Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui G. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patikslintą ieškinį atsakovui M. L. (M. L.) dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, prašydamas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad V. L. iš šeimos buvo paimta (duomenys neskelbtini) bei apgyvendinta BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre. Šeimai buvo skirta intensyvi krizių įveikimo pagalba. Dėl pradėto ikiteisminio tyrimo (įtartas smurtas prieš mažametę) vaiko grąžinimo į šeimą terminas nebuvo nustatytas. Vaikas buvo paimtas iš Klaipėdos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“. Vėliau laikinoji globa buvo nustatyta BĮ Socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius pasirašė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl laikinosios globos mažametei V. L. nustatymo, kuriuo mažametės globėjais buvo paskirti BĮ Klaipėdos Socialinių paslaugų centras „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gavo BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota apie tai, kad nepilnamečio vaiko V. L. tėvai V. L. ir M. L. negeba savarankiškai spręsti savo socialinių – ekonominių problemų, trūksta įgūdžių sudaryti tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas vaikui, dažnai keičia gyvenamąsias vietas, nebendradarbiauja su socialiniais darbuotojais bei negeba patenkinti pagrindinių vaiko poreikių. Mažametės tėvai gyvena skyriumi, santuoka nutraukta. Rašte taip pat nurodyta, jog atsakovas M. L. nenori teikti vaikui išlaikymo, pripažįsta turintis priklausomybę azartiniams žaidimams (lošimams) bei yra linkęs į nusikalstamą veiką, turi teistumus už nusikalstamos veikos padarymus bei ne kartą buvo baustas administracine tvarka. Ieškovas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) gavo Klaipėdos socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)“ raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo informuota apie mažametės V. L. elgseną ir emocinę būklę. Rašte pažymėta, kad mažametė lanko Klaipėdos vaikų darželį „(duomenys neskelbtini)“. Motina vaiką lanko retai, o tėvas dar rečiau. Mažametei nustatytas vidutinio neįgalumo lygis, mergaitė turi elgesio ir emocijų sutrikimų bei kitų sveikatos problemų. Mergaitei skirtas medikamentų vartojimas, todėl jai būtina nuolatinė specialistų priežiūra ir pagalba, mergaitės elgesiui būdingas dažnas ribų neturėjimas, bendravimo įgūdžių stoka, mergaitė vartoja daug necenzūrinių žodžių, ypač pykčio metu, mergaitė konfliktiška, impulsyvi, emocinė būsena nestabili, elgesys neprognozuojamas, emocinis reagavimas neadekvatus. Rašte taip pat buvo nurodyta, kad mažametė dėl susiklosčiusios situacijos šeimoje buvo nukreipta tyrimams į Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyrių bei (duomenys neskelbtini) pagalbos centrą „(duomenys neskelbtini)“. Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos (neviešos) informacijos, kurią pateikė globos namų „(duomenys neskelbtini)“ psichologai, daryta prielaida, kad mažametė yra, galimai, patyrusi (duomenys neskelbtini).

