- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-29
- Bylos Nr.
- 2-26-743/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-27-3-00650-2016-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- L. S.
- Advokatai
- Roma Katilovskienė, Arvydas Gudas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui L. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir pagal atsakovo L. S. priešieškinį ieškovei R. S. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ieškovė ieškiniu prašo: 1) L. S. ir R. S. santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 2, nutraukti dėl atsakovo kaltės; palikti santuokinę pavardę – S.; 2) priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos; 3) pripažinti dviejų kambarių butą, esantį Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,3018 ha ploto žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ieškovės asmenine nuosavybe (t. 1, b. l. 2-4).
Šalies argumentai
Atsakovas priešieškiniu prašo: 1) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbiami) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, aktu Nr. 2, tarp L. S. ir R. S. nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) pripažinti ieškovei ir atsakovui nuosavybės teises kiekvienam į po ½ dalį dviejų kambarių buto, esančio Druskininkų m. (duomenys neskelbiami) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 3) pripažinti 0,3018 ha ploto žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) asmenine ieškovės nuosavybe (t. 1, b. l. 44-49).
Ieškinys ir atsikirtimai į priešieškinį grindžiami šiais argumentais. Su atsakovu santuoką sudarė (duomenys neskelbiami), santuokoje gimė dukra R. S., gim. (duomenys neskelbiami), kuri yra pilnametė. Nuo 1997 m. pavasario kartu negyvena, atsakovas nuo santuokos pradžios neplanavo santuokinio gyvenimo, retai aplankydavo ieškovę ir dukrą, ieškovę nuolat žemino, užgauliojo. Santuoka iš iro, nes atsakovas pažeidė imperatyvias sutuoktinio pareigas. 2016 m. sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį, su kuria yra sugyvenęs dvi dukras, gimusias 2011 m. ir 2015 m., todėl buvo neištikimas, nuo 1997 m. pavasario paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina ir yra kaltas dėl santuokos iširimo. Dėl sugriauto šeimyninio gyvenimo, nuolatinio psichologinio smurto, nuolatinio žeminimo ir niekinimo, ieškovės viltys gyventi laimingai ir senatvėje turėti šalia padedantį, atjaučiantį žmogų, žlugo. Dėl to patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, nustojo bendrauti su draugėmis, nes buvo nesmagu, kad mato jo sutuoktinį su kitomis moterimis, todėl iš atsakovo turi būti priteista 2 000 Eur neturtinė žala. Dviejų kambarių butas, esantis Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), įgytas santuokos metu 1997 m. lapkričio 27 d. už 25 000 Lt. Šis butas įgytas iš asmeninių ieškovės lėšų: 17 500 Lt davė tėvai, 1 500 Lt davė teta M. A., turėjo 3 000 Lt santaupų, 3 000 Lt paskolino brolis J. A., kuriam skolą atidavė pardavusi kambarį bendrabutyje. Šiuo metu šio buto rinkos vertė – 29 400 Eur, šis turtas turi būti pripažintas jos asmenine nuosavybe, nes įsigytas už asmenines lėšas. Šis butas remontuotas jos lėšomis 2003 m. - 2007 m.: pakeisti langai, buto durys, klozetas, grindys. Ji mokėjo šio turto išlaikymo mokesčius. Jeigu teismas pripažintų, kad šis butas yra bendras sutuoktinių turtas, prašo jo nedalinti natūra, nes jos ir atsakovo santykiai blogi, atsakovas ilgą laiką šiame bute negyvena, neprisideda prie jo išlaikymo, todėl jai turėtų būti priteista didesnė buto dalis, o už atsakovui tenkančią dalį ji sutinka išmokėti piniginę kompensaciją. 3,3018 ha ploto žemės sklypas Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami), įsigytas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi 2003 m. vasario 17 d., tačiau jis įsigytas išsiperkant namų valdą po paveldėtais statiniais ir lėšas už šį žemės sklypą jau buvo sumokėjusi M. A., kuri iki mirties nespėjo įteisinti šio žemės sklypo nuosavybės. Kreditorinių įsiskolinimų neturi, išlaikymo nereikalauja. Pripažįsta, kad atsakovas turėjo ginčo buto raktą, 2007 m. ar 2008 m. jis jame gyveno, kai ji buvo ligoninėje, rūpinosi dukra, prisimena, kad vieną kartą tikrai buvo dukros klasės susirinkime, kai ši buvo ketvirtoje ar penktoje klasėje. Pripažįsta, kad atsakovas padėdavo jai sutvarkyti įvairius nuosavybės dokumentus ar kitus reikalus, paveždavo ją į reikiamas institucijas, kai ji paprašydavo. Neigia, kad L. S. būtų pakeitęs buto duris ar nupirkęs klozetą. Pripažįsta, kad L. S. buvo paėmęs telefoną, mokėjo už ryšio paslaugas.
