Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

2010-12-06 · Administracinė byla Nr. A-756-1509-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-12-06
Bylos Nr.
A-756-1509-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Rezultatas
Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas
Teisėjai
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė, Artūras Drigotas, Roma Sabina Alimienė
Suinteresuotas asmuo
Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos
Atsakovas
Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“
Byla A-756-1509-10

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Romos Sabinos Alimienes, Arturo Drigoto (kolegijos pirmininkas), ir Vaidos Urmonaites-Maculevicienes (pranešeja), sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei, dalyvaujant pareiškejui A. A., pareiškejo atstovei S. R., treciojo suinteresuoto asmens atstovei A. R., viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo administracine byla pagal pareiškejo A. A. ir treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacinius skundus del Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo administracineje byloje pagal pareiškejo A. A. skunda atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“, treciuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos del sprendimo panaikinimo bei ipareigojimo atlikti veiksmus.

2Teiseju kolegija nustate:

3I.

4Pareiškejas A. A. skundu kreipesi i Vilniaus apygardos administracini teisma, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ (toliau – ir Tyrimo išvada) (b. l. 6-7); 2) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, 3) ipareigoti Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras” siusti pareiškeja i Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centro Centrines medicinines ekspertizes komisija (toliau – ir CMEK) del sveikatos sutrikdymo laipsnio nustatymo. Nurode, kad 2009 m. vasario 24 d. buvo vykdomos alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“, kuriu metu, lipdamas pakabinamomis kopeciomis ant stogo ir prisitraukdamas rankomis prie kopeciu, patyre trauma – kaires rankos dvigalvio raumens plyšima. Atlikus tyrima, konstatuota, kad jis patyre trauma tarnybos metu, taciau aplinkybiu, leidžianciu teigti, kad traumos priežastis buvo pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika sveikatai ar gyvybei, ar kad susižalojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Pareiškejas su tokia išvada nesutiko. Teige, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikšmiškai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai. Be to pažymejo, kad treniruote vyko nenaudojamame pastate bei ant pastato stogo, dideliame aukštyje.

5Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ atsiliepime i pareiškejo skunda su juo nesutiko, praše skunda atmesti kaip nepagrista. Nurode, kad tarnybinio patikrinimo, atlikto pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles), rezultatas yra tarnybinio patikrinimo išvada. Jeigu joje

Aprašomoji dalis

Nustatė

6mas priežastinis ryšys ir konstatuojama, kad pareigunui išmoketina kompensacija, išduodamas siuntimas i CMEK. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas pagal Taisykles atliktas nebuvo. Patikrinimas atliktas ir Tyrimo išvada priimta del draudiminio ivykio, todel šios išvados pagrindu negalejo buti išduotas siuntimas i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti. Pažymejo, kad užsiemimas buvo skirtas rinktines pareigunams, turintiems pirmini alpinistini pasirengima, siekiant tobulinti jau turimus praktinius nusileidimo igudžius, todel vien šios aplinkybes negali salygoti padidejusio pavojaus ar rizikos. Pareigunas iš anksto žinojo, ka jam reikes daryti, todel nebuvo netiketumo aspekto. Pažymi, kad nors pareiškejas trauma patyre lipdamas ant stogo ir kaire ranka prisitraukdamas, taciau nuo aikšteles iki pakabinamu kopeciu apacios buvo apie metras tarpo ir buvo galima laisvai remiantis koja lipti i viršu. Be to patekimas ant stogo buvo vykdomas neskubant. Atkreipe demesi, kad pareiškejo pareigybei pagal darbo pobudi keliami aukšciausi sveikatos bukles reikalavimai, todel užsiemimai negalejo sukelti padidintos rizikos ar pavojaus gyvybei ar sveikatai.

Atsiliepimas

7Tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos, vadovaudamasis atsakovo argumentais, atsiliepime i pareiškejo A. A. skunda su juo nesutiko, praše skunda atmesti kaip nepagrista.

8II.