Ieškovas pažymėjo, kad šiuo metu nėra galimybės grąžinti vaiką tėvui, nes atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę. Neterminuotas tėvo valdžios apribojimas būtų tinkamiausia priemonė apginti mažametės mergaitės interesus bei apsaugoti vaiką nuo galimos dar didesnės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Taigi tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas ir tėvų valdžios ribojimo būdas, ar taikomas laikinas, ar neterminuotas ribojimas. Nesant tėvų kaltės dėl CK 3.180 straipsnyje nurodytų sąlygų, vaikas gali būti atskiriamas nuo tėvų (CK 3.179 straipsnis). Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Pagal BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos šeimoms padalinio darbo su šeimomis skyriaus teikiamų socialinių paslaugų mėnesio dienoraštį, (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja susiekė su atsakovu, bendrauta apie šeimos situaciją, atsakovas neprieštaravo ir džiaugėsi, kad V. L. vežama į „(duomenys neskelbtini)“ globos namus, nes mano, jog tikslinga, kad vaikas nebus nuteikinėjamas aplinkinių artimųjų, pas kuriuos jis gyventų, manė, kad šiuo metu geriausia vieta vaikui yra globos namai. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane rekomenduotas individualus psichologinis konsultavimas atsakovui, abiems vaiko tėvams tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, rekomenduota gerinti gyvenimo sąlygas – išsinuomoti būstą, atitinkantį vaiko poreikius, palaikyti ryšį su vaiku – aktyviai lankyti dukrą globos institucijoje, bendradarbiauti su socialiniu darbuotoju – atsiliepti į skambučius. (duomenys neskelbtini) socialinė darbuotoja bendravo telefonu su atsakovu, nustatyta, kad atsakovas atvyko į centrą, jam buvo perduota pagalbos plano kopija. Atsakovas (duomenys neskelbtini) atvyko į centrą, bendravo su socialine darbuotoja. Atsakovas užsiregistravo į (duomenys neskelbtini) tėvystės įgūdžių ugdymo užsiėmimus, užsirašė susitikimui pas psichologę, tačiau nei į užsiėmimus, nei į psichologo konsultaciją neatvyko. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane rekomenduota tęsti individualų psichologinį konsultavimą atsakovui, abiems vaiko tėvams tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, rekomenduota gerinti gyvenimo sąlygas – turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, palaikyti tvarką ir švarą namuose, pašalinių žmonių nebuvimas, saugi aplinka vaikui augti ir vystytis, bendravimas su vaiku – aktyviai lankyti dukrą, teikti išlaikymą vaikui, įsidarbinti, išlaikyti pastovią darbo vietą ir pajamas, vaiko tėvai turi pranešti apie galimus vaiko globėjus iš artimos aplinkos. Socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) susisiekė su atsakovu telefonu ir konsultavo atsakovą dėl sudaryto pagalbos plano vykdymo. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane rekomenduota tęsti individualų psichologinį konsultavimą atsakovui, abiems vaiko tėvams tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, rekomenduota gerinti gyvenimo sąlygas – turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, palaikyti tvarką ir švarą namuose, pašalinių žmonių nebuvimas, saugi aplinka vaikui augti ir vystytis, bendravimas su vaiku – aktyviai lankyti dukrą, teikti išlaikymą vaikui, įsidarbinti, išlaikyti pastovią darbo vietą ir pajamas. (duomenys neskelbtini) pagalbos plane rekomenduota tęsti individualų psichologinį konsultavimą atsakovui, abiems vaiko tėvams tėvystės įgūdžių tobulinimo užsiėmimai, rekomenduota gerinti gyvenimo sąlygas – turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, palaikyti tvarką ir švarą namuose, pašalinių žmonių nebuvimas, saugi aplinka vaikui augti ir vystytis, bendravimas su vaiku – aktyviai lankyti dukrą, teikti išlaikymą vaikui, įsidarbinti, išlaikyti pastovią darbo vietą ir pajamas. (duomenys neskelbtini) nuspręsta nutraukti socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos teikimą, nes atsakovas ir vaiko mama V. L. atlieka laisvės atėmimo bausmes. Pastebėtina, kad iš minėto dienoraščio matyti, jog socialinė darbuotoja kiekvieną mėnesį periodiškai bandė susisiekti telefonu su atsakovu, tačiau arba atsakovo nurodytu telefonu niekas neatsiliepdavo, arba telefonas būdavo išjungtas, atsakovas nuolat keitė gyvenamąją vietą, socialinei darbuotojai nuvykus atsakovo nurodytais adresais durų niekas neatidarydavo. Teismo posėdyje liudytoja apklausta D. P. nurodė, kad dirba BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centre (duomenys neskelbtini), su atsakovo šeima dirbo nuo (duomenys neskelbtini), kai pati įsidarbino centre. Paaiškino, kad atsakovas įpareigojimus vykdė pasyviai, bendradarbiavimas nevyko, su atsakovu buvo keletą kartų susitikę, atsakovas deklaruodavo, kalbėdavo, jog imsis veiksmų, tačiau faktiškai veiksmų nesiėmė, telefonu neatsiliepdavo, keitė gyvenamąją vietą, išlaikymo neteikdavo.

Taigi iš BĮ Klaipėdos miesto Šeimos ir vaiko gerovės centro pagalbos šeimoms padalinio darbo su šeimomis skyriaus teikiamų socialinių paslaugų mėnesio dienoraščio matyti, kad, kol atsakovui buvo teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos, atsakovas su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, nenurodydavo savo gyvenamosios vietos adreso, keitė telefono numerius, jais skambinant neatsiliepdavo, nuvykus atsakovo nurodytais adresais socialiniams darbuotojams durų neatidarydavo, rekomenduojamų tėvystės įgūdžių gerinimo kursų, psichologo konsultacijų nelankė, dukrai išlaikymo neteikė. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo (duomenys neskelbtini), kai V. L. buvo paimta iš šeimos, iki atsakovas išvyko atlikti laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), būdamas laisvėje ir objektyviai turėdamas galimybę globoti dukrą bei ja rūpintis, tokio pageidavimo neišreiškė, priešingai, (duomenys neskelbtini) bendraudamas su socialine darbuotoja nurodė, kad neprieštarauja ir džiaugiasi, jog V. L. vežama į „(duomenys neskelbtini)“ globos namus.

