- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- A-756-1509-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Roma Sabina Alimienė
- Suinteresuotas asmuo
- Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
- Atsakovas
- Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“
1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti i teiseju Romos Sabinos Alimienes, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (praneeja), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareikejui A. A., pareikejo atstovei S. R., treciojo suinteresuoto asmens atstovei A. R., vieame teismo posedyje apeliacine tvarka inagrinejo administracine byla pagal pareikejo A. A. ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareikejo A. A. skunda atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.
3I.
4Pareikejas A. A. skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, praydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ (toliau – ir Tyrimo ivada) (b. l. 6-7); 2) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, 3) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” siusti pareikeja i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Nurode, kad 2009 m. vasario 24 d. buvo vykdomos alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“, kuriu metu, lipdamas pakabinamomis kopeciomis ant stogo ir prisitraukdamas rankomis prie kopeciu, patyre trauma – kaires rankos dvigalvio raumens plyima. Atlikus tyrima, konstatuota, kad jis patyre trauma tarnybos metu, taciau aplinkybiu, leidžianciu teigti, kad traumos priežastis buvo pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar kad susižalojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Pareikejas su tokia ivada nesutiko. Teige, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikmikai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai. Be to pažymejo, kad treniruote vyko nenaudojamame pastate bei ant pastato stogo, dideliame auktyje.
5Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ atsiliepime i pareikejo skunda su juo nesutiko, prae skunda atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad tarnybinio patikrinimo, atlikto pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles), rezultatas yra tarnybinio patikrinimo ivada. Jeigu joje
Aprašomoji dalis
Nustatė
6mas priežastinis ryys ir konstatuojama, kad pareigunui imoketina kompensacija, iduodamas siuntimas i CMEK. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas pagal Taisykles atliktas nebuvo. Patikrinimas atliktas ir Tyrimo ivada priimta del draudiminio ivykio, todel ios ivados pagrindu negalejo buti iduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pažymejo, kad užsiemimas buvo skirtas rinktines pareigunams, turintiems pirmini alpinistini pasirengima, siekiant tobulinti jau turimus praktinius nusileidimo igudžius, todel vien ios aplinkybes negali salygoti padidejusio pavojaus ar rizikos. Pareigunas i anksto žinojo, ka jam reikes daryti, todel nebuvo netiketumo aspekto. Pažymi, kad nors pareikejas trauma patyre lipdamas ant stogo ir kaire ranka prisitraukdamas, taciau nuo aikteles iki pakabinamu kopeciu apacios buvo apie metras tarpo ir buvo galima laisvai remiantis koja lipti i viru. Be to patekimas ant stogo buvo vykdomas neskubant. Atkreipe demesi, kad pareikejo pareigybei pagal darbo pobudi keliami aukciausi sveikatos bukles reikalavimai, todel užsiemimai negalejo sukelti padidintos rizikos ar pavojaus gyvybei ar sveikatai.
Atsiliepimas
7Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, vadovaudamasis atsakovo argumentais, atsiliepime i pareikejo A. A. skunda su juo nesutiko, prae skunda atmesti kaip nepagrista.
8II.
