- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-06-16
- Bylos Nr.
- eI-5388-780/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00892-2022-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Ramūnas Šarka (pirm.)
- Atsakovas
- L. V.
- Pareiškėjas
- UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras
žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymą atsakovui L. V. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą su prašymu – priteisti iš atsakovo L. V. 82,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2017-10-01 iki 2022-02-28. Taip pat prašė priteisti 15 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad atsakovas nuo 1993-12-09 nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto adresu: (duomenys neskelbtini) (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai), 81,72 kv. m), todėl atsakovui kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovui priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra deklaruota gyventojų, skaičiuojama tik pastovioji vietinės rinkliavos dalis, nuo 2020-09-03 pastatas pripažintas netinkamu naudoti. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovas už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2022-02-28 yra nesumokėjęs pareiškėjui 82,00 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. rugpjūčio 31 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-148 patvirtintais vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatais, kurie pakeisti ir papildyti 2020 m. spalio 30 d. Biržų rajono savivaldybės tarybos sprendimu. Pranešimai bei įspėjimai dėl rinkliavos atsakovui buvo siunčiami neregistruotu laišku, į siunčiamus mokėjimo pranešimus ir raginimus atsakovas nesureagavo ir vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nesumokėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu nesutiko su reikalavimu ir nurodė, kad nuo 2003 metų namas yra nugriautas, jo nebėra, likę tik medžiai ir laukas.
Pareiškėjai apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 4 d., 5 d.), pareiškėja prašė bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant, atsakovas neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjai, todėl byla nagrinėtina pareiškėjai nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos mokėti Biržų rajono savivaldybės tarybos nustatytą ir šios savivaldybės teritorijoje galiojančią vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir šių atliekų tvarkymą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)., t. y. pastatas - gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir kitais kiemo statiniais (2022-03-25 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 5.4. punktą jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas.
Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ 2022-03-29 skolos pažyma patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 82,00 Eur buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2022-02-28. Atsakovas nurodytos sumos nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pareiškėjas prie prašymo pateikė UAB Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centro Rinkliavų administravimo ir kontrolės padalinio 2020-09-03 objekto patikrinimo aktą Nr. 54. Akte padaryta išvada, kad objektas netinkamas naudoti. Objekto fizinės būklės įvertinimo dalyje nurodyta, kad objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)., yra netinkamas naudoti, pastatas buvo nugriautas. Namo vietoje likę keli medžiai. Teritorija apaugusi žole ir krūmais. Aplink teritoriją, kur buvo namas, yra dirbami laukai.
Iš pateiktų mokėjimo pranešimų matyti, kad pareiškėja už visus 2019 metus ir 2020 m. sausio - liepos mėnesius (7 mėnesius) vietinės rinkliavos mokestį skaičiuoja taikydama tarifą, atsižvelgiant į konkretaus objekto dydį (kvadratinius metrus), tačiau už 2020 metų rugpjūčio-gruodžio mėnesius (5 mėnesius) ir paskesnius metus taiko tarifą, kuris taikytinas 1 vnt. nenaudojamo pastato. Taigi, pareiškėja iki objekto patikrinimo akto priėmimo pareiškėjui skaičiavo vietinės rinkliavos mokestį bendra tvarka, tačiau gavusi prašymą, atlikusi patikrinimą vietoje bei nustačiusi objekto nebuvimo faktą, pradėjo skaičiuoti mokestį kaip už netinkamą naudoti objektą.
Biržų rajono savivaldybės tarybos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. T-148 patvirtintų Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir tvarkymą nuostatų (papildyta 2020 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-244) 1 punkte numatyta, kad dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą (toliau – Vietinė rinkliava) tai Savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Biržų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje. Nuostatų 5.4. p. punktas vietinės rinkliavos mokėtojus apibrėžia, kaip komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Nuostatų VII skyrius numato, kad nuo kintamosios vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo atleidžiami nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys, deklaravę, kad ne mažiau kaip 3 mėnesius nekilnojamojo turto objekte nebus gyvenama arba jame nebus vykdoma ūkinė veikla (54 p.). Asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nekilnojamojo turto objektai būtų tam tikram laikui atleisti nuo kintamosios Vietinės rinkliavos dedamosios mokėjimo, Administratoriui turi pateikti 55 punkte nurodytus duomenis. Nekilnojamojo turto objektas, kuris yra netinkamas naudoti ir visiškai nenaudojamas, nekilnojamojo turto savininko argumentuotu prašymu gali būti įtrauktas į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją ir jam nustatomas Vietinės rinkliavos dydis, nurodytas šių Nuostatų 1 priede. Į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją įtraukiami netinkami naudoti/gyventi ar fiziškai sunaikinti nekilnojamojo turto objektai Savivaldybės teritorijoje (56 p.). Asmenys, siekiantys, kad jiems Savivaldybės teritorijoje nuosavybės teise priklausantys nenaudojami nekilnojamojo turto objektai būtų įtraukti į netinkamų naudoti nekilnojamojo turto objektų kategoriją, Administratoriui turi pateikti 57 punkte nurodytus duomenis.
