Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atstovui Dmitrij Michailov,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvados 4.1 punkte nurodoma apie Rusijos Federacijos teistumus: 2005 m. rugpjūčio 17 d. ir 2010 m. birželio 1 d. Iš Informatikos ir ryšių departamento teistumo informacijos tvarkymo skyriaus vedėjo raštiško atsakymo ir pateikto išrašo apie Rusijos Federacijos teistumą matyti, kad registrų duomenų bazėje yra tik duomenys apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendi Rusijos Federacijoje 2010 m. birželio 1 d., o duomenų apie Rusijos Federacijos 2005 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendį nėra. Be to, duomenys pateikti tik rusų kalba, o Vilniaus pataisos namų pareigūnė pati neturėdama vertėjos specialybės ir diplomo, iš rusų kalbos savo iniciatyva išvertė į lietuvių kalbą Rusijos Federacijos 2010 m. birželio 1 d. nuosprendžio nuorašą, kas ieškovo teigimu yra akivaizdus piktnaudžiavimas tarnyba ir įgaliojimų viršijimas iš asmeninių paskatų ir karjerizmo bei savivaliavimas. Pareigūnė negalėjo atlikti vertimo iš rusų į lietuvių kalbą, nes pagal teisės aktų nuostatas ji neturi reikiamos kvalifikacijos bei vertėjo diplomo ir specialybės, tuo labiau nuteistojo asmens byloje yra šie duomenys taip pat tiktai rusų kalba be vertimo į lietuvių valstybinę kalbą. Net teismams nepakako oficialiai gautos ir teisiškai patvirtintos, t. y. gautos informacijos apie kitos valstybės teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir šią informaciją persiuntusi valstybė per nustatytą terminą jos nepateikė, todėl teismai Rusijos Federacijos teistumo nepripažino kaip sunkinančia aplinkybe ir neskaitė kaip teistumu, o tik nurodė kaip charakterizuojantį faktą, nes nė viename teismų nuosprendyje nėra nurodyta, kokio teismo Rusijos Federacijoje ir už ką buvo nuteistas. Šiuo atveju pareigūnė privalėjo kreiptis į Kalėjimų departamentą su prašymu skirti vertėją, kuris išverstų. Ieškovas laiko, kad tuo buvo padaryta nesugrįžtama ir nepataisoma žala jo teisėms ir laisvėms, nes neteisėtai ir neteisėtu būdu gauti duomenys buvo panaudoti atliekant nuteistojo vertinimą 2021 m. gegužės 11 d. pagal „Oasys“ metodiką bei sudarant socialinio tyrimo išvadą. Tokie neteisėti pareigūnės veiksmai turėjo teisinių pasekmių sprendžiant ieškovo lygtinio paleidimo klausimą iš pataisos įstaigos 2021 m. gegužės 28 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos posėdyje bei teisme 2021 m. liepos 7 d. Ieškovas lako, kad Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus specialistė vertinimą atliko subjektyviai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje teismas išaiškino ir sutiko su ieškovo teisiniais motyvais ir argumentais, kad nepagrįstai yra nurodomos aplinkybės dėl nuteistojo du kartus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir (duomenys neskelbtini), nes tai savaime negali būti jo asmenybę charakterizuojanti aplinkybė, kadangi pagal baudžiamąjį įstatymą toks asmuo nelaikomas nusikaltusiu. Šitų paminėtų duomenų Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus specialistė negalėjo nurodyti išvadoje ir vertinti pagal OASys metodiką, kaip pirmą susidūrimą su policijos pareigūnais (duomenys neskelbtini) ir asmuo negali būti laikomas nusikaltusiu. Todėl šiuo atveju pirmas susidūrimas turi būti laikomas ne (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta išvadoje ir neturi būti nurodoma apie (duomenys neskelbtini), nes tai pagal baudžiamąjį įstatymą nelaikoma teistumu, nepakaltinamas asmuo nesupranta savo veiksmų ir negali už juos atsakyti. Išvados 5.2 punkte nurodyta, kad D. P. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, bet nenurodoma ir nedetalizuojama, kokių būtent konkrečių priemonių jis nėra įvykdęs. Su tokia išvada neįmanoma sutikti, nes iki atvykimo į Vilniaus pataisos namus ieškovas vykdė visas nustatytas priemones, kaip ir vykdo atvykęs į Vilniaus pataisos namus. Šiuo aspektu pasisakė ir Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartyje, kad nedetalizuojama ir nenurodoma, kokių konkrečiai priemonių nuteistasis neįvykdęs. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos ir individualios darbo knygelės su nuteistuoju, tai būdamas Pravieniškių pataisos namuose jis vykdė visas priemones kaip ir Vilniaus pataisos namuose. Išvados rengėja tvirtina, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo ne pilna apimtimi, be to, šioje išvadoje nėra pateiktas individualus socialinės reabilitacijos planas, tad neįmanoma objektyviai įvertinti, kiek nuteistojo veiksmai sutampa ar nesutampa su planu. Ieškovas taip pat nesutinka su išvados 4.5 punktu dalyje dėl silpnų socialinių ryšių. Ieškovas laiko, kad tokia išvada yra grindžiama tik asmenine pareigūnės nuomone, kuri prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Teismų nuosprendžiuose nurodyta, kad ieškovas socialinius ryšius palaiko su sūnumi, kuris jau yra suaugęs, šiuo metu socialinius ryšius palaiko su buvusia žmona O. P., palaiko laiškais, nes jie gyvena (duomenys neskelbtini), kartais telefono skambučiais ir visa tai pasitvirtina laiškų gavimu į pataisos įstaigą ir išsiuntimu. Motina yra mirusi, turi tėvą, tėvu rūpinasi kaip gali, nes jis yra (duomenys neskelbtini), net nuosprendyje nurodyta, kad globojo jį. Taip pat palaiko socialinius ryšius su teta iš motinos pusės pas kurią butų gyvenęs, drauge J. G. laiškais ir telefoniniais pokalbiais, taip pat palaiko ryšį su kitais pažįstamais, buvusiais kaimynais ir t. t., todėl išvada, kad jo socialiniai ryšiai yra silpni neatitinka tikrovės ir tai tik subjektyvi, asmeninė pareigūnės nuomonė, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms. Ieškovas nurodo, kad išvadoje neatsižvelgta į aplinkybes ir jų visumą ir neįvertintas visas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu, tai yra nuo 2020 m. gegužės 25 d., kaip buvo nurodęs Vilniaus miesto apylinkės teismas savo 2021 m. liepos 7 d. nutartyje. Pareigūnė privalo vertinti nuteistojo elgesį viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu, nes priešingu atveju vertinant tik už laikotarpį, per kurį nuteistasis atlieka bausmę toje pataisos įstaigoje, kur jis atlieka bausmę, būtų pasunkinta jo teisinė padėtis. Išvadoje apie tai, kad bausmę atlieka nuo 2020 m. gegužės 25 d. nenurodyta, iš turinio akivaizdžiai matyti, kad buvo vertinamas tik laikotarpis atliktos bausmės Vilniaus pataisos namuose, nes išvadoje nurodoma, kad bausmės pradžia – 2021 m. sausio 15 d. Bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per bausmės atlikimo laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 25 d. drausminių nuobaudų neturėjo, jokių teisės aktų pažeidimų nepadarė, elgesys yra disciplinuotas, vykdo visas numatytas individualiame Socialinės reabilitacijos plane priemones, tai yra, kurios buvo numatytos ir nustatytos Pravieniškių pataisos namuose ir atvykus į Vilniaus pataisos namus, nukreiptas į tikslinių individualių pokalbių ir aktualių problemų sprendimą su resocializacijos skyriaus specialistu, yra skatintas, konfliktinių situacijų su pareigūnais niekada neturėjo, palaiko socialinius ryšius su sūnumi ir buvusia žmona, giminaičiais, palaiko socialinius ryšius telefoniniais pokalbiais ir laiškais su drauge J. G., savo noru geranoriškai be vykdomojo dokumento dengia padarytą žalą nukentėjusiai pagal nuosprendį bausmės atlikimo metu. Šie faktai išvadoje pareigūnės nenurodyti. Pareigūnė nurodo, kad turi finansinių sunkumų su lėšų tvarkymu ir pajamomis ir išvadoje šios skolos nurodomos, kaip pagal baudžiamąsias bylas, nes nenurodyta, kokie vykdomieji raštai gauti pataisos įstaigoje iš antstolių Bložės ir Damulienės, nors pataisos namai turi antstolio vykdomosios bylos dokumentus dėl socialinio draudimo skolos, nes atliekant bausmę nenutraukė individualios veiklos ir turi mokėti po 45 EUR į mėnesį, šį įsiskolimą dengia savo noru kaip gali. Antstoliui taip pat yra išskaičiuojama po 30 proc. iš gaunamų lėšų. Antstolių vykdomųjų raštų pagal baudžiamąsias bylas ir nuosprendžius ieškovas neturi. Kaltę dėl nusikalstamos veikos pripažino pilnai (buvo taikytas BK 64¹ 1 straipsnis), lanko ir dalyvauja pozityvaus užimtumo programose (asmens byloje yra diplomai ir padėkos), savo elgesį koreguoja kaip gali teigiama linkme ir viską vykdo bei daro kas priklauso nuo jo valios. Visos šios aplinkybės išvadoje nebuvo nurodytos, kas ieškovo nuomone byloja apie aplaidumą, nerūpestingumą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir tai, kad buvo išskirtinai nurodomos tik neigiamai charakterizuojančios aplinkybės, o esančios teigiamos savybės nenurodomos sąmoningai, kuo bloginama ieškovo teisinė padėtis. Turima skola pagal