Žemesnės instancijos teismas
9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimu A. A. skunda patenkino i dalies, ipareigojo atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iduoti pareikejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti; byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada del A. A. susižalojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, nutrauke; kitoje dalyje pareikejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Teismas pažymejo, kad statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima i tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o nagrinejamoje byloje yra kiles gincas del mineto teises akto 40 straipsnio 3 dalies aikinimo. Lingvistinis, loginis bei sisteminis ios teises normos aikinimas, anot teismo, negincijamai patvirtina, kad i teises norma tris alternatyvius atvejus, kuomet pareigunams turi buti mokama kompensacija, todel iu alternatyviu pagrindu taikymas ir aikinimas nera tarpusavyje susijes. Nustacius bent viena i nurodytu pagrindu, atsiranda pagrindas moketi pareigunui kompensacija. Teismas taip pat laike, kad iuo aspektu reikminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis administracineje byloje Nr. A438-1641/2008, kurioje buvo konstatuota, kad kompensacijos del pareiguno sužalojimo, susižalojimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui istatymo leidejas iskyre i esmes tris salygas, kuriu trecioji yra priežastinis ryys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. i trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Esant nurodytam istatyminiam reglamentavimui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, teismas konstatavo, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrežta kompensaciju mokejimo salyga tuo atveju, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, butina nustatyti ir irodyti fakta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo priežastis yra susijusi arba su tarnybiniu pareigu atlikimu, arba su pareiguno statusu. Pažymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minetoje 2008 m. rugsejo 29 d. nutartyje pasisake, kad minetu klausimu galima vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dar iki ioje administracineje byloje taikytinos Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos isigaliojimo dienos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A11–735/2005, kur buvo nurodyta, kad aplinkybes, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, turi atsirasti ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybes patvirtina, jog pareikejas trauma patyre tarnybos metu, eidamas rinktines „Aras“ 3-osios kuopos vyr. kovotojo pareigas – dalyvavo Treciosios kuopos pareigunu alpinizmo ir kliuciu iveikimo užsiemime, vykusiame Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausanciame nenaudojamame pastate. Taigi, anot teismo, nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leidžiancios pareikejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrežta kompensacijos pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo pagrinda, o aplinkybiu, kurioms esant pagal Statuto 40 straipsnio 6 dali kompensacija nemokama, nera. Atsižvelgdamas i tai, teismas sprende, kad atsakovas Tyrimo ivadoje neteisetai konstatavo, jog nera pagrindo moketi kompensacija, taip ireikdamas savo valia del atsisakymo moketi kompensacija. Pažymejo, kad pareikejas nagrinejamoje byloje taip pat irode kitas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas salygas (pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kurioms esant turi buti mokama kompensacija. Teismas vadovavosi teismo posedyje apklausto specialisto paaikinimais, kad užsiemimai, kurio metu susižalojo pareikejas, visais atvejais yra susije su padidejusiu fiziniu kruviu organizmui, ir padare ivada, kad pratybos buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Tokiu budu, teismo nuomone, atsakovo veiksmai yra neteiseti i esmes, prietarauja auktesnes galios teises aktams, o atsakovas turi buti ipareigotas atlikti veiksmus, kuriuos privalejo atlikti Tyrimo ivadoje pripažines, kad pareikejas patyre trauma per pratybas tarnybos metu. Teismas nurode, kad Tyrimo ivada negali buti naikinama, nes is dokumentas pagal savo turini nera individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobudžio veiksmas, kuris negali buti administracines bylos nagrinejimo dalyku. Tyrimo ivadoje yra ireikiamas atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus, todel asmuo, sužinojes apie atsisakyma atlikti veiksmus, turi teise kreiptis i teisma del ipareigojimo atlikti veiksmus, bet ne del atsisakymo atlikti veiksmus panaikinimo. Pažymejo, kad pareikejo reikalavimas ipareigoti atsakova nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, negali buti tenkinamas, nes tokiu reikalavimu pareikejas faktikai prao nustatyti priežastini ryi tarp pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Anot teismo, priežastini ryi tarp pareikejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo istaiga, kurioje asmuo dirba. Priežastinio ryio nustatymas yra proceso, kurio metu sprendžiamas klausimas del kompensacijos mokejimo (pirmiausiai del siuntimo i CMEK), dalis. Priežastinio ryio nustatymas yra motyvas atlikti teisine reikme turincius veiksmus, todel nei institucijos, nei teismas negali priimti sprendimo del tam tikro klausimo isprendimo motyvu. Del atsakovo atsisakymo moketi kompensacija motyvu, kad pareikejui yra sumoketa draudimo imoka, teismas pažymejo, kad Statuto 49 straipsnis bei 40 straipsnis savarankikus pagrindus, kuriu taikymas tarpusavyje nera susijes. Statutas pareigunams teise gauti tiek draudimo imoka, tiek kompensacija del pareiguno mirties arba sveikatos sutrikdymo atveju esant panaioms salygoms, ir nenumato, jog iu imoku mokejimas turi buti derinamas. Be to, anot teismo, atsakovas nepagristai nurode, kad Tyrimo ivadoje buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu ivykiu pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ne del to, ar yra pagrindas moketi kompensacija pagal Statuto 40 straipsni, nes, vertinant Tyrimo ivados turini, matyti, kad tiriamos ir teisingai nustatytos aplinkybes reikmingos tiek kompensacijos mokejimui, tiek draudimo imokos mokejimui. Taigi pareikejas, siekdamas efektyviai apginti savo teises, neprivalejo reikti papildomu reikalavimu del ipareigojimo nustatyta tvarka surayti kita Tyrimo ivada. Reikalinga ivada yra surayta, taciau joje neteisingai yra ivertintos nustatytos aplinkybes bei aikinamos teises normos ir del to atsakovas neteisetai atsisake atlikti tolimesnius veiksmus, butinus kompensacijos, kuria turi teise gauti pareikejas, skaiciavimui ir mokejimui.