Žemesnės instancijos teismas

9Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimu A. A. skunda patenkino iš dalies, ipareigojo atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti; byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada del A. A. susižalojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, nutrauke; kitoje dalyje pareiškejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Teismas pažymejo, kad statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuoja Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), o nagrinejamoje byloje yra kiles gincas del mineto teises akto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo. Lingvistinis, loginis bei sisteminis šios teises normos aiškinimas, anot teismo, negincijamai patvirtina, kad ši teises norma tris alternatyvius atvejus, kuomet pareigunams turi buti mokama kompensacija, todel šiu alternatyviu pagrindu taikymas ir aiškinimas nera tarpusavyje susijes. Nustacius bent viena iš nurodytu pagrindu, atsiranda pagrindas moketi pareigunui kompensacija. Teismas taip pat laike, kad šiuo aspektu reikšminga Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartis administracineje byloje Nr. A438-1641/2008, kurioje buvo konstatuota, kad kompensacijos del pareiguno sužalojimo, susižalojimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo mokejimui istatymo leidejas išskyre iš esmes tris salygas, kuriu trecioji yra priežastinis ryšys tarp sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso. Ši trecioji salyga, skirtingai nei pirmosios, nesieja tarnybiniu pareigu ar pareiguno statuso su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai. Esant nurodytam istatyminiam reglamentavimui bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamai praktikai, teismas konstatavo, kad pagal Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrežta kompensaciju mokejimo salyga tuo atveju, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, butina nustatyti ir irodyti fakta, kad pareiguno sveikatos sutrikdymo priežastis yra susijusi arba su tarnybiniu pareigu atlikimu, arba su pareiguno statusu. Pažymejo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minetoje 2008 m. rugsejo 29 d. nutartyje pasisake, kad minetu klausimu galima vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota dar iki šioje administracineje byloje taikytinos Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos isigaliojimo dienos. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimu administracineje byloje Nr. A11–735/2005, kur buvo nurodyta, kad aplinkybes, kurioms esant sužalojimas buvo patirtas, turi atsirasti ne del pareiguno laisvo apsisprendimo elgtis tam tikru budu, o del to, kad jis turejo taip elgtis vykdydamas atitinkamus institucijos (kurioje tarnauja) nurodymus arba patvarkymus. Teismas konstatavo, kad bylos aplinkybes patvirtina, jog pareiškejas trauma patyre tarnybos metu, eidamas rinktines „Aras“ 3-osios kuopos vyr. kovotojo pareigas – dalyvavo Treciosios kuopos pareigunu alpinizmo ir kliuciu iveikimo užsiemime, vykusiame Klaipedos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui priklausanciame nenaudojamame pastate. Taigi, anot teismo, nagrinejamu atveju egzistavo visos salygos, leidžiancios pareiškejo patirta trauma laikyti ivykiu, atitinkanciu Statuto 40 straipsnio 3 dalyje apibrežta kompensacijos pareiguno sveikatos sutrikimo atvejais mokejimo pagrinda, o aplinkybiu, kurioms esant pagal Statuto 40 straipsnio 6 dali kompensacija nemokama, nera. Atsižvelgdamas i tai, teismas sprende, kad atsakovas Tyrimo išvadoje neteisetai konstatavo, jog nera pagrindo moketi kompensacija, taip išreikšdamas savo valia del atsisakymo moketi kompensacija. Pažymejo, kad pareiškejas nagrinejamoje byloje taip pat irode kitas Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytas salygas (pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kurioms esant turi buti mokama kompensacija. Teismas vadovavosi teismo posedyje apklausto specialisto paaiškinimais, kad užsiemimai, kurio metu susižalojo pareiškejas, visais atvejais yra susije su padidejusiu fiziniu kruviu organizmui, ir padare išvada, kad pratybos buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Tokiu budu, teismo nuomone, atsakovo veiksmai yra neteiseti iš esmes, prieštarauja aukštesnes galios teises aktams, o atsakovas turi buti ipareigotas atlikti veiksmus, kuriuos privalejo atlikti Tyrimo išvadoje pripažines, kad pareiškejas patyre trauma per pratybas tarnybos metu. Teismas nurode, kad Tyrimo išvada negali buti naikinama, nes šis dokumentas pagal savo turini nera individualus administracinis aktas, bet yra materialinio-techninio pobudžio veiksmas, kuris negali buti administracines bylos nagrinejimo dalyku. Tyrimo išvadoje yra išreiškiamas atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus, todel asmuo, sužinojes apie atsisakyma atlikti veiksmus, turi teise kreiptis i teisma del ipareigojimo atlikti veiksmus, bet ne del atsisakymo atlikti veiksmus panaikinimo. Pažymejo, kad pareiškejo reikalavimas ipareigoti atsakova nustatyti, kad tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi gyvybei ar sveikatai, negali buti tenkinamas, nes tokiu reikalavimu pareiškejas faktiškai prašo nustatyti priežastini ryši tarp pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo. Anot teismo, priežastini ryši tarp pareiškejo tarnybiniu pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo istaiga, kurioje asmuo dirba. Priežastinio ryšio nustatymas yra proceso, kurio metu sprendžiamas klausimas del kompensacijos mokejimo (pirmiausiai del siuntimo i CMEK), dalis. Priežastinio ryšio nustatymas yra motyvas atlikti teisine reikšme turincius veiksmus, todel nei institucijos, nei teismas negali priimti sprendimo del tam tikro klausimo išsprendimo motyvu. Del atsakovo atsisakymo moketi kompensacija motyvu, kad pareiškejui yra sumoketa draudimo išmoka, teismas pažymejo, kad Statuto 49 straipsnis bei 40 straipsnis savarankiškus pagrindus, kuriu taikymas tarpusavyje nera susijes. Statutas pareigunams teise gauti tiek draudimo išmoka, tiek kompensacija del pareiguno mirties arba sveikatos sutrikdymo atveju esant panašioms salygoms, ir nenumato, jog šiu išmoku mokejimas turi buti derinamas. Be to, anot teismo, atsakovas nepagristai nurode, kad Tyrimo išvadoje buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu ivykiu pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ne del to, ar yra pagrindas moketi kompensacija pagal Statuto 40 straipsni, nes, vertinant Tyrimo išvados turini, matyti, kad tiriamos ir teisingai nustatytos aplinkybes reikšmingos tiek kompensacijos mokejimui, tiek draudimo išmokos mokejimui. Taigi pareiškejas, siekdamas efektyviai apginti savo teises, neprivalejo reikšti papildomu reikalavimu del ipareigojimo nustatyta tvarka surašyti kita Tyrimo išvada. Reikalinga išvada yra surašyta, taciau joje neteisingai yra ivertintos nustatytos aplinkybes bei aiškinamos teises normos ir del to atsakovas neteisetai atsisake atlikti tolimesnius veiksmus, butinus kompensacijos, kuria turi teise gauti pareiškejas, skaiciavimui ir mokejimui.

10III.