vykdomuosius raštus 1607,38 EUR, iš jų padengta 136 EUR ir likutis 1471,38 EUR yra visiškai nesusiję su baudžiamosiomis bylomis ar teisminiais ieškiniais. Pareigūnės subjektyviai nevertino ieškovo pastangų spręsti finansines problemas, ar šios pastangos yra pakankamos. Išvadoje nemažai prieštaringos informacijos tarp elgesio apibūdinamo ir daromų išvadų, bei nevengta subjektyvaus vertinimo, kuris yra atliktas nesivadovaujant mokslinėmis metodologijomis: hipotezių kėlimu, faktinių aplinkybių lyginimu su moksline literatūra, terminų apibrėžimu, sąvoku apibrėžimu ir paaiškinimu, rėmimusi faktais, ne vien prielaidomis, ar nepagristomis įžvalgomis. Išvadoje surašyti teiginiai nėra siejami su tiriamojoje dalyje aprašomu elgesiu. Ieškovas daro prielaidą, kad atlikto tyrimo duomenis pareigūnė perkopijavo nekeisdama informacijos, informacija kopijuota dalimis, naudingomis pareigūnei, iš teismų sprendimų. Kalėjimų departamento sprendime dėl ieškovo skundo nebuvo pateikti atsakymai ir teisiniai motyvai dėl skunde pateiktų argumentų, nepateikta teisinių motyvų ir argumentų dėl skunde nurodytų neteisėtų veiksmų. Teigia, kad skundas buvo nagrinėjamas neatidžiai, nerūpestingai ir aplaidžiai, atsakymas į skundą buvo duotas nesilaikant Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatų, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 punkto, 13 punkto bei Kalėjimų departamento nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2021 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 1R-58, Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 4 dalies, Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio, 23 straipsnio 3 dalies ir kitų teisės aktų reikalavimų. Ieškovas nurodo, kad nagrinėjamu atveju, Vilniaus pataisos namų resocializacijos skyriaus pareigūnė atliko neteisėtus veiksmus, tai yra piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, viršijo jai suteiktus įgaliojimus, savivaliavo, naudojosi tarnybine padėtimi ne pagal jei suteiktus įgaliojimus, tai yra sąmoningai suprasdama ir suvokdama, kad jos veiksmai yra neteisėti, neturėdama reikiamų mokslo žinių (profesionalaus vertėjo diplomo, pažymėjimo ir atitinkamo išsilavinimo bei vertėjo specialybės) atliko vertimą procesinių dokumentų iš rusų į lietuvių kalbą ir neteisėtais būdas atlikto vertimo duomenis panaudojo išvadoje, dėl ko tokie pareigūnės neteisėti veiksmai turėjo teisines pasekmes, nes išvada buvo pateikta Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai, teismui, taip pat neveikė taip kaip numatyta teisės aktuose ir kaip privalėjo veikti teisės aktų numatyta tvarka, nebuvo atidi, rūpestinga, sudarydama išvadą. Neteisėti veiksmai pažeidė ieškovo neturtines teises bei turėjo ir turi tiesioginių rimtų teisinių pasekmių, kurios dėl neteisėtų veiksmų akivaizdžiai yra jaučiamos iki šio laiko bei sutrukdė lygtinio paleidimo instituto taikymui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 7 d. nutartimi buvo panaikintas Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. Nutarimas Nr. 59-96 „dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo, ir jo prašymas grąžintas iš naujo svarstyti Vilniaus PN Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisijai. Dėl tokių neteisėtų Vilniaus pataisos namų pareigūnės veiksmų buvo neteisėtai suvaržytos ieškovo teisės, pasunkino ieškovo teisinę padėtį, teko kreiptis į Vilniaus miesto apylinkės teismą, teko pergyventi emociškai ir dvasiškai. Ieškovas patyrė šoką, kad būtent jo atžvilgiu visiškai yra nevykdomi teisės aktai ir jų nuostatos, buvo depresijoje, sumažėjo bendravimas su artimais žmonėmis, sūnumi, neteko apetito, nieko nesinorėjo, buvo užsidaręs savyje, pablogėjo sveikata ir paūmėjo bei pradėjo progresuoti turimos sunkios ligos, paūmėjo virškinimo trakto ligos, teko kreiptis į gydytojus Vilniaus pataisos namuose, buvo išvežtas į Lazdynų Vilniaus miesto universitetinę ligoninę pas gydytojus, nes nebuvo apetito, sutriko virškinimo sistemos organai nuo pergyvenimo. Viduje pergyveno dvasiškai ir emociškai, labai stipriai pablogėjo savijauta ir sveikata, psichologiškai buvo palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą, kurios net neįmanoma aprašyti ir išreikšti žodžiais. Teisės buvo pažeistos nesugrįžtamai ir neatstatomai, kurių net neįmanoma įvertinti pinigais, nes tokiais neteisėtais veiksmais ir sąmoningu