Teismo posėdyje liudytoja apklausta T. G. nurodė, kad dirba Klaipėdos socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad atsakovas ir jo mama kokius tris kartus lankė V. L. kartu, po to keletą kartų lankė atskirai atsakovas, atskirai jo mama, kartais bendraudavo telefonu. Mergaitė džiaugėsi tuo, kad ją lanko tėtis. Pažymėjo, kad mergaitė vartoja gydytojo priskirtus vaistus, su ja reikia mokėti bendrauti, turi elgesio sutrikimų. Teismo posėdyje liudytoja apklausta R. L. nurodė, kad maždaug penkeri metai dirba Klaipėdos socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) dirba su V. L.. Mergaitei nustatytas vidutinis neįgalumo lygis, specifiniai mišrūs raidos sutrikimai, elgesio ir emocijų sutrikimai, vartoja nuolat medikamentus. Nuo (duomenys neskelbtini) mergaitė pradėjo lankyti pirmą klasę, pasiekimai atsižvelgiant į jos sveikatos būklę labai neblogi. Pažymėjo, kad atsakovas dukrą lankė apie 7 kartus nuo jos atvykimo į įstaigą, atveždavo vaišių, paskutinis apsilankymas buvo (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) inicijavo pabendravimą su dukra vaizdo konferencija, bendravimas truko neilgai, mergaitė pamačiusi atsakovą ekrane sustingo, buvo sunku ją prakalbinti. Nurodė, kad atsakovas su dukra kartais bendrauja telefonu, pokalbiai neilgi, paprastai mergaitė prašo atsakovo ką nors jai nupirkti. Paaiškino, kad mergaitės ir atsakovo ryšys labai silpnas, nes retai su juo bendrauja, mergaitė apie atsakovą nekalba. Patvirtino, kad įstaigoje esantiems vaikams galima perduoti siuntinius, laiškus, viskas yra perduodama, bendravimas gyvai šiuo metu apribotas dėl epidemiologinės situacijos. Duomenų, jog atsakovas pats ar per kitus asmenis ką nors būtų perdavęs V. L., neturi. Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. K. nurodė, kad dirba Klaipėdos socialinių paslaugų centre „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad V. L. gyvena įstaigoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini). Mergaitė į įstaigą atvyko turėdama sveikatos problemų, socialiai apleista. Šiuo metu padėtis yra pagerėjusi. Mergaitė lankoma gana retai, pastaruoju metu lankymas ribojamas dėl karantino, tačiau per visą laiką, kol mergaitė yra įstaigoje, atsakovas ją aplankė 7 kartus, atsakovo mama 3 kartus, išlaikymas iš atsakovo pusės neteikiamas, per paskutinį pusę metų iš atsakovo pervesta 20 Eur. Atsakovas (duomenys neskelbtini) inicijavo pabendravimą su dukra vaizdo konferencija, kuri galėjo trukti 15 minučių, bendravimas truko neilgai, mergaitė buvo išsigandusi, įsitempusi, artimo bendravimo nebuvo. Atsakovas vėliau dar kartą skambino telefonu liudytojai, prašė banko sąskaitos, kad galėtų pervesti išlaikymą dukrai. Paaiškino, kad atsakovas kartais bendrauja su dukra telefonu.