10III.
11Apeliaciniu skundu pareikejas A. A. prao panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima dalyje, kuria byla del Tyrimo ivados panaikinimo nutraukta, ir priimti nauja sprendima – jo skunda toje dalyje patenkinti arba gražinti byla pirmos instancijos teismui nagrineti toje dalyje i naujo, kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo dali prao palikti nepakeista, taip pat prao priteisti i atsakovo bylinejimosi ilaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dali, kuria byla nutrauke bei skunda atmete kaip nepagrista, prieme netinkamai iaikines bei pritaikes materialines teises normas, netinkamai ivertines irodymus, nesivadovaudamas suformuota teismu praktika, todel padare prietaringas viena kitai ivadas. Teismas nepagristai nurode, kad Tyrimo ivada yra tik tam tikra informacija ir nelaikytina skundžiamu teismui sprendimu. Pats teismas tokius savo argumentus paneige, inagrinejes Tyrimo ivada i esmes ir konstatuodamas jos neatitikima auktesnes galios teises aktams. Pažymi, kad i Tyrimo ivada sukele jam neigiamas pasekmes, nes buvo pažeista jo teise i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija. Pirmosios instancijos teismas taip nukrypo nuo suformuotos teismu praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A143-67/2009), pagal kuria tokia ivada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, administraciniu aktu, kuris gali buti skundžiamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyme (toliau – ir ABTI) itvirtintas taisykles. Taip pat teismu praktikoje nustatyta, kad teismas gali pripažinti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos yra priežastinis ryys ir kompensacija moketina. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tyrimo ivada, nepagristai nesprende ginco ir skundu keltu reikalavimu i esmes, taip pažeisdamas ABTI 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismas, pripažines, jog Tyrimo ivada yra neteiseta, turejo ja panaikinti ir/arba ipareigoti atsakova atlikti visus kitus butinus teises aktuose numatytus veiksmus, tam, kad butu tinkamai pripažinta jo teise i kompensacija. Nepanaikines neteiseta pripažintos Tyrimo ivados ar neipareigojes atlikti kitu (nei siuntimas i CMEK) butinu kompensacijai gauti veiksmu, teismas sukure teisinio netikrumo situacija, nes neisprende ginco del jo pažeistos teises i kompensacija i esmes.
Šalies argumentai
12Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ su skunde idestytais reikalavimais nesutinka, prao atmesti ji kaip nepagrista. Nurodo, kad rinktine „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrima del A. A. susižalojimo atliko vadovaudamasis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraa (toliau – ir Apraas). Nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslas, vadovaujantis Aprao 19 punktu, yra nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas ivyko vykstant i tarnyba ar grižtant i jos, ar vidaus reikalu istaigos patalpose, ar ne vidaus reikalu istaigos patalpose, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba (tarnybiniu pareigu vykdymu). Tyrimo ivadoje del A. A. susižalojimo yra pateiktas siulymas istaigos vadovui tiktai del to, kad pripažinti A. A. trauma ivykus tarnybos metu, surayti nelaimingo atsitikimo akta bei pateikti reikalingus dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriui del A. A. traumos pripažinimo draudiminiu ivykiu ir draudimo imokos apskaiciavimo. Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ nebuvo pradetas. Tik minetu Taisykliu 3-10 punkto nuostatomis surayta tarnybinio patikrinimo ivada, anot atsakovo, turetu pareikejui sukelti teisines pasekmes.