neveikimu buvo tiesiog parodyta akivaizdi nepagarba žmogaus teisėms, teisės aktams, įstatymams, tarptautinės teisės aktams, bei parodoma tai, kad nuteistasis asmuo yra niekas ir laikomas žmogumi, kurio atžvilgiu galima nepaisyti teisės aktų. Esant tokiai aplinkybių visumai, bei įskaitant pažeidimo mastą ir svarbą bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo bei teisingumo kriterijais, teismų praktika ir EŽTT praktika panašiose bylose, neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtų sudaryti 1000 EUR iš Vilniaus pataisos namų. Kalėjimų departamento pareigūnė leido neteisėtą neveikimą, biurokratizmą, atitinkamai ir deramai neišnagrinėjo jo skunde nurodytų aplinkybių ir faktų bei nepatikrino jų, buvo neatidi, nerūpestinga atliekant savo tarnybines pareigas, dėl tokių neteisėtų veiksmų - neteisėto neveikimo, ieškovui teko pergyventi emociškai ir dvasiškai, buvo šoke, kad žiūri pro pirštus aukščiau stovinti valdžia, psichologiškai buvo palaužtas ir patyrė dvasinę skriaudą, pergyveno dvasiškai ir emociškai, labai pablogėjo savijauta, tapo užsidaręs, sumažėjo bendravimas su aplinkiniais žmonėmis ir artimais, net iki šio laiko dar pergyvena neigiamas emocijas ir išgyvenimus, kurių galėjo nebūti jei aukščiau stovintys pareigūnai tinkamai ir deramai būtų veikę, todėl teko kreiptis į teismą gynybos pažeistų teisių ir vėl gi dėl to iki šio laiko jaučia stresą, išgyvenimus. Todėl vadovaujantis sąžiningumo, protingumo bei teisingumo kriterijais neturtinės ir moralinės žalos kompensacija turėtų sudaryti 200 EUR iš Kalėjimų departamento.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 36¹ straipsnį, socialinio tyrimo išvada yra specialisto parengtas dokumentas, kuriame apibūdinama kaltinamojo ar nuteistojo socialinė aplinka, kriminogeniniai veiksniai, taip pat pateikiama kita informacija, padedanti teismui individualizuoti probacijos sąlygas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 136 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų socialinę reabilitaciją organizuoja Kalėjimų departamentas, įgyvendina pataisos įstaigų administracijos, įtraukdamos į šią veiklą valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas, organizacijas, asociacijas, religines bendruomenes ir bendrijas, kitus juridinius asmenis ar jų padalinius ir savanorius. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis (BVK 137 straipsnio 6 dalis). Socialinė reabilitacija vyksta pagal nuteistajam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą (BVK 137¹ str. 1 d.). Individualus socialinės reabilitacijos planas sudaromas atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mastą, kriminogeninius veiksnius, numatytas kriminogeninių veiksnių šalinimo priemones, pataisos įstaigos, kurioje atlieka bausmę nuteistasis, režimą (137¹ str. 2 d.).

Individualaus socialinės reabilitacijos plano forma ir šio plano rengimo metodika patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. įsakymu Nr. V-313. Individualaus socialinės reabilitacijos plano rengimo metodikos 4 punkte išvardyti tokio plano rengimo veiksmai, įskaitant duomenų, esančių nuteistojo asmens byloje, įvertinimą (4.3 p.), nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą (4.4 p.) bei nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių ir kintamųjų kriminogeninių poreikių nustatymą (4.5 p.). Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašas, taip pat vertinimo metodikos (tarp jų – Teisės pažeidėjo įvertinimo sistema OASys (ang. OASys The Offender Assessment System)) buvo patvirtinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211.

Pagal Bausmių vykdymo kodekso 164 straipsnio 2 dalį, pataisos įstaiga, likus dvidešimt darbo dienų iki nuteistojo galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal šio kodekso 157 straipsnio 1, 2 ar 4 dalį, pateikia Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai socialinio tyrimo išvadą, kurioje turi būti informacija apie šiam nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, jo nusikalstamo elgesio riziką ir jos pokyčius bausmės atlikimo metu. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija ne vėliau kaip per dvidešimt darbo dienų nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodytos socialinio tyrimo išvados gavimo dienos apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti.