Atsikirtimai į ieškinį ir priešieškinys grindžiami šiais argumentais. Atsakovas sutinka, kad santuoka yra iširusi, tačiau nurodo, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė pažeidė lojalumo pareigą, nes neveikė visos šeimos interesais, supriešino savo asmeninius santykius su kito sutuoktinio bei šeimos interesais, pažeidė abipusės pagalbos pareigą, nes neatsižvelgė į atsakovo nuomonę, esminius šeimos gyvenimo klausimus sprendė vienašališkai. Po santuokos šalys apsigyveno bendrabučio kambaryje, tačiau ieškovė nuo 1997 m. balandžio mėnesio išvyko gyventi pas savo tėvus, neatsižvelgusi į jo nuomonę. Gimus dukrai, atsakovas ją ir sutuoktinę parsivežė į savo tėvų namus, tačiau kitą dieną ji su dukra išvyko gyventi pas savo tėvus. Sutuoktinę ir dukrą lankydavo savaitgaliais, padėdavo nudirbti darbus jos tėvų ūkyje. Tai, kad jis planavo gyventi su šeima Druskininkų m. patvirtina ir tai, kad jis susirado darbą Druskininkuose tam, kad galėtų persikelti į Druskininkus. Toliau planuodami gyventi kartu, 1997 m. lapkričio 27 d. įsigijo butą, kurį atsakovas surado, apžiūrėjo, butas buvo pirktas už abiejų lėšas: pusė sumos turėjo ieškovė, kita pusė buvo sumokėta iš atsakovo lėšų. Gyvenant bute buvo atliktas buto remontas: pakeisti langai, grindys, ketverios vidaus durys, kurios pagamintos iš jo medienos, pakeistas klozetas, todėl ½ buto turi būti pripažinta jo asmenine nuosavybe. Sutinka už šią buto dalį gauti ir piniginę kompensaciją. Pripažįsta, kad daug laiko praleisdavo pas tėvus kaime, kadangi jie turėjo ūkį, kuriame buvo reikalinga jo pagalba, todėl nebuvo nuolat su šeima. Šeima maitinosi iš ūkyje išaugintų produktų. Šiame bute negyvena nuo 2007 m. pavasario, kai ieškovė jį iš šio buto išvarė, tačiau ir po to prisidėjo prie dukros išlaikymo. Neneigia, kad turi su kita moterimi sugyvenęs dvi dukras, tačiau su kita moterimi pradėjo palaikyti santykius jau po šeimos iširimo. Kadangi 0,3018 ha ploto žemės sklypas Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami) ieškovės yra paveldėtas, jis neprieštarauja, kad šis turtas būtų pripažintas jos asmenine nuosavybe. Nesutinka, kad ieškovei būtų priteista neturtinė žala, nes santuoka iširo dėl abiejų sutuoktini kaltės. Kreditorinių įsiskolinimų neturi, išlaikymo nereikalauja.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad L. S. ir R. S. santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie pažeidė pareigą būti lojalūs vienas kitam, gerbti vienas kitą, paremti moralia i. Šalių santuokoje įgytas turtas priklauso abiem sutuoktiniams, jis dalintinas: ieškovei priteistinas butas, o atsakovui - piniginė kompensacija. Žemės sklypas pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe. Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais.
(duomenys neskelbiami) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje sudaryta santuoka tarp L. S. ir R. S., santuokos įrašo Nr. 2 (t. 1, b. l. 7). R. S. ir R. S. gyvenamoji vieta deklaruota Druskininkų m. (duomenys neskelbiami) nuo 1997 m. gruodžio 17 d. (t. 1, b. l. 8). Ieškovė dirba sanatorijoje ,,(duomenys neskelbiami)“, jos vidutinis darbo užmokestis – 458,46 Eur (t. 1, b. l. 9). Dviejų kambarių butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), įregistruotas ieškovės R. S. vardu. Butas įsigytas 1997 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi; buto vidutinė rinkos vertė 2017 m. kovo 17 d. – 29 400 Eur (t. 1, b. l. 11,31,32; t. 2, b. l. 29). 1997 m. gruodžio 12 d. R. S. pardavė 27,78 kv. m ploto kambarį Druskininkų m. (duomenys neskelbiami) (t. 1, b. l. 33,34). Ieškovės vardu registruoti ir statiniai Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami), kurių įsigijimo pagrindas – paveldėjimo teisės liudijimas; ieškovei priklauso ir po šiais statiniais esantis 0,3018 ha ploto žemės sklypas; įsigijimo pagrindas – 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 12-15). Atsakovui priklauso du žemės sklypai: 0,6300 ha ploto ir 7,8600 ha ploto žemės sklypai Druskininkų sav. (duomenys neskelbiami), kurių įsigijimo pagrindas – 2002 m. lapkričio 13 d. Apskrities viršininko sprendimas (t. 1, b. l. 17-19). Šalys transporto priemonių neturi (t. 1, b. l. 20,21). 1998 m. rugsėjo 3 d. testamentu M. A. žemės sklypą ir statinius Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami) paliko R. S.; šį turtą R. S. paveldėjo 2001 m. lapkričio 22 d. (t. 1, b. l. 22,23). 