Pažymėtina, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigalioję Nuostatai buvo parengti inter alia vadovaujantis Vyriausybės 2013 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 711 patvirtintomis Vietinės rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo taisyklėmis (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 23 d.).
Apibendrindamas anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą teismas pažymi, kad 2017 m. spalio 1 d. įsigaliojusiais nuostatais Biržų rajono savivaldybėje buvo įvesta dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų dalių, Nuostatų VII skyrius nustatant tam tikras lengvatų rūšis, t. y. kai statinys nenaudojamas – atleidimą nuo kintamosios jo dalies, ir lengvatų taikymą, kai statinys iš esmės netinkamas naudoti.
Pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad jis faktiškai nesukūrė atliekų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-697-602/2021). Pastovioji vietinės rinkliavos dalis, kaip viena iš priemonių išlaikyti komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo paslaugų sistemą, yra siejama išimtinai su ta aplinkybe, kad asmuo yra savivaldybėje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkas (ar įgaliotas asmuo) ir nei jos apskaičiavimas, nei pati paskirtis nėra susijusi su faktiniu atliekų susidarymu, dėl ko pastoviosios dedamosios kontekste netgi netinkami naudojimui objektai ginčo laikotarpiu vis tiek apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dedamąja dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020).
Taigi, atsižvelgiant į tai, kad pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka visi vietinės rinkliavos mokėtojai, pastovioji vietinės rinkliavos dedamoji dalis nėra susijusi su realiu atliekų susidarymu, ja prisidedama prie atliekų tvarkymo ir šalinimo išlaidų padengimo bei sistemos išlaikymo, negalima atleisti atsakovo nuo pareigos sumokėti pastoviąją vietinės rinkliavos dalį vien dėl to, kad faktiškai nesukūrė atliekų.
Šiuo atveju pareiškėjas 2020-09-03 objekto patikrinimo akte Nr. 54. nurodė išvadą, kad objektas netinkamas naudoti, tačiau objekto fizinės būklės įvertinimo dalyje pažymėta, kad objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), yra nugriautas.
Taigi, pareiškėjo atlikto objekto patikrinimo akto vertinimo dalyje ir išvadoje pateikti skirtingi duomenys apie vietinės rinkliavos mokesčiu apmokestinamą objektą, kadangi objekto netinkamumas naudoti ir pastato nebuvimo fakto konstatavimas yra iš esmės skirtingi dalykai, kuriems taikyti skirtingi vietine rinkliava apmokestinimo kriterijai.
Objekto netinkamumas naudoti sąlygoja tik pastoviąją vietinės rinkliavos skaičiavimą, o pastato nebuvimo faktas leidžia daryti išvadą, kad iš esmės nėra vietinė rinkliava apmokestinamo objekto.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013-02-20 įsakymu Nr. D1-150 patvirtintas Nekilnojamojo turto objektų, kurių savininkas ar įgalioti asmenys privalo mokėti nustatytą rinkliavą arba sudaryti komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimo sutartį, rūšių sąrašas (toliau – sąrašas), tačiau jame nėra nurodyta, kad į vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašą būtų įtraukti žemės sklypai. Biržų rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų 1 priedo lentelėje, taip pat į apmokestinamų objektų sąrašą nėra įtraukti žemės sklypai, kaip savarankiški vietine rinkliava apmokestinami objektai. Nuostatose vietinės rinkliavos mokėtojų sąvoka (5.4 p.) taip pat aiškiai atskleidžia, kad žemės sklypai nėra vietine rinkliava apmokestinami objektai, kadangi mokesčių mokėtojais laikytini komunalinių atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamu turtu (išskyrus žemės sklypus) savivaldybės teritorijoje, privalantys mokėti vietinę rinkliavą.