Taigi, pagal aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą 2021 m. gegužės 11 d. atliktas ieškovo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir jo rezultatai, užfiksuoti 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-97, vertinami kaip vienas iš tarpinių procedūrinių veiksmų, rengiant dokumentus Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Minėtas vertinimas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, nes Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija vėliau apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam. Taigi, pati išvada savaime nesukelia ieškovui jokių teisinių pasekmių, nes yra tik vienas iš duomenų, Komisijai priimant nutarimą dėl lygtinio paleidimo.

Ieškovas nurodo, kad minėta socialinio tyrimo išvada neteisėta ir tokios neteisėtos išvados pateikimas nulėmė Komisijos nutarimo atsisakyti taikyti ieškovui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Ieškovas nurodo, kad Vilniaus pataisos namų 2021 m. gegužės 18 d. socialinio tyrimo išvada Nr. 57-97 nepagrįstumą konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje. Tokie ieškovo teiginiai neatitinka faktinių aplinkybių. Minėtoje teismo nutartyje nebuvo vertintas nurodytos išvados teisėtumas ir pagrįstumas, taip pat nekonstatuoti neteisėti išvadą surašiusio pareigūno veiksmai. Be to, Komisijos nutarimas buvo panaikintas ne dėl Išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo, o dėl kitų priežasčių.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. liepos 7 d. nutartyje, priimtoje dėl teikimo Nr. TS-46-1100/2021 (b.l. 57-62, tomas), yra konstatuota, kad šia nutartimi yra sprendžiamas klausimas dėl Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. teisėtumas ir pagrįstumas. Vilniaus miesto apylinkės teismas minėtoje nutartyje konstatavo kelis pagrindus panaikinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. ir grąžinti nuteistojo prašymą iš naujo svarstyti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai. Teismas konstatavo tokius komisijos sprendimo panaikinimo pagrindus: komisija nevertino nuteistojo elgesio bausmės atlikimo Pravieniškių pataisos kolonijoje laikotarpiu nuo 2020 m. gegužės 25 d. iki 2021 m. balandžio 9 d. atvykimo atlikti bausmės į Vilniaus pataisos namus, o turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. Nutartyje nėra nurodyta, kad ieškovo elgesys Pravieniškių pataisos namuose turėjo būtų įvertintas Vilniaus pataisos namų išvadoje. Teismas taip pat konstatavo, kad Komisija skundžiamame sprendime nemotyvavo, kodėl ji vadovavosi Vilniaus pataisos namuose 2021 m. gegužės 11 d. nustatyta D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika su atitinkamais taškais ir atmetė Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2021 m. vasario 11 d. nustatytą nuteistojo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką su atitinkamais taškais, kuri iš esmės skyrėsi nuo pirminio rizikos vertinimo. Tokios teismo nutartyje konstatuotos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog ieškovo elgesį Pravieniškių pataisos namuose turėjo įvertinti ne Išvadą surašiusi pareigūnė, o Komisija, priimdama nutarimą. Teismas minėtoje nutartyje konstatavo, kad Komisija tarp dviejų nuteistojo nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos vertinimų esančių prieštaravimo nepašalino, tačiau nenurodė Išvados trūkumų, taip pat jog Komisija šia Išvada neturėjo vadovautis. Teismas taip pat konstatavo, kad skundžiamame komisijos nutarime neįvertinta, kokių konkrečių Individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių nuteistasis nevykdė. Teismas taip pat įvertino, kad skundžiamame Komisijos nutarime nenurodyta komisijos sudėtis, kas suvaržė nuteistojo teisę pareikšti nušalinimą komisijos nariams.

