinio blauzdinio pėdos sąnario raiščių plyšimų T. A. sveikata ir dešinės kojos funkcija sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 76-78).
Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriuje dėl nagrinėjamo įvykio 2011-03-16 buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-00326-11 pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį (b. l. 64). Vilniaus apskrities VPK KPV Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus turėjo 2011-03-28 nutarimu T. A. buvo pripažintas nukentėjusiuoju (b. l. 75). V. S. 2011-05-27 buvo pareikšti įtarimai, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje (b. l. 90). Vilniaus mieto apylinkės prokuratūros 2011-06-16 nutarimu, patvirtintu 2011-06-20 Vilniaus mieto 2-o apylinkės teismo teisėjo Arūno Budrio, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-00326-11 nutrauktas, kaltininkui V. S. ir nukentėjusiajam T. A. susitaikius (b. l. 5-6).
Vilniaus apskrities VPK 2011-06-29 Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadoje Nr. 10-7-IS6-48 „Dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS vyresniojo tyrėjo T. A. sužalojimo eismo įvykio metu“ pripažinta, kad T. A. 2011-03-16 buvo sužalotas tarnybos metu (b. l. 24-27). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius 2011-07-15 pranešime Nr. 6.29-122, pranešė, kad pareiškėjui dėl 2011-03-16 įvykio apskaičiuota 540 Lt dydžio draudimo suma (b. l. 22). Vilniaus apskrities VPK viršininko 2011-08-03 įsakymo Nr. 10-TE-391 „Dėl draudimo sumų išmokėjimo“ 2.2 punktu nusprendė Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK NTS tyrėjui T. A. išmokėti 540 Lt draudimo sumą (b. l. 21).
Išvada yra pripažįstama, kad Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. trečiojo PK NTS vyresnysis tyrėjas T. A. 2011-03-16 traumą patyrė tarnybos metu, tačiau sužalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies sąlygų, todėl kompensacijos klausimas nespręstinas (b. l. 9-12).
Atsakovas tikrinimo metu nenustatė aplinkybių, leidžiančių teigti, kad T. A. buvo sužalotas dėl savo tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Išvadoje atsakovas pripažino, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo PK NTS vyresnysis tyrėjas T. A. traumą patyrė tarnybos metu, tačiau nustatyta, kad važiavimas automobiliu nėra laikomas pareigūno specialiosios funkcijos vykdymu, todėl konstatavo, kad T. A. sužalojimas neatitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų, todėl šis atvejis pripažintinas tik nelaimingu atsitikimu tarnyboje, kompensacijos mokėjimo klausimas nespręstinas.
Statuto (taikytinos 2010-07-02 įstatymo Nr. XI-985 nuostatos) 1 straipsnyje nustatyta, kad Statutas nustato vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą ir mokymąsi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, pareigūnų atsakomybę, paskatinimus, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus.
Statuto 40 straipsnio 3 dalis nustato, kad pareigūnui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso, išmokama nuo 1 mėnesio iki 5 metų (nuo 1 iki 60 mėnesių) jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.
Iš šios teisės normos matyti, kad joje nustatyti trys alternatyvūs kompensacijos mokėjimo atvejai: 1) kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, 2) kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu. Abiems šioms sąlygoms taip pat numatytas papildomas kriterijus tarnybinių pareigų atlikimas esant padidėjusiam pavojui ar rizikai pareigūno sveikatai ar gyvybei. Trečias atvejis numato, kad kompensacija mokama nustačius, jog pareigūno sveikata buvo sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso. Šiuo atveju padidinto pavojaus ar rizikos pareigūno sveikatai ar gyvybei nustatymas nereikalingas.