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi R. S. įsigijo 0,3018 ha žemės sklypą Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami); už šį žemės sklypą sumokėta 2 994 rubliai, kuriuos, pagal žemės sklypo įkainojimo aktą, sumokėjo M. A. 1992 m. rugsėjo 14 d. (t. 1, b. l. 24-30). Iš socialinio draudimo pažymėjimo matyti, kad L. S. nuo 1997 m. liepos 7 d. dirbo (duomenys neskelbiami) apskrities viršininko administracijoje (duomenys neskelbiami), nuo 1998 m. sausio 21 d. – (duomenys neskelbiami) rajono žemės ūkio valdyboje; nuo 1998 m. balandžio 1 d. įsidarbino (duomenys neskelbiami) Druskininkų m (t. 1, b. l. 50-53). Draudžiamosios L. S. pajamos 2006 m. buvo 20 297,45 Lt, 2007 m. – 15 199,67 (t. 1, b. l. 120,121). 1997 m. lapkričio 10 d. pinigų dovanojimo sutartimi A. B. S. ir J. S. padovanojo sūnui L. S. 8 000 Lt buto pirkimui (t. 1, b. l. 54). Vietiniai mokėjimai patvirtina, kad L. S. 2004 m. rugsėjo 30 d. (37 Lt), 2004 m. lapkričio 5 d. (38 Lt), 2014 m. lapkričio 24 d. (13 Lt), 2005 m. kovo 2 d. (56,25 Lt), 2005 m. spalio 21 d. (40 Lt), 2005 m. gruodžio 20 d. (37,50 Lt), 2006 m. vasario 21 d. (75 Lt), 2006 m. balandžio 13 d. (50 Lt), 2006 m. spalio 6 d. (50 Lt), 2006 m. lapkričio 27 d. (20 Lt) mokėjo mokesčius už R. S. mokslą muzikos mokykloje; 2006 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo AB ,,Ortopedijos technika“ (28 Lt) už R. S. užsakytus batelius; 2006 m. balandžio 13 d. pervedė 800 Lt UAB Litesko filialui ,,Druskininkų šiluma“ už butą Druskininkų m. (duomenys neskelbiami); 2006 m. spalio 9 d. sumokėjo UAB ,,Omnitel“ (21 Lt) už ryšio paslaugas; 2006 m. spalio 12 d. pervedė Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 40,74 Lt už R. S. priklausantį žemės sklypą (t. 1, b. l. 55-66,119). 2008 m. sausio 7 d. L. S. pervedė R. S. 150 Lt išlaidoms (t. 1, b. l. 122). 2015 m. sausio 6 d. mokėjimo nurodymu J. S. apmokėjo 289 Eur už R. S. vairavimo mokymą (t. 1, b. l. 118). (duomenys neskelbiami) gimė M. S., (duomenys neskelbiami) gimė J. S., kurių tėvu nurodytas L. S., o motina – R. B. (t. 1, b. l. 67,68,90). L. S. deklaruota gyvenamoji vieta Lazdijų r. sav. (duomenys neskelbiami) nuo 1992 m. spalio 20 d. (t. 1, b. l. 90). L. S. vardu įsigyti telefonai ,,Samsung Galaxy S4“ bei ,,Apple Iphone 6S“ (t. 1, b. l. 69,70). Ieškovė nuo 1993 m. vasario 1 d. dirbo (duomenys neskelbiami) m. valstybinėje konditerijos įmonėje, nuo 1994 m. lapkričio 1 d. – R. P. individualioje įmonėje (t. 1, b. l. 84,102,103). V. A. taupomojoje knygutėje paskutinis įrašas 1994 m. sausio 26 d. – nurašyti 747,88 Lt; M. A. taupomojoje knygelėje esantis įrašas patvirtina, kad 1997 m. spalio 15 d. nurašyta 1 500 Lt, likutis – 126,96 Lt (t. 1, b. l. 84,85). 1997 m. spalio 16 d. R. S. atidarė santaupų atkuriamąją sąskaitą; 1997 m. spalio 21 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi pardavė AB ,, (duomenys neskelbiami)“ akcijų už 95,45 Lt; 2003 m. kovo 8 d. R. S. už 780 Lt pardavė arklį (t. 1, b. l. 86-88). 2001 m. kovo 21 d. Varėnos rajono valdybos sprendimu R. S. paskirta M. A. rūpintoja (t. 1, b. l. 89). 2004 m. spalio 16 d. R. S. susitarė dėl PVC lango ir PVC juostelės 535,99 Lt sumai; 2005 m. balandžio 5 d. R. S. užsakė plastikinį langą ir duris, bendra suma 1 140 Lt; sąskaitos apmokėtos (t. 1, b. l. 91-98). 2006 m. liepos 24 d. sudaryta sutartis tarp UAB ,,Saulmega ir R. S. dėl PVC lango, užsakymo suma 1 450 Lt; po sutartimi, ties užsakovo parašu, parašas vizualiai panašus į ieškovės, ties žodžiu užsakovas – ir parašas, vizualiai panašus į atsakovo. 2006 m. rugpjūčio 16 d. išrašyta PVM sąskaita-faktūra R. S. dėl 1 450 Lt už PVC langą. 2006 m. rugsėjo 22 d. pinigų priėmimo kvitu 550 Lt įmokėta UAB ,,Saulmega“ kaip galutinis atsiskaitymas už PVC langą; ties R. S., kaip mokėtojo vardu ir pavarde, parašas vizualiai panašus į atsakovo parašą (t. 1, b. l. 123,124,126). Ieškovės pateikto pinigų priėmimo kvito UAB ,,Saulmega“ kopija patvirtina, kad R. S. įmokėjo 900 Lt avansą už PVC langą (t. 2, b. l. 4). 2006 m. rugsėjo 22 d. darbų priėmimo akte Nr. 131 tarp UAB ,,Pietų Megrame“ ir R. S. dėl darbų pridavimo bute Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), ties užsakovo R. S. pavarde ir parašu yra ir parašas vizualiai panašus į atsakovo; ieškovės pateiktoje to paties dokumento kopijoje ties užsakovu parašo, vizualiai panašaus į atsakovo, nėra (t. 1, b. l. 125; t. 2, b. l. 3). Ginčo buto techninės apskaitos bylos duomenys patvirtina, kad bute yra trys langai ir balkonas, penkerios durys bute (virtuvė, du kambariai, tualetas, vonia) ir buto išorės durys (t. 2, b. l. 7,8). 2007 m. liepos 24 d. ieškovė įsigijo sofą-lovą, fotelį ir pufą už 21 890 Lt, 2007 m. vasario 15 d. kompozicines duris (t. 1, b. l. 99,100). 