Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. V. (R. V.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-aje sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. rugsėjo 25 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. V..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. R. V. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos su Švenčionių rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dešimčiai metų šešiems mėnesiams. Bausmės pradžia 2008 m. rugpjūčio 17 d., bausmės pabaiga – 2020 m. vasario 17 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo R. V. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. V. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Iš Komisijos posėdžio protokolo dėl R. V. lygtinio paleidimo klausimo svarstymo matyti, kad nuteistojo prašymas anksčiau buvo svarstytas 2017 m. kovo 30 d. ir, Komisijai nusprendus netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, buvo nustatytos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos, viena kurių buvo ieškoti galimybės dengti civilinį ieškinį, kurios jis per paskirtą laiką neįvykdė. Išvada, kad nuteistasis neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, nurodyta ne tik minimame protokole, bet ir Socialinio tyrimo išvadoje bei Pataisos įstaigos Socialinės reabilitacijos skyriaus išvadoje apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus. Komisija nutarime nurodė, kad susipažino su Socialinio tyrimo išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus ir vadovavosi minėto Komisijos posėdžio protokolu, tačiau apie šiuose dokumentuose nurodytą išvadą, kad R. V. neįvykdė Komisijos paskirtų rekomendacijų, kas leidžia konstatuoti, kad šiuo atveju nenustatytos visos lygtinio paleidimo taikymui būtinos sąlygos, visiškai neužsiminė ir nutarė taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Šios aplinkybės rodo, kad teismas, priešingai nei teigiama skunde, išsamiai ir nuosekliai išanalizavo pateiktą medžiagą ir padarė pagrįstą išvadą, jog nedengdamas civilinio ieškinio bei atsisakydamas jam siūlomo darbo, nuteistasis tuo pačiu nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl, nesant formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, R. V. negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Šie aptarti duomenys paneigia nuteistojo teiginius, jog jo elgesys pataisos namuose rodo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kad jo pastangos taisytis ir vykdyti Komisijos įpareigojimus, patvirtina, jog jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

7.2. Nepagrįstas skundo teiginys, kad teismo išvados yra prieštaringos dėl jo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinimo, nes, įvertinus pateiktus duomenis, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo R. V. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, neturi galiojančių nuobaudų, jo nusikalstamo elgesio rizika vertinama pagal „OASys“ metodiką, nuo paskutinio vertinimo sumažėjo nuo 62 iki 52 balų, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas ir buvo nurodyta skundžiamoje nutartyje. Nuteistasis vis dar priklauso vidutinės rizikos grupei, todėl šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.3. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis R. V. neigiamų bruožų savyje nepastebi, problemų ir probleminių sričių neįžvelgia; atvirai nereiškia rasistinių ar už gauliojančių pareiškimų, bet bendros apklausos metu išryškėja tam tikros diskriminacinės prielaidos tam tikriems asmenims. Galiojančių nuobaudų svarstymo metu jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 8 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką 7 kartus baustas nuobaudos, vieną kartą apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, skatintas 4 kartus. Po nuobaudų skyrimo R. V. buvo skatinamas, po ko ir vėl darė vidaus tvarkos pažeidimus, pažeidimų dvigubai daugiau nei paskatinto elgesio, taigi, paskatinimų ir nuobaudų dinamika bei jų santykis rodo, jog R. V. elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo stilius ir draugai.

7.4. Skunde nuteistasis nurodo, kad priteisto ieškinio negalėjo dengti dėl objektyvių priežasčių – neturi finansinių galimybių. Tačiau kaip nurodė pats R. V., jis turėjo galimybę pasirinkti - mokytis ar dirbti, bet, žinodamas apie priteistą ieškinį, pasirinko veiklą, kuri negali padėti jam padėti dengti civilinį ieškinį, juo labiau, kad viena iš jam nustatytų rekomendacijų buvo ieškoti galimybės tai padaryti. Iš pateiktų duomenų matyti, kad atvykęs į pataisos namus jis dirbti sutiko, tačiau administracijai pasiūlius darbą, jo atsisakė, iš išvados, kad jis nevykdė rekomendacijos ieškoti galimybės dengti priteistą ieškinį, darytina išvada, jog ir po pirmojo jo svarstymo dėl lygtinio paleidimo, nuteistais nesiėmė iniciatyvos ir nesikreipė į administraciją dėl darbo jam suteikimo. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad toks nuteistojo elgesys rodo abejingumą teismo jam nustatytoms pareigoms, susijusioms su padarytomis nusikalstamomis veikomis, nenorą jam vykdyti, kad neduoda pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga. Kolegija konstatuoja, kad teigiamai nuteistąjį R. V. charakterizuojantys duomenys apylinkės teismo taip pat buvo įvertinti, tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jie nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam R. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo R. V. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. V. (R. V.) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.