Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Kartu gynėjas pažymi, kad paminėtos civilinės bylos liko neišnagrinėtos dėl paties R. S. priešiškumo ir jo nepagrįstų reikalavimų. Apeliantas tvirtina, kad jo ginamosios reikalavimas padalinti ginčijamą turtą buvo pagrįstas, teisėtas ir nekeliantis jokio pavojaus R. S. turtinėms teisėms ar turtiniams interesams. Be to, civilinės bylos dėl turto padalijimo baigtis proceso šalims negalėjo kelti nepagrįstų baimių ar skatinti neteisėtus lūkesčius bei šalys nebuvo privilegijuotoje padėtyje ginčijamo turto atžvilgiu. Todėl teismo išvada apie ginamosios siekimą užvaldyti R. S. nekilnojamąjį turtą yra nepagrįsta, nes nukentėjusysis tokio turto neturėjo.

Taip pat gynėjas pažymi, kad jo ginamoji nukentėjusiojo kito turto (turėto iki santuokos su ginamąja sudarymo ir/ar įgyto po ištuokos įregistravimo) užvaldyti jokių teisių ir jokių galimybių neturėjo. Nuteistoji po R. S. mirties net negalėjo pretenduoti kaip paveldėtoja į nukentėjusiojo turto dalį, įgyto bendroje jungtinėje nuosavybėje. Šią turto dalį paveldėti galėjo tik S. vaikai. Gynėjas teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistajai inkriminuotos veikos kvalifikuojantį požymį – savanaudiškas paskatas. Apygardos teismo nuomonė, kad ginamosios savanaudiškas paskatas patvirtina Č. K. planai plėsti verslą, yra deklaratyvi, neinformatyvi, neatskleidžianti nusikalstamos veikos motyvų ir tikslų turinio bei teisės taikymo prasme apskritai nepriimtina. Tariami nuteistojo Č. K. verslo planai negalėjo būti vertinami skundžiamame nuosprendyje, nes jie įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatinėjami nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme.

Gynėjo nuomone, skundžiamas nuosprendis yra grindžiamas tik liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymais. Tačiau teismas nepagrįstai nepasisakė dėl šio liudytojo parodymų patikimumo ir nenurodė kokie bylos duomenys patvirtina tokius parodymus. Apeliantas pažymi šio liudytojo apklausos datą ir teigia, kad iki to laiko byloje nebuvo surinkti jokie duomenys, patvirtinantys ginamajai inkriminuojamos veikos pagrįstumą. Skunde akcentuojama, kad nei byloje apklausti kiti liudytojai, nei nustatytos kitos faktinės aplinkybės bei ginamosios veiksmai ir jos buvimo vieta, ir net Č. K. skambutis į ginamosios telefoną, neleidžia daryti išvados, jog ginamoji yra prisidėjusi prie buvusio sutuoktinio nužudymo.

Skundo autoriaus nuomone, apeliantas neteisėtai pripažintas kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, nes byloje nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, jog jis savavališkai vykdė J. S. ginčijamą teisę įstatymams prieštaraujančiu būdu. Jo kaltė grindžiama tik nukentėjusių parodymais, kurie turi būti vertinami kritiškai. Byloje nėra įrodyta, kad jis kartu su dvejomis moterimis ir beveik bejėgiškos būklės buvusiu A. M. atvykdamas į R. B. namus turėjo tikslą įstatymui prieštaraujančiu būdu išreikalauti J. S. priklausančius daiktus.

Apibūdindamas įvykio vietoje buvusių asmenų skaičių, jų išvaizdą ir gyvenimo būdą, teigia, kad teismas nepagrįstai nevertino apelianto parodymų, jog nagrinėjamo įvykio metu jis gynėsi. Šiuos parodymus patvirtina visi įvykio vietoje buvę asmenys, išskyrus nukentėjusiuosius. Teismas nepagrįstai neatliko įvykio vietoje rastų daiktų (peilio ir kirvio) atpažinimo. Apeliantas mano, kad tokiu būdu buvo pažeisti BPK 191 straipsnio reikalavimai.

Nukentėjusiojo R. B. parodymai apie jo sužalojimo aplinkybes yra nepatikimi ir nelogiški, nes šiam nukentėjusiajam padarytas sužalojimas negalėjo būti padarytas jo parodymuose nurodytu daiktu. Be to, apie įvykį policijos pareigūnams ir medikams pranešė pats apeliantas su J. S.. Apelianto nuomone, šios aplinkybės patvirtina, kad jis neturėjo jokių nusikalstamų ketinimų. Byloje nepagrįstai nesurinkti duomenys apie nukentėjusiojo R. B. asmenybę ir nusikalstamus įpročius, kas ir nulėmė būtinybę apeliantui gintis situacijai adekvačiomis priemonėmis.

Skundo autorius, vadovaudamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-509/2008 ir Nr. 2K-432/2009, teigia, kad byloje nepagrįstai nenustatyta kieno interesus įgyvendinamas apeliantas savavaldžiavo. Todėl apeliantas teigia, kad ši veika turi būti kvalifikuojama ne kaip apelianto savavaldžiavimas, o kaip R. B., E. K. ir L. G. chuliganiškas elgesys, nenorint grąžinti pasisavintus daiktus. Taip pat, apeliantas skunde pažymi teismo medicinos specialisto išvados dėl R. B. sužalojimo datą ir joje užfiksuotus nukentėjusiojo paaiškinimus apie įvykio aplinkybes.

Byloje pripažintų nukentėjusiaisiais R. B. ir E. K. civilinių ieškinių dydžiai nepagrįsti sugadintų daiktų vertę ir mąstą pagrindžiančiais dokumentais. Neturtiniai šių asmenų reikalavimai nebuvo pagrįsti objektyviais duomenimis, neturtinė žala net nebuvo įrodinėjama ir nebuvo įrodyta. Apeliantas mano, kad šiuo atveju teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.270 straipsnio l dalies ir 6.282 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes dėl įvykio yra ir paminėtų asmenų kaltė. Be to, teismas, nesvarstydamas galimybės sumažinti atlygintinos žalos dydį atsižvelgiant į Č. K. sunkią materialinę padėtį, netinkamai pritaikė CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Specialisto išvada Nr. 11-2429 (09), 11-2804 (09) yra tik tikėtina, todėl priimant apkaltinamąjį nuosprendį ja vadovautis negalima. Specialisto išvada Nr. 140-(572)-ISl-8100 taip pat neįrodo, kad apeliantas įvykdė nužudymą, nes jis šautuvą ir kulkas pats pateikė ikiteisminiam tyrimui. Be to, prieš tai jis šiuos daiktus lietė.

Be to, liudytojai R. V., E. N. ir A. K. patvirtino, kad įvykio dieną apeliantas buvo išėjęs tikslu fotografuoti, bet ne dalyvauti nusikaltimo padaryme. Byloje nepagrįstai neapklaustas liudytojas, pravarde „Dzūkas“, kuris, pagal liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymus, nuteistajam davė ginklą. Neištirta po R. S. nužudymo įvykusi J. S. brolio A. M. netikėta žūtis ir nebuvo atlikta krata pastarojo namuose. Neištirtas konfliktas, buvęs tarp R. S. ir A. M., apie kurį yra užfiksuota R. S. dienoraštyje. Įvykio metu nebuvo apklausti visi liudytojai, todėl po kelių dienų apklaustos liudytojos, pavarde Kaminskienė, parodymai turi būti vertintini kritiškai, nes kiti liudytojai nepatvirtino, kad ji tuo metu buvo namuose.

Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto kaltę neteisėtai įgijus šaunamąjį ginklą. Skundo autorius pažymi, kad tyrimo metu prieš Č. K. buvo naudotos visos ikiteisminio tyrimo ir operatyvinės veiklos priemonės, tačiau net jų pagalba įrodymai, kurie patvirtintų jo kaltę, nebuvo surinkti. Todėl apeliantas teigia, kad teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d nutarimo Nr. 40 nuostatų ir visos byloje esančios abejonės, jeigu išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti, turi būti aiškinamos jo naudai.

Kaltinamajame akte (7 t., 173 b. l.) J. S. buvo kaltinama kito žmogaus nužudymo organizavimu, kuris apibūdinamas nusikalstamos veikos plano parengimu. J. S. nusikalstama veika paminėtame procesiniame dokumente kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą.

Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu (8 t., 164-165 b. l.) prokuroras pareiškė prašymą pakeisti J. S. kaltinimą ir be organizavimo jai inkriminuoti naują bendrininkavimo požymį (bendrininkų rūšį) – padėjimą padaryti nusikaltimą. Padėjimas pagal pakeistą kaltinimą pasireiškė Č. K. atvežimu ir palikimu prie R. S. gyvenamojo namo.

Pakeistą kaltinimą pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą pirmosios instancijos teismas priėmė ir bylą nagrinėjo pakeisto kaltinimo ribose.

Tačiau baigiamajame akte pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, J. S., o tuo pačiu Č. K. inkriminavo naują faktinę aplinkybę – kurstymą padaryti nusikalstamą veiką, kuri apibūdinama taip: ,,<...> Po to kaltinamiesiems bendraujant J. S. kurstant mobiliojo ryšio telefonu, panaudojant specialiai pakeistą SIM kortelę <...>“. Apie tokią galimybę (inkriminuoti naują faktinę aplinkybę) pirmosios instancijos teismas proceso dalyvių neįspėjo, o prokuroras ar nukentėjusieji tokio prašymo nepareiškė.

Taigi, teismas pažeidė BPK 255 straipsnio 2 dalies ir BPK 256 straipsnio reikalavimus. Šis pažeidimas suvaržė nuteistųjų įstatymų garantuojamas teises į gynybą, nes jiems gintis nuo nežinomo kaltinimo nebuvo jokios galimybės. Toks baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje ir Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje vienareikšmiškai vertinamas kaip esminis teisės į gynybą pažeidimas, tuo pačiu pažeidžiantis Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies b punkto nuostatas (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-228/2008, Nr. 2K-7-330/2011), EŽTT byla Sipavičius prieš Lietuvą (Sipavicius v. Lithuania, no. 49093/99, 21 February 2002).

Kolegijos nuomone pakeistame kaltinime inkriminuotas naujas bendrininkavimo požymis (padėjimas) yra aiškiai perteklinis, nes tokio pobūdžio veiksmus apima organizatorės veiksmai. Todėl išnagrinėjus bylą kolegija nuosprendyje palieka kaltinamajame akte nurodytas faktines aplinkybes (BPK 256 straipsnio 1 dalis), išskyrus veiką kvalifikuojantį požymį – savanaudiškas paskatas, apie kurias bus pasisakyta vėliau.

BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės;

2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus;

3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados;

4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai.

BK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstų išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tai reiškia, kad vertindamas įrodymus, teismas turi laikytis ne tik paminėtuose baudžiamojo proceso įstatymuose nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis įstatymais ir logikos dėsniais. Įrodymai apkaltinamajame nuosprendyje turi būti išdėstyti nuosekliai, atskleidžiant jų tarpusavio ryšį, kad iš jų analizės nuosprendyje logiškai išplauktų kaltinamojo kaltę ar kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados.

Skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl savavaldžiavimo išviso nėra nurodyta kokiais įrodymais grindžiama Č. K. kaltė ir kokie įrodymai yra atmetami. Nuosprendyje tik du kartus išdėstyti visi byloje surinkti įrodymai ir du kartus aprašytos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Jokios įrodymų analizės ir veikos kvalifikaciją pagrindžiančių logiškų, suprantamų ir teisinga valstybine kalba išdėstytų motyvų šioje nuosprendžio dalyje nėra.

Nuosprendyje tik pažymėta, kad Č. K. parodymai prieštarauja ,,kitiems teisinio nagrinėjimo metu surinktiems faktiniams duomenims“ ir kad ,,kaltinamasis nutylėdamas jam nepalankias įvykio aplinkybes, neigdamas kaltę, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės“. Šiuo aspektu pažymėtina, kad priešingai nei teigiama nuosprendyje, ne visi byloje surinkti įrodymai prieštarauja Č. K. parodymams. Štai J. S. ir liudytojai V. Z., O. L. davė Č. K. palankius parodymus. Tačiau skundžiamame nuosprendyje šių asmenų parodymai liko neįvertinti.

Baigiamajame akte taip pat nėra išdėstytos motyvuotos išvados dėl nusikalstamų veiksmų juridinio įvertinimo. Šios išvados apsiriboja tik įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybių pakartotiniu aprašymu.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. B. parodė, kad 2007 m. mėnesio ir dienos tiksliai neprisimena, apie 15 val. pas jį į namus atvažiavo Č. K. su J. S. ir jos broliu A. M.. Į namo virtuvę užėjo Č. K. ir J. S. brolis. Pirmas užėjo Č. K., po to J. S. brolis. Jie sustojo prie krosnies. R. B. tuo metu stovėjo prie stalo. Toliau stovėjo L. G.. Č. K. pradėjo aiškintis dėl pjūklo ir muzikinio centro pagrobimo, prasidėjo konfliktas. Jis priėjo prie J. S. brolio išsiaiškinti. Tada Č. K. jam iš karto smogė pistoletu, paskui taburete. Po to, kai jam sudavė taburete, atbėgo E. K.. Č. K. pasisuko į jį ir šovė. Iki įvykio J. S. jam skambino ir reikalavo atiduoti daiktus, kuriuos neva jie pagrobė. Su A. M. daiktų dingimu jis nėra susijęs. R. B. taip pat paaiškino, kad Č. K. reikalaudamas gražinti daiktus, buvo išsitraukęs pistoletą, iššovė porą kartų į grindis. Jis peilio ir kirvio rankose neturėjo. A. M. niekada nereikalavo iš jo jokių dingusių daiktų. O. L. viduje tuo metu nebuvo, jis buvo kieme.

Iš 2007 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad R. B. name, esančiame Miglinių k., ant durų staktos yra panaši į kraują dėmė. Analogiškos dėmės aptiktos užėjus į kambarį ant grindų. Prie šaldytuvo ant grindų aptikta 9 mm kalibro šovinio tūtelė. Priešais šaldytuvą aptikta taburetė, kurios viršus lūžęs. 1 metro atstumu nuo įėjimo į virtuvę prie dešinės (rytinės) sienos, 40 cm nuo jos aptikta kita analogiška šovinio tūtelė. Ant taburetės prie šaldytuvo, ant grindų aptiktos kitos taburetės nuolaužos. Prie spintelės guli lūžusios taburetės viršutinė dalis. Įstrižai stovi virtuvinis stalas, kurio viena dalis taip pat lūžusi. Po stalu linoleume yra skylė, po ja grindinyje aptikta įstrigusi deformuota kulka (1 t., 23-24 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 6765/07 (01) matyti, kad R. B. nustatytas odos nubrozdinimas, poodinės kraujosruvos viršugalvio ir kairio smilkinio srityje, galvos smegenų sukrėtimas, kairės blauzdos sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais, bukais daiktais, galimai 2007 m. lapkričio 2 d.. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 84-85 b. l.).

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1940/09 (01) seka, kad iš R. B. pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog jo sužalojimai buvo nurodyti keliose kūno srityse – odos nubrozdinimas viršugalvyje ir smilkinio kairėje srityje, poodinės kraujosruvos (kūno sritis nenurodyta) ir kairės blauzdos sumušimas. Kiekvienos srities sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, todėl daroma išvada, kad nukentėjusiajam buvo suduoti mažiausiai trys smūgiai (1 t., 89-90 b. l.).

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas E. K. parodė, kad E. B. pakvietus, ėjo į virtuvę. Eidamas išgirdo šūvius. Įėjęs į virtuvę, pamatė Č. K. su pistoletu rankoje, sulaužytus baldus virtuvėje. Žengus žingsnį link Č. K., pastarasis pradėjo grasinti, kad nušaus. Jis (E. K.) ištiesė ranką, nes galvojo, kad Č. K. šaudo iš dujinio šautuvo ir užsidengė ranka veidą, kad jo nenudegintų. Pajuto skausmą rankoje. Išstumtas iš virtuvės, nualpo. Jam atgavus sąmonę, Č. K. trenkė į veidą, ir jis vėl nugriuvo. Atsikėlęs suprato, kad yra peršautas. Č. K. pakėlė jį, pažiūrėjo ar sunkiai sužalotas, išėjus į lauką pradėjo siūlyti pinigus ir tartis, kad be policijos žinios jį operuotų. R. B. nedelsiant nuvežė jį į ligoninę, o R. B. žentas nuvežė į priimamąjį.

Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. T-A 8272/07 (01) matyti, kad 2007-11- 02 16.45 val. buvo paimtas E. K. kraujas, kuriame etilo alkoholio nerasta (1 t., 110 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 87-IS1-10 matyti, kad du rankos pirštų pėdsakai ant taburetės kojaryšio paimto 2007 m. lapkričio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu R. B. name yra palikti Č. K. dešinės rankos nykščiu ir smiliumi (1 t., 44-50 b. l.).

Iš specialisto išvados Nr. 11-2465 (08), 11-2568 (08) matyti, kad tirti pateiktame nukentėjusiojo E. K. kombinezone pažeidimai yra šautiniai, padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo anga, esančia dešiniosios rankovės nugariniame-vidiniame paviršiuje. Kombinezono pažeidimai buvo padaryti šaunant iš atstumo, kuriame nepasireiškia artimo šūvio pėdsakai. Šis artumas, šaudant iš pateikto 9 mm kalibro pistoleto „LUGER 380/15“ Nr. 9203754, yra 80 cm ir didesnis, matuojant nuo pistoleto vamzdžio laibgalio iki kliūties. Nukentėjusiojo E. K. kombinezono šautiniai pažeidimai pagal tarpusavio išsidėstymą sutampa su jo kūno šautiniais sužalojimais, t. y. kombinezono pažeidimai ir kūno sužalojimai buvo padaryti vienu šūviu su kulkos įėjimo vieta – tarpusavyje sutampančiomis dešiniosios rankovės nugariniame-vidiniame paviršiuje esančia anga bei dešiniosios rankos išoriniame paviršiuje esančia žaizda ir užsibaigiančiu krūtinės ląstos dešiniajame šone esančiu sužalojimu, turinčiu akliną kanalą. Šie kombinezono pažeidimai ir kūno sužalojimai buvo padaryti 9 mm kalibro trumpo Brauningo šovinio kulka, rasta nukentėjusiojo sužalojimo kanale. Šūvio kryptis, vertinant nukentėjusiojo kūno, esančio vertikalioje padėtyje atžvilgiu, buvo iš dešinės į kairę. Šūvio metu ginklas ir šovusysis nukentėjusiajam buvo iš dešinės pusės. (1 t., 67-71 b. l.).

Iš Trakų rajono policijos komisariato pateiktos ir pirmosios instancijos teisme apžiūrėtos medžiagos Nr. 87-1-494-07 matyti, kad J. S. 2007 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į policiją dėl daiktų muzikinio centro, bei muzikinio centro pagrobimo. 2008-08-25 liudytojas O. L. nurodė naujas aplinkybes. Trakų rajono apylinkės prokuratūra 2009-01-20 patvirtino, kad nusikalstamą veiką padarę asmenys nenustatyti, nusikalstamą veiką padariusių asmenų paieška tęsiama.

J. S. parodė, kad 2007 m. spalio 26 d. jai grįžus iš darbo brolis A. M. papasakojo, jog jis savaitę dirbo pas R. B., tačiau pastarajam neatsiskaičius už darbą, paprašė jį parvežti namo. Už parvežimą R. B. pareikalavo 200 Lt. Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) kaimą, A. M. nuėjo skolintis pinigų, tačiau pinigų negavo, todėl parvežę vyrai jį sumušė ir iš namų paėmė benzininį pjūklą ir muzikinį centrą. Ji su A. M. buvo nuvažiavusi pasiimti daiktų, bet R. B. namuose nebuvo, telefonu jis pasakė, kad daiktų neėmė. Į policiją ji nesikreipė, tačiau parašė pareiškimą ir turėjo jį su savimi. 2007 m. lapkričio 2 d. ketino su broliu važiuoti atsiimti daiktų, tačiau jos automobilis buvo techniškai netvarkingas. Tuo metu atvažiavo Č. K. ir pasiūlė pavežti. Nuvykus pas R. B., ji su A. M. išlipo iš automobilio, po to išlipo ir Č. K.. Kai jie įėjo į namo vidų, R. B. iš karto puolė A. M., įsikibo jam į drabužius, po to sugriebė peilį ir puolė A. M.. Č. K. norėjo juos išskirti. L. G. stovėjo prie krosnies ir taip pat pagriebė peilį. Tuomet atbėgo E. K.. Ji matė, kaip L. G. turėjo kirvį ir išgirdo šūvius. Girdėjo, kaip Č. K. šaukė, kad nušaus. Po to ji išbėgo į kiemą. Netrukus išėjo Č. K. ir pasakė, kad reikia kviesti policiją, nes peršovė žmogų. R. B. pasakė, kad nereikia kviesti policijos. Č. K. paskambino greitajai ir policijai. R. B. pasodino nukentėjusįjį į savo automobilį ir išvežė. Pareiškimą policijai dėl daiktų vagystės nunešė po šio įvykio.

Liudytoja V. Z. parodė, kad su Č. K. važiavo į Aukštadvarį. Važiuojant paskambino J. S. ir paprašė nuvežti kažkur, kad paimti daiktus. Ar daiktai vogti ji negirdėjo. Kai nuvažiavo daiktų, ji iš automobilio nebuvo išlipusi. Su J. S. buvo dar vienas žmogus, jie abu nuėjo į namą ir pasikvietė Č. K.. Namo viduje įvyko muštynės. Ji te-girdėjo triukšmą ir šauksmus, bei dviejų šūvių garsą. Vėliau sužinojo, kad šaunamąjį ginklą turėjo Č. K.. Pastarasis po įvykio jai neaiškino, kodėl įvyko konfliktas.

Liudytojas O. L. parodė, kad jis dirbo pas R. B.. Pas jį sodyboje buvo laikomi iš J. S. brolio pavogti daiktai. 2007 m. lapkričio 2 d. apie 15.00 val. J. S. su A. M. atvažiavo daiktų, o R. B. paprašė 200 Lt. J. S. pasakė, kad kreipsis į policiją. A. M. turto pagrobimo aplinkybės jam nežinomos. Antrą kartą pas R. B. atvažiavo J. S., jos brolis A. M. ir Č. K.. Iš automobilio išlipo visi trys. R. B. pasakė, kad vėl atvažiavo pavogtų daiktų. Pašaukė E. K.. Tuo metu išgirdo triukšmą. Žiūrėdamas pro langą iš kiemo pamatė, kaip R. B. stovėjo su peiliu. Išgirdo, kaip Č. K. pasakė mesti peilį, greitai nuaidėjo šūviai. Po šūvių R. B. išėjo į lauką, pašaukė jį (O. L.) ir pasakė, kad paslėptų pjūklą ir audio centrą. Taip pat liepė visiems aplinkiniams pasakyti, kad neprasitartų apie paslėptus daiktus. Po konflikto iš namo išėjo J. S., Č. K., peršautas E. K.. Č. K. ėmė skambinti ir kviesti greitąją ir policiją. R. B., nesulaukęs greitosios pagalbos, E. K. išvežė į ligoninę.

Iš perskaitytų liudytojo L. G. parodymų matyti, kad 2007 m. lapkričio 2 d., jam būnant R. B. namuose, į kiemą atvažiavo automobilis, iš kurio išlipo A. M., jo sesuo J. S. bei Č. K.. Pastarasis į namą užėjo pirmas ir liepė atiduoti daiktus sakydamas, kad kitaip visiems bus blogai. Jiems atsakius, kad jokių daiktų neturi, Č. K. išsitraukė pistoletą ir pradėjo juo grasinti. Tuo metu buvęs namuose kaimynas, vardu Gintautas, nuėjo kviesti E. K., o Č. K. šovė R. B. po kojomis į grindis vieną ar du kartus. Tuo metu atėjęs E. K. paklausė, kas per triukšmas. Č. K. šovė į jį, parvertė virtuvėje stalą ir du kartus smogė R. B. taburete į galvą. Nuėjęs iš virtuvės į kambarį, jis pamatė ten gulintį peršautą E. K. (1 t., 135-136 b. l.).