2004 m. R. S. gavo 632 Lt kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, 2005 m. – 3 237 Lt kompensaciją už išperkamą žemę, 2006 m. gavo 1 930 Lt kompensaciją už valstybės išperkamą žemę, 2007 m. ši kompensacija siekė 2 909 Lt, 2008 m. – 2 777 Lt (t. 1, b. l. 104-108). Pažyma patvirtina, kad už ieškovės vardu registruotą butą Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), nuo 2006 m. sausio mėnesio iki 2016 m. rugsėjo mėnesio UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ mokesčiai yra sumokėti, apie tai, kas įmokėjo pinigus, įrašų nėra; už laikotarpį nuo 1994 m. sausio 1 d. iki 2004 m. gruodžio 12 d. UAB ,,Druskininkų būtų ūkis“ negali pateikti pažymos apie mokėtus mokesčius, nes žiniaraščiai yra sunaikinti; už 2005 m. mokesčiai už šį butą UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ taip pat sumokėti, įrašo apie tai, kas įmokėjo pinigus, nėra (t. 1, b. l. 128-131; t. 2, b. l. 5,6). R. S. sąskaitos išrašas patvirtina, kad iš jos sąskaitos pervesti mokėjimai UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2008 m. gegužės 13 d., nuo 2008 m. liepos 13 d. iki 2008 m. gruodžio 21 d.; 2009 m. sausio 28 d., nuo 2009 m. kovo 16 d. iki 2009 m. birželio 21 d., nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d.; nuo 2010 m. sausio 24 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.; nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.; nuo 2012 m. sausio 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d.; nuo 2013 m. sausio 27 d. iki 2013 m. birželio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.; nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 22 d.; nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.; nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (t. 2, b. l. 9-17). Iš R. S. sąskaitos pervesti mokėjimai UAB Litesko filialui ,,Druskininkų šiluma“ už ginčo butą: 2007 m. rugsėjo 25 d., nuo 2008 m. kovo 12 d. iki 2008 m. gegužės 13 d. ir nuo 2008 m. liepos 13 d. iki 2008 m. gruodžio 21 d.; nuo 2009 m. sausio 28 d. iki 2009 m. birželio 21 d. ir nuo 2009 m. rugpjūčio 19 d. iki 2009 m. gruodžio 14 d.; nuo 2010 m. sausio 24 d. iki 2010 m. rugsėjo 24 d. ir nuo 2010 m. lapkričio 23 d. iki 2010 m. gruodžio 22 d.; nuo 2011 m. sausio 28 d. iki 2011 m. gruodžio 22 d.; nuo 2012 m. sausio 28 d. iki 2012 m. rugsėjo 21 d. ir nuo 2012 m. lapkričio 22 d. iki 2012 m. gruodžio 13 d.; nuo 2013 m. vasario 24 d. iki 2013 m. birželio 23 d. ir nuo 2013 m. rugpjūčio 18 d. iki 2013 m. gruodžio 20 d.; nuo 2014 m. sausio 26 d. iki 2014 m. rugpjūčio 24 d. ir nuo 2014 m. spalio 13 d. iki 2014 m. gruodžio 11 d.; nuo 2015 m. sausio 29 d. iki 2015 m. gruodžio 21 d.; nuo 2016 m. sausio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 20 d. (t. 2, b. l. 18-26). 2009 m. balandžio 15 d. laidavimo sutartimi R. S. laidavo už L. S. paskolą, o 2011 m. spalio 11 d. laidavimo sutartimi L. S. ir R. S. laidavo už A. B. S. suteiktą paskolą (t. 2, b. l. 33-38). Liudytojas J. A. (ieškovės brolis) patvirtino, kad pastatė R. S. ginčo bute klozetą, matė, kad buvo pakeisti langai, durys, grindys, kas mokėjo už tai tiksliai nežino, mano, kad tai padaryta iš R. S. pinigų. Jis šiame bute 2004 m. lankėsi du kartus per savaitę, L. S. jame nerado nė karto, kiek buvo 2005 m., L. S. taip pat nerado. Girdėjo, kad tėvai R. S. davė 17 500 Lt butui, teta sakė, kad davė 1 500 Lt, jis pats buto pirkimui R. S. paskolino 3 000 Lt (t. 2, b. l. 43). Liudytoja A. V. patvirtino, kad yra ieškovės kaimynė, du-tris kartus per savaitę lankosi pas ieškovą bute, tačiau ten niekada nėra radusi atsakovo, nėra mačiusi kažkokių vyriškų daiktų ar drabužių. Jį matė prie namo pardavinėjantį pieną apie 2002-2003 m., jis sakė, kad jis šiame name gyvena (t. 2, b. l. 43). J. S. (atsakovo motina) patvirtino, kad padovanojo 8 000 Lt sūnui butui pirkti, kurį pirko 1997 m. lapkričio mėnesį. Sūnus iki 2007 m. gyveno Druskininkuose, vėliau grįžo gyventi pas juos. Kol sūnus gyveno Druskininkuose, marti atvažinėjo į kaimą pas juos, padėdavo, tačiau retai (t. 2, b. l. 43). Liudytojas A. B. S. patvirtino, kad 1997 m. dovanojo sūnui L. S. 8 000 Lt butui įsigyti (t. 2, b. l. 49). Liudytojai L. J. ir A. J. patvirtino, kad iki parduodant butą jie gyveno Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), tačiau neprisimena, kas ir kada mokėjo pinigus už perkamą butą, jie sandorio sudaryme nedalyvavo, neprisimena, kaip pirkėjai surado parduodamą butą, kadangi praėjo daug laiko (t. 2, b. l. 49).