Atsiliepimas
13Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos su juo nesutinka, vadovaujasi atsakovo atsiliepime idestytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Tyrimo ivadoje buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo susižalojimu, pripažinimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Statuto 40 straipsni mokejimu. Kadangi nei pareikejas, nei atsakovas negincija to fakto, kad susižalojimas ivyko tarnybos metu ir ivykis turi buti pripažintas draudiminiu bei kad pareikejui priklauso draudimine imoka, pareikejo reikalavimas panaikinti Tyrimo ivada, anot treciojo suinteresuoto asmens, yra nepagristas. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pareikejo sveikata buvo sutrikdyta del padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Nustatyta, kad pareikejas susižalojo „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“ užsiemimo metu, kuris buvo skirtas tobulinti pareigunu turimas žinias ir igudžius. Anot jo, alpinizmas ir kliuciu iveikimas yra pavojingi, rizikingi veiksniai, bet savaime negali salygoti padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio buvima. Atliekant tokius užsiemimo veiksmus, paprastai nera jokios gresmes, kad pareigunas patirs sveikatos sutrikdyma, nes jis i anksto žino, ka jam reikes daryti ir nera netiketumo aspekto, kuris buna realiose situacijose. Mano, kad padidejes pavojus ar padidejusi rizika atsiranda policijos pareigunams tiesiogiai atliekant darbo funkcijas realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Atkreipia demesi, kad pareikejas užima Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras” Treciosios kuopos 2-ojo burio 2-osios grandies vyriausiojo kovotojo pareigybe, kuri reikalinga vykdyti specialiasias antiteroristines, ikaitu ilaisvinimo ir pavojingu nusikalteliu sulaikymo operacijas. iai pareigybei pagal darbo pobudi yra keliami aukciausi sveikatos bukles reikalavimai. Pareikejas yra gerai ivaldes nusileidimo ir alpinizmo igudžius, ka patvirtina Vieosios istaigos „Kalnu sporto centras“ ir Lietuvos kariuomenes Jegeriu mokyklos iduoti pažymejimai, esantys pareikejo asmens byloje. Todel mineti tobulinimo kursai tikrai negalejo sukelti padidintos rizikos ir pavojaus pareikejo gyvybei ir sveikatai. Be to, A. A. susižalojo tiesiog lipdamas laiptais, o ne atlikdamas specialius nusileidimo pratimus.
14IV.
15Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareikejo skunda kaip nepagrista. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaike ir aikino materialines teises normas, nesivadovavo suformuota teismu praktika, todel priimtas sprendimas nepagristas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagristai ipareigojo atsakova iduoti pareikejui siuntima i CMEK, nes, vykdydamas i isipareigojima, atsakovas butu priverstas pažeisti Statuto 40 straipsnio 5 dali. Jame nustatyta, kad, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto –su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, ma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. ia tvarka Vidaus reikalu ministras nustate 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtindamas Taisykles. Butent pagal ias Taisykles atlikus tarnybini patikrinima suraoma Tarnybinio patikrinimo ivada. Jei ioje ivadoje yra mas teisikai reikmingas priežastinis ryys ir konstatuojama, kad teises aktu nustatyta tvarka imoketina kompensacija, pareigunui iduodamas siuntimas i CMEK. Toks tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis minetais teises aktais, atliktas nebuvo. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraa, t. y. buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareikejo susižalojimu, pripažinimo draudiminiu ivykiu. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas taip pat neatsižvelge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2009 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-l026/2009), kurioje buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisykliu 4 punkte apibrežtos pareiguno siuntimo i CMEK salygos yra susietos su Vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtintu Taisykliu nustatyta tvarka parengtos ir patvirtintos tarnybinio patikrinimo ivados rezultatais. Taip pat minetoje nutartyje pažymeta, kad esant tarnybinio patikrinimo ivadai, jog nera Statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatytu salygu moketi kompensacija, pareiguno siuntimas i CMEK butu teisikai beprasmis. Su ivada nesutinkantis pareigunas, turintis pagrinda manyti, jog jo sveikata buvo sutrikdyta salygomis, kurios atitinka Statuto 40 straipsnio 5 dali, turi teises aktu nustatyta tvarka gincyti tarnybinio patikrinimo ivada. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai iaikino Statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtintas materialines teises normas ir vertino, ar pareikejo susižalojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje alternatyviai nustatytas salygas, nes i esmes savo sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-1641/2008, kuri buvo pakeista, nes procesas ioje administracineje byloje buvo atnaujintas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi administracineje byloje Nr.⁵⁰²- 2258/2009 Klaipedos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 26 d. sprendima ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti pakeite, nurodydamas, kad tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i imoka, kurios mokejimo tvarka Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Be to pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi teismu praktika, suformuota del Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos, galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d. Tai, anot atsakovo, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1987/2008, kurioje pažymeta, kad tuo laiku galiojusi Statuto 40 straipsnio 3 dalis del kompensacijos už pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kiek kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos). Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aikintos Statuto (2003 m. balandžio 2 d. istatymas Nr. IX-1538) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos, todel pirmosios instancijos teismo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis nagrinejamoje byloje negalejo buti remiamasi kaip analogikose bylose suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai treciai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. iai salygai negali buti priskirti pareigunu susižalojimai. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareikejo susižalojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta treciaja salyga. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi specialisto paaikinimais ir nusprende, kad pratybos, kuriu metu susižalojo pareikejas, buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Teigia, kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio nebuvo.