Iš perskaitytų liudytojo A. M. parodymų matyti, kad 2007 m. lapkričio 2 d. jam su seserimi J. S. būnant namuose, į svečius atvažiavo pusbrolis Č. K., kuriam jis papasakojo, kad 2007 m. spalio 18 d. iš namų dingo benzininis pjūklas bei muzikinis centras. Tą dieną jį iki namų pavežė R. B.. Kartu taip pat buvo L. G. ir E. K. (pravarde „Storas“). Kadangi jis buvo pažadėjęs už parvežimą namo sumokėti, nuėjo skolintis pinigų pas kaimynus. Grįždamas sutiko juos išvažiuojančius. Užėjęs į namą, jis nerado muzikinio centro ir pjūklo. Po to jis su Č. K. ir J. S. nuvažiavo aiškintis pas R. B.. Į namo vidų pirmas, užėjo Č. K., o J. S. liko tarpdury. Jis (A. M.) pasakė R. B. grąžinti pavogtus daiktus. Pastarajam pasakius, kad jokių daiktų nevogė, jie susistumdė. Į konfliktą įsikišo Č. K., kuris taip pat susistumdė su R. B.. Pastarajam paėmus kirvį, Č. K. įsitraukė ginklą ir vieną ar du kartus šovė į grindis bei su taburete išmušė R. B. iš rankų kirvį. Buvęs namuose R. B. kaimynas Gintautas pakvietė E. K., kuris atbėgęs iš už nugaros čiupo Č. K., kuris sukdamasis iššovė, galimai du kartus. Po to Č. K. vėl atsisuko ir sudavė taburete R. B. du kartus į galvą (l t., 141-142 b. l .).

Iš specialisto išvados Nr. 140-(207)-ISl-6606 matyti, kad tirti pateiktas pistoletas yra pramoninės gamybos (gamintojas: įmonė „Fegyver Ės Gėpgyar“, Vengrija) 9 mm kalibro pistoletas „LUGER 380/15“ Nr. 9203754, skirtas šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „BROWNING“ šoviniais (sinonimai 9x17; 380 AUTO). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šis pistoletas yra pusiau automatinis trumpasis šaunamais ginklas ir priskiriamas „B“ ginklų kategorijai. Tirti pateiktas pistoletas tinkamas šaudyti. Tirti pateikti 11 šovinių yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpieji „BROWNING“ šoviniai (sinonimai 9x17; 380 AUTO). Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šie šoviniai yra priskiriami prie šaudmenų. Tirti pateikti šoviniai yra tinkami šaudyti. Tirti pateiktos 4 tūtelės ir 2 kulkos yra pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpųjų „BROWNING“ šovinių (sinonimai 9x17; 380 AUTO) dalys.

Tirti pateiktos 4 tūtelės buvo iššautos tirti pateiktame 9 mm kalibro pistolete „LUGER 380/15“ Nr. 9203754 (teigiama identifikacija). Viena kulka (nedeformuota) iš dviejų tirti pateiktų kulkų tikimiausiai buvo iššauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto „LUGER 380/15“ Nr. 9203754 (tikėtinai teigiama identifikacija). Ar kita kulka (deformuota) buvo išauta iš tirti pateikto 9 mm kalibro pistoleto „LUGER 380/15“ Nr. 9203754, nustatyti nėra galimybės (negalima identifikacija) (1 t., 56-63 b. l.).

Kolegija netiki ir todėl atmeta Č. K. parodymus, esą jis nežinojo važiavimo pas R. B. tikslo, o ten nuvykęs, gynėsi nuo jį užpuolusių R. B. bei L. G.. Šiuos nuteistojo parodymus paneigia liudytoja V. Z., kurios negalima įtarti noru pasunkinti savo draugo Č. K. teisinę padėtį. Iš šios liudytojos parodymų seka, kad Č. K. pas R. B. važiavo paprašytas J. S. pasiimti kažkokių daiktų. Kad Č. K. žinojo, kokiu tikslu važiuoja pas R. B., ikiteisminio tyrimo metu aiškiai ir nedviprasmiškai patvirtino A. M. (1 t., 141-142 b. l.).

Analogiškus parodymus dėl važiavimo pas R. B. tikslo ikiteisminio tyrimo metu davė ir J. S. (1 t., b. l. 143-145).

Paminėtų liudytojų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusio R. B. parodymais ir liudytojo L. G. ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, 135-136 b. l.) duotais parodymais, iš kurių matyti, kad Č. K., užėjęs į virtuvę, iš karto pradėjo reikalauti tariamai iš A. M. pavogtų daiktų.

Nuteistojo, J. S. versiją esą Č. K. gynėsi nuo jį puolusių nukentėjusiųjų, o iš dalies ir liudytojų O. L., A. M., V. Z. parodymus, kad nukentėjusieji konflikto metu turėjo rankose peilį ir kirvį, paneigia nukentėjusieji ir liudytojas L. G., kurių parodymai yra neprieštaringi ir sutampantys. Tuo tarpu Č. K. ir paminėtų gynybos liudytojų parodymai dėl nuvykimo pas R. B. aplinkybių ir tikslo, nukentėjusiųjų ir liudytojo L. G. turėtų įrankių yra iš esmės skirtingi (Č. K. pas nukentėjusįjį atvyko be jokio tikslo (Č. K. parodymai) ir tikslu atgauti pagrobtą turtą (A. M. ir V. Z. parodymai); peilį rankoje turėjo R. B., o L. G. – peilį ir kirvį (J. S. parodymai); peilį turėjo R. B., kirvį – L. G., o E. K. – armatūrą (Č. K. parodymai); kirvį turėjo R. B., o L. G. ir E. K. rankose nieko neturėjo (A. M. parodymai); Č. K. smaugė laikydamas už gerklės L. G. (Č. K. parodymai); L. G. čiupo Č. K. iš už nugaros (A. M. parodymai). Todėl Č. K. ir nurodytų liudytojų parodymai atmetami kaip nepatikimi.

Tokiu būdu, aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad Č. K. pas R. B. atvyko agresyviai nusiteikęs, ginkluotas šaunamuoju ginklu. Konflikto metu buvo sužaloti tik nukentėjusieji. Č. K. jokie sužalojimai nebuvo padaryti, nors jis teigia, kad jam L. G. smogė kirviu į krūtinę, smaugė.

Iš specialisto išvados (1 t., 67-71 b. l.) seka, kad ant E. K. rūbų nėra artimo šūvio pėdsakų. Tai reiškia, kad šautinio sužalojimo metu E. K. nebuvo betarpiškai šalia Č. K. ir jam realios grėsmės nekėlė.

Pažymėtina ir tai, kad sužalojimų padarymas nukentėjusiesiems netgi Č. K. nurodytomis aplinkybėmis (nors tai yra paneigta) negalėtų turėti esminės reikšmės nuteistojo padarytos veikos baudžiamumui ir jos juridiniam įvertinimui, nes įstatymas nedraudžia ruošimosi gynybai ir pačios gynybos nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, juo labiau padaryto įsibraunant į būstą.

Byloje nėra patikimų duomenų, kad muzikinį centrą ir benzininį pjūklą iš A. M. namų pavogė R. B.. Tai reiškia, kad Č. K., reikalaudamas grąžinti paminėtą turtą, vykdė tariamą J. S. teisę, nors ir buvo įsitikinęs, kad benzininį pjūklą ir muzikinį centrą pavogė R. B.. Pagal savavaldžiavimo dispoziciją savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, asmens subjektyvinę teisę gali vykdyti ne tik teisės turėtojas, bet ir kitas asmuo. Nagrinėjamu atveju R. B. šią tariamą J. S. teisę, vykdomą Č. K., ginčija. Taigi byloje yra nustatyti visi savavaldžiavimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai.

Byloje nustatyta, kad Č. K. pas R. B. nuvyko ginkluotas ne dujiniu pistoletu, o koviniu 9 mm kalibro pistoletu. Iš to seka, kad Č. K. neturėjo pagrindo bijoti netgi ,,keturių, stambesnio sudėjimo ir negerais darbais pagarsėjusių vyrų“. Tai, kad tokioje situacijoje legaliai turimas ginklas suteikė Č. K. pasitikėjimo yra akivaizdi aplinkybė, kurios papildomai įrodinėti nereikia. Priešingai nei teigia apeliantas, ši aplinkybė neprieštarauja nei protingumui, nei logikos dėsniams.