11Apeliaciniu skundu pareiškejas A. A. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima dalyje, kuria byla del Tyrimo išvados panaikinimo nutraukta, ir priimti nauja sprendima – jo skunda toje dalyje patenkinti arba gražinti byla pirmos instancijos teismui nagrineti toje dalyje iš naujo, kita Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendimo dali prašo palikti nepakeista, taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinejimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo dali, kuria byla nutrauke bei skunda atmete kaip nepagrista, prieme netinkamai išaiškines bei pritaikes materialines teises normas, netinkamai ivertines irodymus, nesivadovaudamas suformuota teismu praktika, todel padare prieštaringas viena kitai išvadas. Teismas nepagristai nurode, kad Tyrimo išvada yra tik tam tikra informacija ir nelaikytina skundžiamu teismui sprendimu. Pats teismas tokius savo argumentus paneige, išnagrinejes Tyrimo išvada iš esmes ir konstatuodamas jos neatitikima aukštesnes galios teises aktams. Pažymi, kad ši Tyrimo išvada sukele jam neigiamas pasekmes, nes buvo pažeista jo teise i Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta kompensacija. Pirmosios instancijos teismas taip nukrypo nuo suformuotos teismu praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracineje byloje Nr. A143-67/2009), pagal kuria tokia išvada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, administraciniu aktu, kuris gali buti skundžiamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatyme (toliau – ir ABTI) itvirtintas taisykles. Taip pat teismu praktikoje nustatyta, kad teismas gali pripažinti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos yra priežastinis ryšys ir kompensacija moketina. Taigi pirmosios instancijos teismas, vertindamas Tyrimo išvada, nepagristai nesprende ginco ir skundu keltu reikalavimu iš esmes, taip pažeisdamas ABTI 5 straipsnio 1 dalies, 6 straipsnio, 86 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nurodo, kad teismas, pripažines, jog Tyrimo išvada yra neteiseta, turejo ja panaikinti ir/arba ipareigoti atsakova atlikti visus kitus butinus teises aktuose numatytus veiksmus, tam, kad butu tinkamai pripažinta jo teise i kompensacija. Nepanaikines neteiseta pripažintos Tyrimo išvados ar neipareigojes atlikti kitu (nei siuntimas i CMEK) butinu kompensacijai gauti veiksmu, teismas sukure teisinio netikrumo situacija, nes neišsprende ginco del jo pažeistos teises i kompensacija iš esmes.

Šalies argumentai

12Atsiliepimu i apeliacini skunda atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ su skunde išdestytais reikalavimais nesutinka, prašo atmesti ji kaip nepagrista. Nurodo, kad rinktine „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrima del A. A. susižalojimo atliko vadovaudamasis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos apraša (toliau – ir Aprašas). Nelaimingo atsitikimo tyrimo tikslas, vadovaujantis Aprašo 19 punktu, yra nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas ivyko vykstant i tarnyba ar grižtant iš jos, ar vidaus reikalu istaigos patalpose, ar ne vidaus reikalu istaigos patalpose, ar nelaimingas atsitikimas susijes su tarnyba (tarnybiniu pareigu vykdymu). Tyrimo išvadoje del A. A. susižalojimo yra pateiktas siulymas istaigos vadovui tiktai del to, kad pripažinti A. A. trauma ivykus tarnybos metu, surašyti nelaimingo atsitikimo akta bei pateikti reikalingus dokumentus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipedos skyriui del A. A. traumos pripažinimo draudiminiu ivykiu ir draudimo išmokos apskaiciavimo. Pažymi, kad tarnybinis patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. 1V-138 patvirtintas Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigu kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ nebuvo pradetas. Tik minetu Taisykliu 3-10 punkto nuostatomis surašyta tarnybinio patikrinimo išvada, anot atsakovo, turetu pareiškejui sukelti teisines pasekmes.

Atsiliepimas

13Atsiliepimu i apeliacini skunda tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos su juo nesutinka, vadovaujasi atsakovo atsiliepime išdestytais argumentais. Papildomai nurodo, kad Tyrimo išvadoje buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susižalojimu, pripažinimo draudiminiu ivykiu, o ne del to, ar traumos atsiradimo aplinkybes yra susijusios su kompensacijos pagal Statuto 40 straipsni mokejimu. Kadangi nei pareiškejas, nei atsakovas negincija to fakto, kad susižalojimas ivyko tarnybos metu ir ivykis turi buti pripažintas draudiminiu bei kad pareiškejui priklauso draudimine išmoka, pareiškejo reikalavimas panaikinti Tyrimo išvada, anot treciojo suinteresuoto asmens, yra nepagristas. Pažymi, kad tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta, jog pareiškejo sveikata buvo sutrikdyta del padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai. Nustatyta, kad pareiškejas susižalojo „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“ užsiemimo metu, kuris buvo skirtas tobulinti pareigunu turimas žinias ir igudžius. Anot jo, alpinizmas ir kliuciu iveikimas yra pavojingi, rizikingi veiksniai, bet savaime negali salygoti padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio buvima. Atliekant tokius užsiemimo veiksmus, paprastai nera jokios gresmes, kad pareigunas patirs sveikatos sutrikdyma, nes jis iš anksto žino, ka jam reikes daryti ir nera netiketumo aspekto, kuris buna realiose situacijose. Mano, kad padidejes pavojus ar padidejusi rizika atsiranda policijos pareigunams tiesiogiai atliekant darbo funkcijas realaus užpuolimo ar gynimosi metu. Atkreipia demesi, kad pareiškejas užima Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras” Treciosios kuopos 2-ojo burio 2-osios grandies vyriausiojo kovotojo pareigybe, kuri reikalinga vykdyti specialiasias antiteroristines, ikaitu išlaisvinimo ir pavojingu nusikalteliu sulaikymo operacijas. Šiai pareigybei pagal darbo pobudi yra keliami aukšciausi sveikatos bukles reikalavimai. Pareiškejas yra gerai ivaldes nusileidimo ir alpinizmo igudžius, ka patvirtina Viešosios istaigos „Kalnu sporto centras“ ir Lietuvos kariuomenes Jegeriu mokyklos išduoti pažymejimai, esantys pareiškejo asmens byloje. Todel mineti tobulinimo kursai tikrai negalejo sukelti padidintos rizikos ir pavojaus pareiškejo gyvybei ir sveikatai. Be to, A. A. susižalojo tiesiog lipdamas laiptais, o ne atlikdamas specialius nusileidimo pratimus.

14IV.

