- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-12-22
- Bylos Nr.
- ATP-1150-1020/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-52-3-01316-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ernestas Rimšelis
- Kategorijos
- 2.12.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimo, kuriuo S. M. (S. M.) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, uždraustą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 210 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas 2 896 Eur bauda su 998 pakelių cigarečių (5 980 vnt. cigarečių ,,NZ 8“, 7 980 vnt. cigarečių ,,Minsk“, 6 000 vnt. cigarečių ,,Queen“) konfiskavimu be transporto priemonės „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos V. G. (V. H.) vardu, konfiskavimu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. M. 2016 m. rugpjūčio 31 d., 22 val., Vilniaus rajone, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio pasienio kontrolės punkte, atvykęs V. G. vardu registruotu automobiliu ,,Rover 214“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per valstybės sieną iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikdamas muitinės kontrolei, bei paslėpęs automobilio durelėse, galiniuose sparnuose, po apdailos detalėmis, atsarginiame rate gabeno 998 pakelius cigarečių: 5 980 vnt. cigarečių ,,NZ 8“, 7 980 vnt. cigarečių ,,Minsk“, 6 000 vnt. cigarečių ,,Queen“, nepaženklintų nustatyto pavyzdžio banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 2 874,24 Eur. Tuo jis pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos parlamento ir Tarybos Reglamento (ES) Nr. 952/2013, Sąjungos muitinės kodekso 139 straipsnio 1 dalies a punktą, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 210 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu pripažino S. M. kaltu dėl ATPK 210 straipsnio 1 dalyje uždrausto pažeidimo, nubaudė asmenį 2 896 eurų bauda su 998 pakelių cigarečių konfiskavimu, tačiau nekonfiskavo transporto priemonės, automobilio „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos V. G. vardu. Teismas nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nenustatyta ar transporto priemonės savininkas, perleisdamas savo automobilį, žinojo, kad šis bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. Teismas nurodė, kad vien fakto, jog automobilis, kuriuo buvo padarytas teisės pažeidimas, priklauso pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui (suinteresuotas asmuo ir administracinėn trauktinas S. M. gyvena tuo pačiu adresu), nustatymas nėra pakankamas pagrindas taikyti konfiskavimą. Teismo vertinimu, automobilio konfiskavimas šios teisės normos pagrindu yra galimas tik tuomet, kai yra nustatomos tam tikros sąsajos ne tik tarp padaryto pažeidimo ir automobilio panaudojimo, bet ir tarp padaryto pažeidimo ir automobilio perleidimo pažeidėjo šeimos nariui ar artimam giminaičiui.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Vilniaus teritorinė muitinė nurodo, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimas dalyje dėl kontrabandos daiktų gabenimo priemonės grąžinimo yra neteisėtas ir nepagrįstas. Vilniaus rajono apylinkės teismas, skirdamas nuobaudą, netinkamai taikė materialinės teisės normą – neatsižvelgė į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, kontrabanda gabentų prekių didelį kiekį, jų slėpimo vietą, todėl neteisingai ir nepagrįstai konstatavo, kad byloje nėra ATPK 26 straipsnyje numatytų sąlygų, jog būtų galima taikyti papildomą administracinę nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą. Skunde teigiama, kad byloje yra svarbu nustatyti ne tik asmens kaltę, tačiau įvertinti ar nagrinėjamu atveju (kai pažeidimui padaryti buvo panaudota kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė) nėra sąlygų, kurioms esant kitam asmeniui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas. Apelianto požiūriu, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad automobilio savininkė, perduodama automobilį pažeidėjui, žinojo, kad