Kolegija įrodymų vertinimo procese jau padarė išvadą, kad nukentėjusieji ir liudytojas L. G. įvykio metu jokių kūno žalojimui skirtų įrankių neturėjo. Neatitinka tikrovės apelianto teiginys, esą L. G. patvirtino tokių įrankių turėjimą. Iš liudytojo L. G. apklausos protokolo (1 t. 135-136 b. l.), kuris buvo perskaitytas pirmosios instancijos teisme, matyti, kad šis liudytojas tokių parodymų nedavė. Tokių parodymų jis nedavė ir akistatos su Č. K. metu (1 t., 138-140 b. l.). Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ir foto kortelės prie šio procesinio dokumento matyti, kad R. B. tyrėjai pateikė serijinės gamybos keturis skirtingus peilius ir jokiais individualiais požymiais neišsiskiriantį kirvį. Tokių ar labai panašių peilių ir kirvių galima rasti kiekvieno namo virtuvėje. Todėl jų parodymai atpažinti būtų buvę beprasmiai, o šio atpažinimo rezultatų įrodomoji vertė – niekinė.

Apelianto teiginiai, esą byloje nebuvo surinkti duomenys apie R. B. asmenybę ir jo nusikalstamus įpročius, kas nulėmė Č. K. teisę į gynybą, yra prieštaringi ir neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Iš šio teiginio sektų, kad Č. K. nuvyko pas R. B. norėdamas nuo jo apsiginti. Toks skundo argumentas prieštarauja būtinosios ginties sampratai ir elementariai logikai. Byloje yra nustatyta, kad Č. K. savavaldžiavo, vykdydamas tariamą J. S. teisę. Tiesa, byloje yra duomenų, kad muzikinis centras ir pjūklas buvo pirkti už J. S. ir A. M. (šiuo metu mirusio) pinigus. Todėl, nepažeidžiant BPK 256 straipsnio reikalavimų ir atsižvelgiant į tai, kad Č. K. pas nukentėjusįjį nuvyko J. S. iniciatyva (V. Z. parodymai) darytina išvada, kad nuteistasis vykdė tariamą J. S. teisę.

Apeliantas be pagrindo sureikšmina galvos traumą patyrusio R. B. paaiškinimus, užfiksuotus teismo medicininiuose dokumentuose (1 t., 85, 89 b. l.). Pažymėtina, kad nuo pat pirmosios oficialios apklausos nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad jį sužalojo Č. K..

Kaltinamoji J. S. parodė, kad R. S. yra jos buvęs sutuoktinis. Jų santuoka nutraukta 1995 m. 2004 m. prasidėjo jos ir buvusio sutuoktinio nesutarimai dėl turto. 2006 m. pastarasis kreipėsi į teismą dėl turto padalijimo. 2008 m. rugpjūčio mėn. vyko teismo procesas. Apie spalio mėn. kalbėjosi su pusbroliu Č. K., kad negali įeiti į namą. Č. K. jai pasiūlė nufotografuoti, kaip R. S. su ja elgiasi.

2008 m. gruodžio mėn. turėjo vykti teismo posėdis. Ji paskambino pusbroliui Č. K. bei pasiūlė važiuoti ir nufotografuoti, kad turėtų medžiagą, patvirtinančią netinkamą sutuoktinio elgesį. V. K. pasiūlė jai savo automobilį. Su broliu A. M. nuvažiavo į Aukštadvarį ir nusipirko kuro, SIM kortelę. Tada nuvažiavo į dienos centrą, iš ten paskambino Č. K. ir susitarė, kad ji atvažiuos jo paimti ir pastarasis važiuos fotografuoti. Prieš važiuojant į Trakus, užvažiavo į (duomenys neskelbtini) prie namo. Važiuodama sustojo kelyje Vilnius – Trakai prie Č. K. sodybos. Nuvežė Č. K. automobiliu į (duomenys neskelbtini) ir paliko netoli sudegusios sodybos. Susitarė su Č. K., kad ją iš darbo apie 18.00 val. atvažiuos paimti Č. K. sūnus Aurimas. Po to ji grįžo į darbą, tačiau išeiti iš ten nurodytu laiku negalėjo. Apie 19.00 val. jai paskambino Č. K. ir pasakė ,,viskas“. Jis taip pat minėjo, kad prie S. namų išgirdo šūvį ir pamatė nubėgantį žmogų, panašų į jos sūnų Vaidotą.

Sužinojusi, kad nužudytas jos buvęs sutuoktinis, apie tai pranešė sūnums Tautvydui ir Viltarui, kurie tuo metu buvo Vilniuje. Jie pas ją užvažiavo ir visi kartu grįžo į (duomenys neskelbtini).

Kai jai Č. K. pasakė, kad pamatė po šūvio nuo namų nubėgantį į Vaidotą panašų žmogų, ji nežinojo kaip elgtis. Teisme keičia parodymus, nes galvoja, kad jos sūnus nušovė R. S..

Įtariamoji J. S. ikiteisminio tyrimo metu (apklausta 2008 m. gruodžio 16 d.) parodė, kad niekaip neprisidėjo prie buvusiu sutuoktinio R. S. nužudymo. Su R. S. ji išsituokė, tačiau dar ilgai gyveno kartu (duomenys neskelbtini) kaime. Tuo metu vyras niekur nedirbo, vaikų išlaikyti nepadėjo, todėl iš jo buvo prisiteisusi alimentus. 2002 m., sužinojusi, kad R. S. pervedė savo seseriai I. S. 15000 Lt, labai užpyko ir pagrasino, kad atiduos antstoliui vykdomąjį raštą dėl alimentų. Nuo to laiko taip jų prasidėjo pykčiai. 2004 m. R. S. pradėjo keisti spynas duryse, varyti ją iš namų. Maždaug 2006 m. padavė ieškinį Trakų rajono apylinkės teismui dėl namo padalijimo. 2008 m. spalio mėn. R. S. liepė jai išsikraustyti iš namo. Nuo to laiko ji gyvena pas savo motiną Trakuose. 2008 m. gruodžio 4 d. apie 12 val., ji buvo atvažiavusi į (duomenys neskelbtini), bendravo su broliu A. M.. Nuo 13 val. iki 16.20 val. ji buvo savo darbovietėje. Apie 16.30 - 16.40 val. ji dar kartą nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ir į Trakus grįžo apie 17.20 val. Grąžinusi savo draugui automobilį, kuriuo važinėjo, apie 17.30 val. buvo darbe. Po 20 val. jai paskambino Aukštadvario mokyklos direktoriaus pavaduotoja A. V. ir pasakė, kad (duomenys neskelbtini) kaime prie jų namo kažkas atsitiko, guli R. S. sužalota galva, o perskambinusi po kurio laiko pasakė, kad R. S. negyvas. Ji paskambino Vilniuje gyvenančiam sūnui V. S., kuris pasakė, jog važiuoja į (duomenys neskelbtini) kaimą ir pakeliui užvažiuos jos paimti. Apie 21.30 val. ji atvyko į kaimą prie namo, kur buvo policijos darbuotojai (5 t., 71-73 b. l.).