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
Teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. Preziumuojama, kad santuoka faktiškai iširo, jeigu daugiau nei metus sutuoktiniai netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.53 straipsnio 1, 2 dalis). Iš šalių paaiškinimų, liudytojų J. S., A. B. S. parodymų matyti, kad šalys neveda bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, ilgą laiką gyvena atskirai, atsakovas turi kitą moterį, su kuria yra sugyvenęs dvi dukras, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu negalima ir santuoka nutrauktina.
Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose. Tai lojalumo, pagarbos, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. Šiame kontekste pažymėtina, kad šalys nuo santuokos sudarymo pradžios nedėjo jokių pastangų, kad būtų sukurti šeimos santykiai kaip jų bendro gyvenimo pagrindas, nes kiekvienas elgėsi taip, kaip manė, kad yra tinkamiausia jam, o ne šeimai, nesistengė išklausyti ir atsižvelgti į sutuoktinio nuomonę: ieškovė viena priėmė sprendimą nuo pat dukros gimimo išvykti gyventi pas tėvus ir ten gyveno tol, kol dukra turėjo pradėti lankyti ugdymo įstaigą, atsakovas taip pat prioritetą teikė savo tėvams ir jų turimo ūkio apdirbimui, dažnai pas juos lankydavosi, likdavo nakvoti. Nė vienas iš sutuoktinių nedėjo pastangų, kad būtų surastas kompromisas tarp kiekvieno jo šeimos ir jų sukurtos šeimos poreikių. Šios aplinkybės pakankamos pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė abipusės pagarbos vienas kitam pareigą. Iš L. S. mokėjimo nurodymų, šalių paaiškinimų matyti, kad atsakovas prisidėjo prie jų šeimos materialinių poreikių tenkinimo, paprašytas nuveždavo ieškovę sutvarkyti įvairių jos asmeninių reikalų, tenkindavo dukros finansinius poreikius, ieškovė, atsiradus būtinybei, būdavo laiduoja dėl paskolų, tačiau sutuoktinių parama vienas kitam tokia materialinio pobūdžio parama ir apsiribojo, sutuoktiniai nerėmė vienas kito moraliai, nesirūpino vienas kito psichologine būkle, ieškovei buvo nepriimtinas atsakovo noras daugiau užsidirbti iš žemės ūkio, daugiau įdėti darbo šiame ūkyje, tuo tarpu atsakovui tokia ieškovės pozicija kėlė nepasitenkinimą, tarpusavio konfliktus ir nė vienas iš sutuoktinių nesiėmė spręsti šių tarpusavio nesutarimų, o gyveno kiekvienam priimtiną gyvenimą. Šios aplinkybės leidžia pripažinti, kad abu sutuoktiniai pažeidė savo pareigą moraliai rūpintis vienas kitu. Įvertinus tai, pripažintina, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jie abu pažeidė lojalumo ir abipusės paramos vienas kitam pareigas, nesiekė sukurti šeimos santykių (CK 3.27, 3.28 straipsniai). Kadangi ieškovė pripažinta taip pat kalta dėl santuokos iširimo, jos ieškinys dėl 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas (CK 3.70 straipsnio 2 dalis).
Nutraukus santuoką ieškovei paliktina santuokinė pavardė.