Statuto 40 straipsnio 5 dalis nustato, kad, ar pareigūno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas, susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto - su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės buvo patvirtintos vidaus reikalų ministro 2004-04-23 įsakymu Nr. 1V-138. Pagal Nuostatų 1 punktą jie skiriami nustatyti, ar pareigūno mirtis bei sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigų kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, tvarką. Taisyklės nereglamentuoja tvarkos bei nenumato aplinkybių, į kurias turi būti atsižvelgiama įvertinant tarnybinių pareigų atlikimo esant padidėjusiam pavojui ar rizikai pareigūno sveikatai ar gyvybei kriterijų. Atskiras teisės aktas šio klausimo sureguliavimui nėra priimtas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuriuo iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų variantų, turi būti laikomas pareiškėjo sužalojimo atvejis. Teismas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika dėl Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatų aiškinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-25 sprendime administracinėje byloje Nr. A143-145-10 ir 2010-12-06 sprendime administracinėje byloje Nr. A-756-1509-10 išaiškino, kad pirmoji alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastinos panašiai. Šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Jeigu patyręs sveikatos sutrikdymą asmuo nebūtų turėjęs pareigūno statuso arba nebūtų atlikęs savo tarnybinių pareigų iki to, kai buvo sutrikdyta jo sveikata, sveikata nebūtų sutrikdyta. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytiems kompensacijos išmokėjimo atvejams - kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso – gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Taip pat teismas atkreipė dėmesį į tai, kad alternatyvų dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Pirmoji alternatyva (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kita alternatyva (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.
Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata dėl kompensacijos, kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso taikoma tada, kai pareigūnas patiria traumą dėl prieš tai jo atliktų tarnybinių pareigų, t. y. ne sužalojimo laiku, o kitu laiku, atliktų pareigų, arba kai jis sužalojamas tik dėl savo, kaip policijos pareigūno, statuso.
Nagrinėjamu atveju, nenustatyta, kad pareiškėjo atžvilgiu galėtų būti taikytina Statuto 40 straipsnio 3 dalies trečioji alternatyva, nes pareiškėjo tarnybinės pareigos arba jo, kaip pareigūno statusas, savaime nebuvo priežastis, kuri lėmė jo sveikatos sutrikdymą. Net ir būdamas ne pareigūnu, esant tapačiai eismo įvykio situacijai, jis būtų patekęs į eismo įvykį ir būtų buvęs sužalotas. Trauma buvo patirta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nes pagal darbo grafiką ir faktiškai pareiškėjas buvo tarnyboje ir vykdė tarnybines funkcijas. Todėl pareiškėjui turi būti taikoma Statuto 40 straipsnio 3 dalies 1 alternatyva ir vertinama, ar sužalojimas patirtas atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.
Atsakovas teigia, kad pareiškėjo sveikata sutrikdyta tarnybos metu, tačiau ne dėl tarnybinių pareigų atlikimo ir nesant padidinto pavojaus. Tam, kad būtų išaiškintas sužalojimo metu pareiškėjui grėsęs pavojus, vertintina situacija, kurioje pareiškėjas buvo sužalotas. Pareiškėjas į 2011-03-16 į eismo įvykį pateko vykdydamas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 3 PK Nusikaltimų tyrimo skyriaus V. V. nurodymą. Teismo posėdyje liudytoju apklaustas V. V. parodė, kad įvykio dieną 8.00 val. vykusio pasitarimo metu tapo žinoma, kad asmuo, kuris įtariamas neseniai įvykdytu plėšimu, yra narkomanas ir gali būti Priklausomybės ligų centre. Jį sulaikyti pavesta T. A.. Išvadoje nustatyta, kad eismo įvykis įvyko apie 8.45 val., t. y. neilgai trukus po informacijos gavimo. Pagal T. A. pareigybės aprašymo 7.4 punktą jis privalo vykdyti komisariato vadovų pavedimus. Pareigybės aprašyme sąvoka „komisariato vadovai“ vartojama plačiąja prasme, turint mintyje vadovaujančius darbuotojus, kadangi nurodyta ne „vadovas“, o „vadovai“. V. V. dirba Nusikaltimų tyrimo skyriaus viršininku, todėl jo pavedimas vykdytinas pagal Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 3 PK nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo pareigybės aprašymo 7.4 punktą.