2009 m. gruodžio 29 d. papildomos apklausos metu J. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. vakare, jai paskambino Č. K., kuris paprašė nuvežti jį į (duomenys neskelbtini) k. Sakė, kad nori pasivaikščioti. Ji sutiko ir apie 16.30 val. išvažiavo iš Aukštadvario dienos centro, apsilankė prie savo namo, kur padėjo pinigus sūnui ir nuvažiavo prie Č. K. sodybos. Sustojo kelio Vilnius – Trakai kelkraštyje ir matė, kad jį nuo sodybos atvežė kažkoks automobilis. Po to jie dviese nuvažiavo Aukštadvario link. Č. K. rankose nieko neturėjo, vilkėjo tamsią striukę, buvo su megzta kepure. Nuo Aukštadvario kelio ji pasuko į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur Č. K. prašymu jį išleido prie jo namo (prie keliuko į sudegusią sodybą), o pati grįžo į Trakus ir apie 17.50 val. atėjo į darbą. Nuo 18 val. iki 18.45 val. ji su vaikais ruošė pamokas, o nuo 19 val. iki 19.30 val. visi kartu vakarieniavo. Po 19 val., tikslaus laiko neprisimena, jai į pakeistą TELE 2 „Pildyk“ SIM kortelę Nr. 864838189 paskambino Č. K., kurio skambučio ji nelaukė, ir pasakė žodį „viskas“. Ji suprato, kad Č. K. jau pavaikščiojo po (duomenys neskelbtini) kaimą. Kortelę ji buvo pakeitusi dėl to, kad tarp TELE 2 „Pildyk“ vartotojų skambučiai yra nemokami, o globos namų vaikai kartais vėluoja grįžti iš miesto, todėl jiems tenka skambinti. Kadangi tą dieną vaikai nevėlavo, ji į telefono aparatą įdėjo kitą savo TELE 2 „Pildyk“ kortelę, kurios Nr. 867116547 (5 t., 78- 79 b. l.). 2009 m. sausio 21 d. papildomai apklausta J. S. parodė, kad anksčiau ji ne kartą pasakojo Č. K., jog R. S. ją išvarė iš namų, kad bylinėjasi su juo dėl namo, tačiau jokios pagalbos neprašė, tik sakė, kad gerai būtų su R. S. pasikalbėti, kad tuos ginčus baigti (5 t., 84 b. l.)

Kaltinamasis Č. K. teisme parodė, kad nėra prisidėjęs prie R. S. nužudymo. Jo santykiai su pussesere J. S. ir R. S. buvo labai geri. R. S. skundėsi, kad negeri santykiai tarp jos ir buvusio vyro. Tada jis pasiūlė jų santykius nufotografuoti.

Įvykio dieną iš ryto J. S. jam paskambino. Pirmadienį turėjo vykti teismo posėdis, todėl reikėjo gauti įrodymų apie netinkantį R. S. elgesį. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) km. Jis praėjo pro R. S. namą. Tuo metu prie R. S. namo virš durų užsidegė šviesa. Jis pasislėpė, kad jo nepamatytų. Būdamas apie 30 m nuo namo išgirdo šūvį. Atsisuko ir pamatė vyriškį, kuris užbėgo už R. S. namo. Po to jis paskambino J. S., pasakė, kas atsitiko. Pastaroji jam liepė grįžti. Grįžęs pamatė R. S., gulintį veidu į žemę. Jis pagalvojo, kad sūnus savo tėvą nušovė. Prie R. S. kairės kojos gulėjo nupjautavamzdis. Pastebėjo ties namo kampu gulintį krepšį. Susijaudinęs viską surinko, sumetė į krepšį. Bėgdamas paskambino savo sūnui, kad atvažiuotų jo paimti. Netrukus sūnus su draugu atvažiavo. Negali paaiškinti kam paėmė ginklą ir ką su juo norėjo daryti. Nenorėjo paimtų daiktų išmesti. Paprašė sūnaus sustoti ir tiesiog rankos mostu išmetė krepšį. Po savaitės neprisiskambino Janinai, nes visi telefonai buvo išjungti. Nusprendė, važiuoti į policija. Nuvykęs pasakė, kad apie įvykį nieko nežino. J. S. žadėjo, kad visą kaltę ji prisiims sau. 2008 m sausio 22 d. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl ginklo perdavimo yra melagingi. J. S. jo prašė meluoti. Buvo susitarimas, kad J. S. visą kaltę prisiims sau, nes nenori, kad apie jos vaikus negerai galvotų. Jis davė melagingus parodymus parodymų patikrinimo vietoje metu.

Apklaustas kaip įtariamasis 2008 m. gruodžio 18 d. Č. K. parodė, kad R. S. buvo jo pusseserės J. S. vyras, kurį paskutinį kartą matė prieš 8 metus. Apie jų tarpusavio santykius jis nieko nežino. 2008 m. gruodžio 5 d. jam buvo pranešta, kad R. S. nušautas (7 t., 1-2 b. l.)

2008 m. gruodžio 23 d. papildomos apklausos metu Č. K. parodė, kad su J. S. bendrauja labai artimai. Ji jam yra pasakojusi apie blogus santykius su savo buvusiu vyru. Ji minėjo, kad už galimybę pasimatyti su sūnumi R. S. reikalavo tenkinti jį oraliniu būdu. J. S. prašė pamokyti vyrą jį sumušant. Tuomet jie susitarė, kad jis (Č. K.) nufotografuos tą momentą, kai R. S. bus tenkinamas oraliniu būdu, o po to nuotrauką nuneš į R. S. darbovietę – Aukštadvario mokyklą. Fotoaparatą jis pasiskolino iš draugės R. V.. Po to jis kelis kartus buvo prie R. S. namo (duomenys neskelbtini) kaime, kur ateidavo ir J. S., tačiau nufotografuoti jam nepavykdavo. J. S. jam yra sakiusi, kad R. S. kiekvieną vakarą išeina pasivaikščioti po kaimą. 2008 m. gruodžio 4 d. apie 17 val., jam paskambino J. S. ir pasakė, kad jie vėl važiuos į (duomenys neskelbtini), todėl ji atvažiuos jo pasiimti. J. S. paėmė jį nuo kelio Vilnius – Trakai ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur jis išlipo ir nuėjo į greta R. S. namo esančią negyvenamą sodybą. Pati J. S. nuvažiavo į Trakus. Prieš tai jis buvo prašęs savo sūnaus A. K. apie 18 val. dar kartą atvežti J. S. į (duomenys neskelbtini). Likęs vienas, jis kurį laiką stebėjo, kas dedasi kieme. Sūnus atvežė J. S. apie 18.30 val., o pats išvažiavo. Jie buvo iš anksto susitarę, kad vėliau sūnus atvažiuos jų pasiimti. Jis ir J. S. pasislėpė prie namo ir laukė R. S. – J. S. už namo kampo, o jis atsigulė priešais lauko duris, ketindamas fotografuoti. Kai užsidegė šviesa ir R. S. išėjo į kiemą, prie jo priėjo J. S.. Jis (R. S.), pamatęs J. S., susinervino, griebė jai už pečių, paklausė ko jai čia reikia ir ėmė ją lenkti žemyn. Vienu metu J. S. pritūpė, žengė atgal, iškėlė rankas ir šovė į R. S., kuris pasisukęs bandė bėgti. Po šūvio R. S. nukrito veidu į žemę. Jis (Č. K.) pribėgo prie J. S. ir jos rankose pamatė medžioklinį šautuvą su nupjautu vamzdžiu. Per lauką jie nubėjo iki kelio. Kai J. S. pasakė, kad pametė savo telefoną, jis į savo mobilaus ryšio telefoną įdėjo naują SIM kortelę ir paskambino J. S. numeriu, tačiau ši prisiminė, kad telefoną paliko darbe. Ginklą nešė J. S., kurį jis suvyniojo į kažkokį rastą skudurą. Po to paskambino savo sūnui ir paprašė atvažiuoti prie Aukštadvaryje esančios kavinės. Jau važiuojant į Trakus, jis sustojęs miške, išmetė šautuvą. J. S. išlipo Trakuose. Pirminiuose parodymuose jis tiesos nesakė, bijodamas, kad policija kaltės nesuverstų jam. Be to, J. S. žadėjo prisiimti visą kaltę sau. (7 t., 6-8 b. l.). Šiuos savo parodymus 2008 m. gruodžio 23 d. ir 2008-12-24 įtariamasis Č. K. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (7 t., 10-14, 17-36 b. l.).

2008 m. gruodžio 29 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjos, Č. K. savo 2008 m. gruodžio 23 d. duotus parodymus iš esmės patvirtino, patikslindamas, kad J. S. ištrūko iš norėjusio ją parklupdyti R. S. ir nubėgo į tamsą, tačiau vėl iššoko paskui R. S. ir tuomet pasigirdo šūvis. Vėliau jis šautuvą nuvalė, kad ant jo neliktų pirštų antspaudų. Iššauto šovinio tūtelę jis išardė ir su SIM kortele paslėpė miške po medžio šaknimis. Jau po to jie susitiko su atvažiavusiu jo sūnumi ir kitoje vietoje iš automobilio išmetė ginklą. Iš kur J. S. gavo ginklą jis nežino (7 t., 37-43 b. l.).