16Pareikejas A. A. su treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad minetame apeliaciniame skunde idestyti reikalavimai yra visikai nepagristi. Pažymi, kad jokie teises aktai nedraudžia atlikti viena tyrima ir tuo paciu tyrimu teises aktu nustatyta tvarka ispresti abu klausimus, t. y. del draudimo imokos bei kompensacijos imokejimo. I skundžiamos Tyrimo ivados turinio yra akivaizdu, jog tyrimas buvo atliktas ir jo metu buvo sprendžiami klausimai ne tik del draudimo sumos pagal Statuto 49 straipsni, bet ir del kompensacijos pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali imokejimo, todel pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino faktines aplinkybes ir nustate, kad atsakovas ityre ivyki, surae ivada, kurioje netiesiogiai konstatavo, kad nera priežastinio ryio tarp pareikejo pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo, taip ireikdamas valia del atsisakymo moketi kompensacija. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iplestines teiseju kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi administracineje byloje A143-67/2009, pažymi, kad teismas gali pripažinti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos priežastinis ryys yra ir kompensacija moketina. Esant ioms aplinkybems, anot pareikejo, teigti, kad atsakova ipareigojus iduoti pareikejui siuntima i CMEK, butu pažeista Statuto 40 straipsnio 5 dalis, nera pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustate, kad yra ne tik Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta trecia, bet ir kitos salygos kompensacijai imoketi. Atkreipia demesi, kad teises aktai nereglamentuoja, kaip, kokiu budu yra mas padidejes pavojus ar rizika sveikatai ar gyvybei. Tai individualiai yra vertinama kiekvienu konkreciu atveju. Nagrinejant jo patirtos traumos aplinkybes ir nustatant padidejusio pavojaus bei padidejusios rizikos sveikatai faktorius del maksimalios fizines jegos panaudojimo, buvo butinos specialiosios sporto-medicinos žinios, todel tik specialistas buvo kompetentingas patvirtinti arba paneigti aplinkybes del iu faktoriu traumos atsiradimo metu egzistavimo, kas nagrinejamu atveju ir buvo pagristai padaryta. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas nebuvo susijes su padidejusios rizikos salygomis, nenurode jokiu objektyviu, negincijamu ar pagristu argumentu, kuriais vadovaujantis yra padarytos tokios ivados.
17Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“, atsiliepdama i treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda, su skunde idestytais motyvais ir argumentais sutinka, prao ji tenkinti.
18V.
19Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras), susipažines su treciojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ir pareikejo A. A. apeliaciniais skundais, prao Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti i naujo. Nurode, kad neturi galimybes pateikti isamius atsiliepimus i nurodytus apeliacinius skundus, nes Medicinos centras pirmosios instancijos teismo nebuvo itrauktas dalyvauti bylos nagrinejime. Apie ikelta administracine byla Medicinos centras sužinojo tik 2009 m. lapkricio 25 d., kai buvo gautas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jis nusprende ipareigoti atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iduoti pareikejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Teigia, kad tokiu budu pirmosios instancijos teismas nusprende del jo pareigu, kas reikia, jog sprendimas buvo priimtas pažeidus procesines teises normas, t. y. ABTI 142 straipsnio 2 dalies 2 punkta. Taip pat buvo pažeisti ABTI 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 130 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes Medicinos centrui atimta galimybe ne tik pateikti savo nuomone, argumentus, irodymus del pareikejo A. A. pareiktu reikalavimu, dalis i kuriu buvo susije su Medicinos centro teisemis ir pareigomis, bet ir pateikti apeliacini skunda, jam nesutikus su sprendimu.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
21VI.
22Pareikejo apeliacinis skundas atmestinas. Treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas.