Atsakovas pateikė fotonuotraukas bei vaizdo įrašus, kurie patvirtina, jog atsakovas bendravo su dukra V. L. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad šiomis datomis buvo nuvykęs pas dukrą į globos įstaigą. Šias aplinkybes taip pat patvirtina liudytojų R. L. ir L. K. paaiškinimai, kurios nurodė, kad per visą mergaitės buvimo laiką globos įstaigoje atsakovas mergaitę aplankė 7 kartus.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. L. nustatyta vidutinis neįgalumo lygis dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nustatyti dideli specialieji ugdymo poreikiai. Taigi jai būtina intensyvesnė priežiūra, būtina lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus. Pastebėtina, kad atsakovas teismo posėdžio metu apie dukters sveikatos būklę jokių duomenų nurodyti negalėjo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę. Atsakovas pateikė byloje atsiskaitymo lapelius, iš kurių matyti, kad laisvės atėmimo įstaigoje atsakovui už (duomenys neskelbtini) priskaitytas 58 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius privalomųjų mokesčių, už (duomenys neskelbtini) priskaitytas 89,90 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius privalomųjų mokesčių, už (duomenys neskelbtini) priskaitytas 10,15 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius privalomųjų mokesčių, už (duomenys neskelbtini) priskaitytas 11,73 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius privalomųjų mokesčių, už (duomenys neskelbtini) priskaitytas 93,81 Eur dydžio darbo užmokestis, neatskaičius privalomųjų mokesčių. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų bazės išrašo nustatyta, kad atsakovas M. L. nuo (duomenys neskelbtini) vykdo individualią veiklą bei nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bylos medžiaga patvirtina, kad nuo tada, kai V. L. buvo paimta iš šeimos (duomenys neskelbtini) iki atsakovo bausmės atlikimo pradžios, atsakovas išlaikymo dukrai neteikė, nors atsakovas dirbo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu buvo neterminuotai apribota atsakovės V. L. motinos valdžia į dukrą V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui nustatyta globa ir paskirtas globėjas bei priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui. Minėto teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo yra įsiteisėjusi, tačiau atsakovas teismo sprendimo nevykdo, išlaikymo vaikui neteikia.

Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad turi galimybę už gerą elgesį išeiti į laisvę ir šiais metais, turi galimybę įsidarbinti ir tuomet nedelsiant galėtų pasiimti dukrą auginti pas save, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias aplinkybes nepateikė. Taigi atsakovo nurodomos aplinkybės laikytinos deklaratyviomis ir neįrodytomis (CPK 178 straipsnis).

Teismo posėdyje liudytoja apklausta L. S. nurodė, kad yra atsakovo mama, V. L. močiutė. Pažymėjo, kad ji paprastai dirba užsienyje, dėl to ir rečiau bendraudavo su V. L.. Paaiškino, kad atsakovas visada buvo geras tėvas, kaip tik galėjo rūpinosi šeima, dukra. Teismo posėdyje liudytoja apklausta O. S. nurodė, kad yra atsakovo sesuo. Paaiškino, kad negali lankyti V. L., nes jai neleidžiama dėl karantino. Pažymėjo, kad atsakovas geras tėvas ir pagal galimybes rūpinasi dukra. Pastebėtina, kad tiek L. S., tiek O. S. duodamos paaiškinimus teismui iš esmės nurodė aplinkybes, susijusias su vaiko mamos V. L. galimai netinkamu elgesiu, V. L. ir atsakovo gyvenimo kartu bei jų konfliktų aplinkybes, kurios nagrinėjamoje byloje nevertintinos kaip nesusijusios su nagrinėjamais pareikštais reikalavimais.

Atsakovas pateikė (duomenys neskelbtini) susirašinėjimą su vaiko mama V. L., taip pat (duomenys neskelbtini) pokalbių su auklėtojomis bei socialine darbuotoja garso įrašus. Nurodyti duomenys nėra susiję su nagrinėjamoje byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.

Teismo posėdyje liudytojomis apklaustos lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ auklėtojos S. S. ir D. D., lopšelio – darželio „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) L. Z. paaiškino, kad V. L. šį darželį lankė (duomenys neskelbtini) metais, vėliau išėjo į lopšelį – darželį „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad tuo laikotarpiu mergaitę į darželį atvesdavo arba kuris nors vienas iš tėvų, arba abu tėvai, mergaitė būdavo atvedama švari, tvarkingais drabužiais, elgesio, sveikatos problemų nepastebėdavo. Pažymėtina, kad liudytojų nurodomu laikotarpiu V. L. gyveno šeimoje kartu su atsakovu ir jos mama V. L., V. L. iš šeimos buvo paimta tik (duomenys neskelbtini), taigi nagrinėjamu atveju liudytojų nurodomas laikotarpis nėra aktualus sprendžiant klausimą dėl tėvo valdžios apribojimo.