2009 m. sausio 22 d. papildomos apklausos metu Č. K. parodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. J. S. jį nuvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą tikslu fotografuoti, o pati išvažiavo, sakydama, kad netrukus atvažiuos su jo sūnumi, kuris ją turėjo paimti 18 val. iš darbo. Tačiau nurodytą valandą paskambinęs sūnus pasakė, kad J. S. nepasirodė, tuomet jis pagalvojo, kad J. S. atvažiuos pati. Po valandos nesulaukęs J. S., jis nutarė pasišalinti, tačiau tuo metu R. S. kieme užsidegė šviesa. Būdamas apie 20-25 m nuo namo jis išgirdo šūvį ir atsisukęs į tą pusę, pamatė už namo kampo nubėgantį vyro siluetą. Bėgdamas vyras kažką numetė. Pamatė ant žemės gulintį žmogų ir suprato, kad tai R. S.. Jis išsigando ir pasileido bėgti laukais. Į savo telefoną įdėjęs kitą SIM kortelę, paskambino J. S., kuriai tepasakė, kad R. S. nušautas, o ji jam liepė grįžti atgal ir viską sutvarkyti. Jis grįžo prie R. S. kūno, kur rado numestą nupjautvamzdį, jį nuvalė. Be to, šalia pamatė sportinį krepšį, kuriame buvo šoviniai. Ginklą įdėjo į krepšį ir iš įvykio vietos pasišalino. Eidamas paskambino savo sūnui ir liepė atvažiuoti. Po savaitės susitikęs su J. S. jis suprato, kad R. S. nušovė vienas iš jos vaikų, tačiau ji visą kaltę žada prisiimt sau (7 t., 49-50 b. l.).

2009 m. sausio 22 d. papildomos apklausos metu Č. K. parodė, kad pamatęs nubėgantį vyro siluetą, iš striukės atpažino J. S. jauniausiąjį sūnų, kuris vaikščiojo su labai panašia striuke. Apie tai jis paskambinęs pasakė J. S.. Po to J. S. liepė jam grįžti ir viską sutvarkyti vietoje. J. S. po savaitės pasakė, kad jei jis (Č. K.) kam nors pasakys, jog R. S. nušovė jos sūnus, ji visą kaltę suvers jam pačiam (7 t., 51-52 b. l.).

2009 m. kovo 27 d. papildomos apklausos metu Č. K. parodė, kad dar prieš porą metų iki įvykio J. S. sakė, kad vienam žmogui buvo davusi 10000 Lt už R. S. nužudymą, tačiau šis to nepadarė. Ji davė jam lapelį su to žmogaus telefono numeriu bei prašė paskambinti šiam žmogui ir, prisistačius policijos pareigūnu, pareikalauti gražinti pinigus. Be to, J. S. anksčiau ne kartą jo paties prašė išsiaiškinti su R. S., netgi primušti jį taip, kad važinėtų invalido vežimėlyje. Praėjus savaitei po nusikaltimo, J. S. liepė jam atvežti ginklą, teigdama, kad jei policijos pareigūnai nepatikės jos prisipažinimu nušovus R. S., tai jiems pateiks ginklą su savo pirštų antspaudais. Jis papasakojo J. S., kur būtent išmetė šautuvą, o kai ginklas buvo rastas jo parodymų patikrinimo vietoje metu, tai jis gulėjo kitoje vietoje, 20 m atstumu nuo išmetimo vietos (7 t., 64 b. l.)

2008 m. gruodžio 4 d. apie 17 val. jis su tėvu grįžo iš mokyklos į namus. Vėliau tėvas atėjo pas jį į kambarį ir paklausė ar rodys krepšinį ir išėjo iš kambario. Kambaryje žaidė kompiuterinius žaidimus užsidėję ausines. Nepastebėjo, kad tėvas išėjo į lauką. Galvojo, kad jis name. Po kurio laiko ant spintelės pamatė mirksintį tėvo telefoną. Buvo praleistas skambutis. Jis ėjo ieškoti tėvo, bet kambaryje jo nebuvo. Tada išėjo į lauką. Pamatė, kad tėvas guli kieme. Paėmė iš namo prožektorių, kad geriau viską pamatytų. Tėvas gulėjo kniūpščias, buvo bala kraujo ir kepurė šalia. Jis paskambino į policiją. Paprašė, kad jie praneštų greitajai pagalbai. Minėtą dieną motina jam parašė SMS žinutę, kad atveš pinigų. Tuos pinigus rado grįžęs iš mokyklos lauke po suoliuku. Iki įvykio, kiek jam žinoma, motina su tėvu nebendravo, bylinėjosi teisme.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas T. S. teismui parodė, kad su motina stengėsi bendrauti, norėjo, kad tėvai susitaikytų. Tėvai buvo išsiskyrę, vyko teisminiai procesai dėl namo padalinimo. Pirmadienį turėjo būti skelbiamas teismo sprendimas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. S. teismui parodė, kad jai naktį paskambino Aukštadvario mokyklos direktoriaus pavaduotoja ir pasakė, kad jos brolis rastas negyvas. Vėliau pasakė, kad brolis nušautas. Brolis mylėjo J. S.. Jų santuoka buvo nutraukta J. S. iniciatyva, jam nedalyvaujant. Iš brolio žinojo, kad J. S. perka žemės sklypus. Bendraudama su broliu suprato, kad brolis jautė grėsmę. Matė grasinančias R. S. žinutes broliui. J. S. norėjo namo, brolis irgi kovojo už jį.

Liudytojas E. N. parodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. su A. K. važinėjo po Lentvarį. Po to važiavo link Aukštadvario. Paskambino Č. K. ir paprašė jį paimti. Kurioje vietoje į automobilį įsėdo Č. K. neprisimena. Po kurio laiko Č. K. paprašė sustoti, todėl sustojo. Jam atrodė, kad C. K. turėjo ant peties fotoaparato futliarą, bet tvirtinti negali. Č. K. prašė jo pakeisti parodymus. Jis minėjo, kad jie su J. S. nutarė prisipažinti.

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. neigė 2008 m. gruodžio 4 d. vežęs Č. K. (2 t., 186-187 b. l.). Papildomoje apklausoje jis jau tvirtino, kad 2008 m. gruodžio 4 d. vakare su A. K. važiavo į Aukštadvario pusę. Pakeliui sutiko Č. K. ir nepažįstamą moterį. Važiuojant į Trakus, Č. K. paprašė sustoti ir išlipo iš automobilio. Ką jis veikė išlipęs – nepastebėjo. Neprisimena, ar Č. K. ką nors rankose turėjo. Trakuose prie poliklinikos moteris išlipo iš automobilio, o Č. K. jie nuvežė į jo namus (2 t., 188-189 b. l.).

Liudytoja V. B. parodė, kad 2008-10-04 apie 19 val. paskambino R. S.. Atsiliepė V. S. ir pasakė, kad tėvas negali kalbėti. Apie nužudymą kai pranešė sūnus apie 22 val.

Liudytoja V. K. parodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. apie 18.45 val. ji išgirdo lauke garsą, panašų į šūvį. Pamatė pro langą, kad nuo S. kiemo nuvažiuoja automobilis. Vėliau sūnus jai pasakė, kad nušautas R. S.. Prieš įvykį J. S. visą savaitę vežė kažką iš savo namų, nešdavo kažką šiukšlių maišuose. Ji tai matydavo, nes J. S. savo automobilį pasistatydavo prie keliuko. Pastaroji visada atvažiuodavo dieną. Įvykio dieną po pietų J. S. irgi buvo atvažiavusi į R. S. namus.