23Administracinis gincas ioje byloje yra kiles del atsakovo Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivados Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ teisetumo ir pagristumo.
24Nagrinejamai bylai aktualus statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima i tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantis, Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), kuris iskiria dvejopo pobudžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumu imokas. Istatymu leidejas taip pat numato skirtingas iu ivykiu tyrimo proceduras, kurias detalizuoja atitinkami poistatyminiai teises aktai.
25Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, ma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali 2004 m. balandžio 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles). Statuto 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigunu ir kursantu sveikatos ir gyvybes draudimo, draudiminiu ivykiu pripažinimo tvarka, draudimo imoku dydžio nustatymo ir mokejimo tvarka Vyriausybe. Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarka vidaus reikalu ministras. ioje Statuto normoje numatyta tvarka reglamentuoja Vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant i jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraas (2008 m. birželio 20 d. isakymo Nr. 1V-244 redakcija).
26Aikinant sistemikai Statuto 40 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 3 dalies ir jas igyvendinanciu poistatyminiu teises aktu (Taisykliu 1-14 punktu, Aprao 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktu) nuostatas, darytinos tokios ivados: 1) del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ityrimo vidaus reikalu istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar statutinio pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes priežastiniu ryiu su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o is tarnybinis patikrinimas turi buti užbaigiamas suraant Taisykliu 10 punkte nurodyto turinio tarnybinio patikrinimo ivada; 2) del Statuto 49 straipsnio 3 dalyje apraytu atveju vidaus reikalu istaigos vadovo pavedimu turi buti atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris turi buti užbaigtas suraant Aprao 19 punkte nurodyto turinio nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo akta. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima Aprae nustatyta tvarka ir nustacius, kad pareigunas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar grižtant i jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje, vadovaujantis Taisyklemis, turi buti pradetas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprao 34 p.).
27I byloje esancios tyrimo medžiagos matyti, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas del A. A. sužalojimo 2009 m. vasario 24 d. alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes metu buvo atliekamas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraa, reglamentuojanti nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrima, taciau tyrimo baigiamojo dokumento (Tyrimo ivados) turinio analize leidžia daryti ivada, jog atsakovas, užbaigdamas tyrima ir suraydamas Tyrimo ivada, taip pat remesi ir Taisykliu nuostatomis. Nors Tyrimo ivadoje ivykis pirmiausia ivertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje (tarnybos metu), taciau po to buvo konstatuotos ir tos aplinkybes, kurios turejo buti nustatytos atliekant atskira tarnybini patikrinima, kaip tai numato Aprao 34 punktas, ir kurios reikmingos Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Tyrimo ivadoje konstatuota, kad jokiu aplinkybiu, leidžianciu teigti, jog pareikejo A. A. patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžianciu teigti, kad jis susižalojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Atsižvelgiant i tai, kompensacijos mokejimo klausimas Statuto 40 straipsnio tvarka nesprestas. Tokiu budu, nors ir precizikai nesilaikant teises aktais reglamentuotu tyrimu proceduru ir ju rezultatu iforminimo tvarkos, Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas faktikai buvo atliktas ne tik pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ir pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali. Atitinkamai darytina ivada, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vadas V. G., tvirtindamas 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“, prieme sprendima, kuriuo taip pat ireike savo valia del priežastinio ryio, reikmingo Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymui, nebuvimo bei kompensacijos pareigunui nemokejimo. Kadangi neigiamos tarnybinio patikrinimo ivados patvirtinimas užkerta kelia pareiguno teises i kompensacija del sveikatos sutrikdymo realizavimui, o teises aktai nenumato pareigos vieojo administravimo subjektams priimti paskesni (papildoma) sprendima (administracini akta) del kompensacijos nemokejimo, i Tyrimo ivada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, individualiu administraciniu aktu (prieingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas), kuris gali buti skundžiamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Administraciniu bylu teisenos istatyme itvirtintas taisykles. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr. pvz., 2006 m. gruodžio 12 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15–2197/2006, 2009 m. kovo 17 d. nutarti administracineje byloje Nr. A143-67/2009).
28Nagrinejamoje administracineje byloje kilus gincui del Tyrimo ivados pagristumo ir teisetumo, apeliantai skirtingai aikina Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), reglamentuojancias kompensacijos pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus. Todel teiseju kolegija pripažista, kad yra butina pateikti ios materialines teises normos aikinima.