Atsakovas, nurodė, kad nebuvo įvertinta galimybė dukros globėja paskirti M. L. motiną (senelę) L. S.. Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai augti, vystytis ir tobulėti. Pirminis principas, kuriuo vadovaujamasi nustatant vaiko globą, yra vaiko interesų pirmumo principas, t. y. parenkant globos formą ir skiriant asmenį globėju būtina vadovautis tik vaiko interesais, įvertinti, kokia aplinka jam priimtinesnė, labiau atitinkanti jo sveikatos būklę, raidą, amžių, nuomonę, kitas vaikui svarbias aplinkybes (CK 3.248 straipsnis). Atsakovas nenurodė aplinkybių ir nepateikė jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovo motina L. S. gali tinkamai atlikti globėjos pareigas, o taip pat, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinama reikiama jos sveikatos priežiūra, fizinis ir psichinis saugumas. Pastebėtina, kad nuo (duomenys neskelbtini) L. S. jokia forma neišreiškė pageidavimo globoti V. L.. Be to, pati L. S. teismo posėdyje apklausiama liudytoja nurodė, kad šiuo metu tikrai neturi galimybės globoti savo anūkę V. L.. Iš (duomenys neskelbtini) Klaipėdos socialinių paslaugų centro „(duomenys neskelbtini)" (duomenys neskelbtini) L. K. elektroninio laiško matyti, kad L. S. V. L. globos įstaigoje aplankė tris kartus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), jai neskambina. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nėra teisinio ir faktinio pagrindo spręsti klausimą dėl galimybės L. S. globoti V. L..

Atsižvelgęs į byloje esančius duomenis, šalių ir liudytojų paaiškinimus teismo posėdžio metu, teismas konstatuoja, kad atsakovas vengia savo pareigos auklėti dukrą V. L., gim. (duomenys neskelbtini), nesirūpina ja, neteikia jai išlaikymo. Teismas pažymi, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovo ryšys su dukra nėra visiškai nutrūkęs, t. y. jis kartais su dukra susisiekia telefonu, tačiau teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai rūpinasi dukters priežiūra, dalyvauja jos auklėjime. Vienas iš pagrindinių vaikų interesų yra teisė tinkamai ir visapusiškai bendrauti bei matytis su savo tėvais. Ši vaikų teisė gali būti įgyvendinama, kai bendravimas ir susitikimai su tėvais yra reguliarūs, pastovūs bei pakankamai dažni. Tokiu bendravimu turi būti sudaromos prielaidos tėvams dalyvauti vaikų kasdieniame gyvenime, rūpintis jų auklėjimu, dvasiniu ir fiziniu vystymusi, užtikrinti jų poreikių patenkinimą ir kt. Nagrinėjamu atveju atsakovo bendravimas su dukra yra nereguliarus, nepastovus. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad tokia situacija neatitinka nepilnamečio vaiko V. L., gim. (duomenys neskelbtini), interesų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nevykdo savo pareigos dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, nesirūpina jo sveikata, dvasine gerove, išlaikymu, nesudaro palankių sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis, nesirūpina jo parengimu savarankiškam gyvenimui visuomenėje, neužtikrina nuolatinio bendravimo su vaiku. Įvertinęs tai, kad tokie atsakovo veiksmai dukters V. L. atžvilgiu tęsiasi daugiau nei trejus metus, iš kurių dvejus metus iki atsakovo laisvės atėmimo bausmės pradžios, kuomet atsakovas objektyviai turėjo galimybę vykdyti savo pareigas dukrai V. L., teismas konstatuoja, kad atsakovas visiškai nesirūpina savo nepilnamečiu vaiku, nėra duomenų, kad padėtis gali keistis, todėl nėra teisinio ir faktinio pagrindo taikyti CK 3.179 straipsnyje numatyto vaiko atskyrimo nuo tėvo, o yra teisinis ir faktinis pagrindas neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią į vaiką V. L., gim. (duomenys neskelbtini).

Įvertinus byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, liudytojų parodymus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, vaizdo bei garso įrašus, fotonuotraukas, teismas pripažįsta, jog ieškovo patikslintas ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia dukters V. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Atsakovui neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jam sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).

Atsakovui išaiškintina, jog vadovaujantis CK 3.181 straipsnio 2 dalimi tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvo valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškoma iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovas nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo yra atleistas, todėl bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš atsakovo valstybės naudai, ieškovo patenkintų reikalavimų daliai. Patenkinus reikalavimą dėl tėvo valdžios apribojimo, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei sudaro 37,50 Eur, kurios jau yra priteistos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui 2020 m. birželio 15 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teikiama antrinė teisinė pagalba, ją apmokant 100 procentų. Pagal 2021 m. kovo 5 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui suteiktos teisinės pagalbos išlaidos byloje sudaro 439,75 Eur. Kadangi ir ieškovas, ir atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų apmokėjimo, patikslintą ieškinį tenkinus, atsakovo patirto antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidos atlygintinos iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovo M. L. (M. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į dukrą V. L., gimusią (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.