15Apeliaciniu skundu tretysis suinteresuotas asmuo Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima – atmesti pareiškejo skunda kaip nepagrista. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai pritaike ir aiškino materialines teises normas, nesivadovavo suformuota teismu praktika, todel priimtas sprendimas nepagristas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepagristai ipareigojo atsakova išduoti pareiškejui siuntima i CMEK, nes, vykdydamas ši isipareigojima, atsakovas butu priverstas pažeisti Statuto 40 straipsnio 5 dali. Jame nustatyta, kad, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto –su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, ma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Šia tvarka Vidaus reikalu ministras nustate 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtindamas Taisykles. Butent pagal šias Taisykles atlikus tarnybini patikrinima surašoma Tarnybinio patikrinimo išvada. Jei šioje išvadoje yra mas teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys ir konstatuojama, kad teises aktu nustatyta tvarka išmoketina kompensacija, pareigunui išduodamas siuntimas i CMEK. Toks tarnybinis patikrinimas, vadovaujantis minetais teises aktais, atliktas nebuvo. Nagrinejamu atveju tarnybinis patikrinimas buvo atliktas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraša, t. y. buvo sprendžiamas klausimas del nelaimingo atsitikimo, susijusio su pareiškejo susižalojimu, pripažinimo draudiminiu ivykiu. Pažymi, kad pirmos instancijos teismas taip pat neatsižvelge i Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2009 m. rugsejo 28 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-l026/2009), kurioje buvo konstatuota, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2004 m. rugsejo 2 d. nutarimu Nr. 1130 patvirtintu Sveikatos sutrikdymo nustatymo taisykliu 4 punkte apibrežtos pareiguno siuntimo i CMEK salygos yra susietos su Vidaus reikalu ministro 2004 m. balandžio 23 d. isakymu Nr. lV-138 patvirtintu Taisykliu nustatyta tvarka parengtos ir patvirtintos tarnybinio patikrinimo išvados rezultatais. Taip pat minetoje nutartyje pažymeta, kad esant tarnybinio patikrinimo išvadai, jog nera Statuto 40 straipsnio 5 dalyje numatytu salygu moketi kompensacija, pareiguno siuntimas i CMEK butu teisiškai beprasmis. Su išvada nesutinkantis pareigunas, turintis pagrinda manyti, jog jo sveikata buvo sutrikdyta salygomis, kurios atitinka Statuto 40 straipsnio 5 dali, turi teises aktu nustatyta tvarka gincyti tarnybinio patikrinimo išvada. Tretysis suinteresuotas asmuo taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išaiškino Statuto 40 straipsnio 3 dalyje itvirtintas materialines teises normas ir vertino, ar pareiškejo susižalojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje alternatyviai nustatytas salygas, nes iš esmes savo sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi administracineje byloje Nr. A438-1641/2008, kuri buvo pakeista, nes procesas šioje administracineje byloje buvo atnaujintas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi administracineje byloje Nr.⁵⁰²- 2258/2009 Klaipedos apygardos administracinio teismo 2007 m. lapkricio 26 d. sprendima ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti pakeite, nurodydamas, kad tais atvejais, kai pareiguno sveikata sutrikdoma tarnybos metu arba jam vykdant tarnybines pareigas, taciau ne Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytais atvejais, pareigunas turi teise i išmoka, kurios mokejimo tvarka Statuto 41 straipsnis ir valstybinio socialinio draudimo santykius reguliuojantys teises aktai. Be to pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi teismu praktika, suformuota del Statuto 40 straipsnio 3 dalies redakcijos, galiojusios iki 2006 m. lapkricio 1 d. Tai, anot atsakovo, patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis administracineje byloje Nr. A146-1987/2008, kurioje pažymeta, kad tuo laiku galiojusi Statuto 40 straipsnio 3 dalis del kompensacijos už pareiguno sveikatos sutrikdyma mokejimo nustate kiek kitas salygas (buvo numatytas kompensacijos mokejimas pareigunui, kuris buvo sužalotas arba susirgo sunkia liga eidamas tarnybines pareigas arba del tarnybos). Pirmosios instancijos teismo nurodytose administracinese bylose buvo taikytos ir aiškintos Statuto (2003 m. balandžio 2 d. istatymas Nr. IX-1538) 40 straipsnio 3 dalies nuostatos, kurios nagrinejamo ginco atveju netaikytinos, todel pirmosios instancijos teismo nurodytomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimis nagrinejamoje byloje negalejo buti remiamasi kaip analogiškose bylose suformuota praktika. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gruodžio 8 d. nutartyje administracineje byloje Nr. A146-1987/2008 nurode, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytai treciai salygai, kai pareiguno sveikata yra sutrikdoma del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, gali buti priskirti vidaus tarnybos pareigunu sužalojimai, kai juos tretieji asmenys sužaloja del atitinkamu teisetai atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Šiai salygai negali buti priskirti pareigunu susižalojimai. Taigi pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog pareiškejo susižalojimas atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta treciaja salyga. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi specialisto paaiškinimais ir nusprende, kad pratybos, kuriu metu susižalojo pareiškejas, buvo susijusios su padidejusia rizika pareiguno sveikatai. Teigia, kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio nebuvo.

