Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjų R. G. ir A. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. G. ir L. L., dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjų senelė M. P. mirė (duomenys neskelbtini) Šilutės r., Šylių k. (b.l. 14). Pareiškėjai yra mirusiosios M. P. antros eilės įpėdiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – ir CK) 5.11 str. 1 d. 2 p.).

Palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

Pagal palikimo priėmimo teisinių santykių principus, palikimui priimti įpėdinis turi išreikšti savo valią. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 587 str. 1-3 dalys, 1964-07-07 redakcija).

Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – ir CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.).

Nustatyta, kad mirus senelei pareiškėjai likusį turtą – žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) bei kitus namų apyvokos daiktus priėmė kaip savo. Žemės sklypo valdymo faktą patvirtina Gardamo seniūnijos 2018-05-11 pažyma Nr. VII-12. Vertinant byloje surinktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad po M. P. mirties (duomenys neskelbtini) jos vaikaičiai R. G. ir A. G. priėmė M. P. palikimą, pradėję faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 str.8p., CK 587 str. 1964-07-04 redakcija).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjų pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. G. ir A. G. priėmė M. P. palikimą įstatymo nustatyta tvarka ir laiku, faktiškai pradėdami jį valdyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo senelės M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė ir valdo.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.