Ieškovė nurodo, kad atsakovas paliko šeimą ir ja nesirūpino nuo 1997 m. balandžio mėnesio, tačiau šie ieškovės argumentai nepagrįsti. Iš šalių paaiškinimų, atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad iki pat 2006 m., taip pat ir 2008 m., atsakovas prisidėjo prie materialinių šeimos poreikių, prisidėjo rūpinantis dukros poreikiais muzikos instrumentui, specialiai avalynei, mokėjo už telefoną, ryšio paslaugas, sumokėjo mokesčius už ieškovės žemės sklypą (2006 m. spalio 12 d.), dar 200 m. balandžio 13 d. sumokėjo už ginčo buto šilumą. Ieškovė neneigia ir aplinkybės, kad atsakovas vežė jos tėvą pas gydytojus, buvo šalia, kad mirė jos teta M. A.. Iš atsakovo paaiškinimų matyti, kad jis puikiai pažįsta ieškovės tėvų ūkį, žino apie ten augintus gyvulius, o tai patvirtina ieškovo paaiškinimus, kad ieškovei gyvenant pas tėvus, jis savaitgaliais vykdavo pas ją, padėdavo apdirbti tėvų ūkį. Visa tai paneigia ieškovės tvirtinimus, kad atsakovas nesirūpina šeima nuo 1997 m. balandžio mėnesio ir yra palikęs šeimą. Tai, kad kaimynė A. V. ir ieškovės brolis J. A. bute atsakovo nerasdavo, kad jo gyvenamoji vieta buvo deklaruota pas tėvus, nepaneigia atsakovo aiškinimų, kad bute jis gyveno. Ieškovė pripažįsta, kad iki 2014 m., kai ji pakeitė spynas, atsakovas turėjo butą raktą, pripažįsta, kad jai gulint ligoninėje atsakovas gyveno bute ir rūpinosi dukra, tačiau liudytojai šių aplinkybių negalėjo patvirtinti. Tai tik patvirtina, kad liudytojai A. V., J. A., epizodiškai lankydamiesi bute, galėjo ir nematyti atsakovo, juolab, kad jis neneigia daug laiko praleisdavęs tėvų ūkyje. Visi šie įrodymai patvirtina atsakovo argumentus apie tai, kad galutinai jų šeima iširo 2007 m. pavasarį, kai jis apsigyveno nuolat pas savo tėvus Lazdijų r. (duomenys neskelbiami). Įvertinus tai pripažintina, kad santuoka tarp šalių iširo 2007 m. pavasarį.
Ieškovės argumentai, kad santuoka iširo, nes atsakovas buvo jai neištikimas su kita moterimi, su kuria susilaukė dviejų dukrų, atmestini kaip nepagrįsti. Aukščiau aptarti argumentai patvirtina, kad tarp sutuoktinių santuokiniai ryšiai visiškai nutrūko 2007 m. pavasarį, nuo šio momento jų šeima pripažintina iširusia, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas po keleto metų po faktinio šeimos iširimo susirado kitą moterį, neturėjo įtakos šeimos iširimui, todėl ši aplinkybė nėra pakankama pripažinti, kad šalių santuokai iširo dėl atsakovo kaltės. Ta aplinkybė, kad L. S. sutuoktinei apie kitą moterį nieko nesakė, o R. S. sutuoktinio asmeniniu gyvenimu ir nesidomėjo, tik patvirtina, tai, kad abu sutuoktiniai ignoravo abipusės pagarbos vienas kitam ir moralinės paramos pareigas nuo pat santuokos pradžios ir toks gyvenimas iš esmės abiems buvo priimtinas beveik 20 metų.
Dėl santuokoje įgyto turto
Šalys santuokos metu, 1997 m. lapkričio 27 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo dviejų kambarių butą Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), kuris yra registruotas ieškovės R. S. vardu. Kadangi butas įsigytas 1997 m. lapkričio 27 d., jo teisiniam rėžimui nustatyti taikytinos 1969 m. Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normos. SŠK 21 straipsnio 3 dalis nustatė, kad turtas, įsigytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiems sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Ši teisės norma preziumuoja, kad 1997 m. lapkričio 27 d. šalių įgytas butas yra abiejų sutuoktinių nuosavybė, todėl ieškovei, tvirtinant, kad šis butas yra jos asmeninė nuosavybė, tenka pareiga šią prezumpciją paneigti. Ieškovė šią prezumpciją siekia paneigti savo paaiškinimais, kad už butą mokėjo asmeniniais pinigais, kuriuos davė tėvai, teta ir paskolino jai jos brolis. Kitokių įrodymų, pagrindžiančių jos nurodomą aplinkybę, kad butas pirktas iš jos asmeninių lėšų, nėra, ieškovės tėvai ir teta mirę, brolis patvirtino, kad buto pirkimui paskolino tik 3 000 Lt, o prieš buto įsigijimą iš M. A. sąskaitos nurašyta 1 500 Lt, todėl galima pripažinti įrodytu, kad ieškovė realiai turėjo 4 500 Lt. Už butą buvo sumokėta 25 000 Lt, tai, kad ieškovė sandorio sudarymo momentui realiai turėjo visus už butą mokėtinus pinigus, nėra. Faktas, kad tam tikras turtas priklauso asmeninei vieno sutuoktinio nuosavybei, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai pripažintina, kad paties nekilnojamojo turto (buto) prigimtis ir pobūdis savaime neįrodo, kad jis yra asmeninė ieškovės nuosavybė, nei rašytiniais įrodymais, nei liudytojų parodymais ieškovė neįrodė, kad buto pirkimo momentui ji realiai turėjo 25 000 Lt, kuriuos sumokėjo buto pardavėjui, todėl vien jos paaiškinimai nepakankami pripažinti įrodytu, kad ieškovė butą įsigijo iš asmeninių lėšų. Atsakovai pateikti įrodymai patvirtina, kad butas įsigytas bendromis abiejų sutuoktinių lėšomis: iš pinigų dovanojimo sutarties ir liudytojų J. S. ir A. B. S. parodymų matyti, kad jie padovanojo L. S. 8 000 Lt butui įsigyti. Liudytojas A. J. patvirtino, kad pažįsta L. S. kaip buvusį bendradarbį, o tai iš dalies patvirtina atsakovo nurodomas aplinkybes, kad būtent jis per bendradarbius surado parduodamą butą ir jį apžiūrėjo. Iš atsakovės parodymų matyti ir tai, kad atsakovas dalyvavo ir sudarant buto pirkimo-pardavimo sandorį. Visi šie įrodymai tik patvirtina, kad šalių santuokos metu įsigytas butas priklauso abiems sutuoktiniams. Visi šio buto remonto darbai atlikti iki 2007 m., todėl pripažinus, kad butas priklauso abiems sutuoktiniams, o jų santuoka faktiškai iširo 2007 m. pavasarį, aplinkybės kas atliko konkrečius buto remonto darbus neturi teisinės reikšmės, nes butas buvo remontuotas ir bendrų sutuoktinių lėšų.