Liudytojas A. K. parodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. po pamokų jis važiavo į Vilnių. Tėvas paprašė jo pavežti iki kelio Vilnius – Trakai. Pavežė tėvą ir išleido 50 m iki kelio. Kadangi mašina buvo techniškai netvarkinga, tai į pagrindinį kelią neišvažiavo. Grįžo namo. Tėvas jo paprašė 18.00 val. nuvažiuoti į Trakus prie globos namų ir iš ten paimti J. S. bei nuvežti ją į Aukštadvarį. Žinojo, kad tėvas važiavo fotografuoti J. S. buvusio vyro neleistinų veiksmų prieš ją. Apie 18.00 val. jis nuvažiavo į Trakus prie vaikų globos namų į aikštelę paimti J. S.. Palaukė apie 10-15 min. J. S. neišėjo. Po to važiavo į Lentvarį ir pas draugę, kuri gulėjo Vilniuje ligoninėje. Važiuojant į namus jam paskambino tėvas. Prašė jį parvežti iš Aukštadvario. Jis užvažiavo pas draugą E. N., kuris gyvena Lentvaryje ir pasiūlė jam pasivažinėti. Jie kartu važiavo link Aukštadvario. Važiuodamas link Aukštadvario, ties Onuškio posūkiu jis paskambino tėvui. Šis pasakė, kad lauks Aukštadvaryje, prie kavinės, esančios šalia ežero. Tačiau ten jo nerado. Kelis kartus bandė skambinti tėvui. Po kurio laiko tėvas jam paskambino pats ir liepė atvažiuoti. Tėvas įsėdo į automobilį už keleivio sėdynės. Pas jį ant peties buvo didelis fotoaparato dėklas. Jį tėvas buvo pasiskolinęs iš savo draugės R. V.. Prie Strėvos upės, ant kalno tėvas paprašė sustoti. Pastarasis išlipo ir greitai grįžo. Po to tėvą nuvežė į namus, o pats nuvažiavo pas močiutę. Po įvykio tėvas ir J. S. prašė jo keisti parodymus. Todėl jo parodymai prieštaringi.

Ikiteisminio tyrimo pradžioje A. K. neigė vežęs tėvą į (duomenys neskelbtini) kaimą. Jis taip pat neigė, kad tėvo prašymu važiavo paimti J. S. iš jos darbovietės (4 t., 136-137 b. l.). Vėlesnėje apklausoje A. K. jau tvirtino, kad tėvą su J. S. 2008 m. gruodžio 4 d. po 20 val. paėmė prie kavinės netoli Aukštadvario. Važiuojant tėvo prašymu buvo sustojęs miške prie Strėvos upės. Tėvas buvo išlipęs iš automobilio. Šioje apklausoje liudytojas nenurodė, kad Č. K. turėjo fotoaparatą (4 t., 138-139 b. l.).

Liudytojas V. K. parodė, kad iš Trakų apie 17.00 val. vakaro išvažiavo į Vilnių savo automobiliu „WV Passat“. Iki tol buvo davęs minėtą automobilį J. S.. J. S. pasakojo, kad R. S. su ja nepadoriai elgdavosi, prievartaudavo, mušdavo. 2008 m. gruodžio 4 d. J. S. jo automobilį grąžino po 17.00 val., nes jis 18.00 val. turėjo būti Vilniuje. Neprisimena, tačiau mano, kad J. S. važiuodama paskambino, kad atvažiuoja.

Ikiteisminio tyrimo metu R. V. davė prieštaringus parodymus. 2008 m. gruodžio 17 d. apklausos metu ji nurodė, kad 2008 m. gruodžio 4 d. Č. K. iš namų iš viso nebuvo išvažiavęs (2 t., 145-146 b. l.). Vėlesnėje apklausoje jau teigė, kad skolino Č. K. fotoaparatą, su kuriuo jis išvažiavo iš namų. Tačiau kur važiavo, neminėjo. Apie nušautą R. S. taip pat neužsiminė (2 t., 147-148 b. l.).

Liudytojas, kuriam taikomas anonimiškumas, parodė, jog jam žinoma, kad Č. K. nušovė žmogų.

Tai padaryti paprašė Č. K. pusseserė Janina. Č. K. minėjo, kad Janina buvo pasamdžiusi žudiką, tačiau jis paėmė pinigus, bet užsakymo neįvykdė. Pinigus padėjo atgauti Č. K.. Kai pinigus atgavo, už nužudymą kaltę būtų prisiėmusi Janina, tačiau ji Česlovą ,,pakišo“. Č. K. sūnus turėjo Janiną atvežti į nužudymo vietą, bet ji neatvažiavo. Po nužudymo šaunamąjį ginklą ir SMS kortelę Č. K. išmetė pavažiavus nuo nužudymo vietos. Č. K. R. S. nužudė priėjęs iš už nugaros ir iššovęs jam į galvą. Buvo kalbama, kad tarp nužudytojo ir jo žmonos J. S. vyko teismo procesas dėl žemės sklypo ar kito turto. Č. K. padėjo Janinai, nes jam buvo jos gaila dėl to, kad vyras ją mušdavo. Č. K. buvo pažadėta atsilyginti nekilnojamu turtu. Šitos aplinkybės jam žinomos iš Č. K. pasakojimo laisvės atėmimo vietų ligoninėje, bendraujant per kanalizacijos vamzdį Č. K. sakė, kad jį pakišo pusseserė, žadėdama prisiimti kaltę ir atsakomybę už savo vyro nužudymą, nes kaip moteris kalės mažiau. Jam buvo pažadėta atsilyginti materialia forma – pinigais ar auksu. Žino, kad Č. K. turi žirgyną, verslą, buvęs kaskadininkas. Apie pokalbį pranešė Vidaus tyrimo tarnybos laisvės atėmimo vietose darbuotojui. Po kurio laiko atvažiavo tyrėja, paklausė, ar gali duoti parodymus. Jis sutiko.

Liudytoja A. P. parodė, kad žino, jog R. S. bylinėjosi dėl namo su J. S., o gruodžio 8 d. turėjo būti paskutinis teismo posėdis ar sprendimo paskelbimas. R. S. jai sakė, kad J. S. norėjo atimti visą namą. R. S. minėjo, kad yra toks Janinos pusbrolis „Torpedas“, Jo pavardė K.. R. S. pasakojo, kad buvo gąsdintas, kai ėmėsi bylinėtis dėl namo. Tarp jų taip pat buvo konfliktai dėl vaikų. R. S. gyveno su vaikais, juos išlaikė, norėjo gauti išmokas už vaikus, todėl kreipėsi į Vaikų teisių apsaugos tarnybą. R. S. buvo ne kartą gąsdinamas, todėl vieno sklypo Vilniuje atsisakė. 2007 m. lapkričio mėn., prieš įvykį matėsi su R. S.. R. S. sakė, kad bijo. Konfliktas dėl namo jau buvo kilęs dėl M. (J. S. motinos) ir J. S. pretenzijų statant namą. Apie R. S. mirtį ji sužinojo sekančią dieną apie 10.00 val. Su R. S. ji draugavo apie metus. Matydavosi savaitgaliais, rečiau darbo dieną. R. S. pergyveno, kad neturi, kur gyventi, dėl pašalpų vaikams. Liudytoja taip pat parodė, kad J. S. išėjus iš darbo Aukštadvario mokykloje, kolektyvas džiaugėsi, nes ji su visais konfliktavo. J. S. R. S. yra sakiusi, kad „bus žiauru“ iš karto, kai prasidėjo namo dalybos. J. S. siuntinėjo jam SMS žinutes. Pastaroji (duomenys neskelbtini) kaime minėtame name negyveno nuo 2007 m.

Iš 2008 m. gruodžio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) R. S. namo kieme aptiktas jo lavonas su galvos, sužalojimais. 50 cm atstumu į rytus nuo lavono rasta juodos spalvos megzta kepuraitė. Joje matomi kiauryminiai pažeidimai (1 t., 159-171 b. l.).

Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo nustatytas ir apklaustas V. K., pravarde ,,Dzūkas“, kuris nurodė, kad ginklo Č. K. neperdavė. Tokia liudytojo pozicija yra suprantama ir logiškai paaiškinama. Bet kokiu atveju šio liudytojo parodymai nepaneigia liudytojo, kuriam taikomas anonimiškumas, parodymų, nes akivaizdu, kad realiai egzistuojančio asmens pravarde ,,Dzūkas“ paminėtas liudytojas išsigalvoti negalėjo. Šį asmenį jam galėjo nurodyti tik Č. K., kuris su V. K. (,,Dzūku“) buvo pažįstami.