automobilis bus naudojamas kontrabandai gabenti. Visų pirma, nei pati transporto priemonės savininkė, nei pažeidėjas neatvyko į administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Tai rodo, kad asmenys nesidomėjo bylos eiga, buvo abejingi tam, kad transporto priemonė yra sulaikyta ir gali būti konfiskuota, o rūpestingas savininkas atvyktų į teismo posėdį ir pateiktų paaiškinimus, siektų, kad transporto priemonė jam būtų grąžinta. Antra, pagal bylos duomenis, transporto priemonės savininkė ir pažeidėjas gyvena kartu, jie gali būti šeimos nariai ar artimi giminaičiai. Vilniaus rajono apylinkės teismas nepagrįstai šio fakto nepripažino pakankamu taikyti transporto priemonės konfiskavimą, kadangi kyla abejonės ar asmenys, gyvendami kartu, nežinos apie vienas kito veiklą. Trečia, tai, kad transporto priemonės registracijos liudijime yra įrašytas kitas asmuo, kuriam priklauso automobilis, neįrodo, kad jis yra realus jo savininkas – transporto priemonę galėjo būti įsigijęs S. M., tačiau sąmoningai jos neperregistravo savo vardu. Faktas, kad S. M. gabeno 998 pakelius cigarečių, kurios buvo paslėptos automobilio gamyklinėse ertmėse, leidžia abejoti, kad automobilio savininkas nežinojo apie tai, kad jo automobilis bus naudojamas kontrabandai, kadangi be savininko žinios įrengti specialias slėptuves, ardant automobilio gamyklines konstrukcijas, yra neįmanoma. Nurodoma, kad teismų praktikoje transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti arba ji tiesiog buvo panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Iš bylos medžiagos matyti, kad S. M. kruopščiai rengėsi, paslėpdamas cigaretes automobilio gamyklinėse ertmėse, taigi automobilis laikytinas pažeidimo padarymo įrankiu. S. M. gabeno didelį kiekį, t. y. 998 pakelius cigarečių, kurių gabenimas be automobilio, siekiant išvengti muitinės kontrolės, būtų neįmanomas. Skunde remiamasi teismų praktika, kurioje analogiško pažeidimo atveju nurodyta, jog transporto priemonė buvo inkriminuoto pažeidimo padarymo įrankis ir neskiriant papildomos nuobaudos – automobilio konfiskavimo, nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje ir 248 straipsnyje numatyti administracinės atsakomybės taikymo tikslai. Apelianto vertinimu, byloje neginčytinai nustatyta, kad prekėms kontrabanda gabenti buvo tiesiogiai panaudotas automobilis, byloje nustatyti ATPK 26 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir (ar) 3 punkte numatyti pagrindai, tačiau Vilniaus rajono apylinkės teismas jų neįvertino tinkamai, kadangi transporto priemonė turi būti konfiskuota. Vilniaus teritorinė muitinė prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą ir konfiskuoti automobilį „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra skundžiamas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas ir už jį paskirta bausmė. Ginčas byloje kilo dėl to, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimu nebuvo paskirta papildoma nuobauda - transporto priemonės „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas.
Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuotinu pripažįstamas daiktas, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis. Teismo vertinimu, šioje byloje pakanka faktinių duomenų nustatyti, kad automobilis buvo pažeidimo padarymo įrankis – kontrabandos dalykas (cigaretės) buvo gabenamos automobilyje, specialiai tam panaudojant automobilio konstrukcijas (automobilio duryse, galiniuose sparnuose, po apdailos detalėmis, atsarginiame rate). Atsižvelgiant į gabentų cigarečių kiekį, be automobilio S. M. nebūtų padaręs šio pažeidimo. Taigi teismui nekyla abejonių, kad automobilis yra konfiskuotinas turtas, o tuo atveju, jei automobilio savininkas būtų pažeidimą padaręs asmuo, automobilis būtų neabejotinai konfiskuojamas. Tačiau šiuo atveju konkreti transporto priemonė priklauso trečiajam asmeniui, taigi turi būti nustatyta bent viena ATPK 26 straipsnyje numatyta aplinkybė, rodanti transporto priemonės savininkės ryšį su neteisėtais veiksmais.
Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ATPK 26 straipsnio 2 dalyje numatytus atvejus. Šios dalies 1 punkte numatyta, kad nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas, jeigu perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti. ATPK 26 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantis daiktas gali būti konfiskuotas, jeigu daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino transporto priemonės perleidimo aplinkybes bei jos savininkės V. G. ryšį su S. M. padarytu administraciniu teisės pažeidimu ir nepagrįstai netaikė transporto priemonės konfiskavimo. Administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta, kad administracinį teisės pažeidimą padaręs asmuo – S. M. bendrai, tuo pačiu adresu, gyvena su transporto priemonės savininke V. G.. Teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad vien artimų ryšių nustatymas nėra pagrindas daryti išvadą, kad asmuo žinojo apie daromą pažeidimą. Šioje byloje V. G. žinojimą apie neteisėtus S. M. veiksmus patvirtina ne tik asmenų tarpusavio ryšiai, tačiau paties padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis, jo padarymo aplinkybės. S. M. automobilį naudojo, su juo elgėsi kaip su savo nuosavybe – iš kito asmens paimtas automobilis nebūtų ardomas, mechaniškai pažeidžiamas tam, kad būtų panaudotas gabenti kontrabandos dalyku esančias prekes (b. l. 10-14). Tai rodo, kad S. M. žinojo, jog transporto priemonės savininkė neprieštarauja jo veiksmams, automobilis jam perduotas sąmoningai. Taip pat turi būti įvertintas didelis gabentų cigarečių kiekis – asmuo nepervežė, pavyzdžiui, kelių pakelių cigarečių, tačiau gabeno didelį jų kiekį, tokiai veikai buvo sistemingai ruoštasi, tam buvo atliekami papildomi pasirengimo veiksmai su transporto priemone. Tokie akivaizdūs rengimosi veiksmai negalėjo būti ignoruoti ir nepastebėti kartu gyvenančio asmens, kuris tuo pat metu yra ir transporto priemonės, su kuria atliekami konkretūs veiksmai, savininkas. Teismas taip pat atsižvelgia į V. G. ir S. M. procesinį elgesį nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą. Suinteresuoto asmens – transporto priemonės savininkės – ir pažeidėjo nedalyvavimas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pats savaime negali būti pripažįstamas aplinkybe, tiesiogiai rodančia asmens ryšį su neteisėta veika, tačiau šiuo atveju jis negali būti ir visiškai ignoruojamas. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad asmuo, kurio nuosavybė buvo naudojama darant nusikalstamą veiką, apie kurią jis nieko nežinojo, ir yra rizika, jog ji bus konfiskuota, siektų atlikti bent minimalius veiksmus, paneigiančius jo ryšį su tokia veika ir eliminuojančius tikimybę netekti transporto priemonės. Sutiktina, kad šio administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas buvo apsunkintas aplinkybės, kad asmenys yra Baltarusijos Respublikos piliečiai, gyvenantys būtent šioje valstybėje, tačiau asmenys buvo informuoti apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą, be to, suvokė, kad automobilis yra sulaikytas Lietuvos Respublikoje. Nepaisant to, asmenys procese nedalyvavo, jo eiga nesidomėjo, nepateikė jokių žodinių ar rašytinių paaiškinimų dėl automobilio naudojimo aplinkybių bei savininkės žinojimo apie neteisėtus veiksmus.
Apygardos teismo vertinimu, šio administracinio teisės pažeidimo byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankio konfiskavimą, kadangi V. G. žinojo apie administracinį teisės pažeidimą ir jos nuosavybės naudojimą darant šį pažeidimą. Tokioje situacijoje, nekonfiskuojant transporto priemonės, teisinės atsakomybės poveikis būtų formalus ir prieštarautų ATPK 20 straipsnio nuostatų tikslams bei siekiui užtikrinti, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, nes tokiu būdų, dėl formalių argumentų, būtų sudaromos prielaidos formuoti suvokimą, jog darant pažeidimus naudojant kitam asmeniui priklausantį turtą, jis nebus konfiskuojamas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyręs piniginę nuobaudą ir konfiskavęs cigaretes, padarė neteisingą išvadą dėl ATPK 26 straipsnio 2 dalies taikymo, todėl 2016 m. lapkričio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimo dalis dėl automobilio „Rover 214“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo keistina.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarimą, panaikinant nutarimo dalį, kuria automobilį ,,Rover 214“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei transporto priemonės registravimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimui įsiteisėjus nutarta grąžinti S. M. arba teisėtam savininkui – V. G..
Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 2 dalimi konfiskuoti automobilį ,,Rover 214“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei šios transporto priemonės registravimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Kitos nutarimo dalies nekeisti.