Sutuoktinių turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Teismui parenkant turto padalijimo būdą, taip pat dalijant turtą natūra, atsižvelgiama į objektyvius sutuoktinių poreikius, nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam tikrais atvejais sutuoktiniams turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad konkretus turtas yra nedalus (pvz., kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių). Kitais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektą, dėl vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2006; 2008 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2008; 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011). Ieškovė pageidauja gauti butą natūra, atsakovas siekia, kad arba būtų jam priteista ½ dalis buto natūra, arba priteista piniginė kompensacija. Visame šiame kontekste pažymėtina, kad butas yra dviejų kambarių, ieškovė ilgą laiką jame gyvena ir jį prižiūri, ieškovės tai vienintelė gyvenamoji patalpa Druskininkų m., kur ji dirba. Atsakovas ilgą laiką gyvena pas tėvus Lazdijų r. Varnėnų k., todėl turėti gyvenamąją patalpą Druskininkų m. nėra jo prioritetinis siekis. Šalių santykiai priešiški, abu jaučia nuoskaudas dėl nepavykusio santuokinio gyvenimo, dviejų kambarių butą padalinti į dvi atskiras visiškai izoliuotas patalpas daugiabučiame name nėra galimybės, todėl buto padalijimas natūra abiems sutuoktiniams užprogramuotų tolesnius ginčus dėl turto naudojimo, valdymo, keltų kasdieninį diskomfortą, todėl butas priteistinas ieškovės nuosavybėn, o atsakovui priteistina piniginė kompensacija už jam tenkančia buto dalį.
Pagal CK 3.117 straipsnio 1 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. Tokie atvejai numatyti CK 3.123 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą CK 3.123 straipsnio taikymo praktiką, yra nurodęs, kad šiame straipsnyje pateikiamas kriterijų sąrašas, leidžiantis nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nėra baigtinis. Teismas gali pripažinti svarbiais ir kitus kriterijus, priklausomai nuo byloje konstatuotų teisiškai reikšmingų faktų. Tačiau teismas, pripažindamas nurodytus kriterijus svarbiais ir nukrypdamas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, turi nustatyti, kad toks nukrypimas pagrįstas tam tikrų teisinių gėrių, kurių gynyba dėl aplinkybių visumos būtų pagrįsta teisingumo protingumo ir sąžiningumo principais, apsauga (CK 1.5 straipsnio 1 dalis). Įstatymų leidėjui nurodžius CK 3.123 straipsnyje iš esmės pagrindinius kriterijus, kuriems esant galima nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, kitais kriterijais nuo šio principo galima nukrypti tik nustačius realų poreikį nukrypti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2009). Šiame kontekste pažymėtina, kad šalių paaiškinimais, ieškovės pateiktais sąskaitos išrašais, neginčijamai nustatyta, kad ieškovė nuo 2006 m. - 2007 m. viena moka visus su šio buto išlaikymu susijusius mokesčius, nuo šio laikotarpio atsakovas prie šių išlaidų neprisidėjo (išskyrus vieną 800 Lt mokėjimą 2006-04-13), mokėjimai UAB ,,Druskininkų butų ūkis“ siekia 7 042,27 Lt (2 039,58 Eur), mokėjimai UAB Litesko filialas ,,Druskininkų šiluma“ siekia 14 461,50 Lt (4 188,34 Eur) ir nors dalis šių mokėjimų (sunaudotas vanduo) yra asmeniškos ieškovės išlaidos, tačiau akivaizdu, kad šį, pakankamai ilgą laiką, ji viena mokėjo šio bendro šalių turto išlaikymo mokesčius (viso sumokėta 6 227,92 Eur) ir tai leido atsakovui sutaupyti šioje dalyje ieškovės sąskaita, visą šį laiką ji viena rūpinosi šiuo turto ir jo tinkama priežiūra, todėl tai yra pakankamas pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo ir ieškovei paskirti didesnę turto dalį, nes teisingas turto tarp sutuoktinių padalijimas yra tas teisinis gėris, kurio gynyba dėl aukščiau aptartų aplinkybių visumos atitinka teisingumo protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis).
CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilėje byloje Nr. 3K-3-479/2009). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, paprastai sutuoktiniams nustatomos atitinkamai 2/3 ir 1/3 dalys nuosavybės teisės į sutuoktinių turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2007). Įvertinus aukščiau aptartas bylos aplinkybes, spręstina, kad tokiomis proporcijomis (2/3 ir 1/3) turto dalinimas atitinka sąžiningumo principą. Ieškovės pateiktais įrodymais nustatyta, kad ginčo buto vertė yra 29 400 Eur. Turtą priteisus ieškovės nuosavybėn, 1/3 dalis, tenkanti atsakovui, sudarytų 9 800 Eur, todėl ši suma priteistina iš ieškovės atsakovui.
CK 3.67 straipsnio 2 dalis netaikytina, nes abu sutuoktiniai pripažinti kaltais dėl santuokos iširimo.
Dėl asmeninio ieškovės turto
Šalių paaiškinimais, aukščiau aptartais rašytiniai įrodymais apie 0,3018 ha ploto žemės sklypo įsigijimo aplinkybes nustatyta, kad teisę į šį nekilnojamąjį turtą ieškovė paveldėjo kaip testamentinė M. A. įpėdinė, nes už šį žemės sklypą M. A. buvo sumokėjusi jau 1992 m. rugsėjo 14 d., todėl 2003 m. vasario 17 d. valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovė tik įteisino nuosavybę. Šie įrodymai leidžia pripažinti, kad šis turtas yra asmeninė ieškovės nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šalys prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas (t. 1, b. l. 48,49; t. 2, b. l. 31).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 908,68 Eur: 564,09 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 5), išlaidos gaunant išrašus iš Registrų centro apie turtą ir jo vertę – 44,59 Eur (t. 1, b. l. 35,36; t. 2, b. l. 27) bei 1 300 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 37,109; t. 2, b. l. 30).
Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 704 Eur: 504 Eur sumokėtas žyminis mokestis (t. 1, b. l. 43,77) bei 1 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (t. 1, b. l. 73).
Įvertinus tai, kad šalių atstovai ruošė ieškinius, atsiliepimus į ieškinius, atstovavo šalims teismo posėdžiuose, kurių trukmė 8 val., šalių atstovų išlaidos neviršija 2004-04-02 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 ,,Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) minimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų minimalių dydžių. Šalių patirtos išlaidos – žyminis mokestis, kitos būtinos ir pagrįstos pateiktais kvitais išlaidos (išlaidos išrašams apie turtą ir jo vertę gauti), išlaidos advokato pagalbai apmokėti pripažintinos šalių turėtomis bylinėjimosi išlaidomis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 9 punktas).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į nustatytą buto rinkos vertę, ieškovė prašė priteisti turto už 34 790 Eur (29 400 Eur butas, 3390 Eur žemės sklypas ir 2 000 Eur neturtinė žala), ieškovei priteistina turto už 22 990 Eur (2/3 dalys buto 19 600 Eur vertės, žemės sklypas 3 390 Eur vertės), vadinasi patenkinta 66 proc. jos reikalavimų, todėl jai iš atsakovo priteistina 66 proc. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1 259,73 Eur (1 908,68 Eur x 66/100). Atsakovas priešieškiniu prašė priteisti 14 700 Eur (1/2 buto), jam priteista 9 800 Eur piniginė kompensacija už 1/3 turto (29 400 Eur/ 3), todėl jo reikalavimas patenkintas 67 proc., todėl šioje dalyje priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos – 1 141,68 Eur (1 704 Eur x 67/100). Atlikus tarpusavio mokėjimų įskaitymą, iš atsakovo priteistina ieškovei 118,05 Eur jos turėtų bylinėjimosi išlaidų (1 1 259,73 Eur – 1 141,68 Eur). Kadangi padalijus šalių santuokoje įgytą turtą ieškovė privalo išmokėti 9 800 Eur piniginę kompensaciją atsakovui, į šią sumą įskaitytinos atsakovo ieškovei mokėtinos bylinėjimosi išlaidos ir sumažinus 9 800 Eur kompensaciją 118,05 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui priteistina iš ieškovės 9681,95 Eur piniginė kompensacija (9 800 Eur – 118,05 Eur).
Bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 3,48 Eur, todėl jos priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Įvertinus tai, kad šalių reikalavimai patenkinti panašia apimtimi, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų priteistinos lygiomis dalimis, t. y. po 1,74 Eur iš kiekvieno.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 282, 385 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį ir atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) priešieškinį patenkinti iš dalies.
Santuoką įregistruotą tarp L. S., gim. (duomenys neskelbiami) Lazdijų r. (duomenys neskelbiami)k., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., gim. (duomenys neskelbiami) Varėnos r. (duomenys neskelbiami)k., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbiami) Lazdijų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2, nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Palikti ieškovei R. S. santuokinę pavardę – S..
Priteisti ieškovei R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) dviejų kambarių butą, esantį Druskininkų m. (duomenys neskelbiami), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
0,3018 ha ploto žemės sklypą, esantį Varėnos r. sav. (duomenys neskelbiami), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pripažinti ieškovės R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 9 681,95 Eur (devynių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro 95 centų) piniginę kompensaciją L. S., a. k. (duomenys neskelbtini)
Likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmesti.
Priteisti iš R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) po 1,74 Eur (vieną eurą 74 centus) iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“ arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paštas“ pašto skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalą www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mažeikių butų ūkis“; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena Sąskaita“ interneto portalą https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.