16Pareiškejas A. A. su treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliaciniu skundu nesutinka. Mano, kad minetame apeliaciniame skunde išdestyti reikalavimai yra visiškai nepagristi. Pažymi, kad jokie teises aktai nedraudžia atlikti viena tyrima ir tuo paciu tyrimu teises aktu nustatyta tvarka išspresti abu klausimus, t. y. del draudimo išmokos bei kompensacijos išmokejimo. Iš skundžiamos Tyrimo išvados turinio yra akivaizdu, jog tyrimas buvo atliktas ir jo metu buvo sprendžiami klausimai ne tik del draudimo sumos pagal Statuto 49 straipsni, bet ir del kompensacijos pagal Statuto 40 straipsnio 3 dali išmokejimo, todel pirmosios instancijos teismas teisingai ivertino faktines aplinkybes ir nustate, kad atsakovas ištyre ivyki, suraše išvada, kurioje netiesiogiai konstatavo, kad nera priežastinio ryšio tarp pareiškejo pareigu atlikimo ir sveikatos sutrikdymo, taip išreikšdamas valia del atsisakymo moketi kompensacija. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplestines teiseju kolegijos 2009 m. kovo 17 d. nutartimi administracineje byloje A143-67/2009, pažymi, kad teismas gali pripažinti, jog tarp patirto sveikatos sutrikdymo ir tarnybiniu pareigu atlikimo ar tarnybos priežastinis ryšys yra ir kompensacija moketina. Esant šioms aplinkybems, anot pareiškejo, teigti, kad atsakova ipareigojus išduoti pareiškejui siuntima i CMEK, butu pažeista Statuto 40 straipsnio 5 dalis, nera pagrindo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustate, kad yra ne tik Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatyta trecia, bet ir kitos salygos kompensacijai išmoketi. Atkreipia demesi, kad teises aktai nereglamentuoja, kaip, kokiu budu yra mas padidejes pavojus ar rizika sveikatai ar gyvybei. Tai individualiai yra vertinama kiekvienu konkreciu atveju. Nagrinejant jo patirtos traumos aplinkybes ir nustatant padidejusio pavojaus bei padidejusios rizikos sveikatai faktorius del maksimalios fizines jegos panaudojimo, buvo butinos specialiosios sporto-medicinos žinios, todel tik specialistas buvo kompetentingas patvirtinti arba paneigti aplinkybes del šiu faktoriu traumos atsiradimo metu egzistavimo, kas nagrinejamu atveju ir buvo pagristai padaryta. Tuo tarpu atsakovas, teigdamas, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas nebuvo susijes su padidejusios rizikos salygomis, nenurode jokiu objektyviu, negincijamu ar pagristu argumentu, kuriais vadovaujantis yra padarytos tokios išvados.

17Atsakovas Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“, atsiliepdama i treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda, su skunde išdestytais motyvais ir argumentais sutinka, prašo ji tenkinti.

18V.

19Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras), susipažines su treciojo suinteresuotojo asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos ir pareiškejo A. A. apeliaciniais skundais, prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir perduoti byla pirmosios instancijos teismui nagrineti iš naujo. Nurode, kad neturi galimybes pateikti išsamius atsiliepimus i nurodytus apeliacinius skundus, nes Medicinos centras pirmosios instancijos teismo nebuvo itrauktas dalyvauti bylos nagrinejime. Apie iškelta administracine byla Medicinos centras sužinojo tik 2009 m. lapkricio 25 d., kai buvo gautas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo jis nusprende ipareigoti atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Teigia, kad tokiu budu pirmosios instancijos teismas nusprende del jo pareigu, kas reiškia, jog sprendimas buvo priimtas pažeidus procesines teises normas, t. y. ABTI 142 straipsnio 2 dalies 2 punkta. Taip pat buvo pažeisti ABTI 68 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 130 straipsnio 1 dalies reikalavimai, nes Medicinos centrui atimta galimybe ne tik pateikti savo nuomone, argumentus, irodymus del pareiškejo A. A. pareikštu reikalavimu, dalis iš kuriu buvo susije su Medicinos centro teisemis ir pareigomis, bet ir pateikti apeliacini skunda, jam nesutikus su sprendimu.

20Teiseju kolegija

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

21VI.

22Pareiškejo apeliacinis skundas atmestinas. Treciojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkintinas.

23Administracinis gincas šioje byloje yra kiles del atsakovo Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvados Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“ teisetumo ir pagristumo.

24Nagrinejamai bylai aktualus statutiniu valstybes tarnautoju veikla, statusa, priemima ir atleidima iš tarnybos, socialines ir kitas garantijas reglamentuojantis, Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. istatymu Nr. IX-1538 patvirtintas Vidaus tarnybos statutas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), kuris išskiria dvejopo pobudžio socialines garantijas. Statuto 40 straipsnis numato kompensacijas pareiguno sveikatos sutrikdymo atvejais, o Statuto 49 straipsnis – draudimo sumu išmokas. Istatymu leidejas taip pat numato skirtingas šiu ivykiu tyrimo proceduras, kurias detalizuoja atitinkami poistatyminiai teises aktai.

25Pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, o kursanto – su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taip pat ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, ma vidaus reikalu ministro nustatyta tvarka. Igyvendinant Statuto 40 straipsnio 5 dali 2004 m. balandžio 23 d. Vidaus reikalu ministro isakymu Nr. 1V-138 buvo patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareiguno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalu profesinio mokymo istaigos kursanto - su profesiniu ar ivadiniu mokymu, taisykles (toliau – ir Taisykles). Statuto 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigunu ir kursantu sveikatos ir gyvybes draudimo, draudiminiu ivykiu pripažinimo tvarka, draudimo išmoku dydžio nustatymo ir mokejimo tvarka Vyriausybe. Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarka vidaus reikalu ministras. Šioje Statuto normoje numatyta tvarka reglamentuoja Vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. 1V-418 patvirtintas Nelaimingu atsitikimu tarnyboje, nelaimingu atsitikimu, susijusiu su tarnyba, nelaimingu atsitikimu vykstant i tarnyba ar grižtant iš jos, taip pat nelaimingu atsitikimu profesinio ar ivadinio mokymo metu tyrimo ir apskaitos tvarkos aprašas (2008 m. birželio 20 d. isakymo Nr. 1V-244 redakcija).

26Aiškinant sistemiškai Statuto 40 straipsnio 5 dalies, 49 straipsnio 3 dalies ir jas igyvendinanciu poistatyminiu teises aktu (Taisykliu 1-14 punktu, Aprašo 1, 8, 15, 18, 19, 22, 34 punktu) nuostatas, darytinos tokios išvados: 1) del Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju ištyrimo vidaus reikalu istaigoje turi buti atliktas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar statutinio pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes priežastiniu ryšiu su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai, o šis tarnybinis patikrinimas turi buti užbaigiamas surašant Taisykliu 10 punkte nurodyto turinio tarnybinio patikrinimo išvada; 2) del Statuto 49 straipsnio 3 dalyje aprašytu atveju vidaus reikalu istaigos vadovo pavedimu turi buti atliktas nelaimingo atsitikimo tyrimas, kuris turi buti užbaigtas surašant Aprašo 19 punkte nurodyto turinio nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada ir jos pagrindu – nelaimingo atsitikimo tyrimo akta. Atlikus nelaimingo atsitikimo tyrima Apraše nustatyta tvarka ir nustacius, kad pareigunas nukentejo nelaimingo atsitikimo, susijusio su tarnyba, vykstant i tarnyba ar grižtant iš jos, taip pat nelaimingo atsitikimo profesinio ar ivadinio mokymo metu, vidaus reikalu istaigoje, vadovaujantis Taisyklemis, turi buti pradetas tarnybinis patikrinimas, siekiant nustatyti, ar pareiguno mirtis, susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijes su tarnybiniu pareigu atlikimu ar pareiguno statusu, taip pat, ar tarnybiniu pareigu atlikimas, profesinis ar ivadinis mokymas susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno ar kursanto gyvybei ar sveikatai (Aprašo 34 p.).