Dėl išvados teisėtumo pažymėtina, kad išvada parengta vadovaujantis Socialinio tyrimo išvados formos ir Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 201206-14 įsakymu Nr. 1R-159 „Dėl socialinio tyrimo išvados formos ir socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų patvirtinimo” (toliau – Metodinės rekomendacijos), 3 punktu. Išvados rengimas apima šiuos veiksmus: pokalbis su kaltinamuoju (nuteistuoju); informacijos, gautos pokalbio su kaltinamuoju (nuteistuoju) metu, patikrinimas duomenų šaltiniuose; kaltinamojo (nuteistojo) nusikalstamo elgesio rizikos, nuteistojo elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimo elgesio pataisos programose ir jo rezultatų, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimo įvertinimas; socialinio tyrimo išvados surašymas. Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje nuteistiesiems yra atliekami nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai, taikant aprobuotas, adaptuotas bei patvirtintas rizikos vertinimo metodikas. Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2012 m. birželio 25 d. įsakymu Nr. V-211 „Dėl Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje tvarkos aprašo patvirtinimo ir adaptuotų nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikų ir elgesio pataisos programų aprobavimo“ (toliau – Aprašas), yra aprobuotos nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodikos. Minėti instrumentai yra skirti įvertinti bendrą asmens nusikalstamo elgesio, seksualinės prievartos, smurtinio elgesio, prievartos tarp sutuoktinių bei kitas rizikas. Aprašo 25 punkte, galiojusiame ginčo vertinimo metu, buvo numatyta, kad prieš taikant nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo metodiką ar pradedant vykdyti elgesio pataisos programą, asmuo pasirašo sutikimą dalyvauti nusikalstamo elgesio rizikos tyrime ar elgesio pataisos programoje bei sutikimą, kad būtų renkami duomenys iš atitinkamų registrų apie jo nusikalstamo elgesio galimą pasikartojimą ateityje elgesio pataisos programos efektyvumui vertinti. Taigi, nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimai gali būti atliekami tuomet, kai asmuo išreiškia savanorišką sutikimą dalyvauti rizikos įvertinimo procedūroje. Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2019 m. spalio 21 d. ataskaitoje Nr. NKP-2019/1-1 „Dėl žmogaus teisių padėties Alytaus pataisos namuose, Marijampolės pataisos namuose, Vilniaus pataisos namuose, Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje, Panevėžio pataisos namuose ir Šiaulių tardymo izoliatoriuje“ pateikiamomis rekomendacijomis, perkeltiems į kitas pataisos įstaigas nuteistiesiems turi būti peržiūrimi parengti individualūs socialinės reabilitacijos planai bei atlikti nusikalstamo elgesio rizikos vertinimai. Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus specialistė atliko visus reikiamus veiksmus, kurie remiantis aukščiau minėtų teisės aktų nuostatomis, yra būtini nuteistojo D. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimui bei Išvados parengimui. Atliekant minėto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir rengiant išvadą yra analizuojama visa turima informacija apie asmens kriminalinį elgesį tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienio valstybėse. Statiniai veiksniai apima praeityje įvykusius ir dėl to nekintamus, tačiau su nusikalstamu elgesiu sietinus reiškinius bei faktus, įskaitant visą asmens kriminalinę istoriją. Kriminalinė nuteisto asmens istorija apima tokius požymius, kaip įvykdytų nusikaltimų skaičių, nusikaltimų pobūdį, nusikaltimų įvairovę, amžių pirmo susidūrimo su policija metu, dalyvavimų teisme skaičių iki pilnametystės ir suaugus. Vertinant D. P. kriminalinę patirtį, vadovaujantis Metodinių rekomendacijų 6.4 papunkčiu, buvo analizuojami duomenys, atsižvelgiant į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį. Minėtame dokumente buvo pateikti duomenys apie visą vertinamojo turimą kriminalinę patirtį, įskaitant ir nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje. Minėtame dokumente buvo lietuvių kalba pateiktas įrašas apie 2010 m. birželio 1 d. nuteistojo teistumą Rusijos Federacijoje, taip pat pridėtas dokumentas rusų kalba. Specialistas turi teisę naudotis turimomis užsienio kalbos žiniomis tiek, kiek jam jos yra reikalingos atlikti savo tiesiogines funkcijas. Specialistė, rengusi Išvadą turi rusų kalbos žinių, kurias įgijo ugdymo įstaigoje bei jas pritaikė turimo informacijos šaltinio analizei, bet ne profesionaliam vertimui. Be to, specialistės išvadoje nurodyta informacija apie D. P. kriminalinę patirtį Rusijos Federacijoje, yra nurodyta Lietuvos Respublikos teismų dokumentuose: 2015 m. vasario 18 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodoma: „D. P. jam inkriminuojamą nusikaltimą įtariamas padaręs būdamas teistas Rusijoje”; 2015 m. gegužės 15 