29Pasisakydama del nurodytam aikinimui reikmingu faktiniu bylos aplinkybiu, teiseju kolegija pažymi, kad fakto klausimu ginco nagrinejamoje byloje nera, t. y. apeliantai pripažista ir nekvestionuoja, kad pareikejas 2009 m. vasario 24 d. gavo trauma (kaires rankos dvigalvio raumens plyima) alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“ metu. Taip pat pripažistama, kad toks pareikejo dalyvavimas paminetose pratybose yra laikytinas jo tarnybiniu funkciju (tarnybiniu pareigu) atlikimu, kaip ir konstatuota atsakovo suraytoje Tyrimo ivadoje (b. l. 6-7), todel (taip pat atsižvelgiant i byloje esancius atitinkamus irodymus) ivardintos faktines bylos aplinkybes teiseju kolegijos pripažistamos nustatytomis ioje administracineje byloje (ABTI 86 str. 2 d.).
30Pareikejas tvirtino, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikmikai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai, todel atsakovas turejo pripažinti, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas tokiose pratybose buvo susijes su padidejusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei, ir spresti klausima del kompensacijos už sveikatos sutrikdyma imokejimo. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo teige prieingai, t. y. kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio nebuvo. I esmes analogikais argumentais pareikejas ir tretysis suinteresuotas asmuo grindžia ir savo apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas palaike pareikejo pozicija, konstatuodamas, kad pareikejo atvejis atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies treciaja alternatyva, kuri nesiejama su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, taip pat nurode, kad irodytos ir kitos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos salygos (pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai). Teiseju kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo ivada nesutinka.
31Pirmiausia pastebetina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. A11-735/2005, taciau nurodytoje administracineje byloje vidaus tarnybos sistemos pareigunas trauma patyre 2003 m. lapkricio 11 d., t. y. galiojant 2003 m. balandžio 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsniui. Todel minetoje byloje sprendžiant ginca del kompensacijos mokejimo buvo taikyta ir aikinta toje byloje ginco sprendimui aktuali 2003 m. balandžio 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis, kuri nustate kitas kompensaciju mokejimo salygas, negu numato nagrinejamoje byloje taikytinos redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendima, taip pat nepagristai vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi Nr. A438-1641/2008. Del minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties buvo patenkintas treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pateiktas praymas del proceso atnaujinimo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. A502-2258/2009 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti Nr. A438-1641/2008 pakeite, panaikindamas nutarties dali, kuria patenkinta dalis pareikejos reikalavimu, ir atmesdamas pareikejos prayma. Teiseju kolegija konstatavo, kad pareikejos susižalojimas nepriskirtinas nei vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, pirmosios bei apeliacines instancijos teismai netinkamai aikino ir taike materialines teises normas, todel be pagrindo tenkino dali reikalavimu.
32Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai taike materialines teises normas. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, imokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo užmokescio dydžio kompensacija. Aptariamoje teises normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos imokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.
33Pasisakydama del nurodytu alternatyvu tarpusavio iskyrimo, teiseju kolegija pažymi, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panai i treciaja alternatyva „kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareiguno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, todel lingvistinio teises aikinimo požiuriu ios nuostatos galetu buti suprastos panaiai. Taciau, kita vertus, iu nuostatu skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingu alternatyviai nurodytu paminetos kompensacijos imokejimo salygu suponuoja, kad istatymu leidejo joms yra suteikta skirtinga prasme. Aikindama i skirtuma, teiseju kolegija pažymi, kad treciosios i nurodytu alternatyvu suformulavimas (kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) leidžia ja suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybiniu pareigu atlikimas bei pareiguno statusas savaime yra priežastis, kuri leme pareiguno sveikatos sutrikdyma. iems atvejams gali buti priskirtos situacijos, kai ma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareiguno sveikata del atitinkamu jo atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padaryta nusikaltima ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios i anksciau nurodytu alternatyvu pamineta dalis (kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasme nukreipia i laika, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant ji (laika) su tarnybiniu pareigu atlikimu. i teises normos dalis turi buti suprantama ir aikinama taip, kad laikas, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybiniu pareigu atlikimo metas. Kalbedama apie antraja i nurodytu alternatyvu (kai pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymi, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareiguno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiuriu nors ir ne tarnybiniu pareigu atlikimo metu, taciau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareiguno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareiguno statusa.