27Iš byloje esancios tyrimo medžiagos matyti, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas del A. A. sužalojimo 2009 m. vasario 24 d. alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes metu buvo atliekamas vadovaujantis Statuto 49 straipsnio 3 dalimi pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministro 2007 m. lapkricio 30 d. isakymu Nr. lV-418 patvirtinta Apraša, reglamentuojanti nelaimingu atsitikimu tarnyboje tyrima, taciau tyrimo baigiamojo dokumento (Tyrimo išvados) turinio analize leidžia daryti išvada, jog atsakovas, užbaigdamas tyrima ir surašydamas Tyrimo išvada, taip pat remesi ir Taisykliu nuostatomis. Nors Tyrimo išvadoje ivykis pirmiausia ivertintas kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje (tarnybos metu), taciau po to buvo konstatuotos ir tos aplinkybes, kurios turejo buti nustatytos atliekant atskira tarnybini patikrinima, kaip tai numato Aprašo 34 punktas, ir kurios reikšmingos Statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme. Tyrimo išvadoje konstatuota, kad jokiu aplinkybiu, leidžianciu teigti, jog pareiškejo A. A. patirtos traumos priežastis buvo jo tarnybiniu pareigu vykdymas, susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika jo gyvybei ar sveikatai, arba leidžianciu teigti, kad jis susižalojo del savo tarnybiniu pareigu atlikimo ar statuso, nenustatyta. Atsižvelgiant i tai, kompensacijos mokejimo klausimas Statuto 40 straipsnio tvarka nesprestas. Tokiu budu, nors ir preciziškai nesilaikant teises aktais reglamentuotu tyrimu proceduru ir ju rezultatu iforminimo tvarkos, Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktineje „Aras“ tarnybinis patikrinimas faktiškai buvo atliktas ne tik pagal Statuto 49 straipsnio 3 dali, bet ir pagal Statuto 40 straipsnio 5 dali. Atitinkamai darytina išvada, kad Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vadas V. G., tvirtindamas 2009 m. birželio 9 d. nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada Nr. 137-IS-5 „Del A. A.“, prieme sprendima, kuriuo taip pat išreiške savo valia del priežastinio ryšio, reikšmingo Statuto 40 straipsnio 3 dalies taikymui, nebuvimo bei kompensacijos pareigunui nemokejimo. Kadangi neigiamos tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimas užkerta kelia pareiguno teises i kompensacija del sveikatos sutrikdymo realizavimui, o teises aktai nenumato pareigos viešojo administravimo subjektams priimti paskesni (papildoma) sprendima (administracini akta) del kompensacijos nemokejimo, ši Tyrimo išvada laikytina teisines pasekmes sukelianciu, t. y. paneigianciu pareiguno teise i kompensacija, individualiu administraciniu aktu (priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas), kuris gali buti skundžiamas istatymu nustatyta tvarka ir nagrinejamas administraciniu teismu pagal Administraciniu bylu teisenos istatyme itvirtintas taisykles. Tokia pozicija atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (žr. pvz., 2006 m. gruodžio 12 d. nutarti administracineje byloje Nr. A15–2197/2006, 2009 m. kovo 17 d. nutarti administracineje byloje Nr. A143-67/2009).

28Nagrinejamoje administracineje byloje kilus gincui del Tyrimo išvados pagristumo ir teisetumo, apeliantai skirtingai aiškina Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas (bylai aktuali 2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122), reglamentuojancias kompensacijos pareiguno mirties ar sveikatos sutrikdymo atvejais klausimus. Todel teiseju kolegija pripažista, kad yra butina pateikti šios materialines teises normos aiškinima.

29Pasisakydama del nurodytam aiškinimui reikšmingu faktiniu bylos aplinkybiu, teiseju kolegija pažymi, kad fakto klausimu ginco nagrinejamoje byloje nera, t. y. apeliantai pripažista ir nekvestionuoja, kad pareiškejas 2009 m. vasario 24 d. gavo trauma (kaires rankos dvigalvio raumens plyšima) alpinizmo ir kliuciu iveikimo treniruotes „Nusileidimo igudžiu tobulinimas“ metu. Taip pat pripažistama, kad toks pareiškejo dalyvavimas paminetose pratybose yra laikytinas jo tarnybiniu funkciju (tarnybiniu pareigu) atlikimu, kaip ir konstatuota atsakovo surašytoje Tyrimo išvadoje (b. l. 6-7), todel (taip pat atsižvelgiant i byloje esancius atitinkamus irodymus) išvardintos faktines bylos aplinkybes teiseju kolegijos pripažistamos nustatytomis šioje administracineje byloje (ABTI 86 str. 2 d.).

