Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Danutės Kutrienės ir Vytauto Zeliankos, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės J. S. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį atsakovui Č. K. ir J. S. dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti solidariai iš atsakovų Č. K. ir J. S. 42303,49 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.Nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 27 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-37/2014 atsakovai pripažinti kaltais dėl R. S. nužudymo ir jiems paskirta laisvės atėmimo bausmė. Ieškovas vadovaudamasis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d. trims žuvusiojo R. S. vaikams mokėjo našlaičių pensijas. Dėl atsakovų kaltės Fondo biudžetui padaryta 42303,49 Lt žala. Ieškovo nuomone, remiantis minėto įstatymo 18 str., CK 6.279 str. 1 d., 6.290 str. 6.263 str. 2 d., 6.280 str. 1 d. atsakovai solidariai turi atlyginti Fondo biudžetui padarytą žalą.Atsakovė J. S. pateikė atsiliepimą, kuriame nesutiko su pareikštu ieškiniu, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas išmokėjęs draudimo išmoką remiantis CK 6.290 str. 3 d. įgijo reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo išmokos ar jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams padaryta turtinė žala. Nėra aišku ar dėl R. S. mirties jo vaikai patyrė kokią nors žalą ir koks jos dydis. Našlaičių pensijos mokėjimas nėra siejamas su patirta turtine žala. Gauti šią išmoką pakanka būti mirusiojo vaiku, nereikia būti mirusiojo išlaikytiniu. Todėl našlaičių pensija nėra niekaip susijusi su nukentėjusiųjų patirta turtine žala. Be to, CK 1.125 str. 8 d. numato sutrumpintą 3 m. ieškinio senaties terminą, taikomą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju galimai turtinė žala padaryta 2008 m. gruodžio 4 d.

II. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieškinį tenkino ir priteisė solidariai iš J. S. ir Č. K. 12251,94 EUR (42303,49 Lt) žalos atlyginimą bei po 134,5 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą konstatavo, kad atsakovai yra atsakingi dėl ieškovo išlaidų, patirtų našlaičių pensijoms mokėti, kurių ieškovas nebūtų patyręs, jeigu R. S. būtų gyvas. VSDFV Vilniaus skyrius, kaip socialinio draudimo įstaiga, apmokėjusi atsakovų padarytą žalą R. S. vaikams, įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis (CK 6.290 str.). Pažymėjo, kad ieškovui pareiga kompensuoti R. S. vaikams turtinius praradimus dėl jų tėvo mirties atsiranda ne delikto, bet įstatymo pagrindu (Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d.), išmokant teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas našlaičių pensijas. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors R. S. vaikai nereiškė ieškinių baudžiamojoje byloje dėl turtinės žalos atlyginimo, tačiau tai nereiškia, kad jie dėl tėvo mirties nepatyrė jokios turtinės žalos.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aplinkybę, kad atsakovai, reikalaudami taikyti ieškinio senatį, neįrodė, kad apie savo pažeistą teisę ieškovas sužinojo anksčiau negu 2014 m. rugsėjo 8 d., kai iš Vilniaus apygardos teismo gavo nuosprendį, sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovė J. S. prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo mokėtas draudimo išmokas laikė ieškovo patirtais nuostoliais. Šiuo atveju teismas privalėjo vadovautis normomis, reglamentuojančiomis regresinės teisės į žalą padariusį asmenį įgyvendinimo tvarką, aiškinimo ir taikymo praktika, pagal kurią regresinei teisei realizuoti nepakanka nustatyti išmokėtų draudimo išmokų dydį, bet privaloma išsiaiškinti realius draudimo išmoką gavusių asmenų patirtus nuostolius. Įvykus subrogacijai, ieškovas įstojo į nukentėjusiųjų vietą, todėl įgijo teisę reikalauti tiek, kiek būtų turėję reikalauti nukentėję asmenys. Pirmosios instancijos teismas atsisakė aiškintis, kokią realią žalą patyrė R. S. vaikai. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad mirus tėvams vaikai neabejotinai patiria turtinius praradimus, kadangi šioje byloje nėra įrodymų, kad R. S. teikė vaikams kokią nors paramą. Ieškovo išmokėta našlaičių pensija negali būti laikoma pagrindžiančia R. S. vaikų patirtą turtinę žalą, kadangi našlaičio pensijos dydis nėra siejamas su prarastu išlaikymu, netektomis pajamomis. Taigi, būtent ieškovas, įstojęs į nukentėjusiųjų vietą, privalėjo įrodyti nukentėjusiems padarytą žalą.Atsiliepimu į apeliacinį skundą, ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius prašė jį atmesti. Nurodė, kad nepagrįsti apeliantės teiginiai, jog sprendimas naikintinas dėl to, kad nebuvo nustatyta, ar dėl R. S. mirties jo vaikai patyrė kokią nors žalą. Atsižvelgiant į teisės aktais tėvams nustatytą pareigą išlaikyti savo vaikus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad mirus tėvui vaikai patiria turtinius praradimus netekdami mirusiojo išlaikymo, kuriuos jie gavo ar galėjo gauti. Ieškovo teikiamos našlaičių pensijos šiuo atveju buvo mažesnės negu teismų praktikoje pripažįstamas minimalus vieno iš tėvų vaikui teiktinas išlaikymas. Aplinkybė, kad R. S. galėjo nevykdyti jam įstatymu nustatytų tėvo pareigų, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad vaikai nepatyrė jokios turtinės žalos. Aplinkybė, kad R. S. vaikai baudžiamojoje byloje neteikė civilinių ieškinių dėl turtinės žalos atlyginimo negali būti vertinama kaip turtinės žalos nebuvimo įrodymas. Nepagrįsti apeliantės argumentai, jog našlaičio pensija nesiejama ir jos dydis niekaip nesiejamas su ją gaunančio asmens turtine žala. Nesutiko su apeliantės argumentu, jog našlaičių pensija vertintina kaip socialinė išmoka, siejama tik su tėvų mirties faktu, bet ne su išlaikymo netekimu.Atsiliepimu į skundą atsakovas Č. K. prašė patenkinti atsakovės J. S. apeliacinį skundą, panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, kadangi neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje iš atsakovų R. S. vaikams buvo priteistos atitinkamos sumos neturtinei žalai atlyginti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė šią bylą atsietai nuo baudžiamosios bylos. Ieškovas ieškinį pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą, kadangi išmokos pradėtos mokėti nuo 2008 m. gruodžio 4 d. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo 134,50 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybei, kadangi jis yra atleistas nuo žyminio mokesčio. Pažymėjo, kad bylą nagrinėjo suinteresuota bylos baigtimi teisėja, kuri nuo pat ikiteisminio tyrimo R. S. nužudymo byloje, atsakovo atžvilgiu priiminėjo nepagrįstus procesinius sprendimus dėl kardomųjų priemonių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovės pateikto apeliacinio skundo ribose.Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovės pareigos atlyginti socialinio draudimo įstaigai žalą patirtą mokant našlaičio pensiją dėl atsakovų kaltės mirusio asmens vaikams.Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nenustatęs realių draudimo išmoką gavusių asmenų patirtų nuostolių, iš atsakovų priteisė ieškovo reikalaujamą žalą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.Pažymėtina, kad CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudimo išmokas išmokėjusi socialinio draudimo įstaiga įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį mokėjo žalą padaręs asmuo. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje taip pat nustatyta, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta žala Valstybinio socialinio draudimo fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi nurodytuose įstatymuose įtvirtinta valstybinio socialinio draudimo įstaigos, išmokėjusios draudimo išmoką, regreso teisė į žalą padariusį asmenį bei tokio asmens pareiga šią žalą atlyginti.Byloje nustatyta, kad 2008 m. balandžio 4 d. mirė R. S.. Dėl R. S. tyčinio nužudymo 2014 m. sausio 27 d. Lietuvos Apeliacinio teismo nuosprendžiu kaltais pripažinti ir nuteisti atlikti laisvės atėmimo bausmę atsakovai. Mirusysis R. S. turėjo tris vaikus, kuriems ieškovas vadovaudamasis LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 34 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 4 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. išmokėjo 42303,49 Lt našlaičių pensijos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovai yra atsakingi dėl ieškovo žalos, patirtos našlaičių pensijoms mokėti, kurios ieškovas nebūtų patyręs, jeigu R. S. būtų gyvas, todėl ieškovas, apmokėjęs atsakovų padarytą žalą R. S. vaikams, įgijo regreso teisę į žalą padariusius asmenis.Atkreiptinas apeliantės dėmesys, jog nagrinėjamu atveju be civilinę atsakomybę reglamentuojančių normų taip pat taikytinos šeimos teisės normos. CK 3.192 str. („Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus“) numato, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nurodyta pensija tėvų netekusiems nepilnamečiams vaikams laikytina tam tikru išlaikymo, kurį pagal Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalies nuostatą jiems turėjo teikti tėvai, kompensavimu (Konstitucinio Teismo 2010-12-14 nutarimas dėl Lietuvos Respublik?s Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 straipsnio 1 dalies (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Todėl nepagrįstai laikytini apeliacinio skundo argumentai, jog našlaičio pensija nėra niekaip siejama su prarastu išlaikymu.Taigi, nagrinėjamu atveju, ieškovo mokėta našlaičio pensija R. S. vaikams laikytina turtine žala, kurią jie neabejotinai patyrė netekę maitintojo. Pažymėtina ir tai, kad CK 6.284 str. nustato, kad asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimą netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kurią jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – 1 mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už 1 MMA minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Nagrinėjamoje byloje R. S. vaikai jo mirties metu neturėjo galimybės savarankiškai dirbti. Ieškovo mokėta našlaičių pensijos suma R. S. vaikams svyravo maždaug 226,97 Lt – 376,94 Lt per mėnesį ir buvo beveik per pusę mažesnė, nei teismų praktikoje pripažįstama minimali išlaikymo suma (nagrinėjamu laikotarpiu 400 Lt -500 Lt iš vieno iš tėvų), t.y. mažesnė nei išlaikymo suma, kurią turėjo teisę gauti R. S. vaikai. Įvertinus nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka tiek su ieškovo, tiek su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje R. S. vaikai nereiškė reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo, ar apeliantės nurodoma aplinkybė, kad R. S. galėjo nevykdyti savo pareigos išlaikyti vaikus, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog jie nepatyrė jokios turtinės žalos, kadangi įstatymas numato teisę į žalos atlyginimą ne tik faktiškai išlaikymą gavusiems asmenims, bet ir turėjusiems tokią teisę.Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pirmosios įvertinęs faktines bylos aplinkybes bei tinkamai taikydamas ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teisės normas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas,

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.