34Atsižvelgdama i nurodytus Statuto 40 straipsnio 3 dalies aikinimo argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata apie kompensacijos imokejima, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (trecioji i nurodytu alternatyvu), kaip ir ios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibudinta nuostata, ginco situacijai nera aktualios ir netaikytinos, nes byloje nera duomenu apie tai, jog pareikejas patyre trauma nuo treciuju asmenu veiksmu del jo atliktu tarnybiniu pareigu ar del savo, kaip policijos pareiguno, statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta i trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybiniu pareigu atlikimo laiku. Tuo paciu, atsižvelgiant i anksciau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinejamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios i nurodytu alternatyvu (kompensacijos imokejimas, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai) aikinimas.
35Gincui ispresti aktualiu materialines teises normu aikinima ir palyginamaja analize i esmes panaiose bylose jau yra pateikes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendima administracineje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutarti administracineje byloje Nr. A143-193/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytuose procesiniuose sprendimuose pažymejo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai idestymas (ios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti ivada, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys ios teises normos taikyma) yra skirti ne apskritai visai pareiguno tarnybai, o tik konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reikia, kad kiekvienu konkreciu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo paciu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausima yra butina iaikinti: pirma, ar pareiguno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar ie reikiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai. Aikinant antraja i nurodytu aplinkybiu (situacijoje, kai pareiguno veikla pripažistama jo tarnybiniu pareigu atlikimu), butina nustatyti, ar padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nuleme pareiguno susižalojimo atsiradima arba jo sveikatos sutrikdyma) gali buti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 5 straipsnyje nurodytu uždaviniu, o ne kitu, iame istatyme jam nustatytu reikalavimu (sietinu, pvz., su pareiguno pasirengimu iems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu. Teismas pažymejo, kad pareiguno sportavimas fizinio pasiruoimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igudžiu lavinimas yra budai atitikti Statuto 21 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) itvirtinta reikalavima nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavima buti specialiai parengtam gebejimui veikti situacijose, susijusiose su fizines prievartos, aunamojo ginklo ar sprogstamuju medžiagu panaudojimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igudžiu lavinimas (neatsižvelgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto aka) nelaikytini tiesioginiu tarnybiniu pareigu atlikimu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruoimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu užsiemimu (nagrinejamu atveju – alpinizmo ir kliuciu iveikimo pratybu) metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiuriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.
36Pateiktu teises aikinimo taisykliu teiseju kolegija laikosi ir nagrinejamoje administracineje byloje. Tai yra butina pagal Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 straipsnio 4 dali (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aikinimo taisykliu, suformuluotu analogikose ar i esmes panaiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aikinimo taisykles analogikose ar i esmes panaiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neivengiama ar objektyviai butina.
37Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo ir materialines teises normu taikymo aspektais, sprendžia, kad nagrinejamoje byloje nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti nauja precedenta nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
38Atsižvelgdama i minetas byloje nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pareikejo susižalojimas pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas ne vienam i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos imokejimo atveju, o pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika, neteisingai iaikino materialines teises normas ir nepagristai pareikejo skunda tenkino i dalies, ipareigodamas atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per deimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos iduoti pareikejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais nutrauke byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo ivada del A. A. susižalojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, bei kitoje dalyje pareikejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Del iu priežasciu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareikejo skundas atmetamas kaip nepagristas (ABTI 143 str., 88 str. 1 p.).
39Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras atsiliepime i apeliacinius skundus nurode, kad nepagristai buvo neitrauktas dalyvauti bylos nagrinejime, nes priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspresta del jo pareigu, kas reikia, jog sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesines teises normas. iuo aspektu teiseju kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali buti traktuojamas kaip tiesiogiai sukures teises ir pareigas Medicinos centrui, kadangi ipareigojimas priimti atitinkama sprendima buvo adresuotas atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“. Be to, atsižvelgiant i priimamo procesinio sprendimo rui, mineti argumentai pripažistami teisikai nereikmingais.
40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija
Rezoliucinė dalis
Nutarė
41Pareikejo A. A. apeliacini skunda atmesti.
42Treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti.
43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: pareikejo A. A. skunda atmesti kaip nepagrista.
44Sprendimas neskundžiamas.