30Pareiškejas tvirtino, kad tiek alpinizmas, tiek kliuciu iveikimas yra susije su maksimalios fizines jegos panaudojimu, o tai vienareikšmiškai padidina pavoju asmens gyvybei ir sveikatai, todel atsakovas turejo pripažinti, kad jo tarnybiniu pareigu vykdymas tokiose pratybose buvo susijes su padidejusiu pavojumi sveikatai ar gyvybei, ir spresti klausima del kompensacijos už sveikatos sutrikdyma išmokejimo. Atsakovas ir tretysis suinteresuotas asmuo teige priešingai, t. y. kad konkreciu atveju padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos gyvybei ir sveikatai požymio nebuvo. Iš esmes analogiškais argumentais pareiškejas ir tretysis suinteresuotas asmuo grindžia ir savo apeliacinius skundus. Pirmosios instancijos teismas palaike pareiškejo pozicija, konstatuodamas, kad pareiškejo atvejis atitinka Statuto 40 straipsnio 3 dalies treciaja alternatyva, kuri nesiejama su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, taip pat nurode, kad irodytos ir kitos Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos salygos (pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai). Teiseju kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

31Pirmiausia pastebetina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. birželio 14 d. sprendimu Nr. A11-735/2005, taciau nurodytoje administracineje byloje vidaus tarnybos sistemos pareigunas trauma patyre 2003 m. lapkricio 11 d., t. y. galiojant 2003 m. balandžio 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsniui. Todel minetoje byloje sprendžiant ginca del kompensacijos mokejimo buvo taikyta ir aiškinta toje byloje ginco sprendimui aktuali 2003 m. balandžio 29 d. istatymo Nr. IX-1538 redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis, kuri nustate kitas kompensaciju mokejimo salygas, negu numato nagrinejamoje byloje taikytinos redakcijos Statuto 40 straipsnio 3 dalis (2006 m. liepos 19 d. istatymo redakcija Nr. X-804 ir 2008 m. gruodžio 23 d. istatymo redakcija Nr. XI-122). Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiama sprendima, taip pat nepagristai vadovavosi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutartimi Nr. A438-1641/2008. Del minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties buvo patenkintas treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos pateiktas prašymas del proceso atnaujinimo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. liepos 31 d. nutartimi Nr. A502-2258/2009 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsejo 29 d. nutarti Nr. A438-1641/2008 pakeite, panaikindamas nutarties dali, kuria patenkinta dalis pareiškejos reikalavimu, ir atmesdamas pareiškejos prašyma. Teiseju kolegija konstatavo, kad pareiškejos susižalojimas nepriskirtinas nei vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, pirmosios bei apeliacines instancijos teismai netinkamai aiškino ir taike materialines teises normas, todel be pagrindo tenkino dali reikalavimu.

32Taip pat pirmosios instancijos teismas neteisingai taike materialines teises normas. Statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad pareigunui, kuris buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai, arba kai jo sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso, išmokama nuo vieno menesio iki 5 metu (nuo 1 menesio iki 60 menesiu) jo vidutinio darbo užmokescio dydžio kompensacija. Aptariamoje teises normoje nustatyti trys alternatyviai galimi nurodytos kompensacijos išmokejimo atvejai: 1) kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 2) kai pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai; 3) kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso.

33Pasisakydama del nurodytu alternatyvu tarpusavio išskyrimo, teiseju kolegija pažymi, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši i treciaja alternatyva „kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareiguno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, todel lingvistinio teises aiškinimo požiuriu šios nuostatos galetu buti suprastos panašiai. Taciau, kita vertus, šiu nuostatu skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingu alternatyviai nurodytu paminetos kompensacijos išmokejimo salygu suponuoja, kad istatymu leidejo joms yra suteikta skirtinga prasme. Aiškindama ši skirtuma, teiseju kolegija pažymi, kad treciosios iš nurodytu alternatyvu suformulavimas (kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso) leidžia ja suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybiniu pareigu atlikimas bei pareiguno statusas savaime yra priežastis, kuri leme pareiguno sveikatos sutrikdyma. Šiems atvejams gali buti priskirtos situacijos, kai ma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareiguno sveikata del atitinkamu jo atliktu veiksmu vykdant tarnybos pareigas (pav., sulaikymo už padaryta nusikaltima ir pan.) ar atitinkamo statuso (Statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksciau nurodytu alternatyvu pamineta dalis (kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasme nukreipia i laika, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant ji (laika) su tarnybiniu pareigu atlikimu. Ši teises normos dalis turi buti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybiniu pareigu atlikimo metas. Kalbedama apie antraja iš nurodytu alternatyvu (kai pareiguno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijes su jo tarnybiniu pareigu atlikimu, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai), kolegija pažymi, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareiguno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiuriu nors ir ne tarnybiniu pareigu atlikimo metu, taciau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareiguno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareiguno statusa.

34Atsižvelgdama i nurodytus Statuto 40 straipsnio 3 dalies aiškinimo argumentus, teiseju kolegija konstatuoja, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostata apie kompensacijos išmokejima, kai pareiguno sveikata sutrikdyta del tarnybiniu pareigu atlikimo ar pareiguno statuso (trecioji iš nurodytu alternatyvu), kaip ir šios dalies antrosios alternatyvos pavidalu apibudinta nuostata, ginco situacijai nera aktualios ir netaikytinos, nes byloje nera duomenu apie tai, jog pareiškejas patyre trauma nuo treciuju asmenu veiksmu del jo atliktu tarnybiniu pareigu ar del savo, kaip policijos pareiguno, statuso, tuo tarpu laikas, kuomet buvo patirta ši trauma (pagal bylos duomenis), laikytinas tarnybiniu pareigu atlikimo laiku. Tuo paciu, atsižvelgiant i anksciau nurodytas faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad nagrinejamai situacijai yra aktualus Statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytu alternatyvu (kompensacijos išmokejimas, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybiniu pareigu atlikimas buvo susijes su padidejusiu pavojumi ar padidejusia rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas.