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodoma, jog „D. P. teigimu, jis Rusijos Federacijoje buvo teisiamas ir jam buvo paskirta ekspertizė, tačiau jis buvo pripažintas (duomenys neskelbtini)“; 2015 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismo nutartyje nurodyta: „Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, iki suėmimo paskyrimo D. P. niekur nedirbo, jis neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, praeityje teistas Rusijos Federacijoje“; 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje nurodoma: „Apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad D. P. ilgą laiką (apie (duomenys neskelbtini) metų) gyveno Rusijos Federacijoje, kur buvo teistas“; 2016 m. liepos 25 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendyje nurodoma: “ teistas Rusijos Federacijoje už sukčiavimą“. Vertinant nuteistojo D. P. kriminalinę patirtį, vadovaujantis Metodinėmis rekomendacijomis, buvo analizuojami duomenys, atsižvelgiant į Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį. Minėtame dokumente buvo pateikti duomenys taip pat ir apie nusikalstamas veikas Rusijos Federacijoje, pirmąjį susidūrimą su teisėsaugos institucijomis, t. y. kad 1995 m. rugpjūčio 27 d., minėtam nuteistajam būnant (duomenys neskelbtini) metų amžiaus Panevėžio policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo, oficialaus dokumento ar suklastoto oficialaus dokumento realizavimo ar panaudojimo, pareigūno vardo pasisavinimo. 1995 m. rugpjūčio 25 d. jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas. Pagal OASys metodikos 1.8 punktą, vertinant nuteistojo informacijos apie teisės pažeidimus sritį, vienas iš numatytų kriterijų yra nurodymas asmens amžiaus, pirmą kartą susidūrus su policija. Išvadoje fiksuotas nuteistojo pirmas susidūrimas su policija (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, atsižvelgiant į minėtame registro išraše esančią informaciją. Vertinamas pirmojo susidūrimo su policija punktas, yra susijęs su pirmąja asmens patirtimi su teisėsaugos sistema, neatsižvelgiant į tai, kokios buvo tolesnės to pasekmės. Metodinių rekomendacijų 15.2 p. nurodoma, kad Socialinio tyrimo išvados 5 punkte pagal nuteistojo asmens byloje esančią ir pataisos įstaigos pateiktą informaciją nurodoma informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose (programos pavadinimas, tikslas, trukmė, nuteistojo dalyvavimo elgesio pataisos programos aktyvumas), šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką – socialinio tyrimo išvados 5.2 papunktyje. Rengiant nuteistojo Socialinio tyrimo išvadą, specialistas jos 5.2 papunktyje turi nurodyti tik tas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, kurias nuteistasis įvykdė bei tas elgesio pataisos programas, kuriose jis dalyvavo, o tos programos, kuriose nuteistasis nedalyvavo ar jų neįvykdė, nenurodomos. Pagal OASys metodiką, vertinant ryšių sritį yra analizuojami šie aspektai: asmens ryšis su šeimos nariais; artimųjų sąsajos su nusikalstamu elgesiu; santykių su partneriu pobūdis (pastovumas, žalingumas, gebėjimas išlaikyti romantinius santykius); smurto artimoje aplinkoje faktai; ryšių srities ir nusikalstamo elgesio sąsajos. Specialistė, vertindama minėtą sritį, rėmėsi minėto nuteistojo asmens byloje ir ankstesniuose teismų nuosprendžiuose pateiktais duomenimis, kurie neleidžia teigi, kad palaikomi ryšiai buvo vienu iš apsauginių veiksnių, padedančių valdyti jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ryšių srities bei D. P. nusikalstamo elgesio raiškos sąsajos nebuvo nustatytos. Metodinių rekomendacijų 6 punkte nurodyta, kad per pokalbį su kaltinamuoju (nuteistuoju) gauta informacija, atsižvelgiant į jos turinį, patikrinama duomenų šaltiniuose Metodinių rekomendacijų 7 punkte nurodoma, kad duomenų šaltiniai parenkami ir kaltinamojo (nuteistojo) pateikta informacija juose patikrinama atsižvelgiant į kaltinamojo (nuteistojo) suteiktos informacijos tikslumą ir socialinio tyrimo išvados rengėjo jau turimą informaciją apie kaltinamąjį (nuteistąjį). Kaltinamajam (nuteistajam) nesutikus arba vengiant pateikti socialinio tyrimo išvadai parengti reikalingą informaciją, ši informacija renkama iš duomenų šaltinių, nurodytų rekomendacijų 6 punkte. Remiantis anksčiau minėtais Metodinių rekomendacijų punktais, atliekant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, rengiant Išvadą bei nustatant D. P. padarytą pažangą buvo analizuojama visa prieinama informacija, surinkta iš duomenų šaltinių, nurodytų Metodinių rekomendacijų 6 punkte. Minėta informacija atsispindėjo parengtoje Išvadoje, taip pat ir apie D. P. turimas skolas bei jų dengimą. Atliekant minėto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą bei rengiant Išvadą, Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus pareigūnė R. T. jokiu? procedūrinių ar kitokiu? reikalavimu?, keliamu? metodikų naudotojams, nepažeidė.

Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, paneigiančių Išvadoje nurodytos informacijos teisingumą, ir apskritai duomenų teisingumo neginčijo, tik pateikė kitokį jų interpretavimą, nei nurodyta Išvadoje. Vilniaus pataisos namų pareigūnė, Išvadoje nurodydama aplinkybes dėl nuteistojo du kartus atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir (duomenys neskelbtini), taip pat nurodydama nuteistojo kriminalinę patirtį Rusijos Federacijoje, duomenis apie ieškovo socialinius ryšius, išieškomas skolas, duomenis apie ieškovo pirmąjį susidūrimą su teisėsauga ir kt. Metodinių rekomendacijų nustatytos tvarkos nepažeidė, jos pateikti duomenys buvo pagrįsti atitinkamais šaltiniais ir atitiko tikrovę. Komisijos nutarimas teismo buvo panaikintas ne dėl Išvados neteisėtumo ar nepagrįstumo, dėl kitų priežasčių, todėl ieškovo ieškinyje nurodyti valstybės institucijų pareigūnų veiksmai neturėjo jokios įtakos sprendimo dėl ieškovo lygtinio paleidimo iš pataisos namų priėmimui. Įvertinus tai, jog ieškovo nurodytos aplinkybės nepatvirtina Vilniaus pataisos namų pareigūnės veiksmų neteisėtumo, surašant išvadą, skundžiamų Vilniaus pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento sprendimų, kuriais netenkinti ieškovo skundai dėl Išvados panaikinimo, laikyti neteisėtais taip pat nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Ieškovas nenurodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko Vilniaus pataisos namų administracijos ir Kalėjimų departamento pareigūnai, nagrinėdami ieškovo skundus. Vien tik aplinkybė, jog skundžiamuose sprendimuose pateiktos išvados neatitiko ieškovo lūkesčių, nesudaro pagrindo konstatuoti sprendimus priėmusių subjektų veiksmų neteisėtumą.

Taigi, ieškovas neįrodė Išvados neteisėtumo bei nepagrįstumo, joje pateiktų duomenų neatitikimo faktiniams duomenims, taip pat šios išvados įtakos Komisijos 2021 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. 59-96 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra netaikymo nuteistajam D. P. panaikinimui, dėl ko, ieškovo teigimu, jo buvimas laisvės atėmimo įstaigoje buvo nepagrįstai tęsiamas. Ieškovas taip pat neįrodė, jog skundžiamus sprendimus priėmę subjektai būtų atlikę neteisėtus ir ieškovo teises pažeidžiančius veiksmus. Neįrodžius neteisėtų valstybės pareigūnų veiksmų, nėra vienos iš būtinųjų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, kuriomis grindžiama neturtinė žala ir jos dydis.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita, teismo įvertintus pinigais. Neturtinės žalos atlyginimui už neturtinių vertybių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Neturtinėmis vertybėmis asmenys naudojasi savo nuožiūra. Neturtinių vertybių teisinio reguliavimo specifika yra ta, kad įstatymais numatomos ne jų įgyvendinimo, o galimo trečiųjų asmenų kišimosi į asmeniui priklausančių neturtinių teisių ir vertybių sritį ribos. Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie ieškovo patirtus intensyvius emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitas ieškinyje nurodytas žalingas pasekmes, taip pat kad ieškinyje nurodytos pasekmės kilo būtent dėl skundžiamos išvados įtakos. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-19 nutartis administracinėje byloje A438-336/2012). Nagrinėjamu atveju iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės epikrizės (b.l. 73-74) matyti, kad ieškinyje nurodyti ieškovo sveikatos sutrikimai buvo diagnozuoti dar iki ieškinyje nurodytų valstybės institucijų veiksmų atlikimo, t. y. iki 2020 m. gruodžio 4 d. tuo tarpu ieškinyje įvardinti neteisėti veiksmai atlikti nuo 2021 m. gegužės 11 d. Iš medicininių pažymų (b.l. 69-72) matyti, kad ieškovas sunkiomis ligomis, sąlygojančiomis tokius simptomus, kaip (duomenys neskelbtini) ir kt. serga iki patekimo į laisvės atėmimo įstaigą. Ligų paūmėjimai konstatuojami periodiškai. (Duomenys neskelbtini) ieškovui diagnozuota dar iki 2021 m. vasario 2 d. (b.l. 69, tomas 1). (Duomenys neskelbtini) diagnozuotas iki 2014 m. rugsėjo 16 d. (b.l. 70, tomas 1), (duomenys neskelbtini) paūmėjimas diagnozuotas dar 2011 m. vasario 25 d. (b.l. 71, tomas 1). Taigi, ieškinyje nurodyti neigiami ieškovo potyriai, sveikatos pablogėjimas negali būti laikomi ieškinyje įvardintų neteisėtais atsakovės veiksmų pasekmėmis.

Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog atsakovė neatliko ieškovo atžvilgiu jokių neteisėtų veiksmų, ieškinyje nurodytų atsakovės veiksmų neteisėtumas neįrodytas. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie ieškinyje nurodytų neteisėtų veiksmų jam sukeltas žalingas pasekmes, todėl ieškinys atmetamas, ieškovui neįrodžius atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų.

Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovo priteisiamos valstybės patirtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo D. P. valstybei 17,76 EUR (septyniolika eurų, septyniasdešimt šešis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.