Šiuo atveju iš objekto patikrinimo akto objekto fizinės būklės vertinimo dalies aiškiai matyti, kad pastatas buvo nugriautas ir patikrinimo momentu namo vietoje likę tik keli medžiai, teritorija apaugusi žole ir krūmais. Aplinkybę, kad faktiškai namo nėra teismo posėdžio metu patvirtino ir pareiškėjas, pažymėdamas, kad namas nugriautas dar 2003 metais, likęs tik žemės sklypas. Kadangi atsakovas nepateikė jokių objektyvių nugriovimo faktą 2003 metais pagrindžiančių įrodymų, teismas vertina, kad pareiškėjos 2020-09-03 akto priėmimo data laikytina momentu, objektyviai fiksuojančiu vietine rinkliava apmokestinamo nekilnojamojo objekto nebuvimo faktą, reiškiančio, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžios objektas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), negali būti apmokestinamas vietine rinkliava. Nurodytu adresu likęs tik žemės sklypas pagal nurodytą teisinį reglamentavimą iš esmės nepatenka į vietine rinkliava apmokestinamų objektų sąrašą, todėl vietinės rinkliavos mokestis nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pradžios negalėjo būti skaičiuojamas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įtvirtinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Šie teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) ne kartą savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (LVAT 2008 m. liepos 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, o nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka.
Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo (toliau – ETT) išaiškinimui, kuriame imperatyviai pabrėžiama, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (ETT 2009 m. liepos 16 d. sprendimas Nr. C-254/2008 F. byloje I. srl H. F. ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, proceso šalių pateiktus duomenis bei įvertinęs teisinio reglamentavimo nuostatas, teismas sprendžia, kad atsakovui už likusi laikotarpį, t. y. nuo 2017-10-01 iki 2020-08-31 (kol nebuvo nustatyta, kad pastatas nugriautas) pagrįstai buvo skaičiuojamas vietinės rinkliavos mokestis. Tuo tarpu nuo 2020-09-01 vietinės rinkliavos mokestis negali būti skaičiuojamas, nes nėra apmokestinimo objekto – pastato, o vien tik žemės sklypas nėra apmokestinimo objektas.
Dėl senaties termino taikymo
Sprendžiant dėl priteistinos rinkliavos dydžio, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje (LVAT nutartys Nr. A438-2346/2012; Nr. A438-2405/2012) ne kartą yra konstatuota, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Mokesčių administravimo įstatyme (toliau – ir MAĮ), kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu, yra bendroji teisės norma. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi MAĮ nuostatomis. MAĮ 68 straipsnio 1 dalis, įtvirtinanti, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad nagrinėjamos bylos kontekste MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (LVAT 2015-04-07 nutartis byloje Nr. eA-746-556/2015; 2015-04-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-888-556/2015; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje nuosekliai laikosi pozicijos, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti savo iniciatyva (LVAT 2005-04-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005; 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-29-1062/2021).
Pareiškėja nurodo, kad prašoma priteisti vietinės rinkliavos mokesčio suma susidarė už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2022-02-28. Pareiškėjos pareiškimas teisme gautas 2022-04-25, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjai priteistina vietinė rinkliava galėjo ir turėjo būti apskaičiuojama už einamus 2022 metus ir tris praėjusius kalendorinius metus.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes spręstina, kad yra pasibaigęs senaties terminas, per kurį pareiškėja turi teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą už 2017 ir 2018 metus, todėl pareiškėjos reikalavimas dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-12-31 atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą aplinkybę dėl senaties termino taikymo ir aplinkybę, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio pradžios pareiškėja iš esmės negalėjo skaičiuoti vietinės rinkliavos mokesčio už objektą, kurio faktiškai nebuvo, iš atsakovo už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-08-31 pareiškėjos naudai priteistina 41,82 Eur (82,00 Eur bendra apskaičiuota suma – 32,69 Eur įmokos už laikotarpį nuo 2017-10-01 iki 2018-12-31 dydis (senaties terminas) – 7,49 Eur už laikotarpį nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2022-02-28 (nuo patikrinimo akto priėmimo iki ginčo laikotarpio pabaigos).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pareiškėja taip pat prašo priteisti jos patirtas 15 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjui teikė advokatas G. G..
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tam jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr., pvz., LVAT 2018-08-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-552-556/2018, 2019-02-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1571-629/2018).
Vertinant pareiškėjo vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, į tai, jog prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, palyginti su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais. Be to, nuo 2020-01-01 įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 103 straipsnio ir II dalies II skyriaus pakeitimo įstatymui, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas yra papildytas Penktuoju skirsniu „Pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo“, pagal kurį pareiškėjas galėjo pateikti teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, naudodamas vienodas procesinių dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-12-19 įsakymu Nr. 362.
Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėjas turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jo interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
Be to, aktualiausioje ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje šios kategorijos bylose, kuriose prašoma bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kaip ir nagrinėjamu atveju, išlaidos nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021-09-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021, 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-906-968/2021, 2021-10-13 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-674-492/2021).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132 straipsniu, teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo L. V. 41,82 Eur (keturiasdešimt vieną eurą ir 82 ct) pareiškėjai UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2020-08-31.
Pareiškėjos UAB ,,Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.
Likusią dalį prašymo atmesti.
Sprendimas per 30 kalendorių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.