35Gincui išspresti aktualiu materialines teises normu aiškinima ir palyginamaja analize iš esmes panašiose bylose jau yra pateikes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. pvz., 2010 m. sausio 25 d. sprendima administracineje byloje Nr. A143-145/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutarti administracineje byloje Nr. A143-193/2010). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodytuose procesiniuose sprendimuose pažymejo, kad Statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybiniu pareigu atlikimo sasaja su padidejusiu pavojumi ar rizika pareiguno gyvybei ar sveikatai išdestymas (šios nuostatos konstrukcija) leidžia daryti išvada, kad joje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teises normos taikyma) yra skirti ne apskritai visai pareiguno tarnybai, o tik konkreciai tarnybos pareigu atlikimo situacijai, kai pareigunas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Tai reiškia, kad kiekvienu konkreciu atveju sprendžiant aptariamos nuostatos (tuo paciu ir Statuto 40 str. 3 d.) taikymo klausima yra butina išaiškinti: pirma, ar pareiguno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ejo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareiguno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybiniu pareigu atlikimas buvo lydimas padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant antraja iš nurodytu aplinkybiu (situacijoje, kai pareiguno veikla pripažistama jo tarnybiniu pareigu atlikimu), butina nustatyti, ar padidejusio pavojaus ar padidejusios rizikos pareiguno gyvybei ar sveikatai faktoriai (kurie ir nuleme pareiguno susižalojimo atsiradima arba jo sveikatos sutrikdyma) gali buti siejami su tiesioginiu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 5 straipsnyje nurodytu uždaviniu, o ne kitu, šiame istatyme jam nustatytu reikalavimu (sietinu, pvz., su pareiguno pasirengimu šiems uždaviniams tinkamai atlikti), vykdymu. Teismas pažymejo, kad pareiguno sportavimas fizinio pasiruošimo ar tam tikru policijos pareigunui butinu tureti igudžiu lavinimas yra budai atitikti Statuto 21 straipsnio 4 dalyje (2006 m. liepos 19 d. istatymo Nr. X-804 redakcija) itvirtinta reikalavima nuolat buti einamoms pareigoms butinos parengties bei Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo 23 straipsnio 9 dalies reikalavima buti specialiai parengtam gebejimui veikti situacijose, susijusiose su fizines prievartos, šaunamojo ginklo ar sprogstamuju medžiagu panaudojimu. Taciau toks sportavimas arba tam tikru fiziniu igudžiu lavinimas (neatsižvelgiant i ju konkretu buda ir konkrecia sporto šaka) nelaikytini tiesioginiu tarnybiniu pareigu atlikimu Lietuvos Respublikos policijos veiklos istatymo taikymo prasme, t. y. tokie fizinio ar kitokio pasiruošimo veiksmai nelaikytini specialiuju pareiguno funkciju vykdymu. Todel tokiu užsiemimu (nagrinejamu atveju – alpinizmo ir kliuciu iveikimo pratybu) metu patirtos traumos ar kiti sveikatos sutrikdymai Statuto taikymo požiuriu vertintini nelaimingu atsitikimu tarnyboje (Statuto 49 str. 1 d.), o ne sveikatos sutrikdymu 40 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

36Pateiktu teises aiškinimo taisykliu teiseju kolegija laikosi ir nagrinejamoje administracineje byloje. Tai yra butina pagal Lietuvos Respublikos teismu istatymo 33 straipsnio 4 dali (2008 m. liepos 3 d. istatymo Nr. X-1685 redakcija), kurioje nurodyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamu kategoriju bylose, yra saistomi savo paciu sukurtu teises aiškinimo taisykliu, suformuluotu analogiškose ar iš esmes panašiose bylose <...>; teismu praktika atitinkamu kategoriju bylose turi buti keiciama ir naujos teises aiškinimo taisykles analogiškose ar iš esmes panašiose bylose gali buti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai butina.

37Teiseju kolegija, patikrinusi byla irodymu vertinimo ir materialines teises normu taikymo aspektais, sprendžia, kad nagrinejamoje byloje nukrypti nuo minetos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos ir kurti nauja precedenta nera nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

38Atsižvelgdama i minetas byloje nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad pareiškejo susižalojimas pagal nagrinejamos bylos faktines aplinkybes nepriskirtinas ne vienam iš Statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytu kompensacijos išmokejimo atveju, o pirmosios instancijos teismas netinkamai remesi teismu praktika, neteisingai išaiškino materialines teises normas ir nepagristai pareiškejo skunda tenkino iš dalies, ipareigodamas atsakova Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktine „Aras“ per dešimt dienu nuo teismo sprendimo isiteisejimo dienos išduoti pareiškejui A. A. siuntima i CMEK patirto sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti. Taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamais motyvais nutrauke byla dalyje del reikalavimo panaikinti 2009 m. birželio 9 d. Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada del A. A. susižalojimo Nr. 137-IS-5, patvirtinta Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktines „Aras“ vado, bei kitoje dalyje pareiškejo A. A. skunda atmete kaip nepagrista. Del šiu priežasciu pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas visa apimtimi ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškejo skundas atmetamas kaip nepagristas (ABTI 143 str., 88 str. 1 p.).

39Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos Medicinos centras atsiliepime i apeliacinius skundus nurode, kad nepagristai buvo neitrauktas dalyvauti bylos nagrinejime, nes priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo nuspresta del jo pareigu, kas reiškia, jog sprendimas buvo priimtas pažeidžiant procesines teises normas. Šiuo aspektu teiseju kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali buti traktuojamas kaip tiesiogiai sukures teises ir pareigas Medicinos centrui, kadangi ipareigojimas priimti atitinkama sprendima buvo adresuotas atsakovui Lietuvos policijos antiteroristiniu operaciju rinktinei „Aras“. Be to, atsižvelgiant i priimamo procesinio sprendimo ruši, mineti argumentai pripažistami teisiškai nereikšmingais.

40Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teiseju kolegija

Rezoliucinė dalis

Nutarė

41Pareiškejo A. A. apeliacini skunda atmesti.

42Treciojo suinteresuoto asmens Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalu ministerijos apeliacini skunda patenkinti.

43Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkricio 20 d. sprendima panaikinti ir priimti nauja sprendima: pareiškejo A. A. skunda atmesti kaip nepagrista.

44Sprendimas neskundžiamas.