Tai rodo, kad pareiškėjas buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas. Kaip jau minėta, Statuto 40 straipsnio 3 dalis leidžia pretenduoti į kompensaciją tada, kai tarnybinių pareigų atlikimo buvo susijęs su padidėjusiais pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei. Kadangi teisės aktai nereguliuoja padidėjusio pavojaus ir rizikos sąvokų ir šių aplinkybių nustatymo, turi būti remiamasi teismų praktika bendraisiais įstatymų pradmenimis, jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 6 dalis). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pavojus ir rizika liečia ne apskritai visą pareigūno tarnybą, o tik konkrečią tarnybos pareigų atlikimo situaciją, kai pareigūnas buvo sužalotas. Kiekvienu atveju sprendžiant Statuto 40 straipsnio 3 dalies 1 alternatyvos taikymo klausimą būtina nustatyti, kiek tai situacijai buvo būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, t. y. nustatyti, ar nurodyti faktoriai pagal pareigūno atliekamų (tuomet, kai buvo patirtas sveikatos sužalojimas ar kitoks sveikatos sutrikdymas) pareigų pobūdį pripažintini įprastais šių pareigų atlikimą lydinčiais faktoriais, ar, priešingai, tokių pareigų atlikimas savaime nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-10-25 sprendimas byloje Nr. A-143-145-10, 2010-01-21 nutartis byloje A-822-142/2010).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-06-09 nutartyje administracinėje byloje Nr. A-492-2445-11 yra papildomai nurodęs, kad reikšmingas yra tyčios nustatymas veiksmuose, kurių pasekoje padarytas sužalojimas. Pareiškėjui atsitikusio eismo įvykio metu jį sužalojęs asmuo neveikė tyčia, todėl situacijos negalima vertinti kaip tarnybinių pareigų atlikimo esant padidėjusio pavojaus ir padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriams. Pareiškėjo sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai nesisiejo su tarnyba. Todėl pareiškėjo patirtas sužalojimas, nors ir patirtas atliekant tarnybines pareigas, pagrįstai pripažintas nesusijusiu su tarnybinių pareigų atlikimu sąlygoto padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei.
Kaip numatyta Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje, asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, yra veikla, susijusi su transporto priemonių, mechanizmų, elektros ir atominės energijos, sprogstamųjų ir nuodingų medžiagų naudojimu, statybomis ir kt. Pareiškėjas vykdė tarnybines pareigas, vyko sulaikyti nusikaltimo padarymu įtariamo asmens, tačiau kelyje nukentėjo kaip eismo įvykio dalyvis, kitam eismo dalyviui pažeidus Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Nors pagal Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalį transporto priemonė priskirtina prie padidintos rizikos šaltinio, tačiau pareiškėjo sveikata buvo sužalota dėl automobilio vairavimo ir buvimo kelyje, kaip kelių eismo dalyviui, kitam eismo dalyviui nesilaikant Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-01-26 nutartyje Nr. A143-152/2010 konstatavo, kad Civilinio kodekso 6.270 straipsnio taikymo prasme nurodytas pavojus yra nukreiptas į aplinkinius, t. y. į kitus asmenis (kitus eismo dalyvius ir pan.), ir nėra susijęs išimtinai su specifinių tarnybinių funkcijų vykdymu. Pareiškėjas patyrė sužalojimus kaip eismo dalyvis, o ne kaip Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos specialiosios socialinės garantijos subjektas.
Atsižvelgus į ankščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo patirtas sužalojimas, atliekant tarnybines pareigas, nėra susijęs su padidėjusiu pavojumi pareiškėjo sveikatai ir gyvybei, todėl Išvada laikytina teisėta ir pagrįsta. Palikus galioti Išvadą, negali būti tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas išmokėti kompensaciją.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi išdėstytais argumentais ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsniais,
nusprendė:
Skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.